Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-11-883/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-04
Bylos Nr.: e2A-11-883/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01307-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: UAB „PB GROUP“
Atsakovas: J. M.

Kategorijos

2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-11-883/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01307-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste- UAB) „PB Group“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „PB GROUP“ ieškinį atsakovei J. M. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės bei atsakovės J. M. priešieškinį ieškovei UAB „PB Group“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „PB Group“ ieškiniu prašė išnagrinėti vartojimo ginčą tarp UAB „PB Group“ ir J. M. iš esmės, nustatant, kad ieškovė UAB „PB Group“ nėra atsakinga už J. M. atsiradusią žalą, atmetant atsakovės J. M. reikalavimus dėl 24 Eur grąžinimo už padangų montavimą, 1390 Eur nuostolių priteisimo ir 370 Eur advokato išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijoje buvo nagrinėjamas vartojimo ginčas dėl galimai UAB „PB Group” netinkamai sumontuotų automobilio M. B., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padangų ir dėl to atsakovei kilusios žalos. Atsakovė prašė įpareigoti UAB „PB Group“ grąžinti už padangų montavimą sumokėtus pinigus - 24 Eur, atlyginti 370 Eur advokato išlaidas ir patirtus 1390 Eur nuostolius (turto vertinimo ir transporto priemonės atkuriamąją vertę (remonto kaštus)). Reikalavimą vartotoja grindė tuo, kad 2021 m. balandžio 28 d. kreipėsi į paslaugos teikėją dėl padangų pirkimo ir montavimo, kad ratų varžtai buvo skirtingi, galimai netinkami naudojimui, tačiau paslaugos teikėjas šiais varžtais pritvirtino ratus prie automobilio, o po poros valandų po padangų montavimo važiuojant nuo automobilio nukrito vienas ratas ir automobilis buvo apgadintas. UAB „PB Group“ nesutiko su vartotojos reiškiamomis pretenzijomis, nurodė, kad po įvykio specialistams atlikus automobilio apžiūrą buvo nustatyta, kad įvykį lėmė ne netinkamai, nekokybiškai suteiktos paslaugos. Viena iš įvykio priežasčių galėjo būti naudotų ratlankių tvirtinimas galimai netinkamais (skirtingo tipo ir ilgių) vartotojos (jos atstovo) pateiktais varžtais. Atsakovės prašymas buvo patenkintas.

3. Ieškovė UAB „PB Group“ komisijos priimtą sprendimą laiko nepagrįstu, nesutikdama su išvadomis, nurodė, jog pati atsakovė, automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, pas ieškovą nebuvo atvykusi. Su atsakovės automobiliu pas ieškovę atvyko kitas asmuo. Ieškovės darbuotojai bendravo tik su šiuo asmeniu, todėl atsakovė negali teigti, jog jai nebuvo suteikta kokia nors informacija, nepateikti pasiūlymai ir pan., nes tai objektyviai nebuvo įmanoma jai nedalyvavus paslaugos teikime ir ieškovei nežinant, kad ji yra savininkė.

4. Atsakovės automobilį vairavęs D. T. iš ieškovės UAB „PB Group“ įsigijo 4 naujas padangas už 248 Eur. Taip pat užsakė paslaugą - įsigytų padangų montavimą. Padangų montavimas yra paslauga, kurios metu ant ratlankio yra užmontuojama padanga. Ši paslauga ir buvo suteikta; už ją ieškovui buvo sumokėti 24 Eur. Įvykis įvyko ne padangai nusimontavus nuo ratlankio, vadinasi padangų montavimo paslauga buvo suteikta tinkamai ir kokybiškai. Dėl to vartotojos reikalavimas „gražinti už padangų montavimą sumokėtus pinigus 24 Eur“ yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

5. Ieškovės teigimu, ratlankiai ir varžtai, kurie buvo naudoti automobiliui, pirkti ne iš ieškovo, dėvėti, nežinomo gamintojo, ratlankių būklė neaiški, skylių būklė prasta. Vizualiai nustatyti ratlankių, varžtų, automobilio stebulės būklės ir visų jų tinkamumą ir saugumą eksploatacijai yra neįmanoma. Tai gali būti tik atlikta ekspertizės metu, naudojant specialius tyrimo metodus, įrangą, turint ratlankių gamintojo ir automobilio gamintojo techninius duomenis, tikrinant, ar uždėti ratlankiai yra sertifikuoti gamintojo kaip tinkami tam modeliui, tiriant varžtų, ratlankių metalo amžių, automobilio pakabos detalių, prie kurių tvirtinamas ratlankis, nuovargį, įtrūkimus, sriegių būklę ir kt. Asmuo, įsigydamas naudotas, neoriginalias detales ir jas naudodamas savo automobiliui, prisiima atsakomybę ir tokio savo elgesio pasekmių riziką. Ieškovė negali atsakyti už savo paslaugų kokybę taip pat, tokia pat apimtimi, kaip turėtų atsakyti, jei paslaugai suteikti būtų panaudojęs naujas, originalias detales, kuriomis prekiauja.

6. Ieškovė po įvykio siūlė atlikti ekspertizę, kad būtų tiksliai nustatytos įvykio priežastys, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti, todėl automobilis buvo nusiųstas į ieškovės servisą tik apžiūrai. Jos metu, dalyvaujant specialistams, nustatyta, kad padangos buvo sumontuotos ant asmens savo nuožiūra įsigytų nenaujų, nežinomo gamintojo aliumininių ratlankių, tačiau ši aplinkybė neturėjo įtakos įvykiui, t. y. padangos buvo sumontuotos kokybiškai. Požymių, kad nukritusio rato varžtai buvo prisukti netinkamai, taip pat nenustatyta, nerasta sriegių pažeidimų, kas galėtų indikuoti, jog varžtai buvo susukti neteisingai, skersai ar pan.

