Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-655-544/2012

teisėjas Algirdas Švedavičius Proceso Nr. 2-08-3-01198-2011-3

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ir atsakovės Pasvalio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-500/2012 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, nuolatinės globos nustatymo nepilnamečiui ir globėjo paskyrimo, įpareigojimo leisti bendrauti su vaikais ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimo dalį, kuria ji įpareigota leisti bendrauti ieškovei su Panevėžio A. Bandzos kūdikių globos namų auklėtiniais ir ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamojoje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas. Dar neįsiteisėjus sprendimui juo vadovaudamasi ieškovė raštu kreipėsi į atsakovės direktorių reikalaudama įtraukti ją į globėjų sąrašą ir tęsti procesą dėl vaiko globos. Teismas netinkamai išaiškino LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymą Nr. Al-559, kuriuo buvo patvirtintas Institucijoje globojamo/rūpinamo vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašas. Aprašo II d. 9.1 nurodyta, kad vaiką draudžiama išleisti laikinai svečiuotis pas asmenį, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) ar įvaikintuoju CK 3.210 ir 3.269 straipsniuose nustatytais pagrindais. Teismas, vadovaudamasis CPK 497 str., bylą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nutraukė, kadangi ieškovė neturi teisės reikšti teismui tokio reikalavimo. Materialiosios teisės normos pažeidimas sukėlė dviprasmiškumą ginant viešą interesą: ieškovė reikalauja vaiko globos, tačiau iš pateiktų teismui dokumentų apie jos sveikatos būklę darytina išvada, kad ji negali būti skiriama vaiko globėja. Teismui iš dalies priėmus neteisėtą sprendimą buvo netinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, nes jos be pagrindo priteistos iš atsakovės (3 t., b. l. 97-98).

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo nepriimti, nes atsakovė už jį nesumokėjo žyminio mokesčio, skunde suklastotas direktoriaus parašas ir pripainiotas skundo pavadinimas. Skundžiamą sprendimą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo leisti jai bendrauti su kūdikių ir globos namų auklėtiniais palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde atsakovė nukrypo nuo esmės – konkretaus dokumento, dėl kurio teismui pateiktas ieškinys. Ieškiniu ginčijo konkretų Skyriaus vedėjos A. K. pasirašytą 2011-08-11 raštą Nr. VS-555, kuris jai pagal prašymą buvo pateiktas pažeidžiant terminą po 103 dienų nemotyvuotas ir nepagrįstas teisinėmis normomis, pagal kurias ji tikrai negali būti įtraukta į būsimų globėjų (rūpintojų) sąrašus. Raštą gavo tik dėl to, kad rajono tarybos teisėtvarkos komitetas ėmėsi aktyviai nagrinėti šią situaciją. Todėl teismas pagrįstai nagrinėjo jos bendravimo su globos namų ugdytiniais klausimą ir, remdamasis įrodymais, priėmė pagrįstą sprendimą įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovei bendravimo su žmonėmis apribojimus ir grąžinti jai laisvę būti ten, kur ji nori būti. Atsakovas CPK 326 str. 2 p., CPK 330 str. vadovaujasi tik kalbėdamas apie vieną ieškinio reikalavimą, dėl kurio pateikė skundą. Vadinasi, su kitais ieškinio reikalavimais atsakovė sutinka ir jie turi būti patenkinti. Atsakovas nenurodo, kokią konkrečiai materialinės teisės normą, teismas netinkamai išaiškino, todėl ši atsakovo pretenzija nenagrinėtina. Nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme atsakovas neteigė ginąs viešąjį interesą, todėl to negalima nagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepaaiškina, kodėl ji darbe su vaikais gali bendrauti, tačiau negali bendrauti su vaikais, gyvenančiais globos namuose, nors su jais atsakovo leidimu bendravo nuo 2009 m. iki 2011-08-11 ir yra užauginusi du vaikus. Atsakovas veikė nepagrįstai, įrodytas neveikimas, įvykdė nusikalstamus veiksmus, teikė neteisingus teiginius valstybės tarnyboms, paniekino vaiko globos organizavimo nuostatus, pažeidė mano Konstitucinę teisę į asmens neliečiamumą. Ji įvykdė LR Vyriausybės 2002-03-27 nutarimo Nr. 405 reikalavimus. Atsakovas pažeidė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą 2005-03-03 Nr. Al - 68 „Dėl bendrųjų valstybės -savivaldybių vaikų globos namų nuostatų patvirtinimo" 23, 24 punktus. Tikrinti sveikatą ir pasirašyti medicininį pažymėjimą Forma Nr. 046/a turi teisę globėjo sveikatą tikrinanti šeimos gydytoja ir jos sveikata nėra kliūtis globoti vaiką. Nors ji prašė išreikalauti iš atsakovo ir prijungti prie bylos medicininių dokumentų kopijas, kurių atsakovas reikalavo iš kitų, norinčių globoti vaikus, asmenų, šis prašymas nebuvo patenkintas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su kitais gyventojais elgiasi taip pat ir jos nediskriminuoja. Atsakovas skunde nekomentuoja jos pateikto minėto pažymėjimo, todėl dokumentą pripažįsta ir su juo sutinka. Nagrinėjant bylą atsakovas neneigė fakto, kad jam yra pateikti visi dokumentai, reikalingi vaiko globos klausimo išsprendimui, todėl ir šio fakto įrodinėti nereikėjo.

