Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba pagal individualią veiklą, teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2012 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 4 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad visi jo turėti teistumai sufabrikuoti ir dėl šios bylos gali paaiškinti, kad yra sluoksnis žmonių norinčių jį nuteisti, kad jis sėdėtų ir jiems būtų gyventi lengviau. 2022 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas, vieną mėnesį nesumokėjo ir gavo grasinantį laišką, kad nutrauks sutartį. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad pandemija, karantinas, prašo palaukti, sumokės. Praėjus savaitei įmonės atstovai pareikalavo grąžinti kompiuterį, tai yra, įdėti į paštomatą ir jie atvažiuos pasiimti, netgi nesutiko su juo susitikti. Neperseniausiai skambino jiems ir sakė, kur jūs esat, atvažiuoju į tą kontorą, sutarsim, atsiskaitysiu už tą kompiuterį, nutraukim tas nesąmones. Jie nesutiko, nes skuba, pasakė, kad jis parašytų el.laišką. O kadangi jis el.laiškais nepasitiki, nereagavo. Jis nori atsiskaityti už kompiuterį, tačiau šiuo metu jis neturi pinigų, bet tą dieną, kai skambino, turėjo. Šiuo metu pinigus išleido, gali pasirašyti vekselį mėnesiui, per mėnesį pinigus grąžins, nieko čia tokio, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau toks pasiūlymas netinka civiliniam ieškovui. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), įmokas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo. Po to nusprendė, kad dėl geresnės psichologinės būsenos išvyks į (duomenys neskelbtini). Atvykęs gyveno hosteliuose, reikėjo pragyvenimui lėšų, užpuolė antstoliai, prasidėjo neatsiskaitymas, nebeišėjo suvesti galų. Kompiuteris (duomenys neskelbtini), ten reikia nuvažiuoti. Ten nėra to žmogaus, kuris galėtų tą kompiuterį išsiųsti. 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad kompiuterinė įranga yra sveika, jos niekas nenaudoja, kas būna iš lietuvių (duomenys neskelbtini), naudojasi telefonais, nes norint naudotis kompiuteriu, reikia visokių modemų, tai gal jis stovi ten apdulkėjęs. Už kompiuterį padarė įmokas 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, išrašus pateikia teismui. Buvo trečias mokėjimas į kitą „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bet išrašo neranda. „(duomenys neskelbtini)“ jam neskambino, neieškojo, gaudavo iš jos tik el. laiškus. Iš valstybės institucijų, oficialų valstybės pareigūną prašymų sumokėti ar grąžinti kompiuterį nebuvo, jeigu būtų priimtas oficialus reikalavimas kompiuterį atiduoti, jį atiduotų. Apie panašų sprendimą jam nėra žinoma. Šiaip jis būtų grąžinęs tą kompiuterį ir įmokas mokėjęs, bet buvo sudėtinga finansinė situacija, todėl išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), galvojo pabus dvi savaites DPD ir sugrįš, tačiau prašviesėjo akyse ir liko (duomenys neskelbtini). Bendravimas su „(duomenys neskelbtini)“ nutrūko, bet jie tikrai neskambino. Pas jį buvo problemų su telefonu, bet dabar esant blogam ryšiui, įjungus telefoną, esi informuojamas apie praleistą ryšį. „(duomenys neskelbtini)“ rašė tik el.laiškus, vėliau sulaukdavo skambučių neva iš policijos dėl kompiuterio, paskambinus vėliau, tas numeris sakoma, kad nenaudojamas, tai jis suprato, kad kortelė nupirkta buvo tik tam, kad paskambinti jam. Gal tai (duomenys neskelbtini) atstovai ar kiti niekadėjai, norintys sureguliuoti situaciją, kad jam būtų blogiau. Po to nei (duomenys neskelbtini) jo ieškojo, nei jis, galimai kartais jis prisimindavo, taip ir praėjo tas laikas. Kad nuvažiuoti dabar į (duomenys neskelbtini) paimti kompiuterio, reikia apie 500 eurų. Kadangi neturėjo lėšų, nenuvyko. Be to, yra taikomi apribojimai išvykti. 2022 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog „aš turiu kompiuterį. Vakar prašiau, kad atsiųstų jo nuotrauką, tačiau neatsiuntė, gal kažkas sutrukdė atsiųsti nuotrauką“.

