Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį S. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo S. T. priešieškinį ieškovui I. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas.

Pirma, CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Nagrinėjamu atveju, atsakovui neatvykus į pirmą posėdį, teismas, siekdamas užtikrinti šalių tinkamą procesinių teisių įgyvendinimą (teisę duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir t.t., tame tarpe ir atsakovo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, kurio išsprendimui buvo reikalingi atsakovo parašo pavyzdžiai), pripažino šalių dalyvavimą būtinu; taip pat teismas nutarė, jog prašymą dėl ekspertizės paskyrimo tikslinga būtų išspręsti išklausius šalių paaiškinimus; atsakovo atstovei išaiškino atsakovo pareigą pateikti teismui parašo pavyzdžius įstatymo nustatyta tvarka, taip pat paaiškino, jog ekspertizės atlikimui reikalingi ir atsakovo parašo pavyzdžiai, duoti betarpiškai teisme. Tačiau atsakovas į 2016-08-24 teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastimi nurodydamas ligą. Atkreiptinas dėmesys, jog pažymoje buvo nurodoma, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2016-08-18 iki 2016-08-28 taikomas reabilitacinis gydymas. Teismas tenkino atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bet tuo pačiu, siekdamas užkirsti kelią bylos vilkinimui, suteikė atsakovui galimybę atvykti į teismą jam patogiu laiku parašo pavyzdžių davimui. Tuo tarpu atsakovas parašų pavyzdžių davimui į teismą neatvyko, taip pat neatvyko ir į kitą teismo paskirtą posėdį, pateikdamas kaip neatvykimo pateisinimą gydytojo pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad atsakovui dėl storosios žarnos uždegimo uždraustos tolimos kelionės. Pažymėtina, jog pažymėjimo išdavimo tikslas nurodomas, kad pacientas negali judėti transportu; judėjimas maksimaliai 100 km. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo neatvykimo į teismo posėdžius priežastis, atsakovo pasyvumą vertino kaip atsakovo siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ir tuo pačiu jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pareigomis bei sprendė, jog byla gali būti išnagrinėta be atsakovo. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 5-8 str., 7 str. 2 d., 45 str. 5 d. nuostatose įtvirtinti principai negali būti suprantami ir taikomi formaliai; procesas negali tęstis nepateisinamai ilgai, o pasyviai besielgiantis proceso dalyvis turi prisiimti savo pasyvaus elgesio bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei pareigomis pasekmes.

Dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pripažindamas, kad ginčo pinigus gavo iš ieškovo, neigia paskolinių santykių buvimą; atsakovo atstovės teigimu, tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios nesėkmingo realizavimo riziką turi prisiimti abi šalys. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neįžvelgia pagrindo pritarti tokiems atsakovo teiginiams, o priešingai, tokią atsakovo poziciją vertina kaip atsakovo siekį išvengti paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo pasekmių.

