- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 1-42-361/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00043-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kaltinamasis
- A. B., E. G., K. G., A. M., M. N., E. S., A. G.
- Advokatai
- Antanas Butautas
- Kategorijos
gynėjams advokatams Antanui Butautui, Rimvydui Kairiui, Mindaugui Kepeniui, Raimondui Kivyliui, Alvydui Kvaščevičiui, Daivai Rocevičienei, Aivarui Surbliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009 m. lapkričio 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį 2080 Lt bauda, 2) 2010 m. liepos 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, 3) 2011 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 62 straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme;
M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. lapkričio 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji A. B., E. G., K. G., A. M., M. N., E. S. ir A. G., kartu veikdami grupe dar su dviem asmenims, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, iki 2010 m. sausio 21 d. sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą sunkiai sužaloti V. B., susitarė užpulti jį prie jo gyvenamosios vietos ir sumušti panaudodami metalinius strypus ir medines lazdas. 2010 m. sausio 23 d., apie 21.00 val., K. G., E. G., M. N., E. S., A. M., A. B., du asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, bei A. G., kuris nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (išsigando įvykį mačiusios liudytojos šūksnių), prie (duomenys neskelbtini), užpuolė V. B.: E. S. metaliniu strypu sudavus V. B. per kojas, pastarasis nukrito ant žemės, po to K. G., E. G., M. N., E. S., A. M. ir A. B. ir du asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis bendrai sudavė ne mažiau kaip 10 kartų V. B. per kojas ir rankas, po to du asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, peiliais ne mažiau kaip 2 kartus dūrė V. B. į sėdmenis bei ne mažiau kaip 5 kartus perpjovė V. B. kojas. Tokiais bendrais veiksmais jie itin žiauriai, sukeldami didelį fizinį skausmą, sužalojo V. B. padarydami jam dvi durtines-pjautines žaizdas ant dešinio sėdmens, dvi žaizdas dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, vieną – kairės šlaunies vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje su hematomomis žaizdų aplinkoje, pjautines žaizdas abiejų blauzdų apatinių trečdalių užpakaliniuose paviršiuose su Achilo sausgyslių, kojos nykščio ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, užpakalinės blauzdos arterijos, čiurnos sąnario kapsulės pakenkimais, dešinio šeivikaulio skeveldrinį lūžimą, abiejų plaštakų sumušimus su II delnakaulių lūžimais, trauminį hipoveliminį šoką, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. S. parodė, kad susitiko sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarė sumušti V. B.. Anksčiau tarp V. B. ir M. J. buvo konfliktas. Metalinius strypus nutarė naudoti iki sumušimo ir visi kaltinamieji apie tai girdėjo, tarėsi į galvą neduoti. Apie peilius nebuvo kalbos. Pirmą kartą nepavyko sumušti, nes jo nesulaukė. Antrą kartą kai susitiko, buvo apie 21 val. Palaukė apie valandą ir per racijas pranešė, kad ateina V. B., jie išlipo iš mašinos ir laukė. Kažkas davė metalinį strypą, visi kiti kaltinamieji taip pat turėjo strypus. Pamatė, kaip V. B. įėjo į vidinį kiemą ir puolė vytis, jis pasivijo pirmas ir trenkė per kojas strypu apie 4 kartus. Jis iš karto nukrito. Ar visi kaltinamieji dalyvavo mušant, negali pasakyti, tačiau visi kaltinamieji, kurie sėdi teismo salėje, ten buvo. Dar dalyvavo M. J. ir R. G.. A. G. nemušė V. B.. Nukentėjusįjį pjaustė M. J. ir R. G., nes matė jų rankose peilius, bet labai trumpai. Jie pjaustė ir badė žemiau juosmens. Mušimas ir badymas truko 15–20 sekundžių. Peiliai buvo panaudoti po sumušimo strypais. Kai nukentėjusįjį sumušė, iš ten vieni parvažiavo, kiti parėjo, o strypus kažkas surinko.