Kaltinamasis G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 metų rugsėjo mėnesį, jis, kaip savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pasirašė kompiuterio „Lenovo Yoga S730-13IWL 13.3“ nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios sutarties termino (kokiam laikotarpiui ji buvo pasirašyta) dabar jis nepamena. Pirmus mėnesius, atrodo kad iki 2021 m. sausio jis tvarkingai mokėjo įrangos (kompiuterio) nuomos mokestį pagal sutartyje nurodytus įkainius. Nuo 2021 metų pradžios jam prasidėjo finansinės problemos, ir jis negalėjo toliau mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų įrangos nuomos mokesčių pagal minėtą sutartį. Tuo pačių laiku jis, pasiėmęs šį kompiuterį, išvyko į užsienį, t. y. į (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį jis šio kompiuterio grąžinti dar neturėjo, o užsienyje jis jam buvo reikalingas. Jis jį pasiėmė ir ketino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, kai uždirbs pinigų (duomenys neskelbtini). Būdamas užsienyje jis el. paštu gavo pranešimą dėl susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo. Tada jis, iškarto, atsakė el. paštu, kad prašo luktelti, kad apmokės. Po kelių dienų, per savaitę, jis gavo antrą laišką su raginimu apmokėti įsiskolinimą, ir tuo pačiu buvo pasakyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutrauks sutartį. Kaip jis atsakė į šį, antrą laišką, jis dabar neatsimena. Dar, kitą dieną, jis gavo laišką dėl sutarties nutraukimo, ir prašymą grąžinti įrangą - kompiuterį „Lenovo Yoga S730-13IWL 13.3“. Maždaug už pusantro mėnesio, jis grįžo atgal į Lietuvą, ir būdamas Lietuvoje telefonu susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kurio vardo neatsimena, bet prisistatė kaip T. kolega (iki to jis bendravo su asmeniu vardu T.). Jų pokalbio jis tiksliai neprisimena, bet jis žadėjo su jais atsiskaityti. Kadangi jis žadėjo greituoju metu vėl vykti į (duomenys neskelbtini), jis paliko išnuomotą kompiuterį užsienyje, į Lietuvą jo neėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis žadėjo apmokėti darant pavedimą maždaug po mėnesio. Tačiau savo pažado ir vėl negalėjo ištesėti. Nuo tada iki šio laiko, jis taip ir nenuvyko vėl į (duomenys neskelbtini), ir kompiuterio pats negali iš ten paimti. (duomenys neskelbtini), tame name, kur jis apsigyveno, jokio kito asmens nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu kompiuteriu niekas nesinaudoja. Jis nori geranoriškai susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai žada padaryti artimiausiu metų. Jis tikrai neturėjo jokio tikslo užvaldyti jų turtą apgaulės būdu. Jis pats atsidūrė tokioje situacijoje dėl susiklosčiusių aplinkybių. Dėl to labai apgailestauja (t. 1, b. l. 100).

Kaltinamasis G. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pasilieka prie anksčiau savo duotų parodymų. Nusprendė, kad gynėjas jam nereikalingas. Parodė, kad jis parvežtų šį kompiuterį, jeigu galėtų išvykti į užsienį. Buvo atsidėjęs pinigų, kad grąžinti susidariusį įsiskolinimą, tačiau taip išėjo, kad tų pinigų neliko, ir į (duomenys neskelbtini) taip pat nenuvyko. Šis kompiuteris jam nereikalingas, tačiau atvežti ir grąžinti jį yra labai problematiška dėl asmeninių priežasčių, kurių jis nenori aiškinti. Pažada, kad artimiausiu metų jis atsiskaitys su įmone „(duomenys neskelbtini)“ pagal susidariusį įsiskolinimą. Jis turi pajamų, kadangi užsiima „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)veikla. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 153).

Liudytojas J. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš esmės viskas kaip ir kaltinamasis pasakojo. Buhalterės buvo atsiuntusios suderinimo aktą, jokių papildomų įmokų už kompiuterį nebuvo. Nuomos iškart nenutraukė. Keletą kartų G. S. skambino, buvo išrašytos kelios neapmokėtos sąskaitos. Kaltinamojo pasiūlymai susitikti nebuvo racionalūs, todėl nesutiko. Siūlė visas galimybes grąžinti kompiuterį. Sudarinėjant sutartį žinojo įmonės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, kontaktus. Užsiima kompiuterių nuoma, klientai dažnai nesumoka laiku nuomos įmokų. Pasakius, kad kreipsis į teismą, dalis žmonių tas įmokas sumoka. Tikėjosi, kad ir šįkart taip bus. Civilinės bylos varianto nesvarstė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnaudojo visas galimybes susitarti su kaltinamuoju dėl kompiuterio grąžinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į kaltinamąjį kreipėsi 5 laiškais, keliais skambučiais. 1268 Eur ieškinys. Ieškinį sudaro visa nuomos suma ir likutinė kompiuterio vertė.