7. Viena iš galimų įvykio priežasčių - ratai prie automobilio buvo pritvirtinti galimai netinkamais varžtais. Dėl prastos skylių būklės specialistai, net ir detaliai apžiūrėję ratlankį, varžtus, negalėjo tiksliai nurodyti, kokie varžtai būtų buvę tinkami. Varžtai buvo vartotojo, jo paties pritaikyti naudoti, nes nebuvo duomenų apie ratlankių gamintoją, modelį, be to, aliuminio ratlankiai yra minkštesnio lydinio ir priima formą pirmųjų naudotų varžtų, kas taip pat apsunkina galimybes tinkamai parinkti varžtus naudotiems ratlankiams. Jeigu ieškovei klientas pateikė konkrečius varžtus, kurie įprastai kliento buvo naudojami tam ratlankiui, ieškovas neturėjo pagrindo kvestionuoti jų tinkamumo.

8. Ieškovės nuomone, įvykį galėjo sąlygoti ir eilė kitų veiksnių ar jų kombinacija, pavyzdžiui: ratlankio tvirtinimo angų nusidėvėjimas, ko pasėkoje varžtas netvirtai prisispaudžia prie ratlankio ir važiavimo metu gali atsisukti; nesertifikuoti, gamintojo nepatvirtinti ratlankiai, galimai nekokybiški, minkštesnio metalo, kuris tinkamai nefiksuoja varžto; o netinkamo ilgio varžtai - per ilgi arba per trumpi; o netinkamos kokybės, prastos kokybės metalo varžtai; o pasenę varžtai, dėl ko atsiranda metalo nuovargis, varžtas nebėra tvirtas; o senas automobilis ir jo detalių nusidėvėjimas, pavyzdžiui, automobilio ratų tvirtinimo vietos nusidėvėjimas, vidinio sriegio nusidėvėjimas, dėl ko sriegis nelaiko varžto; o naudotų ratlankių tvirtinimų angų dugno mikroįtrūkimai, dėl kurių tinkamai nefiksuojamas varžtas; mikroįtrūkimai padidėja prisukus ratlankį ir nesimato atveržus varžtus; rato nukritimą gali lemti ir neprisukti (nepakankamai prisukti) varžtai, tačiau tokiu atveju tik pradėjus važiuoti yra aiškiai girdimas ratlankių beldimas ir netolygus važiavimas, mušimas per vairą, automobiliu neįmanoma butų važiuoti.

9. Šiuo atveju pats asmuo pasirinko savo automobiliui įsigyti ir naudoti dėvėtus, neoriginalius ratlankius bei juos tvirtinti naudotais, neoriginaliais varžtais. Tokiais savo veiksmais pats klientas prisiėmė riziką dėl galimos žalos atsiradimo, kas pagal CK 6.253 straipsnio 1,5 dalis lemia civilinės atsakomybės netaikymą/eliminuoja atsakomybės taikymą. Ieškovės nuomone, nesant visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų atsakovo veiksmų bei priežastinio ryšio tarp kokių nors ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalos) atsakovės pretenzijos ieškovo atžvilgiu laikytinos nepagrįstomis, vertintinos kaip siekis savo netinkamo elgesio pasekmes perkelti kitam subjektui, o ieškovas, atitinkamai, pripažintinas neatsakingu už atsakovei kilusią žalą/nuostolius.

Šalies argumentai

10. Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, ir byloje teikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 3247,00 Eur turtinės, 1000,00 Eur neturtinės žalos, 6 proc. procesines palūkanas bei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

11. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes - Benz (duomenys neskelbtini)., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė 2021 m. balandžio 28 d. kreipėsi į ieškovę, adresu Pramonės g. 15 E, Šiauliai, dėl padangų pirkimo ir montavimo. Kreipimosi dėl padangų pirkimo ir permontavimo metu, atsakovės automobilį vairavo ir ieškovės servisui pateikė D. T.. Už padangas ieškovei buvo sumokėta 248 Eur, o už ratų nuėmimo nuo automobilio, padangų permontavimo ir ratų pritvirtinimo prie automobilio paslaugas ieškovei sumokėta 24 Eur. Tą pačią dieną, po poros valandų nuo padangų permontavimo ir ratų pritvirtinimo prie automobilio, važiuojant nuo automobilio nukrito ratas ir automobilis buvo apgadintas. Į eismo įvykį buvo iškviesta policija, atvyko ir ieškovo atstovai. Policijos pažymoje nurodyta, kad įvykis įvyko apie 13:16 val. (duomenys neskelbtini), kurio metu atsisuko ir nukrito ratas, todėl automobilis įvažiavo į kelio bortelį.

12. Ieškovė ne tik nepranešė atsakovei ar automobilio vairuotojui D. T. apie galimai netinkamus naudojimui varžtus, nesustabdė ratų tvirtinimo paslaugos teikimo, tačiau pritvirtino ratus prie automobilio, o pritvirtinus ratus, neilgai trukus, vienas iš keturių ratų nuo automobilio nukrito. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 1240 Eur automobilio remonto kaštai, nustatyti UAB „Asistavita” atlikus automobilio vertinimą nuostolių nustatymo tikslu. Atlikusi vertinimą, UAB „Asistavita” pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK210132, kurioje nustatyta, kad automobilio remonto kaštai sudaro 1240 Eur įskaitant PVM. Atsakovė už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 150 Eur. Be to, atsakovė turi 370 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidų, susijusių su nurodytu įvykiu (už suteiktas teisines konsultacijas, pasiūlymo paslaugų teikėjui parengimą, prašymo vartotojų teisių apsaugos tarnybai parengimą), 24 Eur išlaidas už netinkamai suteiktas automobilio techninio aptarnavimo paslaugas (serviso paslaugas) bei 1463,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės nuostoliai, susiję su netinkamu paslaugų suteikimu sudaro 1784,00 Eur, kurią prašo priteisti iš ieškovo.