Šiuo atveju byla susijusi su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, todėl byloje vyrauja viešasis interesas, kurį teismas nustato ex officio. Teismas tokiose bylose yra aktyvus renkant įrodymus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia minėto teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieškinys dėl atsakovo sprendimo atsisakyti ją įrašyti į globėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu, siuntimo į globėjų mokymus, žalos atlyginimo, taip pat sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo, atsakomybės taikymo atsakovo skyriaus vedėjai A. K. bei dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl ieškovės skundžiamojoje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį ieškinio reikalavimų atmesti, o bylą dėl dalies ieškinio reikalavimų nutraukti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais šioje dalyje, todėl jų visų nekartoja.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad, nors ieškovė nurodo, jog teismas nesivadovavo LR Konstitucijos 20 str., 31 str., LR CK 2.26 str., 3.266 str. 2 ., 6.730 str., 6.735 str. 2 d., neteisingai pritaikė CK 182 str., 2011-07-17 LR SAM įsakymą Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) sąrašo patvirtinimo“, LR Vyriausybės nutarimą 2002-03-27 Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą 2011-12-28 Nr. A1-559 „Dėl institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR SAM įsakymą 2005-12-22 Nr. V-1013, 2005-07-22 Nr. V-601, LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą 2001-02-01 Nr. 65, neteisingai aiškino reikalavimą dėl turtinės žalos, nesilaikė bendrųjų teisės principų, nepaisė EŽTT ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos, padarė fakto klaidų, tačiau su tuo sutikti nėra pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo dėl šių motyvų.

1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl šios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingą vaiko apsaugos būtinumą, kuri yra būtina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Šios Konvencijos 3 str. 1 d. numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Konvencijos 27 str. 1 d. vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

Šioje byloje nepilnamečio vaiko K. R. bei kitų vaikų, kuriuos svečiuotis pasiimti pas save siekia ieškovė, teisės ir teisėti interesai yra prioritetiniai, todėl negali būti leidžiama pakenkti vaiko gerovei. Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 str. 1 d.). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 str. Spręsti likusio be tėvų globos vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos klausimus teisės aktai įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos institucijas, savivaldybės administracijos direktorių bei teismus (CK 3.262-3.264 str.), o fiziniams asmenims tokios teisės nesuteiktos. Teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą. CK 3.249 str. nurodyti vaiko globos nustatymo principai. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 d. 1 p. įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010). Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 str. 3 d.).

