Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-04-26 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 6 p. 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-04-07 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2011-10-20, pabaiga 2015-02-27.

Nuteistasis remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012-08-31 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad į padarytų veikų sunkumą ir teistumus teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas. Tačiau šiuo atveju tokio neišvengiamumo nėra, todėl teismo sprendimas, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos pažymą ir neatliktos bausmės dalį yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. G. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals ( Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atliktas bausmės dalis yra pakankama, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, mano, kad šiuo metu lygtinai paleidus K. G. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų. Todėl tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai.

Pažymėtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tačiau K. G. elgesys bausmės atlikimo metu nerodė didelių jo pastangų keistis teigiama linkme. K. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas: šešis kartus baustas drausmine tvarka, dvi nuobaudos galiojančios, atsisakė jam siūlomo mokamo darbo, nors dirbdamas mokamą darbą būtų turėjęs didesnes galimybes atlyginti iš jo priteistą 7453,72 Lt ieškinį, o šiuo metu atlyginta tik labai nedidelė jo dalis – 100,00 Lt. Praeityje teistas 3 kartus, nusikaltimai padaryti grupėje, neįvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė. Šiuo metu nuteistas už sunkų nusikaltimą, dėl kurio kaltę kategoriškai neigia. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, negerbia ir ignoruoja visuomenės nustatytas elgesio normas. Tuo tarpu lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam elgesiui. O tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, įgijo specialybę, skatintas du kartus, savanoriškai padengė dalį priteisto civilinio ieškinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, kuria socialius planus, yra įprastinis elgesys, būdingas daugumai nuteistųjų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Apylinkės teismas atsižvelgė ir į kitus socialinio tyrimo išvadose išdėstytus veiksnius, galinčius įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ir ateityje, į išlikusią vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (pagal „OASys“ metodiką, yra 52 balai), kuri rodo didesnį K. G. pavojingumą visuomenei. Kaip pakartotinio nusikaltimų riziką didinantys veiksniai išskiriamas ir gyvenimo stilius bei draugai (nusikaltimai padaryti grupėje). Pažymėtina, kad prieš nuteistojo paleidimą balsavo visi komisijos nariai vienbalsiai (b.l. 15-16).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, įvertinęs nuteistojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės balansą, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį bausmės atlikimo, padarė teisingą išvadą, kad paleidus nuteistąjį K. G. iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, todėl pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo K. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.