Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė nesinaudojo teise nušalinti teisėją, o procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teigia, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 226 straipsnį, pateikdama įrodymus, nesusijusius su ginčo dalyku, ir nepagrįstai juos teikia apeliacinės instancijos teismui.

Panevėžio apygardos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė A. U. siekia būti įrašyta į būsimų globėjų (rūpintojų) sąrašą ir teikia reikiamus dokumentus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (civ. b. Nr. 2-51-500/2012, 1 t., b. l. 15-17). A. U. nėra Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose augančių vaikų motina ar giminaitė ir siekia savanoriškos globos, t. y., pastovių trumpalaikių susitikimų savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku. Nors įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja savanoriškos globos sąlygų bei tvarkos, tačiau institucijoje globojamų vaikų laikino pasisvečiavimo pas asmenį, kuris siekia savanoriškai globoti, tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-559 patvirtintas Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 9 punktas numato ratą asmenų, pas kuriuos draudžiama vaiką išleisti svečiuotis. Vienas iš tokių asmenų, yra asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 ir 3.269 straipsnius negali būti skiriamas globėju (rūpintoju) ar įvaikintuoju. Tam, kad būtų gautas leidimas institucijoje gyvenančiam vaikui laikinai svečiuotis, fizinis asmuo Vaiko teisių apsaugos skyriui, be prašymo bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, turi pateikti ir nustatytos formos (f Nr. 046/a) medicininį pažymėjimą (Aprašo 11.3 p.). Vaiko teisių apsaugos skyriui yra pavesta išsiaiškinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka reikalavimus, skirtus globėjui (rūpintojui) ar įvaikintojui (Aprašo 12.1 p.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013 m. birželio 6 d. raštu Nr. VS-421, informavo ieškovę, jog ji negali lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančio K. R., nes pateiktas 2012 m. spalio 29 d. medicininis pažymėjimas Nr. 289 (forma Nr. 046/a) yra negaliojantis (b. l. 34). Ieškovė prašė teismą pripažinti 2013 m. birželio 6 d. atsakovo raštą Nr. VS-421 dėl draudimo lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose augančius vaikus neteisėtu, nes skyriaus prašytas medicininis dokumentas buvo pateiktas ir įpareigoti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių išduoti jai leidimą bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis veiklą viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos skyrius priima individualius teisės aktus, kurių pažeidimas ar nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187¹⁰ straipsnį. Tai rodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla ir priimami sprendimai priklauso viešojo administravimo veiklai, kurio aktų teisėtumą ir pagrįstumą gali patikrinti ir nustatyti administraciniai teismai (ABTĮ 15 straipsnis). Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylos dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, teismingos administraciniams teismams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reglamentavimo dalykas: globos (rūpybos) nustatymo, panaikinimo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos Šeimos teisė VII dalies nuostatos. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka. Kadangi skundžiamu Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu ieškovei neleidžiama lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančio vaiko, o tuo pačiu neišsprendžiamas klausimas dėl jos įrašymo į būsimų globėjų (rūpintojų) sąrašą bei įvertinus, jog minėtų kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančių vaikų ir ieškovės nesieja jokia giminystė ir ji siekia savanoriškos globos, teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, t. y., ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui. Dėl paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į specialią teisėjų kolegiją.