Pažymėtina, jog sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje, kurio CK 6.193 str. 1 d. yra nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. CK 6.193 str. 2 d. numatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus grindžia 2010-03-27 tarp šalių sudarytu skoliniu įsipareigojimu. Teismo vertinimu, šios šalių sudarytos sutarties negalima vertinti atsietai nuo 2009-01-14 tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties AFR-1-b-1, kurios aukščiau detaliai nurodytas turinys sudaro pagrindą išvadai, kad nors tarp šalių ir buvo aptarti ieškovo skolinamų atsakovui piniginių lėšų panaudojimo paskirtis ir kiti atsakovo įsipareigojimai dėl naujos įmonės įregistravimo ir jos 50 procentų akcijų perdavimo ieškovui, tačiau jau ir šią sutartį sudarydamos šalys ieškovo pervedamas pinigines lėšas atsakovui traktavo kaip asmeninę atsakovo paskolą. Akcentuotina, kad sutarties 3.1 p. šalių buvo sulygta, kad visos lėšos, kurias pagal šią sutartį ieškovas perves atsakovui, laikomos asmenine paskola, kurią I. B. suteikia S. T., kol S. T. neįvykdys visų šios sutarties sąlygų. Maža to, šalių buvo sutarta, kad iki tol, kol šalys neįvykdys visų sutarties sąlygų, ši sutartis negali būti traktuotina kitaip, kaip paskolos sutartis (Sutarties 3.2 p.); o sutarties 3.3 p. buvo sulygta, kad atsakovui neįvykdžius šios sutarties arba jos dalies, jis įsipareigoja išduoti ieškovui asmeninį skolinį įsipareigojimo raštą, kuriame bus nurodytas tikslus paskolos grąžinimo terminas. Taigi vertinant šalių preliminariosios sutarties turinį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, akivaizdu, jog atsakovui neįvykdžius preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl naujos įmonės įregistravimo, seka kitų sutarties sąlygų įvykdymas, o būtent 2010-03-27 šalių pasirašomas skolinis įsipareigojimas, kuriuo atsakovas dar kartą patvirtina šalių susitarimą dėl paskolinių santykių, o būtent patvirtina gavęs ieškovo pervestus ginčo pinigus į atsakovo nurodytą STR Emerald Ltd banko sąskaitą kaip paskolą ir įsipareigoja paskolos sumą grąžinti ne vėliau kaip 2012-12-31. Pagal CK 6.870 str., reglamentuojančio paskolos sutarties sampratą, nuostatas esminėmis paskolos sutarties sąlygomis laikomos: a/ paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, b/ paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: ieškovas ginčo sumą pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą laikotarpiu nuo 2009-01-14 iki 2009-08-05 (detaliau nurodyta aukščiau); kaip minėta, šalys surašydamos 2010-03-27 skolinį įsipareigojimą patvirtina, jog aptariamos piniginės lėšos laikomos ieškovo paskola atsakovui, kurią atsakovas įsipareigoja grąžinti ne vėliau kaip 2012-12-31; be to skoliniame įsipareigojime atsakovas nurodė, jog visas ankstesnis susirašinėjimas ir visis žodiniai susitarimai iki šio skolinio įsipareigojimo praranda teisinę galią nuo šio skolinio įsipareigojimo atsakovo pasirašymo dienos. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, aptarti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, kuriuos (be ginčijamo rašytinio skolinio įsipareigojimo) atsakovas patvirtina ir savo veiksmais – 2013-04-05 grąžindamas ieškovui dalį – 21 000 JAV dolerių paskolos, nurodant mokėjimo nurodyme „lėšų grąžinimas“, kaip ir buvo sulygta skoliniame įsipareigojime. Atsižvelgiant į šalių aptartas sąlygas dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovui į jo nurodytą STR Emerald Limited sąskaitą, dėl dalies piniginių lėšų pervedimo atsakovui I. B. vardu iš UAB „Baltijos perdirbimas“ atsakovo argumentai, kad ginčo piniginės lėšos buvo pervedamos ne ieškovo ir ne atsakovui, kaip teigia atsakovas – UAB „Baltijos perdirbimas“ neskolino pinigų atsakovui, o investavo į brangakmenių gavybos verslą Afrikoje, laikytini nepagrįstais ir atmestini. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateiktų sutarčių turinys sudaro pagrindą išvadai, kad būtent atsakovas, o ne ieškovas buvo susijęs su Global (SL) Limited kompanija; tai būtent atsakovas preliminaria sutartimi buvo įsipareigojęs Lenkijos Respublikoje naujai įsteigtai įmonei perduoti Global (SL) Limited akcijas ir kompanijos gautas, išduotas Siera Leonės kompetentingų organų, licencijas ir pan., tuo tarpu jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo bent kokias sąsajas su GMC Global (SL) Limited, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ir jokių įrodymų, leidžiančių daryti objektyviai pagrįstas išvadas ir dėl ieškovo sąsajų su Globalcarat (SL) Limited; nesant jokių įrodymų, patvirtinančių kokių nors atsiskaitymų tarp ieškovo ir minimos kompanijos pagrindą, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2013 m atlikto atsakovo mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodo „lėšų grąžinimas“, o būtent toks piniginių lėšų gražinimo apibūdinimas buvo sulygtas ir ginčo skolinime įsipareigojime, teismas neturi pagrindo vadovautis byloje pateikta 2015-09-28 pažyma, kurioje nurodoma, kad 2013 m. atsakovas S. T. 21 000 JAV dolerių pervedė ieškovui būtent paminėtos kompanijos prašymu. Vėlgi, akcentuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo neva turimus projekto darbus, dėl kurių buvo susitarta su Globalcarat (SL) Limited. Byloje surinkti įrodymai, paminėtų įmonių išrašai iš registrų, pateiktas susirašinėjimas kaip tik liudija apie atsakovo sąsajas su Globalcarat (SL) Limited; būtent dėl atsakovo sąsajumo su pažymas išdavusia kompanija Globalcarat (SL) Limited 2015-11-02 pažymos turinį yra pagrindas vertinti rezervuotai.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Kaip minėta, ieškovas savo teiginiams pagrįsti bei siekdamas paneigti atsakovo argumentus bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-11-30 specialisto išvadą, kurioje Tyrimų centras, ištyręs atsakovo parašą ant ginčo skolinio įsipareigojimo pagal pateiktus iš teismo gautus atsakovo parašo pavyzdžius, patvirtino, jog skoliniame įsipareigojime parašas atliktas ranka rašikliu; parašas yra atsakovo; bei 2016-11-23 Tarptautinės nepriklausomų ekspertų federacijos išvadą, kurioje nurodoma, kad skolinio įsipareigojimo tekstas išspausdintas tuo pačiu spausdinimo įrenginiu, bei, kad techninio ir cheminio poveikio į teksto raidžių linijas ir pagrindą požymių nėra; parašas S. T. vardu skoliniame įsipareigojime įrašytas ranka, tušinuko pasta bei techninio atlikimo požymių (kopijavimo, skenavimo ir t.t.) nėra; labiausiai tikėtina, kad skoliniame įsipareigojime yra atsakovo parašas. Pateiktos specialistų išvados vertintinos kaip rašytiniai įrodymai (CPK 197 str.). Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, keliančių abejonių dėl specialistų, pateikusių savo išvadas, kompetencijos, nešališkumo ar kt., sudarančių pagrindą pateiktomis išvadomis nesivadovauti; taip pat pabrėžtina ir tai, kad kiti, aukščiau teismo aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo skolinio įsipareigojimo vykdymo faktą. Esant nurodytam, laikytina, jog atsakovo argumentai dėl skolinio įsipareigojimo suklastojimo, taip pat dėl to, kad skolinis įsipareigojimas pasirašytas ne atsakovo, yra nepagrįsti, o atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl ginčo skolinio įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu atmestini (CK 1.80 str.)