Kaltinamasis A. G. parodė, kad jam parašė žinutę atvažiuoti į sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“. Ten kalba jau buvo prasidėjusi, kad kitą rytą palauks „T.“ prie namų, nes reikia pakalbėti. Sutarimo nebuvo, kaip reikės mušti. Jam reikėjo atvažiuoti ir stovėti, nes sakė, kad jų gali būti ir daugiau. Kitą rytą atvažiavo A. M., nuvažiavo prie sporto klubo, ten susirinko visi, tada su M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, M. N. kažkur nuėjo, o jis su A. M. stovėjo gatvėje apie valandą, tačiau nieko neįvyko. Kitą dieną vakare parašė M. N. žinutę, susitiko, nuvažiavo į sporto klubą, ten išėjo kalba, kad reikia laukti prie namų. Kartu su K. G., M. N. ir R. G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten stovėjo apie pusvalandį, privažiavo mašina, išlipo aukštas vyras, per raciją R. G. pasakė, kad yra. Tada „T.“ išlipo, iš bagažinės kažką pasiėmė ir nuėjo link namų. Pamatė, kaip kiti kaltinamieji nubėgo link tos pusės, kur nuėjo „T.“. R. G., K. G. ir M. N. nubėgo į priekį, jis jų nepavijo. Jie rankose nieko neturėjo. Iš automobilio nieko nepasiėmė. Kai ėjo tą vakarą link namų, sutiko E. S., klausė, ar pagavo, tai sakė, kad tikriausiai. Dar pakeliui sutiko M. J. ir paprašė pavežti namo, jis buvo uždusęs, išsigandęs, su juo nekalbėjo, tai suprato, kad pagavo. Visi kaltinamieji, esantys salėje, dalyvavo nusikaltime.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad nori pakeisti pirminius parodymus. Viskas prasidėjo sporto salėje ir E. S. pasiūlė susitikti su vienu žmogumi ir pasiūlė ką nors pasiimti į kompaniją, tai jis pasiūlė A. G.. Jie važiavo, antrą vakarą sulaukė, nusivijo ir sudavė gulinčiam smūgius. Jie buvo trise, bet kai bėgo, A. G. kažkur nusisuko, po to liko dviese ir sumušė V. B.. Sumušė su E. S.. Jis V. B. sudavė beisbolo lazda per ranką ir koją po kelis smūgius, peiliu subadė E. S.. Kitų kaltinamųjų net nebuvo. Po protokolais pasirašė, nes jam sakė, kad jei prisipažins, paleis į laisvę, nes buvo suimtas už narkotikus, po to jį paleido, o parodymų nebekeitė, kad vėl neuždarytų.
Kaltinamieji K. G., E. G., M. N. ir A. B. kaltais neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė.
Liudytojas L. B. parodė, kad kažkas paskambino J. Č. ir prašė pavežti, nuvažiavo prie 3-ios vidurinės mokyklos. V. B. gulėjo ant žemės, nieko nekalbėjo, matėsi, kad jam kažkas negerai. Jie jį paėmė, įsodino į mašiną ir nuvežė į Šilutės ligoninę. Važiuojant jis nieko nesakė, kas jam atsitiko. Buvo nuvažiavęs jį aplankyti į Kauno klinikas ir jis seselėms sakė, kad jį partrenkė mašina. Gal taip sakė ir jam pačiam.
Liudytoja V. S. parodė, kad buvo balkone, su seserim rūkė ir matė, kaip prie mokyklos lakstė vaikinai su beisbolo lazdomis. Tuo metu buvo tamsus paros metas, o mokykla buvo apšviesta ir įžiūrėjo, kad laksto jaunuoliai. Jų buvo 3–5, tiksliau pasakyti negali, beisbolo lazdas turėjo visi, ką darė su tomis lazdomis, nematė. Apie tai pranešė policijai, nes girdėjo šauksmą, šaukė vyriškas balsas: „gelbėkite“. Vaikinai bėgo vienas po kito, jie buvo su kepurėmis, panašiomis kaip slidininko, be snapelio, vieni su šviesiomis striukėmis, kiti su tamsiomis. Jie bėgo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link mokyklos stadiono.
Liudytojas Ž. P. parodė, kad jo M. J. paprašė paskolinti automobilį „Peugeut 406“, sakė, jog reikia trumpam pavažiuoti. Jis ar tą patį vakarą, ar ryte automobilį grąžino. Iš M. J. draugų tai pažįsta E. G., K. G..