LR CK 3.269 str. 8 p. nustatyta, kad vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo sergantis <...> psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal LR CK 3.268 str. 2 d. 2 p., asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia <...> Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą. Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymas Nr. 386 „Dėl ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ numato sąrašą ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti skiriami vaiko globėjais. Asmenų, norinčių tapti globėjais sveikata tikrinama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“, Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-06-19 įsakymu Nr. 349/79 „Dėl norinčių tapti vaiko globėjų asmenų sveikatos pažymėjimo formos nustatymo“. Medicininį pažymėjimą (Forma Nr. 046/a) išduoti ir jį pasirašyti turi teisę tiek pažymėjimą išdavęs gydytojas, tiek gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės Skyriaus vedėjos 2011-08-11 rašte Nr. VS-555 išdėstytas sprendimas, kad, vadovaujantis LR CK 3.269 str. 8 d. nuostatomis, ieškovė negali būti įtraukta į globėjų sąrašus bei skiriama vaiko globėja pagal ligų sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (1 t., b. l. 12), yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji Skyriui pateikė tinkamos formos, galiojantį, nustatyta tvarka išduotą 2011-05-19 medicininį pažymėjimą Nr. 83 (Forma Nr. 046/a), kuriame šeimos gydytoja R. S. konstatavo, kad prieš parodymų būti vaiko globėja nėra (1 t., b. l. 20), todėl atsakovas be pagrindo jos neįtraukia į globėjų sąrašą ir neskiria globėja. Pagal bylos duomenis, VšĮ Pasvalio PASPC gydytojų konsultacinė komisija išnagrinėjo 2011-05-19 ieškovei išduoto pažymėjimo Nr. 83 išvados pagrįstumą ir pripažino, jog minėtas pažymėjimas negaliojantis, kad ieškovė ne dėl fizinės, bet dėl psichinės sveikatos būklės negali būti įtraukta į globėjų sąrašus ir paskirta globėja, nes sega liga, kurios kodas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių įtrauktas sąrašą ligų, kuriomis sergantys asmenys negali būti skiriami globėjais, sąrašą, kad pažymėjimą išdavusi gydytoja R. S. pažeidė Lietuvos medicinos normą MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, dėl ko jai paskirta nuobauda (1 t., b. l. 94-97, 2 t., b. l. 43). VšĮ Pasvalio PASPC pateiktame 2012-02-09 rašte Nr. R3-103 nurodyta, kad 2011-05-19 medicininis pažymėjimas Nr. 83, išduotas ieškovei gydytojos R. S., laikytinas negaliojančiu, nes pil. A. U. serga liga F25.1 (kodas pagal TLK-10-AM), kuri įtraukta į ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašą (1 t., b. l. 62). Atmestinas ieškovės argumentas, kad ji neserga liga, kurios kodas pagal tarptautinį ligų klasifikatorių yra F25.1, kad yra atsisakiusi VšĮ Pasvalio PASPC paslaugų, kad 2011-06-13 VŠĮ Kauno klinikose jai nustatyta diagnozė Z76.9, kuri netrukdo tapti nepilnamečio asmens globėja. Pagal TLK-10-AM sisteminį ligų ir apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose sąrašą, kodas Z 76.9 nėra ligos diagnozė ir žymi tik asmens apsilankymą sveikatos priežiūros įstaigose dėl nepatikslintų aplinkybių, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Ieškovės nurodytame VšĮ Kauno klinikų 2011-06-13 išraše iš medicininių dokumentų, kurio forma yra Nr. 027/a ir kuris nėra reikalaujamas dokumentas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-12-28 įsakymu Nr. A1-559 patvirtinto Aprašo 11.3 punktą, psichiatras atsisakė teikti pažymą apie pacientės psichikos sveikatos būklę ir nurodė, jog visas pažymas išduoda pirminiai psichikos sveikatos centrai, su kuriais šeimos klinikos yra sudarę sutartis (1 t., b. l. 43). VŠĮ Pasvalio PASPC 2012-04-12 rašte nurodyta, kad A. U. yra Pasvalio PASPC pacientė, kurios pacientus aptarnauja įstaigos struktūrinis padalinys Pasvalio PASPC (2 t., b. l. 24). Pati ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad anksčiau vykusių teisminių procesų metu ekspertė S. G. jai konstatavo ligos remisiją. Remisija [lot. remissio – sumažėjimas, susilpnėjimas], medicinoje - laikinas ligos reiškinių susilpnėjimas; ligos atoslūgis, taigi, tai nėra visiškas ligos pasitraukimas. Ieškovei nepateikus visų įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais reikalaujamų pateikti dokumentų, atsakovė pagrįstai vadovavosi VŠĮ Pasvalio PASPC 2011-08-09 raštu Nr. R3-410 „Dėl medicininio pažymėjimo patikslinimo“ ir netenkino ieškovės prašymo įrašyti ją į globėjų sąrašą. Ieškovės pateikti įrodymai ir argumentai šiuo aspektu nei atsakovės, nei teismo išvadų nepaneigia (CPK 178 str.). Dėl ieškovės argumentų, kad ji užaugino du vaikus, kurie dabar tvarkingai gyvena, pažymėtina, kad institucijos ir teismas pagrįstai tyrė ir vertino situaciją, kuri yra dabartiniu metu, sveikatos būklė nėra reiškinys, kuris nesikeičia, teismas šioje byloje nevertina aplinkybių, kurios buvo tuo metų, kai ieškovė įsivaikino ir ėmėsi globoti vaikus. Galima daryti prielaidą, kad ieškovės sveikatos būklė tuomet atitiko globėjų (rūpintojų) sveikatos būklei keliamas reikalavimus.