Atsiliepimas

13. Atsakovė nurodė, jog patyrė 1000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala atsirado dėl neigiamų dvasinių išgyvenimų atsakovei patyrus stresą dėl autoįvykio, atsiradusių rūpesčių siekiant išieškoti jos patirtą žalą iš ieškovo, pablogėjus atsakovės gyvenimo kokybei dėl jau metus laiko tebesitęsiančių nepatogumų dėl automobilio sugadinimo, automobilis iki šiol stovi nesuremontuotas, nenaudojamas rūdija. Ieškovei vengiant atlyginti padarytą žalą, atsakovė neturi lėšų automobilio remontui. Neturėdama galimybės naudotis jai priklausančiu automobiliu, atsakovė yra priversta riboti savo judėjimo ir bendravimo galimybes. Pandemijos metu yra priversta naudotis visuomeniniu transportu, rizikuodama užsikrėsti nuo besibūriuojančių keleivių. Rizika užsikrėsti pasitvirtino - atsakovė susirgo, jai buvo diagnozuotas Covid-19. Visa tai reiškia, kad neturtinę žalą sukeliantys veiksniai yra ilgalaikiai ir intensyvūs, todėl konstatuotinas neturtinės žalos padarymo faktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai ir iš ieškovės UAB „PB GROUP“ atsakovei J. M. priteisė 1784 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1463 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. rugpjūčio 5 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovei priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Teismas nurodė, kad ieškovė ne tik nepranešė atsakovei ar automobilio vairuotojui D. T. apie galimai netinkamus naudojimui varžtus, nesustabdė ratų tvirtinimo paslaugos teikimo, tačiau pritvirtino ratus prie automobilio, o pritvirtinus ratus, neilgai trukus, vienas iš keturių ratų nuo automobilio nukrito. Konstatuota, kad byloje ieškovė patvirtino, jog paslaugos suteikimo metu jai buvo žinoma, kad ratų varžtai skirtingi, galimai netinkami naudojimui, tačiau ieškovė šiais varžtais pritvirtino ratus prie automobilio. Ieškovei pripažinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė tiesiogiai taikomo Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto 2016 m. vasario 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45, reikalavimų.

16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė (neįvykdė) jai imperatyviai taikomų teisės aktų reikalavimų. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų laikiusis imperatyviai taikomų teisės aktų reikalavimų, ratas nuo atsakovei priklausančio automobilio nebūtų nukritęs arba galimai netinkami varžtai apskritai nebūtų buvę panaudoti rato tvirtinimui. Nors ieškovė nepateikė atsakovei užsakymo serviso paslaugoms atlikti ir rašytinė sutartis dėl automobilio serviso paslaugų sudaryta nebuvo, tačiau nėra abejonių, kad dėl serviso paslaugų (ratų nusukimo nuo automobilio, padangų permontavimo ir ratų pritvirtinimo prie automobilio) ginčo šalys sudarė atlygintinų paslaugų vartojimo sutartį.

17. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 1240 Eur automobilio remonto kaštai, nustatyti UAB „Asistavita” atlikus automobilio vertinimą nuostolių nustatymo tikslu. Atlikusi vertinimą, UAB „Asistavita” pateikė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK210132, kurioje nustatyta, kad automobilio remonto kaštai sudaro 1240 Eur įskaitant PVM. Atsakovė už turto vertinimo paslaugas sumokėjo 150 Eur. Be to, atsakovė turi 370 Eur teisinių paslaugų teikimo išlaidų, susijusių su nurodytu įvykiu (už suteiktas teisines konsultacijas, pasiūlymo paslaugų teikėjui parengimą, prašymo vartotojų teisių apsaugos tarnybai parengimą), 1463 Eur už advokato paslaugas, 63 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir 24 Eur išlaidas už netinkamai suteiktas automobilio techninio aptarnavimo paslaugas (serviso paslaugas). Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės turtinę ir neturtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikomos sąlygos.

18. Teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į realiai atsakovės patirtus nepatogumus, išgyvenimus, į ieškovės poziciją ir požiūrį dėl susiklosčiusios situacijos, į tai kokias pasekmes galėjo sukelti ieškovės neatsakingai ir aplaidžiai suteiktos paslaugos, bei į teismų praktiką ir rekomendacijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „PB Group“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismo posėdžio metu teismas apžiūrėjo varžtų pavyzdžius bei byloje esančias ginčo varžtų nuotraukas ir patvirtino, kad visi varžtai, naudoti rato prisukimui iš tiesų buvo vienodi – sferiniai, tuo tarpu sprendime teismas teigia priešingai, tokios savo nuomonės pasikeitimo niekaip nemotyvuodamas. Šiuo atveju visi rato varžtai, priešingai nei klaidingai teigiama skundžiamame sprendime, buvo vienodo tipo, tai akcentavo ir ieškovės vadovas. Kad varžtai, kuriais buvo prisuktas ratas, buvo vienodo tipo, proceso metu neneigė nei atsakovė, nei liudininkas D. T., atvirkščiai, D. T. nurodė, kad varžtai skyrėsi tik spalva.

19.2. Nei ieškovės vadovas, nei liudininku apklaustas įmonės darbuotojas, dalyvavęs teikiant atsakovės automobiliui paslaugas, nepatvirtino, kad paslaugos suteikimo metu buvo arba galėjo būti žinoma, jog varžtai galimai netinkami naudojimui. Atvirkščiai, įmonės vadovas paaiškino, kad vizualiai apžiūrint varžtus galima pastebėti tik sriegio defektus, o tokių nagrinėjamoje situacijoje nebuvo. Įvertinti paties dėvėto ratlankio būklės, jo suderinamumo su kliento jam naudojamais varžtais ieškovas neturi galimybės, tai nėra jo teikiamos paslaugos dalis.