Liudytojas J. Č. parodė, kad pažįsta V. B., pravarde „T.“. Jam paskambino V. B. ir parašė atvažiuoti prie vidurinės mokyklos. Atvažiavo su L. B. prie mokyklos ir ant kelio gulėjo draugas, sakė, jog partrenkė mašina, įsodino jį į mašiną ir nuvežė į ligoninę. V. B. pristatė į Šilutės ligoninę. Kol jis gydėsi, teko lankyti, bet apie aplinkybes nekalbėjo.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodė, kad jam būnant pirtyje 2010 m. kovo mėn. A. M. jam papasakojo, jog „T.“ sumušė pats A. M., „M.“, pavardės nežino, E. S., A. G., M., pavardės nežino, E. G., A., pravarde „R.“, buvo ir daugiau asmenų, bet jų pagal A. M. pasakojimą neatsimena. Mušant buvo naudojama armatūra, peiliai, beisbolo lazdos. „T.“ buvo sumuštas dėl to, jog nuo seno tarp jų buvo pykčių, kiek jam žinoma, jis buvo sumuštas būtent dėl to, jog „T.“ iš A. R. atėmė žolės ir dėl to jam buvo atkeršyta. „T.“ buvo sumuštas Šilutėje, (duomenys neskelbtini). A. M. už sumušimą gavo 200 Lt.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 parodė, kad jam apie sumušimą kalbėjo jį sumušę asmenys, kai su jais įvairiu laiku važinėjosi mašinomis. Iš jų sužinojo, kad „T.“ sumušė M. J., A. M., K. G., A. G., E. G., M. N., A. B., E. S., R. G.. Kiek jam žinoma, dalyvavo dar vienas, kuris vėliau nuskendo. Iš jų sužinojo, kad T. buvo užpultas ir sumuštas dėl to, jog su savo draugais anksčiau buvo sumušęs A. B., todėl už tai „T.“ atkeršijo. Kiek iš jų pokalbių suprato, sumušant „T.“ buvo naudojami peiliai ir lazdos.
Nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ( b. l. 31, t. 1), teismui jo apklausti nepavyko, sprendžiant iš tarnybinio pranešimo (b. l. 125, t. 5) V. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos.
Specialisto išvadoje Nr. G316/10 (03) konstatuota, kad V. B. buvo nustatyta: dvi durtinės-pjautinės žaizdos ant dešinio sėdmens, dvi dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, viena kairės šlaunies vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje su hematomomis žaizdų aplinkoje, pjautinės žaizdos abiejų blauzdų apatinių trečdalių užpakaliniuose paviršiuose su Achilo sausgyslių, kojos nykščio ilgojo lenkiamojo raumens sausgyslės, užpakalinės blauzdos arterijos, čiurnos sąnario kapsulės pakenkimais, dešinio šeivikaulio skeveldrinis lūžimas, abiejų plaštakų sumušimai su II delnakaulių lūžimais, trauminis hipovoleminis šokas. Durtinės-pjautinės, pjautinės žaizdos padarytos paveikus dešinio sėdmens, abiejų šaunų, abiejų blauzdų sritis aštriu (-iais) duriančių-pjaunančių įrankiu (-iais), abiejų plaštakų sumušimas su delnakaulių lūžimais atsirado paveikus plaštakas kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais).
Atskirai dėl abiejų plaštakų sužalojimo, dešinio šeivikaulio lūžimo V. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl durtinių-pjautinių sėdmens, šlaunų, blauzdų žaizdų su sausgyslių, kraujagyslių, sąnarinės kapsulės pakenkimu bei dėl jų išsivysčiusio trauminio hipovoleminio šoko buvo sukeltas pavojus V. B. gyvybei ir tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Imant sužalojimų visumą V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (t. 1, b. l. 42–43).
Nors kaltinamieji K. G., E. G., M. N. ir A. B. kaltais neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė, teismas mano, jog jų kaltė dėl V. B. sužalojimo, kaip ir prisipažinusiųjų E. S., A. G. ir A. M., yra įrodyta.
Visų pirma teismas remiasi kaltinamojo E. S. parodymais, iš kurių išeina, jog visi kaltinamieji, kurie sėdi teismo salėje, dalyvavo užpuolant V. B.. Teismui E. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jog visi turėjo metalinius strypus, smūgiavo visi vaikinai, o M. J. ir R. G. (prieš juos ikiteisminis tyrimas yra atskirtas) dar ir pjaustė nukentėjusįjį peiliais (b. l. 113–115,121–122, 124–125, 127, t. 3). Parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 163-167, t. 3) E. S. taip pat patvirtino aplinkybes, kurias nurodė, kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis (nurodė konkrečius asmenis, iš jų ir kitus kaltinamuosius, kurie dalyvavo sumušant V. B., kryptį, kuria jį vijosi, sumušimo vietą). Tokius pat parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (b.l. 170-171, t. 3). Netikėti kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo net ir tuo atveju, jeigu jis ir nenurodė, kas kiek smūgių metaliniais strypais sudavė nukentėjusiajam.
Nors kaltinamasis A. G. tiesiogiai nesudavė V. B. ir nematė, ką darę kiti, nes atsiliko nuo besivejančiųjų, tačiau dalyvavo persekiojant nukentėjusįjį ir matė, jog visi kaltinamieji dalyvavo įvykyje. Jo parodymai teisme neprieštarauja parodymams ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip įtariamąjį (iš jų ir ikiteisminio tyrimo teisėjui) ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 191, 193–195, t. 3, 9–13, 16–17, t. 4).