Atmestinas ieškovės argumentas dėl turtinės žalos priteisimo, kadangi teisės aktai nenumato, kad valstybės institucijos turi apmokėti už reikalaujamų dokumentų pateikimą sprendimo priėmimui, jei vėliau pareiškėjo prašymas yra teisėtai patenkinamas ar nepatenkinamas. Byloje yra Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM ieškovei išduota pažyma apie teistumą, tačiau neįrodyta, jog atsakovas šios pažymos nepagrįstai reikalavo iš ieškovės, nes pagal minėto Aprašo 12.2 p. tokią informaciją jis turėjo teisę gauti pats (3 t., b. l. 5). Ieškovė neginčija, kad ji savo iniciatyva kreipėsi į kitas gydymo įstaigas siekdama gauti pažymas apie sveikatos būklę, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas reikalavo šiuos veiksmus atlikti. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas reikalavo medicininio dokumento tik iš VšĮ Pasvalio PASPC. Jokio kito ir/ar kitos formos medicininio pažymėjimo, negu jis numatytas Aprašo 11.3 p., iš ieškovės taip pat nebuvo reikalaujama pateikti. Ieškovė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisiniu ir faktiniu pagrindu nurodė CK 6.271 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė klausimą tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų buvimo. Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2001-02-01 įsakymu Nr. 65 patvirtintos Tvarkos 5 p., VšĮ Pasvalio PASPC teisėtai suteikė informaciją Skyriui apie ieškovės sveikatos būklę. Vadovaujantis Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-17 nutarimu Nr. 1983, 8.19 p., Vaiko teisių apsaugos skyrius turi teisę susipažinti su sveikatos priežiūros įstaigų pateikta informacija apie būsimųjų globėjų (rūpintojų) sveikatą.

Atmestinas argumentas, kad atsakovė vilkino ieškovės prašymo nagrinėjimo procesą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2011-05-09 pateikdama prašymą dėl paskyrimo globėja ieškovė nepateikė visų Vaiko globos organizavimo nuostatuose išvardintų dokumentų: medicininio pažymėjimo (Vaiko globos organizavimo nuostatai 8.1. – 8.3. punktai), Aprašo 11 p. numatytų dokumentų. Pažymėtina, kad galiojantis medicininis pažymėjimas Forma Nr. 046/a apie ieškovės sveikatos būklę nepateiktas iki šiol, nes, kaip jau virš minėta, 2011-06-20 atsakovui pateiktas 2011-05-19 VšĮ Pasvalio PASPC pažymėjimas Nr. 83 Gydytojų konsultacinės komisijos pripažintas negaliojančiu.