19.3. Teismas nevertino D. T. duotų paaiškinimų apie tai, kad senus ratus su aliuminiais ratlankiais jis įsigijo iš pažįstamo, kuris juos buvo pirkęs apie 2000 m. ir prieš juos parduodamas naudojo bent dviem kitiems automobiliams, taip pat tai, kad D. T. patvirtino, jog ratus pritvirtino savo paties parinktais senais varžtais, kuriuos buvo naudojęs kitiems savo ratams, ir kad neinformavo paslaugos teikėjo, jog ratlankiams naudoja ne kartu su jais pirktus varžtus, o kitus, savo nuožiūra parinktus varžtus. Klientui nenurodžius šios informacijos, ieškovo darbuotojai net teoriškai neturėjo pagrindo abejoti, varžtų tinkamumu ratlankiams, atsisakyti naudoti kliento pateiktus, nesudilusius, tinkamo sriegio varžtus.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Teismas sprendė, kad ieškovui taikomas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), tačiau nepasisakė dėl tokio savo sprendimo. Remonto paslauga negalėjo būti teikiama, nes transporto priemonė nebuvo sugedusi, nebuvo atliekamas sugedusių dalių keitimas ir taisymas. Nėra pagrindo teigti ir buvus techninį aptarnavimą, nes teikiant paslaugą buvo naudojami kliento pateikti neoriginalūs, dėvėti ratlankiai ir varžtai, tuo tarpu automobilio gamintojas numato konkrečius ratlankius ir varžtus, kurie tinkami ir turėtų būti naudojami tam konkrečiam automobiliui. Teikiant paslaugą, buvo naudojamos gamintojo nenumatytos dalys, elementai, todėl paslauga pagal Aprašą nelaikoma techninio aptarnavimo ir remonto paslauga (Aprašo 3.3 p.). Kadangi Aprašas teismo neturėjo būti taikomas nagrinėjamoje situacijoje, teismo argumentai dėl metrologiškai nepatikrinto įrankio, paslaugos nesustabdymo ar kt., kas reglamentuojama Apraše, yra niekiniai.

19.5. Pirmosios instancijos teismas, sprendime neaiškino minėtų teisės normų, nepasisakė dėl žinojimo, nustatymo, reikšmės atsakomybės paslaugos teikėjo/rangovo atžvilgiu taikymui, nes, kaip rašyta aukščiau, tiesiog be jokio pagrindo, ignoruodamas byloje esančius įrodymus, konstatavo, esą ieškovas pripažino, kad paslaugos teikimo metu jam buvo žinoma, jog ratų varžtai skirtingi ir galimai netinkami.

19.6. Kaip kitą priežastį, kodėl ratas nukrito, teismas įvardijo tai, kad kadangi ratas nuo automobilio nukrito po ieškovės teiktų paslaugų, vadinasi ieškovė esą nepatikrino darbų (paslaugos) kokybės, netinkamai panaudojo arba nepanaudojo įrankio, reikalingo užveržimo jėgai kontroliuoti (dinamometrinio rakto). Ši teismo išvada vėlgi padaryta neatlikus byloje surinktų įrodymų vertinimo. Atsakovė duodama paaiškinimus teigė, kad D. T. matė, kad po ratų užveržimo nebuvo patikrinta su jokiu aparatu, ar priveržta tinkamai. Apklausiant patį D. T., šis nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad apskritai nematė ratų keitimo proceso, nes tuo metu laukė lauke, todėl negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar po ratų keitimo buvo patikrinta, kad jie pritvirtinti tinkamai, ar buvo naudotas dinamometrinis raktas.

19.7. Teismo teiginiai apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą kaip aukštesnės galios įrodymą, laikytini klaidingais ir turėjusiais įtakos teismui netinkamai vertinant kitus bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus ir jų visetą.

19.8. Teismas ne tik nepagrįstai konstatavo ieškovės neteisėtus veiksmus, bet iš esmės neskyrė dėmesio priežastiniam ryšiui, kaip vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė žinojo ar galėjo žinoti, jog atsakovė savo automobiliui naudoja galimai netinkamus varžtus, dėl ko jam būtų atsiradusi pareiga stabdyti paslaugos teikimą. Taip pat byloje esantys įrodymai rodo, kad ratai po uždėjimo buvo patikrinti, įskaitant naudojant dinamometrinį raktą, jie buvo pritvirtinti tinkamai. Taigi nesant pažeidimų iš ieškovo pusės šiais klausimais, ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovei atsiradusią žalą vien dėl to, kad teikė atsakovei paslaugas.

19.9. Teismo minimi kai kurie kiti tariami pažeidimai (užsakymo serviso paslaugos neužpildymas, galiojančios metrologinės patikros neturėjimas) apskritai neturi jokio ryšio su žala, nes tai yra formalaus pobūdžio pažeidimai, net ir kuriems esant, jie negalėtų sąlygoti nei įvykio, nei žalos atsiradimo. T. y. net jei paslaugų teikimo metu būtų buvęs užpildytas užsakymo dokumentas, jeigu dinamometrinio rakto patikra būtų buvusi galiojanti, įvykis būtų įvykęs.

19.10. Nesant neteisėtų ieškovės veiksmų ir priežastinio ryšio, atsakovės naudai nei turtinė, nei neturtinė žala negalėjo būti priteista; atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negalėjo būti tenkinamas, nesant byloje įrodymų apie tokios žalos buvimą.