Atskiro dėmesio reikalauja kito kaltinamojo – A. M. – parodymai. Iš karto tenka pastebėti, jog teisme jis kardinaliai pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog V. B. sumušė tik jis ir E. S., o kitų kaltinamųjų ten nebuvo. Paklaustas, kodėl keičia parodymus, jis paaiškino, jog prisipažinus ir davus reikiamus parodymus, jis buvo paleistas į laisvę, tačiau teismas jo parodymais, duotais teisme, netiki. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. ne kartą nurodė, jog nusikaltime dalyvavo ir kiti kaltinamieji. Jis parodė, kad buvo nutarta T. laukti dviejuose automobiliuose. Kiekviena grupė turėjo po raciją. Maždaug po dviejų valandų per raciją buvo pranešta, kad reikia pulti, todėl jie išlipo iš automobilio ir nubėgo prie laiptinės. Eidamas T. matyt pastebėjo juos, todėl pradėjo bėgti, o jie visi pradėjo vytis. Kai jis pribėgo, T. jau gulėjo, o aplink jį stovintys vaikinai strypais ir beisbolo lazdomis daužė jam per kojas ir rankas. T. gulėdamas nesipriešino. Jis pats T. sudavė medine lazda 3–4 kartus per kairę ranką. Mušimo metu jis pastebėjo peilius pas R. G. ir M. J.. Po sumušimo jis su kitais vaikinais pradėjo bėgti link automobilio, o M. J. ir R. G. liko prie T. Kai jie sulipo į džipą, po kelių sekundžių sugrįžo M. J., kuris važiuojant pasakė, kad įpjovė ar įdūrė T. ( b. l. 66–68, 70–71, 75, t. 3). Ir ikiteisminio tyrimo teisėjui A. M. davė analogiškus parodymus (b. l. 100-102, t. 3), parodymų patikrinimo vietoje metu jis šiuos parodymus taip pat patvirtino (b.l.92-96, t. 3). Tai, kad jį kažkas vertė duoti tokius parodymus, neįtikinama, kadangi A. M. nurodė labai daug detalių: kaip buvo pasiskirstyta, važiuota dviem automobiliais, kaip kas buvo apsiginklavę, turėta net racijas. Svarbiausia, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti A. M. parodymai faktiškai sutampa su E. S. ir A. G. parodymais, kurie nutarė savo parodymų nekeisti. Netikėti A. M. parodymais verčia ir ta aplinkybė, jog A. M. tarsi kaltę dėl V. B. sužalojimo prisiima sau ir E. S., o tuos kaltinamuosius, kurie neprisipažino, jis eliminuoja iš nusikaltimo. Tačiau jau minėta liudytoja V. S., kuri stebėjo įvykį iš savo namo balkono, nurodė, jog matė 3–5 vaikinus, taigi žymiai daugiau, nei nurodo A. M.. Taigi A. M. yra visiškai nenuoseklus, jis pats sau prieštarauja. Teismas mano, jog parodymų keitimą galima susieti su A. M. noru padėti kitiems neprisipažinusiems kaltinamiesiems. Šį įspūdį sustiprina ir ta aplinkybė, jog parodymus A. M. pakeitė, kai teismas už neatvykimą į teismo posėdį jam pakeitė kardomąją priemonę į suėmimą. Taigi teismas jo parodymais teisme nesivadovauja, o tiki tais parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, taip pat konkrečiai parodė, kas dalyvavo sumušant V. B., kaip buvo apsiginklavę, be to nurodė ie sumušimo vietą. Šios aplinkybės sutampa su pirminiais A. M. parodymais, kaltinamųjų A. G. ir E. S. parodymais. Taigi teismas daro išvadą, jog visi kaltinamieji dalyvavo sužalojant V. B..
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji smurtą pavartojo tuo pačiu metu, papildydami vienas kito veiksmus. Nė vienas iš kaltinamųjų nei žodžiu, nei kitais veiksmais nebandė sustabdyti nukentėjusiojo mušimo, vadinasi, suvokdami jų pavojingą sveikatai pobūdį, pritarė kitų bendrininkų veiksmams. Taigi kaltinamųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritaria, su kito neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą žiauriai smurtauti, suduoti kuo daugiau smūgių. Kaltinamieji suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis bus sunkiai suluošintas. Jų veiksmus sujungė bendras motyvas – kerštas už nukentėjusiojo galbūt padarytus prieš kai kuriuos iš jų smerktinus veiksmus. Kaltinamieji veikė bendrai, kiekvienas jų (išskyrus A. G.) dalyvavo mušant nukentėjusįjį, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai. Visi jie vartojo smurtą, t. y. įgyvendino BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, jog kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų konkrečius sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Specialisto išvada buvo nustatyta, jog sunkų sveikatos sutrikdymą lėmė padarytų sužalojimų visuma, tad pagal BK 135 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys.
Sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai, yra tada, kai tai padaroma itin skausmingu būdu – padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų ir kaltininkas suvokė itin žiaurų sveikatos sužalojimo būdą. Kaltinamieji iš anksto buvo apsiginklavę metaliniais strypais ir medinėmis lazdomis, tais pavojingais įrankiais buvo daužomas nukentėjusysis, be to, jis buvo pjaustomas peiliais, jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 trauminių smūgių į įvairias, tarp jų gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, atimta galimybė priešintis, o tai, be abejo, sukėlė didelius skausmus ir vertintina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas itin žiauriai. Taigi kaltinamieji A. B., E. G., K. G., A. M., M. N., E. S. turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Kaltinamajam A. G. tenka atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi jis pasikėsino padaryti nusikaltimą, tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi besivydamas V. B. išsigando įvykį mačiusios moters šūksnių ir iš nusikaltimo vietos pasišalino.
Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.
Kaltinamųjų A. G. ir E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Kitų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems A. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis nors ir padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, A. G. vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis, atlygino dalį gydymosi išlaidų, dirba, todėl teismas jam skiria lengvesnę bausmės rūšį, nei numato įstatymas, – baudą.
Kaltinamasis E. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, jau buvo teistas, tačiau jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį gydymosi išlaidų, todėl teismas jam taip pat mato galimybę skirti lengvesnę bausmės rūšį – baudą.
Kitų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jie padarė labai sunkų nusikaltimą, būdami jauni, niekur nedirbo, todėl teismas jiems skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimą. Vertinant kaltinamųjų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jų asmenybes, teismas A. B., E. G., K. G., A. M. ir M. N. skiria vienodas laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pasislėpė, sprendžiant iš bylos medžiagos, turėjo problemų su teisėsaugos organais, nustatomos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.
Byloje pareikštas 8253,72 Lt ieškinys dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 1, b. l. 49–50). Kaltinamasis E. S. iš dalies atlygino padarytą žalą dėl gydymo išlaidų, sumokėjo 300 Lt (b. l. 6, t. 6), o A. G. sumokėjo 500 Lt (b. l. 15, t. 6). Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis., Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis.). Kaltinamieji atlygino ne visą žalą, todėl likusią žalos dalį turi atlyginti visi kaltinamieji solidariai (CK 6.279 straipsnis).
Iš kaltinamųjų A. B. ir M. N. lygiomis dalimis priteistinos jų ekstradicijos iš Prancūzijos išlaidos (b.l.167, t. 3), kadangi jie, žinodami, jog padarė nusikaltimą, pasislėpė ir ten darė nusikaltimus (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 4 d.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. spalio 20 d.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2011 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti K. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2009 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. balandžio 21 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki 2011 m. balandžio 7 d., nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2013 m. balandžio 26 d.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 4 punktą, 3 dalies 3 punktą nubausti jį 19500 Lt (150 MGL) dydžio bauda.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir nustatyti, jog baudos, kuri turi būti sumokėta, dydis yra 10400 Lt.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Piniginį 15000 Lt užstatą, 2011 m. lapkričio 23 d., įmokėtą į Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. LT 197044060000497366 AB SEB banke grąžinti užstato davėjui A. G..
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti A. M. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d., nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. bei 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 14 d.) paskirtos bausmės - laisvės apribojimo atlikimo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d.,vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 4 d.
Kardomąją priemonę palikti suėmimą.
E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą nubausti jį 26000 Lt (200 MGL) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę sudėjimo būdu subendrinti su 2011 m. lapkričio 30 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti E. S. subendrintą bausmę 26000 Lt (200 MGL) baudą ir 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams su 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtais įpareigojimais.
Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš kaltinamųjų A. B., E. G., K. G., A. G., A. M., M. N. ir E. S. solidariai priteisti Valstybinei ligonių kasai 7453,72 Lt V. B. gydymo išlaidų.
Iš A. B. ir M. N. priteisti Lietuvos Respublikos VRM Policijos departamentui po 1891,54 Lt iš kiekvieno ekstradicijos išlaidų.
A. B. turtą – 300 eurų, kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės, pervesti Policijos departamentui iš dalies ekstradicijos išlaidoms padengti, A. G. 317,50 Lt, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, pervesti Valstybinei ligonių kasai V. B. gydymo išlaidoms iš dalies padengti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.