Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-517-765/2014 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl 2013-06-06 rašto Nr. VS-421 „Dėl leidimo bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų globotiniais“ pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo išduoti leidimą bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. U. nurodė, jog, siekdama bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais, atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė medicininį dokumentą iš psichikos sveikatos centro. 2013-06-06 raštu Nr. VS-421 atsakovas nurodė, jog jos pateiktas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2012-10-29 medicinos pažymėjimas, yra negaliojantis. Teigė, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai nevertino jos pateikto medicininio dokumento, o Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika paviešino administracijos direktoriui konfidencialią informaciją apie ją. Nurodė, jog atsakovas piktavališkai neleido bendrauti su globos namų ugdytiniais, nepaisant to, kad reikalauta medicininė pažyma buvo pateikta. Prašė teismą pripažinti atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-06-06 raštą Nr. VS-421 „Dėl leidimo bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų globotiniais“ neteisėtu ir įpareigoti išduoti jai leidimą bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais. Be to, nurodė, jog teismui įžvelgus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. elgesyje priekabiavimo prieš ją faktą, šiam asmeniui taikyti įstatymų numatytą atsakomybę.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovė A. U. atsakovui pateikė 2012-10-29 Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos išduotą medicininį pažymėjimą Nr. 289 (forma Nr. 046/a), kurį pasirašė slaugytoja, o vadovaujantis teisės aktais, medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046/a) turi teisę išduoti ir jį pasirašyti tiek pažymėjimą išdavęs gydytojas, tiek gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas. Teismas darė išvadą, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui nebuvo pateiktas gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos pirmininko pasirašytas pažymėjimas (forma 046/a), todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Be to, nurodė, jog klausimas dėl įpareigojimo atsakovą leisti ieškovei bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniais jau buvo sprendžiamas 2012-06-18 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012, tačiau teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu Skyriaus sprendimą atsisakyti įrašyti A. U. į globėjų sąrašą ir paskirti globėja, nes ji serga liga, įeinančia į LR Vyriausybės patvirtintą ligų sąrašą, kuriomis sergantys asmenys negali būti skiriami vaiko globėjais. Teismas nurodė, jog klausimas dėl atsakomybės Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atžvilgiu civilinėje byloje nespręstinas ir išaiškino ieškovei teisę dėl galimo priekabiavimo kreiptis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo instituciją.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. U. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teigia, jog, nurodydamas 2012-10-29 pateikto medicininio pažymėjimo neatitikimą įstatymams ir poįstatyminiams aktams, teismas nekonkretizavo kokius įstatymus ir poįstatyminius aktus neatitinka minėtas pažymėjimas. Mano, jog teismas priėmė nepalankų sprendimą, tik todėl, kad atsakovas nepripažino 2012-10-29 medicininės pažymos, vadovaudamasis gydymo įstaigos direktorės raštu, kuriame neteigiama pažymai esant negaliojančiai. Nurodo, kad ji neturi galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių Lietuvos psichikos centrų medicininių pažymų išdavimo tvarką, o teismas atsisakė išsiaiškinti tokių pažymų tvirtinimo apvaliu spaudu tvarką. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas jos teiktų medicininių dokumentų, yra šališkas jos atžvilgiu. Be to, teismas formaliai citavo Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-655-544/2012, kurioje bylos nagrinėjimo metu nebuvo minimas globos namų ugdytinio vardas, tačiau jis nurodytas skundžiamame sprendime ir tai rodo teismo šališkumą. Prašo priimti apeliaciniame skunde išvardintus medicininius dokumentus, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė nesinaudojo teise nušalinti teisėją, o procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teigia, kad ieškovė pažeidė CPK 226 straipsnį, pateikdama įrodymus, nesusijusius su ginčo dalyku ir nepagrįstai juos teikia apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra tikslingas. Ieškovė nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, be to, ji turėjo teisę visus nesutikimo su sprendimu motyvus išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei daryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2013-06-06 raštu Nr. VS-421 Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo A. U., kad ji negali lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančio K. R., nes pateiktas 2012-10-29 medicininis pažymėjimas Nr. 289 (forma Nr. 046/a) yra negaliojantis (b. l. 34). Iš civilinės bylos Nr. 2-51-500/2012 medžiagos matyti, jog A. U. siekė būti įrašyta į būsimų globėjų (rūpintojų) sąrašą ir teikė reikiamus dokumentus Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (civ. b. Nr. 2-51-500/2012, 1 t., b. l. 15-17). Ieškovė nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašytas medicininis dokumentas buvo pateiktas, todėl 2013-06-06 atsakovo raštas Nr. VS-421 dėl draudimo lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose augančius vaikus yra neteisėtas (b. l. 25-28). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. U. siekia savanoriškos globos Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose augančių vaikų atžvilgiu. Savanoriška globa yra pastovūs trumpalaikiai susitikimai savaitgaliais, švenčių ar vaiko atostogų metu su vaikų globos institucijoje augančiu vaiku. Nors įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja savanoriškos globos sąlygų bei tvarkos, tačiau institucijoje globojamų vaikų laikino pasisvečiavimo pas asmenį, kuris siekia savanoriškai globoti, tvarką nustato LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. A1-559 patvirtintas Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Šio Aprašo 9 punktas numato ratą asmenų, pas kuriuos draudžiama vaiką išleisti svečiuotis. Vienas iš tokių asmenų, yra asmuo, kuris pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.210 ir 3.269 straipsnius negali būti skiriamas globėju (rūpintoju) ar įvaikintoju. Tam, kad būtų gautas leidimas institucijoje gyvenančiam vaikui laikinai svečiuotis, fizinis asmuo Vaiko teisių apsaugos skyriui, be prašymo bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, turi pateikti ir nustatytos formos (f Nr. 046/a) medicininį pažymėjimą (Aprašo 11.3 p.). Vaiko teisių apsaugos skyriui yra pavesta išsiaiškinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka reikalavimus, skirtus globėjui (rūpintojui) ar įvaikintojui (Aprašo 12.1 p.). Iš ieškinio matyti, jog 2013-05-31 ieškovė A. U. pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo bendrauti su vaikų globos namų auklėtiniais bei Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2012-10-29 medicininį pažymėjimą Nr. 289 (b. l. 30). Kadangi Aprašo 11.3 punktas nurodo tik medicininio pažymėjimo formą ir nenurodo, kokius duomenis pažymėjimas turėtų patvirtinti, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigą nustatyti, ar asmuo atitinka reikalavimus, keliamus globėjui (rūpintojui) ar įvaikintojui (Aprašo 12.1 p.), nagrinėjamu atveju apeliantei siekiant savanoriškos globos, Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-03-27 nutarimu Nr. 405, 13.3 punktas (3 teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01) konkrečiai įtvirtina medicininio pažymėjimo paskirtį – patvirtinti, kad fizinis asmuo neserga ligomis, kurių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. LR Sveikatos apsaugos ministras 2001-07-17 įsakymu Nr. 386 patvirtino Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašą, kurio 3 punkte nurodytos psichikos ligų kodai pagal tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 7 dalį, psichikos sveikatos centras – savivaldybei priklausanti įstaiga, valstybės akredituota vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą ir teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams bei kitiems asmenims. Kadangi įstatymas suteikė psichikos sveikatos centrams vykdyti psichinės sveikatos priežiūrą, Vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo teisę prašyti ieškovę A. U. pateikti minėto sveikatos centro medicininį pažymėjimą, nes tik tokio pobūdžio sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę teikti informaciją teisės aktų nustatyta tvarka dėl asmens psichinės sveikatos būklės. LR Sveikatos apsaugos ministras ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2001-06-19 įsakymu Nr. 349/79 patvirtino norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju) asmenų sveikatos pažymėjimo formą - medicininį pažymėjimą (f Nr. 046/a). Vadovaujantis minėtu įsakymu, medicininį pažymėjimą (f Nr. 046/a) pasirašo gydytojų komisijos pirmininkas arba pažymėjimą išdavęs gydytojas. 2001-06-19 įsakymu Nr. 349/79 nėra nustatyti kiti asmenys, galintys pasirašyti medicininį pažymėjimą, todėl ieškovės A. U. pateiktas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2012-10-29 medicininis pažymėjimas Nr. 289 (f Nr. 046/a), pasirašytas slaugytojos G. K., kuri pagal pareigas neturi teisės pasirašinėti medicininių pažymėjimų, išduotinų asmeniui, norinčiam tapti globėju, yra niekinis (b. l. 30, 61). Įvertinus aukščiau paminėtą poįstatyminį reglamentavimą, aplinkybę, jog ieškovei 2012-10-29 išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 289 turėjo būti pasirašytas arba gydytojų komisijos pirmininko, arba pažymėjimą išdavusio gydytojo, bet ne slaugytojos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2013-06-06 raštu Nr. VS-421 Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pagrįstai ieškovei atsisakė duoti leidimą lankyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenantį K. R.. Vien tinkamos formos medicininio pažymėjimo pateikimas Vaiko teisių apsaugos skyrius nereiškia A. U. keltų sąlygų išpildymu, o griežtas teisės aktų laikymasis pateisinamas vaiko interesų prioritetiškumu, jo teisių apsauga. Kadangi byloje nekeliamas 2012-10-28 medicininio pažymėjimo Nr. 289 išdavimo teisėtumas, teisėjų kolegija nevertina apeliantės teiginių dėl medicininio pažymėjimo išdavimo bei tvirtinimo tvarkos. Atmestinas A. U. teiginys, jog bylą nagrinėjanti teisėja buvo šališka, nes motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė konkretaus Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančio vaiko vardą ir pavardę, nors ji savo dokumentuose berniuko duomenų nenurodė, nes globos namų auklėtinio duomenys yra nurodyti ieškovės ginčijamame Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte (b. l. 34).

Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai teismui nukrypus nuo aukštesnės instancijos teismo formuojamos praktikos, susijusios su informacijos apie pacientą valstybės institucijai teikimo tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi spręsdamas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-09-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-73-205/2013 pagrįstumą ir teisėtumą, panaikino minėtą sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, tačiau neanalizavo ir nepasisakė, kokia tvarka informacija apie pacientą privalo būti teikiama valstybės institucijoms (b. l. 87-91). Apeliantės A. U. nurodyta minėto apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis skirtina pirmosios instancijos teismui, į ką būtina atkreipti dėmesį sprendžiant ginčą, tačiau nereiškia teisminės praktikos formavimo, nes vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2011-02-01 įsakymu Nr. 65 patvirtintą Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarką (toliau - Tvarka), bendru atveju, prie institucijų prašymo gauti informaciją apie pacientą, sveikatos priežiūros įstaigai turi būti pateiktas ir rašytinis paciento sutikimas (Tvarkos 4 p.). Tačiau minėtoje Tvarkoje numatytas konfidencialumo reikalavimo netaikymas ir nėra reikalaujama paciento rašytinio sutikimo, kai informacija teikiama teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnyboms bei kitoms institucijoms (Tvarkos 5.3 p.). Ieškovė A. U. nereiškė atskiro reikalavimo dėl paciento informacijos konfidencialumo pažeidimo, todėl atskirai analizuoti ir vertinti šios aplinkybės teismui nebuvo pagrindo (CPK 265 str. 2 d.).

Kritiškai vertintini apeliantės A. U. teiginiai, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012, kuriuo Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas leisti jai bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniais yra galiojantis, o Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde, pateiktame administracijos direktoriaus R. U. vardu, suklastotas jo parašas. Iš civilinės bylos Nr. 2-51-500/2012 medžiagos matyti, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracija 2012-07-17 pateikė teismui apeliacinį skundą dėl 2012-06-18 teismo sprendimo ir šį skundą pasirašė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. P. (3 t., b. l. 75-78, 97-98). Panevėžio apygardos teismas 2012-10-26 nutartimi atsakovo skundą patenkino, o ieškovės atmetė (3 t., b. l. 127-137). Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė ginčijamo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo leisti jai bendrauti su globos namų auklėtiniais ir byloje nenustatė jokių klastojimo faktų. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Pasvalio rajono savivaldybės administracija neskundė 2012-06-18 sprendimo ir jis yra galiojantis.

Pateikdama apeliacinį skundą, A. U. prašo prijungti prie bylos teikiamus rašytinus įrodymus – medicininius dokumentus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš 2014-09-15 teismo posėdžio protokolo matyti, jog apeliantės teiktus naujus įrodymus – medicininius dokumentus, teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti, motyvuojant, jog ieškinys pareikštas dėl konkretaus atsakovo rašto ir konkretaus medicininio pažymėjimo, todėl naujų medicininių dokumentų vertinimas reikštų išėjimą už ieškinio ribų (b. l. 103-104). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo naujai teiktų dokumentų vertinimu ir atsisakymą priimti naujus įrodymus laiko pagrįstu, nes ieškiniu buvo prašoma pripažinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-06-06 raštą Nr. VS-421 neteisėtu ir įpareigoti išduoti ieškovei leidimą bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų ugdytiniais. Ieškiniu A. U. tvirtino, kad pateikė tinkamą 2012-10-29 medicininį pažymėjimą Nr. 289, kurio pagrindu 2013-06-06 atsakovas atsisakė išduoti leidimą ir byloje buvo nagrinėjamas atsakovo atsisakymo teisėtumas, ieškovei pateikus konkretų medicininį pažymėjimą. Su apeliaciniu skundu pateikti nauji medicininiai dokumentai, išduoti 2014-07-18 - 2014-09-12 laikotarpiu, t.y., jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šių dokumentų vertinimas, sprendžiant 2013-06-06 atsakovo rašto Nr. VS-421 teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės reikštų išėjimą už ieškinio ribų, t. y. būtų nagrinėjamos ne tos aplinkybės, kurias ieškinyje nurodė ieškovė (b. l. 119-124, CPK 265 str. 2 d.). Įvertinus minėtą, pateiktų naujų įrodymų kolegija nevertina (CPK 314 str.).

Kiti apeliacinio skundo motyvai teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų, kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.