Liudytojas J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavimų vadovu. Turi įgaliojimą atstovauti bendrovę, kurį galės pateikti. Įmonė užsiima nuomos veikla, nuomoja kompiuterinę įrangą, daugiausiai nešiojamus kompiuterius. Kompiuterinę įrangą galima išsinuomoti atvykus į bendrovės buveinę arba per bendrovės interneto tinklalapį „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Yoga S730-13IWL“ serijinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė nurodyta pareiškime, naudojantis interneto tinklalapiu. Prieš išsinuomojant asmuo turi užsiregistruoti pas juos tinklapyje. Registracijos metu asmuo nurodė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus ir atliko mokėjimą iš įmonės sąskaitos. Prieš mokėjimą buvo pasirašyti kompiuterio nuomos sutartis pas juos elektroninėje sistemoje. Po sutarties pasirašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimą iš įmonės sąskaitos 31.70 Eur už pirmą nuomos mėnesį. Kompiuteris, pagal sutartį, buvo išnuomotas 36 mėnesiams. Po apmokėjimo kompiuterį, per kurjerius, pristatė nurodytu adresu. Kurjeris, pristatęs kompiuterį, turėjo paimti parašą iš atsiėmusio asmens. Kompiuterį pristatė kurjerių bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Detalesnės pristatymo informacijos dabar negali pateikti, reikia užklausti kurjerių bendrovės. Koks asmuo atsiėmė kompiuterį nežino. Vėliau daugiau įmokų už kompiuterio nuomą negavo. Negavus įmokų bandė kontaktuoti su įmone ir jos vadovu G.. Kontaktavo el. paštu ir telefono numeriu, prašė asmens, kad apmokėtų sąskaitą, o vėliau jog gražintų įrangą. Iš pradžių asmuo nurodė, kad mokės, bet vėliau pasakė, kad nemokės. Paprašius gražinti įrangą nurodė, kad negražins ir, kad jį neva kažkas seka. Buvo bendrauta su asmeniu ir kitu numeriu. Kalbėdavo vyras, iš balso atrodo, kad būtų (duomenys neskelbtini) metų. Balsas buvo gan žemas, bet niekuo neišsiskyrė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengė bendradarbiauti, gražinti kompiuterį ir skolą. Kompiuteris yra tamsiai pilkos spalvos. Siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie sutarties nutraukimą ir prašymą dėl įrangos grąžinimo, bet kompiuterio negrąžino. (t. 1, b. l. 70).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ el.laiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 4 d., matyti teksto turinys: „šiandien jau nebe, rytoj per pietus būsiu. Kompiuterį bet kokiu atveju reikia grąžinti, nes praleistų įmokų per daug, kitu atveju, kreipsimės dėl skolų išieškojimo“ (t. 2., b. l. 21).

Iš 2021 m. gegužės 4 d. pareiškimo apie nusikalstamas veikas matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukus 2020 m. rugsėjo 15 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą biuro įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarajai negrąžinant kompiuterio „Lenovo Yoga S730-13IWL 13.3“, prašoma pradėti ikiteisminius tyrimus pagal BK 182 straipsnį ir BK 183 straipsnį (t. 1., b. l. 6-8).

2020 m. rugsėjo 15 d. Komercinis pasiūlymas Nr. (duomenys neskelbtini) tarp nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl „Lenovo Yoga S730-13IWL 13.3“ nuomos (t. 1., b. l. 12-15).

Iš kurjerių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ siuntos kvito nustatyta, kad siuntą iš siuntėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 22 d. atsiėmė G. S. (t. 1., b. l. 77).

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įsteigimo metai 2005 m., direktorius nuo (duomenys neskelbtini) m. G. S., adresas (duomenys neskelbtini)., finansinės atskaitomybės dokumentai teikti 2007 m. (t. 1., b. l. 23, 114-116).