Nepagrįsti apeliantės (ieškovės) argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir ieškovės diskriminacijos kitų asmenų, kurie nori tapti globėjais, atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pagal šioje byloje pateiktus reikalavimus, vertindamas faktinį šio ieškinio pagrindą bei jam pritaikydamas teisės normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą išreikalauti ir prijungti prie bylos medicininių dokumentų kopijas, kurių atsakovas reikalavo kitų asmenų, norinčių globoti vaikus, atžvilgiu bei atsisakė kviesti liudytojus, galinčius liudyti apie aplinkybes, susijusias su kitais asmenimis, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas šioje byloje nagrinėja tik ieškovės reikalavimus, o netiria visos atsakovės veiklos ir kitų asmenų įtraukimo (neįtraukimo) į globėjų sąrašus pagrįstumo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurią skunde nurodo ieškovė, yra suformuluota bylose, kuriose nustatytos kitos faktinės bylos aplinkybės. Kadangi pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, jog ieškovės ieškinys tenkinamas dalinai, tai ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė apeliaciniame skunde teisėtai ir pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymą Nr. A1-559, kuriuo patvirtintas institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos Aprašas, pažeidė šio Aprašo II dalies 9 punktą, kuriame nurodyta, kad vaiką draudžiama laikinai išleisti svečiuotis pas asmenį, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) ar įvaikintas CK 3.210 ir 3.269 str. nustatytais pagrindais. Kaip jau virš nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu Skyriaus sprendimą atsisakyti įrašyti ieškovę į globėjų sąrašą ir paskirti globėja, nes ji serga liga, įeinančia į LR Vyriausybės patvirtintą ligų sąrašą, kuriomis sergantys asmenys negali būti skiriami vaiko globėjais. Padaręs šią išvadą pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą leisti ieškovei bendrauti su kūdikių ir globos namų auklėtiniais. Teismas be pagrindo netaikė Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos Aprašo, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-28 įsakymu Nr. Al-559, 9.1 punkto nuostatų, numatančių imperatyvų draudimą vaiką išleisti laikinai svečiuotis pas asmenį, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) ar įvaikintoju CK 3.210 ir 3.269 str. numatytais pagrindais. Kadangi byloje surinktų įrodymų pagrindu dėl virš nutartyje nurodytų argumentų ir motyvų yra padaryta išvada, jog ieškovė pagal byloje šiuo metu surinktus dokumentus negali būti skiriama vaiko globėja, tai teismo sprendimo dalis, įpareigojanti atsakovą leisti ieškovei bendrauti su kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniais, pažeidė imperatyvią minėto Aprašo 9.1 punkto normą ir CK 3.269 str. 8 p. reikalavimus, todėl naikintina (CPK 330 str.).

Apeliantės (ieškovės) prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė nenurodė motyvų, dėl kurių mano, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, šalys turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti visus turimus įrodymus savo argumentams pagrįsti, byloje yra pateikti išsamūs šalių procesiniai dokumentai. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad, neišklausius žodinių proceso šalių paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas negalėtų išsamiai išnagrinėti bylos, nenustatyta.

Kadangi panaikinama teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo iš dalies patenkintas ir ieškinys dėl esminių reikalavimų atmetamas, tai naikinama ir teismo sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš atsakovo ieškovei ir valstybei. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu nutarus, jog ieškovės ieškinys dėl visų pagrindinių jo reikalavimų atmetamas ir/ar netenkinamas, tai iš ieškovės valstybei priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 2 d., 1 t., b. l. 27).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, tai iš ieškovės valstybei proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai (vienas neturtinis ginčas) priteisiamas žyminis mokestis, nes atsakovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigotas leisti ieškovei A. U. bendrauti su Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniais ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės Pasvalio rajono savivaldybės priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei A. U. ir valstybei ir bylinėjimosi išlaidas priteisti taip: priteisti iš ieškovės A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, Svedbank, AB, įmokos kodas 5660) 27 (dvidešimt septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 142 (vieną šimtą keturiasdešimt du) Lt žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.