19.11. Teismas nepasisakė dėl CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies normų taikymo, šiuos ieškovės argumentus ignoravo, nors atsakovės draugas D. T. liudydamas byloje pripažino, kad jis su atsakove iš pažįstamo asmens įsigijo senus, neoriginalius aliuminius ratlankius, ilgą laiką naudotus kitoms transporto priemonėms, kad ratlankiams naudojo ne kartu su jais įsigytus varžtus, o savo paties anksčiau kitiems ratams naudotus varžtus, taip pat, kad apie šias aplinkybes ieškovo darbuotojų prieš paslaugos teikimą neinformavo, kad šie galėtų įvertinti galimas rizikas, pavyzdžiui, dėl galimai netinkamų varžtų. Informaciją apie ratlankių ir varžtų kilmę D. T. pateikė ieškovei tik po įvykio. Tokiais savo veiksmais (savo nuožiūra įsukęs, kaip po įvykio paaiškėjo, netinkamus varžtus, apie tai neinformavęs paslaugos teikėjo, nepasiteiravęs ieškovo darbuotojų, ar jo savarankiškai naudotam ratlankiui parinkti seni varžtai yra tinkami ir pan.) pats klientas laikytinas prisiėmusiu riziką dėl galimos žalos atsiradimo.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. M. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Varžtai, kuriais buvo priveržtas atsakovės automobilio ratas teismo posėdyje nebuvo pateikti, nebuvo prašoma juos ištirti, todėl nebuvo tiriami. Išskyrus ieškovės nuotrauką, kurioje nufotografuoti varžtai, byloje nėra kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad būtent nufotografuotais varžtais buvo priveržtas automobilio ratas. Vienoje nuotraukoje matomi šeši varžtai, kitoje nuotraukoje matomi penki varžtai, tačiau liudytojas D. T. 2022 m. liepos 13 d. teismo posėdžio 42 minutę paaiškino, kad ratui nukritus nuo automobilio buvo rasti tik keturi varžtai, o vieno rasti apskritai nepavyko. Ieškovė nurodė kad visi rato varžtai buvo vienodo tipo, skyrėsi tik spalva, ieškovės vadovas ir liudytojas nepatvirtino, kad jiems galėjo būti žinoma, jog varžtai galimai netinkami naudojimui. Ieškovė 2021 m. birželio 7 d. elektroniniu paštu atsakovei yra pateikusi savo tyrimo medžiagą, kurioje nurodė, kad ratlankiai buvo prisukti trimis rūšimis skirtingų, galimai netinkamų varžtų. Tai reiškia, kad ieškovei rato tvirtinimo prie automobilio metu buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad ratas tvirtinamas trijų rūšių varžtais, kurie galimai netinkami rato tvirtinimui, tačiau atsakovei ar transporto priemonės valdytojui D. T. apie šią aplinkybę nepranešė, nesustabdė techninio aptarnavimo paslaugos ir ratą prie automobilio pritvirtino.

20.2. Ieškovė byloje neprašė skirti ekspertizės, kuri atsakytų į klausimus, ar ratlankio priveržimui naudoti varžtai buvo suderinami su ratlankiu, kokia buvo ratlankio būklė tvirtinimo prie automobilio metu, ar rato nukritimą nuo automobilio galėjo lemti ratlankiui priveržti naudoti varžtai ir į panašius klausimus, todėl ieškovės samprotavimai apie klausimus, į kuriuos ieškovė neturi kompetencijos duoti kvalifikuotus atsakymus, nėra reikšmingi sprendžiant klausimus, susijusius su ratlankio būkle ir jo suderinamumu su naudotais varžtais ir tuo pačiu nesudaro pagrindo abejoti sprendimo byloje teisėtumu ir pagrįstumu.

20.3. Padangų permontavimas, įskaitant rato tvirtinimą prie automobilio yra laikomas automobilio techniniu aptarnavimu. Ieškovės teiginys, kad buvo naudojamos gamintojo nenumatytos dalys ir elementai nėra pagrįstas. Ieškovė į bylą neteikė įrodymų, kad atsakovei priklausantis automobilis atvyko į ieškovės servisą su gamintojo nenumatytais ratais, tai reiškia, kad ratai automobiliui eksploatuoti buvo tinkami. Tuo atveju, jeigu techninio aptarnavimo metu ieškovė būtų pastebėjusi, kad rato modelis, dydis ar kiti parametrai automobiliui eksploatuoti netinkami, ieškovė turėjo pareigą atsakovei ar transporto priemonės valdytojui apie šią aplinkybę pranešti ir sustabdyti techninio aptarnavimo paslaugą, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad rato modelis, dydis ir kiti parametrai automobiliui yra tinkami. Tuo remiantis spręstina, kad ieškovės argumentai dėl aprašo netaikymo ginčui yra nepagrįsti.

20.4. Bylos įrodymai leidžia spręsti, kad automobilio ratas galėjo nukristi ne tik dėl rato pritvirtinimo netinkamais varžtais, tačiau rato nukritimo priežastimi galėjo būti neprisukimas ar netinkamas rato prisukimas. Paslaugos teikėjo turimas įrankis, reikalingas užveržimo jėgai kontroliuoti, dinamometrinis raktas KING TONY 34423-1A neturi galiojančios metrologinės patikros pagal aprašo 2 skirsnio 6 punkto reikalavimus, t. y. paslaugos teikėjas negali užtikrinti automobilio gamintojo nurodytos varžtų užveržimo jėgos. Ieškovės argumentai, apie tai, kad jei ratas būtų buvęs netinkamai priveržtas, būtų juntama vibracija, visi įrankiai veikė gerai, liudytojo paaiškinimai, kad ratą apžiūrėjo, pajudino yra paremti išskirtinai ieškovės vadovo ir byloje liudijusio ieškovės įmonėje dirbančio asmens paaiškinimais. Jokie kiti įrodymai nepatvirtina ieškovės vadovo ir liudytojo parodymų tikrumo ir patikimumo.

20.5. Teismas tinkamai ir motyvuotai nustatė priežastinį ryšį. Teismas argumentuotai ir detaliai nurodė atsakovui imperatyviai taikomų teisės aktų pažeidimus ir pagrįstai bei logiškai padarė išvadą, kad jeigu ieškovė būtų laikiusis jai imperatyviai taikomų teisės aktų reikalavimų, automobilio ratas nebūtų nukritęs arba galimai netinkami varžtai nebūtų buvę panaudoti rato tvirtinimui. Tai reiškia, kad teismas nustatė neteisėtus ieškovės veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų ieškovės veiksmų (neveikimo) ir atsakovės nuostolius.