2021 m. vasario 8 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešdama, jog pastarajai netinkamai vykdant sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, susidarius 126.80 Eur įsiskolinimui už įrangos nuomą, vienašališkai nutraukia sutartį ir reikalauja grąžinti minėtos sutarties pagrindu perduotą biuro įrangą per 10 kalendorinių dienų, 2021 m. vasario 19 d. siuntė prašymą dėl įrangos grąžinimo, 2021 m. balandžio 2 d. el. laišką dėl neįvykdytos prievolės ir įrangos grąžinimo iki 2021 m. balandžio 9 d. (t. 1., b. l. 16, 17, 18).

Iš Paysera išrašų matyti, jog mokėtojas (duomenys neskelbtini) gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko du mokėjimus po 31,70 Eur 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 19 d., mokėjimo paskirtis – įrangos nuoma, S0760 (t. 2., b. l. 22-23).

Iš 2022 m. rugpjūčio 15 d, teismui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsikaitymų suderinimo akto matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko du mokėjimus po 31,70 Eur du kartus, tai yra, 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 19 d. (t. 2., b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi sprendžiant, ar asmuo padarė Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą asmuo turėjo neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą.

Sprendžiant dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už pasisavinimą teismų praktikoje išaiškinta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2007). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013, 2K-85/2007 ir kt.).???

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2008 m. G. S. (t. 1., b. l. 23, 114-116). Iš Registrų centro duomenų matyti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą teikti tik 2007 m., joje nėra dirbančių darbuotojų (t. 1., b. l. 23). Taigi, G. S. tapus direktoriumi, įmonė realios veiklos nevykdė. Kaltinamasis G. S. neneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sunki finansinė situacija, sumokėjo tik kelias įmokas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už kompiuterinės įrangos nuomą ir išvyko ieškoti darbo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur surado (duomenys neskelbtini) darbą. Iš šių aplinkybių spręstina, kad kaltinamasis civilinių teisinių santykių, o būtent biuro įrangos nuomos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninėje erdvėje sudarymo metu – 2020 m. rugsėjo 15 d. sąmoningai suprato, jog yra apsunkintos kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės dėl teisinės padėties atkūrimo, ir civilinės teisės priemonės, siekiant žalos atlyginimo, būtų neveiksmingos. Šiai išvadai pagrįsti svarbu paminėti ir prieštaringą kaltinamojo poziciją dėl įrangos grąžinimo, tai yra, G. S. 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog išsinuomotą kompiuterį gali grąžinti, be kita ko ir už jį sumokėti, tačiau 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog grąžintų įrangą, tik jei būtų sprendimas civilinėje byloje.