Taigi, byloje surinktų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad šalis siejo paskoliniai santykiai; atsakovas savo įsipareigojimų grąžinti paskolą skoliniame įsipareigojime aptartu terminu neįvykdė, todėl ieškovo reikalavimai dėl paskolos grąžinimo tenkintini pilna apimtimi; iš atsakovo ieškovui priteistini 254 359,62 Eur negrąžintos paskolos (CK 6.873 str. 1 d.).

Dėl palūkanų.CK 6.872 str. 1 d. numato, jog jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Todėl, nepaisant to, kad paskolos sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydžio, teismas, atsižvelgdamas į 2010-03-27 egzistavusią Lietuvos banko nustatytą vidutinę palūkanų normą – 5,48 %, turi pagrindą konstatuoti ir ieškovo 77 973,97 Eur palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, kurios paskaičiuotos iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2015-08-24, pagrįstumą, ir šioje dalyje ieškovo reikalavimus tenkinti. CK 6.872 str. 2 d. pagrindu tenkintini ieškovo reikalavimai dėl 5,48 procentų palūkanų už naudojimąsi paskolos suma priteisimo iš atsakovo nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2015-08-25, iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Remiantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 str. 1 d. taip pat įtvirtina, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Kitaip tariant, už termino grąžinti paskolą praleidimą paskolos gavėjas privalo mokėti palūkanas iki pat visiško prievolės įvykdymo momento, nepriklausomai nuo skaičiuotinų ir priteistinų procesinių palūkanų. Taigi, remiantis CK 6.874 str. 1 d., 6.210 str., 6.37 str. nuostatomis, ieškovas pagrįstai reikalauja nuo sutarties neįvykdymo momento, t. y. 2013-01-01 (sutartyje nurodyta paskolos grąžinimo data 2012-12-31), 5 % dydžio metinių palūkanų už negrąžintą paskolą iki visiško paskolos grąžinimo, kurią sudaro: a/ 5 % dydžio metinės palūkanos laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-04 (2013-04-05 atsakovas grąžino dalį paskolos) nuo visos negrąžintos paskolos (270 731,81 Eur), t.y. 3 486,14 Eur; b/ 5 % dydžio metinės palūkanos laikotarpiu nuo 2013-04-05 iki 2015-08-24 (ieškinio pateikimo momentas) nuo negrąžintos paskolos sumos (254 359,62 Eur), t.y. 30 383,78 Eur; iš viso 33 869,92 Eur palūkanų už negrąžintą paskolos sumą; c/ 5 % dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (254 359,62 Eur) skaičiuojant nuo 2015-08-25 iki visiško paskolos sumos grąžinimo; todėl ir šie ieškovo reikalavimai tenkintini.

Taip pat ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos 366 203,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-25) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-07 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-26-516/2015).

Dėl baudos paskyrimo atsakovui.

Ieškovas CPK 95 str. 1 d. pagrindu prašo paskirti atsakovui maksimalaus dydžio, t. y. 5 792 eurų, baudą, pusę jos skiriant ieškovui. Pasak ieškovo, atsakovas elgėsi nesąžiningai, teikė nepagrįstus procesinius dokumentus, neigia paskolinių santykių egzistavimą, nors juos pagrindžia net ne vienas byloje pateiktas įrodymas; neigdamas paskolinių santykių egzistavimą, atsakovas nepateikia nei vieno tai pagrindžiančio įrodymo, o visus savo argumentus grindžia tik deklaratyviais teiginiais, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Prašymas skirti baudą atsakovui netenkintinas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, ir kt.). Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kuris sudarytų pagrindą taikyti CPK 95 straipsnio nuostaatas ir skirti jam baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai; ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12 057,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, atstovavimo, vertimo bei apmokėjimo už specialistų išvadas išlaidos, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d., 98 str.; 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 254 359,62 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 62 centus) negrąžintos paskolos; 77 973,97 Eur (septyniasdešimt septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 97 centus) palūkanų už suteiktą paskolą; 5,48 % dydžio metines palūkanas už suteiktą paskolą nuo negrąžintos paskolos sumos (254 359,62 Eur), skaičiuojant nuo 2015-08-25 iki visiško paskolos grąžinimo; 33 869,92 Eur (trisdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 92 centus) palūkanų už negrąžintą paskolos sumą; 5 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos dalies (254 359,62 Eur), skaičiuojant nuo 2015-08-25 iki visiško paskolos grąžinimo; 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. nuo 366 203,51 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių tūkstančių dviejų šimtų trijų eurų 51 cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12 057,59 Eur (dvylika tūkstančių penkiasdešimt septynis eurus 59 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.