Šalies argumentai

20.6. Ieškovė teigia netiesą, kadangi atsakovės parodymais po autoįvykio automobilis stovi nenaudojamas aikštelėje prie namų, automobilis techniškai netvarkingas, nesuremontuotas, todėl eksploatacijai netinkamas. Ieškovė klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydama, kad D. T. automobilį po įvykio naudojo, vyko į (duomenys neskelbtini), keitėsi padangas žiemos sezonui. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų dėjusi pastangų teisinėmis priemonėmis išsireikalauti žalos atlyginimą, ieškovė žalos niekada neatlygintų, todėl atsakovės išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti buvo protingos ir pagrįstos. Atsakovė teikė įrodymus, kad sirgo Covid-19 ir nurodė, kad dėl didelio rizikos užsikrėsti laipsnio tikėtina, kad užsikrėtė viešajame transporte. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė nepateikė tikslios užsikrėtimo vietos yra visiškai nepagrįsti, kadangi pateikti įrodymus kurioje tiksliai vietoje atsakovė užsikrėtė Covid-19 neįmanoma, nes nėra galimybės surinkti tokius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atsakovei teigiant, kad dėl ieškovės kaltės, po padangų montavimo darbų atlikimo, nukrito automobilio ratas. Ieškovės teigimu, ji nėra atsakinga už atsakovei kilusią žalą.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes - Benz (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 28 d. atsakovės draugas D. T. kreipėsi į ieškovę UAB „PB Group“, adresu Pramonės g. 15 E, Šiauliai, dėl padangų pirkimo ir montavimo. Už atsakovės įsigytas padangas buvo sumokėta 248 Eur, o už ratų nuėmimo, padangų permontavimo ir ratų pritvirtinimo paslaugas ieškovei sumokėta 24 Eur. Tą pačią dieną, po poros valandų nuo padangų permontavimo ir ratų pritvirtinimo, važiuojant nukrito automobilio ratas ir automobilis buvo apgadintas. Policijos pažymoje nurodyta, kad įvykis įvyko apie 13:16 val. (duomenys neskelbtini), kurio metu atsisuko ir nukrito ratas, dėl ko automobilis įvažiavo į kelio bortelį. Atsakovė nurodo, kad jos patirtus nuostolius dėl įvykio sudaro 1240 Eur. Už turto vertinimą UAB „Asistavita" buvo sumokėta 150 Eur, už teisines paslaugas atsakovė sumokėjo 370 Eur.

24. Atsakovė 2021 m. birželio 18 d. pateikė pareiškimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nutraukti paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtus 24 Eur ir priteisti iš paslaugų teikėjo (šioje byloje ieškovo) 1760 Eur nuostolius. VVTAT 2022 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-280, kuriuo patenkino atsakovės pareiškimą.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl 1784 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Teismas konstatavo, kad ieškovei buvo žinoma, jog ratų varžtai skirtingi ir galimai netinkami atsakovės naudojamų ratlankių tvirtinimui, tačiau jais pritvirtino ratus prie automobilio, nepatikrino atliktų darbų kokybės ir taip neįvykdė jam imperatyviai taikomų teisės aktų reikalavimų. Apeliantė (ieškovė) UAB „PB Group“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė bei atsakovės priešieškinį tenkino netinkamai vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovės naudoti varžtai buvo tos pačios rūšies, kad neįmanoma nustatyti, ar atsakovė naudojo tinkamus varžtus, nevertindamas, kad atsakovė pati nepranešė ieškovei apie naudojamų ratlankių būklę ir savarankiškai parinktus varžtus bei tuo pagrindu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu „Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas), nes padangų keitimas nelaikytinas nei remontu nei techniniu aptarnavimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

26. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

27. Pirmosios instancijos teismas teisingai tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius, t.y. atsakovė, kuri, www.rekvizitai.lt, duomenimis (pačiam juridiniam asmeniui išviešinus savo veiklos sritis), verčiasi padangų montavimo, balansavimo, remonto, ratlankių lyginimo darbų teikimu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ieškovės poreikius (CK 6.672 str.), o šiuo atveju, atlikti pas ieškovę įsigytų padangų montavimo darbus. Ginčo tarp šalių dėl santykių kvalifikavimo kaip vartojimo rangos santykių bei dėl užsakytų darbų turinio ir apimties nėra.

28. Apeliantė nesutinka, kad šiuo atveju taikytinas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, nes padangų montavimo darbai, apeliantės nuomone, nelaikytini nei remontu, nei techninio aptarnavimu, be to, buvo naudojamos gamintojo nenumatytos dalys. Minėto aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad techninis aptarnavimas – technologinių priemonių ir operacijų, kuriomis siekiama palaikyti transporto priemonės gamintojo nustatytą transporto priemonės techninę būklę, kompleksas. Techninio aptarnavimo ir remonto paslauga – paslauga, kurios metu atliekama transporto priemonės techninis aptarnavimas ir remontas. Paslauga neapima transporto priemonės plovimo, antikorozinio kėbulo dengimo, kėbulo poliravimo, vaškavimo, salono valymo, padangų pūtimo paslaugų, taip pat transporto priemonės gamintojo nenumatytos įrangos, prietaisų, elementų arba dalių (pvz., vaizdo ar garso aparatūros, papildomos bagažinės, dviračių laikiklių, papildomų šviesos žibintų, aptakų, apsauginių plėvelių, įvairių dekoratyvinių elementų) montavimo, įrengimo ar jų taisymo (Aprašo 3.3 punktas).

29. Iš šio reglamentavimo matyti, kad į techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų išimtis patenka tik darbai, kurie susiję su transporto priemonės gamintojo nenumatyta įranga, prietaisais, elementais ir dalimis bei transporto priemonės estetinio vaizdo palaikymo darbais. Priešingai nei teigia apeliantė, automobilio ratlankiai laikytini transporto priemonės gamintojo numatyta įranga. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausantis automobilis būtų su ratlankiais, kurie neatitiktų gamintojo techninių reikalavimų, automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Priešingai nei teigia apeliantė, padangų montavimas apima ne tik padangų užmontavimo ant ratlankio darbus, tačiau ir pačių ratlankių nuėmimo ir uždėjimo juos pritvirtinant veiksmus. Padangų keitimo ir montavimo veiksmas yra būtinas, atsižvelgiant į padangų susidėvėjimą ir į sezoniškumą, tad akivaizdu, kad padangų montavimu siekiama palaikyti transporto priemonės techninę būklę ir padangų montavimas laikytinas techninio aptarnavimo paslauga, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu.

