Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-517-765/2014 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl 2013-06-06 rašto Nr. VS-421 „Dėl leidimo bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų globotiniais“ pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo išduoti leidimą bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. U. nurodė, jog, siekdama bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais, atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė medicininį dokumentą iš psichikos sveikatos centro. 2013-06-06 raštu Nr. VS-421 atsakovas nurodė, jog jos pateiktas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2012-10-29 medicinos pažymėjimas, yra negaliojantis. Teigė, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai nevertino jos pateikto medicininio dokumento, o Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika paviešino administracijos direktoriui konfidencialią informaciją apie ją. Nurodė, jog atsakovas piktavališkai neleido bendrauti su globos namų ugdytiniais, nepaisant to, kad reikalauta medicininė pažyma buvo pateikta. Prašė teismą pripažinti atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-06-06 raštą Nr. VS-421 „Dėl leidimo bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų globotiniais“ neteisėtu ir įpareigoti išduoti jai leidimą bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais. Be to, nurodė, jog teismui įžvelgus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. elgesyje priekabiavimo prieš ją faktą, šiam asmeniui taikyti įstatymų numatytą atsakomybę.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė A. U. atsakovui pateikė 2012-10-29 Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos išduotą medicininį pažymėjimą Nr. 289 (forma Nr. 046/a), kurį pasirašė slaugytoja, o vadovaujantis teisės aktais, medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046/a) turi teisę išduoti ir jį pasirašyti tiek pažymėjimą išdavęs gydytojas, tiek gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas. Teismas darė išvadą, kad atsakovui nebuvo pateiktas gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos pirmininko pasirašytas pažymėjimas (forma 046/a), todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Be to, nurodė, jog klausimas dėl įpareigojimo atsakovą leisti ieškovei bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniais jau buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012, tačiau teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu Skyriaus sprendimą atsisakyti įrašyti A. U. į globėjų sąrašą ir paskirti globėja, nes ji serga liga, įeinančia į LR Vyriausybės patvirtintą ligų sąrašą, kuriomis sergantys asmenys negali būti skiriami vaiko globėjais. Teismas nurodė, jog klausimas dėl atsakomybės Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atžvilgiu civilinėje byloje nespręstinas ir išaiškino ieškovei teisę dėl galimo priekabiavimo kreiptis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo instituciją.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. U. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teigia, jog, nurodydamas 2012-10-29 pateikto medicininio pažymėjimo neatitikimą įstatymams ir poįstatyminiams aktams, teismas nekonkretizavo kokius įstatymus ir poįstatyminius aktus neatitinka minėtas pažymėjimas. Mano, jog teismas priėmė nepalankų sprendimą, tik todėl, kad atsakovas nepripažino 2012-10-29 medicininės pažymos, vadovaudamasis gydymo įstaigos direktorės raštu, kuriame neteigiama pažymai esant negaliojančiai. Nurodo, kad ji neturi galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių Lietuvos psichikos centrų medicininių pažymų išdavimo tvarką, o teismas atsisakė išsiaiškinti tokių pažymų tvirtinimo apvaliu spaudu tvarką. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas jos teiktų medicininių dokumentų, yra šališkas jos atžvilgiu. Be to, teismas formaliai citavo Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-655-544/2012, kurioje bylos nagrinėjimo metu nebuvo minimas globos namų ugdytinio vardas, tačiau jis nurodytas skundžiamame sprendime ir tai rodo teismo šališkumą. Prašo priimti apeliaciniame skunde išvardintus medicininius dokumentus, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė nesinaudojo teise nušalinti teisėją, o procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teigia, kad ieškovė pažeidė CPK 226 straipsnį, pateikdama įrodymus, nesusijusius su ginčo dalyku ir nepagrįstai juos teikia apeliacinės instancijos teismui.

Byla perduotina specialiai teisėjų kolegijai teismingumo klausimui išspręsti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. U. siekia būti įrašyta į būsimų globėjų (rūpintojų) sąrašą ir teikia reikiamus dokumentus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (civ. b. Nr. 2-51-500/2012, 1 t., b. l. 15-17). A. U. nėra Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose augančių vaikų motina ar giminaitė ir siekia savanoriškos globos, t.y., pastovių trumpalaikių susitikimų savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku. Nors įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja savanoriškos globos sąlygų bei tvarkos, tačiau institucijoje globojamų vaikų laikino pasisvečiavimo pas asmenį, kuris siekia savanoriškai globoti, tvarką nustato LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. A1-559 patvirtintas Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Šio Aprašo 9 punktas numato ratą asmenų, pas kuriuos draudžiama vaiką išleisti svečiuotis. Vienas iš tokių asmenų, yra asmuo, kuris pagal Civilinio kodekso 3.210 ir 3.269 straipsnius negali būti skiriamas globėju (rūpintoju) ar įvaikintoju. Tam, kad būtų gautas leidimas institucijoje gyvenančiam vaikui laikinai svečiuotis, fizinis asmuo Vaiko teisių apsaugos skyriui, be prašymo bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, turi pateikti ir nustatytos formos (f Nr. 046/a) medicininį pažymėjimą (Aprašo 11.3 p.). Vaiko teisių apsaugos skyriui yra pavesta išsiaiškinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka reikalavimus, skirtus globėjui (rūpintojui) ar įvaikintojui (Aprašo 12.1 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-06-06 raštu Nr. VS-421, informavo ieškovę, jog ji negali lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančio K. R., nes pateiktas 2012-10-29 medicininis pažymėjimas Nr. 289 (forma Nr. 046/a) yra negaliojantis (b. l. 34). Ieškovė prašė teismą pripažinti 2013-06-06 atsakovo raštą Nr. VS-421 dėl draudimo lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose augančius vaikus neteisėtu, nes skyriaus prašytas medicininis dokumentas buvo pateiktas ir įpareigoti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių išduoti jai leidimą bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais.

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis veiklą viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 str.). Vaiko teisių apsaugos skyrius priima individualius teisės aktus, kurių pažeidimas ar nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187¹⁰ straipsnį. Tai rodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla ir priimami sprendimai priklauso viešojo administravimo veiklai, kurio aktų teisėtumą ir pagrįstumą gali patikrinti ir nustatyti administraciniai teismai (ABTĮ 15 str.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylos dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, teismingos administraciniams teismams. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reglamentavimo dalykas: globos (rūpybos) nustatymo, panaikinimo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos Šeimos teisė VII dalies nuostatos. Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kadangi skundžiamu Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu ieškovei neleidžiama lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančio vaiko, o tuo pačiu neišsprendžiamas klausimas dėl jos įrašymo į būsimų globėjų (rūpintojų) sąrašą bei įvertinus, jog minėtų kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančių vaikų ir ieškovės nesieja jokia giminystė ir ji siekia savanoriškos globos, teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, t.y., ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui. Dėl paminėtų motyvų kolegija daro išvadą esant pagrindui kreiptis į specialią teisėjų kolegiją.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

bylos nagrinėjimą atidėti ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos teismingumo klausimui šioje civilinėje byloje Nr. 2A-859-278/2014 išspręsti.

Nutartį kartu su byla išsiųsti Specialiai teisėjų kolegijai per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir apie tai informuoti šalis.