Sprendžiant, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbios aplinkybės gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-132-788/2015). Kaltinamasis 2022 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog išsinuomotas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris „Lenovo Yoga S730-13IWL 13.3“ yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis neturi lėšų, kad ten nuvykti ir jį pargabenti, be to, ten nėra žmogaus, kuris galėtų tą įrangą išsiųsti į Lietuvą. Tokios nurodomos aplinkybės laikytinos kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad šią savo versiją paneigia savo nenuosekliais parodymais pats kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu G. S. paaiškino, jog pats paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams ir pasiūlė sumokėti už kompiuterinę įrangą, nes turėjo sutaupęs reikalingą pinigų sumą, tačiau jie nesutiko. Tokius G. S. parodymus paneigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. M., nurodęs, kad nė karto nesulaukė racionalių pasiūlymų iš G. S.. Teismas neturi pagrindo abejoti J. M. parodymais, nes be kita ko, analogiškas pasiūlymas buvo pateiktas iš kaltinamojo 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu, tačiau teismui padarius pertrauką susitarimui sudaryti, G. S. nurodė, kad neturi pinigų, bet anąkart, kai siūlė, tikrai turėjo, o dabar po mėnesio turės, nes dirba (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2022 m. birželio 13 d. iki paskutinio teismo posėdžio 2022 m. rugsėjo 6 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, susitarimo dėl žalos atlyginimo nesudarė. Kaltinamasis, kaip trikdį išvykti į (duomenys neskelbtini) įvardijo ir jam taikomas kardomąsias priemones. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 155, 157), tačiau G. S. nesikreipė nei į prokurorą, nei į teismą dėl leidimo išvykti į (duomenys neskelbtini) atitinkamu laikotarpiu, kad pargabenti kompiuterį. Be kita ko, nenuoseklūs kaltinamojo parodymai ir dėl kompiuterio buvimo (duomenys neskelbtini). Visų pirma, jei kaip nurodė kaltinamasis, jis buvo sutaupęs reikalingą sumą atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“, neaišku kodėl jis tų lėšų neskyrė nuvykimui į (duomenys neskelbtini) ir pargabenimui kompiuterinės įrangos, ar apmokėjimui jos atsiuntimo išlaidų. G. S. 2022 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra kas atsiunčia kompiuterio, nes ten niekas negyvena. Tačiau 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdyje nurodė, kad įranga niekas nesinaudoja, nes reikia modemo, todėl ten gyvenantys lietuviai naudojasi telefonais. Be to, 2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje nurodė, kad prašė „kažkieno“ atsiųsti kompiuterio nuotrauką, bet tam kažkam kažkas matyt sutrukdė. Tokie kaltinamojo nekonkretūs paaiškinimais rodo, jog nėra pagrindo tikėti jo pateikiama įvykių versija, todėl teismas konstatuoja, jog nenustatytos jokios objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios, priežastys iš sutarties kylančių pareigų - mokėti nuomos mokestį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukus sutartį, kompiuterį grąžinti - nevykdymui, o priešingai, teismas sprendžia, jog kaltinamasis sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių perdavus jo žinion turtą, o būtent kompiuterį „Lenovo Yoga S730-13IWL 13.3“ pagal biuro įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl G. S. veika teisingai kvalifikuota, kaip atitinkanti nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Asmuo padaręs BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad G. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei ir turtinėms teisėms tiesiogine tyčia. Nusikalstamą veiką esant išnykusiam teistumui, paskutinį kartą teistas 2012 m. už sukčiavimą ir dokumento suklastojimą (t. 1., b. l. 164-167), administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (t. 1., b. l. 110-112), vykdo individualią veiklą, kaltinamojo parodymais, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis teistas keturis kartus realiomis terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, iš pataisos įstaigos paleistas 2015 m. kovo 5 d., ir tai, kad praėjus penkiems metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo vis gi vėl padarė nusikaltimą nuosavybei, rodo, jog švelnus baudžiamumas neturės reikšmingos teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje. Išvardintų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta G. S. atsakomybę nei švelninančių, nei sunkinančių aplinkybių, į žalos dydį, kuris nėra ženklus, bausmės dydis nustatytinas nežymiai didesnis, nei sankcijoje numatytas minimumas.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti G. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad G. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos ne vienus metus nebuvo teistas, dirba, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, todėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai galimai turės didesnį motyvuojamą poveikį kritiškai įvertinti savo elgesį, jo pasekmes, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį asmenį už visuomenės ribų. Taigi spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose.

Prokuroras prašė skirti įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymas nesusijęs su nakties laiku, be to, kaltinamojo parodymais, jis dirba (duomenys neskelbtini), taigi būtų apribotos galimybės teikti paslaugas tam tikru paros metu, šis įpareigojimas vertintinas kaip perteklinis ir kaltinamajam neskirtinas.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 1268 Eur (t. 1, b. l. 61). Žalą sudaro 126,80 Eur nesumokėtas Įrangos mokestis, ir 1141,20 Eur suma dėl perduotos įrangos negrąžinimo.

Pagal sutarties 6.1.9 punktą nuomininkas moka 0,005 proc. delspinigius nuo pavėluotos atsiskaityti sumos. Pagal 6.1.4 punktą, nuomininkas praradęs, sunaikinęs, nepataisomai sugadinęs (kai įranga yra nesutaisoma arba remonto išlaidos viršija 7/10 jos vertės, apskaičiuotos - per nuomos periodą išmokama nuomos suma plius 25%) ar negrąžinęs įrangos atlygina nuomotojui įrangos vertę, taip pat sumoka nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka už visą laiką nuo įrangos grąžinimo termino pabaigos iki įrangos vertės atlyginimo dienos bei atlygina kitus nuomotojo patirtus nuostolius, įskaitant netesybas (t. 1., b. l. 12-15).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 str., pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014). Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti.

Teismas sutinka, kad egzistavo realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės gauti pajamas, tačiau priežastiniame ryšyje su kaltinamojo G. S. nusikalstama veika ši galimybė buvo prarasta. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam juridiniam asmeniui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo G. S. priteisiama 1268 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 155, 157), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, G. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. S. skirti pareigas:

§ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

§ neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 1268 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti iš G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1268 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt aštuonis) turtinei žalai atlyginti.

G. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.