30. Iš to seka, kad pagrįstai remtasi ir Aprašo 18.1 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo privalo nedelsdamas pranešti transporto priemonės valdytojui ir, kol gaus nurodymus iš jo, sustabdyti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimą, jeigu nustato, kad transporto priemonės valdytojo pateiktos atsarginės dalys ir medžiagos yra netinkamos. Apeliantė ginčija, kad darbų atlikimo metu neturėjo galimybės nustatyti, kad ratlankių tvirtinimo varžai buvo netinkami ir kokio tipo varžtai turėtų būti naudojami – kūginiai ar sferiniai. Apeliantė pirmosios instancijos teismui teikė varžtų nuotraukas (16-18 b. l.), motyvuodama, kad atsakovės automobilio ratlankiai buvo pritvirtinti vienodo tipo varžtais, todėl ieškovė neturėjo pagrindo abejoti jų netinkamumu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad pati ieškovė 2021 m. birželio 7 d. elektroniniu laišku suteikė informaciją apie savo pačios atliktą automobilio patikrą po eismo įvykio, kuomet nukrito automobilio ratas (15-18 b. l.). Šiame laiške ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad kliento (atsakovės) naudoti ratlankiai buvo prisukti trimis rūšimis skirtingų, galimai netinkamų varžtų. Pati ieškovė ir bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde neneigia, kad varžtai buvo skirtingų spalvų, kas padangų montavime ilgametę patirtį turinčiai įmonei, turėtų aiškiai indikuoti apie jų (ne)tinkamumą. Nors išties ieškovės fotonuotraukose yra užfiksuoti vienos rūšies varžtai, tačiau nėra duomenų, kad visi varžtai nuotraukose yra iš atsakovės automobilio. Iš to seka, kad esant pakankamam pagrindui vertinti, jog padangų montavimo metu buvo akivaizdžiai matomi atsakovės naudojamų varžtų vizualūs skirtumai, ieškovei atsirado Aprašo 18.1 punkte numatyta pareiga pranešti apie tai atsakovei ar automobilį pristačiusiam asmeniui apie varžtų galimą netinkamumą ir iki nurodymų gavimo sustabdyti padangų montavimo paslaugos teikimą. Byloje nėra duomenų, kad šie veiksmai buvo atlikti. Nors apeliantė ir ginčija, kad ji nebūtų galėjusi apie tai informuoti atsakovės, nes ne ji pristatė automobilį, tačiau nėra duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi apie tai informuoti ir automobilį pristačiusį asmenį D. T..

32. Aprašo II skirsnio 6 punkte nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugai teikti naudojamos matavimo priemonės, kurioms pagal teisės aktų reikalavimus periodiškai turi būti atliekama metrologinė patikra, privalo turėti galiojančios metrologinės patikros atlikimą patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės naudojamas dinamometrinis raktas būtų turėjęs galiojančią metrologinę patikrą, tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje neįrodė, jog padangų montavimo paslaugą atliko laikydamasi aprašo nuostatų, naudodama techniškai tvarkingą įrangą. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad galiojančios metrologinės patikros nebuvimas laikytinas formalumu. Galiojanti prietaiso metrologinė patikra užtikrina, kad prietaisas veikia tinkamai ir juo galima suteikti kokybišką paslaugą – šiuo atveju, užtikrinti automobilio gamintojo nurodytą varžtų užveržimo jėgą. Ieškovės teiginiai, kad tuo atveju, jei varžtai būtų priveržti nepakankamai, būtų girdimas bildesys, atmestini kaip prielaidos.

33. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

34. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog ieškovė savo pareigas, kylančias iš vartojimo rangos sutarties, įvykdė netinkamai – akivaizdžiai vizualiai skirtingais varžtais pritvirtino ratlankius prie atsakovės automobilio, nors turėjo pareigą stabdyti techninio aptarnavimo darbus ir informuoti atsakovę ar automobilį pristačiusį asmenį apie tai, kad naudojami skirtingi varžtai. Atliktų darbų netinkamumą pagrindžia ir tai, kad ieškovė varžtams užveržti naudojo įrangą, kuri neturėjo galiojančios metrologinės patikros. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti ieškovės neteisėti veiksmai: aprašo 18.1. punkto ir aprašo 6 punkto pažeidimai, kurie sąlygojo atsakovės patirtus nuostolius, t.y. praėjus kelioms valandoms po darbų atlikimo nukritus automobilio ratui, transporto priemonė buvo apgadinta. Ieškovė savo ruožu ieškinyje kėlė kitas galimas versijas dėl įvykio (nukritusio rato) priežasčių, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tad vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priežastinio ryšio egzistavimą, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Ginčo dėl atsakovės patirtos turtinės žalos dydžio byloje nėra.

35. Apeliantė įrodinėdama pagrindą taikyti atleidimo nuo atsakomybės nuostatas, argumentuoja, kad pati atsakovė ieškovei nesuteikė informacijos, kad automobilio ratlankiai buvo įsigyti seniai, jie buvo ilgą laiką naudoti, naudojo ne kartu įsigytus ratlankius, t. y. nesuteikė darbuotojams informacijos, kad jie galėtų įvertinti rizikas.

36. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Tam, jog ieškovė būtų visiškai ar iš dalies atleista nuo civilinės atsakomybės, turi būti nustatytas didelis atsakovės neatsargumas.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš suteikiant automobilio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas, yra pildoma užsakymo paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti Apraše. Be kitų reikalavimų, joje turi būti nurodyti transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos (aprašo 11.5 punktas), transporto priemonės valdytojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas, pažymint, ar pateiktos atsarginės dalys yra originalios, naujos, naudotos ar restauruotos; (aprašo 11.7 punktas), kiti reikalingi duomenys, susiję su techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimu (aprašo 11.12 punktas). Nagrinėjamu atveju ši paraiška nebuvo pildoma, tad pati ieškovė nesuteikė atsakovei galimybės nurodyti ratlankių ir(ar) jų varžtų būklės, tad nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė pati prisiėmė riziką ar atliko veiksmus, dėl ko būtų atsiradę nuostoliai. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad paraiškos nepildymas laikytinas tik formalumu, nes tai yra vienas iš pagrindinių įrodymų vertinant tiek užsakomų darbų, tiek abiejų šalių viena kitai suteiktos informacijos apimtis.

38. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 1784 Eur turtinės žalos atlyginimo.

39. Apeliantė taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą vertino kaip aukštesnės galios įrodymą ir jo pagrindu grindė sprendimo išvadas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog šalių ginčo išsprendimas ne teismo tvarka neriboja sprendimu nepatenkintos šalies teisės kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tačiau į teismą turi būti kreipiamasi ne dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimto nutarimo teisėtumo (panaikinimo), bet teismo prašant tarp šalių kilusį ginčą nagrinėti iš esmės. Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013). Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę byloje kaip rašytiniu įrodymu remtis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu. Kartu iš skundžiamo sprendimu matyti, kad teismas tik nurodė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo ištraukas, tačiau teismas ieškovės atsakomybės sąlygas vertino savarankiškai ir nesuteikė šiam nutarimui didesnės reikšmės nei kitiems byloje pateiktiems įrodymams.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

40. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas šį reikalavimą tenkino visa apimtimi.

41. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (pvz. 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015, 2016 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016;kt.). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovė).

43. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nurodė, kad ji priteistina atsižvelgiant į realiai atsakovės patirtus nepatogumus, išgyvenimus, ieškovės poziciją ir požiūrį ir į tai, kokias pasekmes galėjo sukelti ieškovės netinkamai suteiktos paslaugos. Teismas nedetalizavo kokius nepatogumus ir išgyvenimus patyrė atsakovė.

44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė neturtinę žalą grindžia nepatogumais, atsiradusiais dėl negalėjimo naudotis transporto priemone, dėl ko ji buvo priversta riboti savo bendravimo galimybes, stresu dėl patirto įvykio bei tuo, kad dėl naudojimosi viešuoju transportu pandemijos metu ji užsikrėtė COVID-19. Tam pagrįsti ji pateikė susisiekimo viešuoju transportu bilietų (83 b. l.) ir išrašą iš www.esveikata.lt, kuriame užfiksuota, jog atsakovei 2022 m. balandžio 26 d. diagnozuota COVID-19 liga.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė negalėjo naudotis automobiliu ir galimai patyrė nepatogumus dėl susisiekimo, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė galėjo naudotis ir naudojosi viešuoju transportu, kas vertintina tik kaip minimalūs nepatogumai, bet ne pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Nors byloje ir pateikti duomenis, kad atsakovė sirgo COVID-19 liga, nėra jokių duomenų, kad ja užsikrėtė būtent viešajame transporte. Nesutiktina, kad neturtinės žalos pagrindas gali būti ir ieškovės požiūris į situaciją. Vėlgi, vien tai, kad ieškovė nesutiko su jai reiškiamais reikalavimais, nereiškia, kad tai sukelia priešingai šaliai kokią nors neturtinę žalą. Priešingos šalių pozicijos ginčo atveju yra įprastas dalykas ir tai nereiškia neturtinės žalos padarymo. Neturtinės žalos priteisimo pagrindu negali būti ir prielaidos apie tai, kokias dar pasekmes, be įvykusių, galėjo sukelti (tačiau nesukėlė) ieškovės netinkamai atlikti padangų montavimo darbai. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Atsakovės ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktui, kad atsakovei buvo padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisinimo keistina ir priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bylos baigties

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai sprendė klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl yra pagrindas šią teismo sprendimo dalį pakeisti. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų

47. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Ieškovė UAB „PB Group“ pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminis mokestis (58 b. l.), 1080 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (126-130, 144 b. l.), iš viso 1121 Eur. Atsakovė J. M. patyrė 63 Eur žyminio mokesčio ir 1463 Eur teisinės pagalbos išlaidų (iš viso 1526 Eur.).

49. Teismas, atsižvelgdamas į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos.

50. Ieškinį atmetus, o atsakovės J. M. priešieškinį patenkinus 64 proc., laikytina, kad atsakovės reikalavimai patenkinti 82 procentais, todėl iš ieškovės UAB „PB Group“ atsakovei J. M. priteistina 1251,32 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteistina 18 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (201,78 Eur). Sudengus priešpriešinius reikalavimus, atsakovei J. M. iš ieškovės UAB „PB Group“ priteistina 1049,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (36 proc.), o atmesta 64 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovės J. M. ieškovei UAB „PB Group“ priteistina 36 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą 64 proc. šia dalimi atlygintinos atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.

52. Atsakovė J. M. iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dienos pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 600 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė UAB „PB Group“ apeliacinėje instancijoje patyrė 63 Eur žyminio mokesčio ir 560 Eur teisinės pagalbos išlaidas (iš viso 623 Eur).

53. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 36 proc. ieškovės patirtų apeliacinės instancijos išlaidų (224,28 Eur), o atsakovei iš ieškovės 64 proc. atsakovės patirtų išlaidų (384 Eur). Sudengus priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovės UAB „PB Group“ atsakovei J. M. priteistina 159,72 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškovės UAB „PB GROUP“, juridinio asmens kodas 144896319, ieškinį atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei UAB „PB Group“, juridinio asmens kodas 144896319, dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB „PB GROUP“, juridinio asmens kodas 144896319, atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1784 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1049,54 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią atsakovės J. M. priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „PB GROUP“, juridinio asmens kodas 144896319, atsakovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,72 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė