Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-500-221/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-18
Bylos Nr.: 2A-500-221/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00998-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Egidijus Tamašauskas
Ieškovas: G. P.
Trečiasis asmuo: A. D.
Atsakovas: A. P.
Advokatai: Renas Bradūnas, Stasys Sanda

Kategorijos

75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-500-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00998-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant apeliantui A. P., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, ieškovei G. P., jos atstovui advokatui Stasiui Sandai, trečiajam asmeniui A. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-831/2014 pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį ir atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, bendro turto padalijimo, restitucijos taikymo bei kitų reikalavimų, trečiasis asmuo A. D.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1. Santuoką, sudarytą tarp ieškovės G. P. ir atsakovo A. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

2. Palikti ieškovei G. P. ikisantuokinę pavardę „A.“, o atsakovui A. P. palikti prigimtinę pavardę „P.“.

3. Ieškovei iš atsakovo priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą.

4. Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16 540 Lt rinkos vertės, priteisti atsakovui A. P. natūra. Ieškovės 1/2 šio turto dalis (8 270 Lt) atsakovui atitenka kaip kompensacija už didesnę dalį jai priteisto kito santuokoje įgyto turto.

5. Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 13 811,20 Lt rinkos vertės, priteisti ieškovei G. P. natūra.

6. Pripažinti 10 000 Lt 2009 m. rugpjūčio 24 d. sumokėtų už garažą (duomenys neskelbtini) ieškovės G. P. asmeninėmis lėšomis, o 3 811,20 Lt – atsakovo A. P. asmeninėmis lėšomis.

7. 2012 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P. ir A. D. pripažinti negaliojančia.

8. Taikyti vienašalę restituciją natūra ir priteisti ieškovei G. P. nuosavybės teise transporto priemonę „VW Golf“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Po santuokos nutraukimo ieškovei G. P. priteisti namų apyvokos ir buities daiktus:

1) moterišką dviratį „Panther Sophy“ – 780 Lt vertės;

2) sekciją – 1 500 Lt vertės;

3) pastatomą šviestuvą (toršerą) – 150 Lt vertės;

4) lauko baldus (plastikinis stalas ir dvi kėdės) – 200 Lt vertės;

5) moterišką auksinį vestuvinį žiedą, 18 dydžio, 2,8 g. svorio, 210 Lt vertės;

6) tepalinį radiatorių – 169 Lt vertės;

7) paveikslą „Aguonos“ – 200 Lt vertės;

8) komodą – 300 Lt vertės;

9) žurnalinį staliuką – 150 Lt vertės.

10. Po santuokos nutraukimo atsakovui A. P. priteisti namų apyvokos ir buities daiktus:

1) virtuvės komplektą – 1500 Lt vertės;

2) virtuvinį stalą, dvi taburetes ir dvi virtuvines kėdes – 200 Lt vertės;

3) trijų durų sieninę spintą – 1 500 Lt vertės;

4) vonios spintelę su veidrodžiu – 150 Lt vertės;

5) prieškambario spintą, dviejų durų – 800 Lt vertės;

6) vyrišką dviratį „Panther Regent“ – 1 000 Lt vertės;

7) žiemines automobilio padangas (4 vnt.) – 400 Lt vertės;

8) kraujospūdžio matuoklį „Microlife“ – 155,15 Lt vertės;

9) dviračių laikiklius, montuojamus ant automobilio – 800 Lt vertės;

10) vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 21 dydžio, 3,1 g. svorio, 232 Lt vertės.

11. Bylą nagrinėti iš esmės ir netaikyti CPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatų bei nesiimti priemonių šalims sutaikyti.

12. Ieškovei iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

13. Atsakovui iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją – 1 067 Lt.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė bei ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuokos pradžioje sutarė gerai, tačiau laikui bėgant sutuoktinių santykiai ėmė blogėti, išryškėjo skirtingi požiūriai į šeimą bei atsakomybę vienas kitam. Atsakovas pradėjo prieš ieškovę naudoti psichologinį smurtą, o netrukus – ir fizinį. Po paskutinio incidento atsakovas ieškovę įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, konflikto metu ją sužalojo, dėl ko ji kreipėsi į policiją, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl tokio atsakovo elgesio ir agresijos šeimyninis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Šalys faktiškai santuokinio gyvenimo negyvena, neveda bendro ūkio ir netvarko kartu jokių piniginių reikalų nuo 2012 m. birželio 25 d., kai po ieškovės atžvilgiu panaudoto smurto, ji buvo priversta išsikraustyti iš namų. Be to, po minėto incidento, atsakovas pardavė šalių bendrą automobilį savo giminaitei be ieškovės sutikimo, taip pažeisdamas jos, kaip sutuoktinės ir automobilio bendrasavininkės, teises į bendrą jungtinę nuosavybę. Tačiau fiktyviai sudaręs automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobiliu atsakovas ir toliau naudojosi, iki teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas A. P. patikslintame priešieškinyje prašė teismo:

1. Šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Atsakovui A. P. palikti „P.“ pavardę.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei G. P. ir atsakovui A. P. priteisti po 1/2 dalį nekilnojamojo turto – garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

4. Tuo atveju, jeigu teismas 2012 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P. ir A. D. pripažins negaliojančia bei taikys vienašalę restituciją natūra, prašė priteisti atsakovui A. P. nuosavybės teise transporto priemonę „VW Golf“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 231,88 Lt vertės, o ieškovei G. P. – 5 115,94 Lt piniginę kompensaciją už minėtą transporto priemonę.

5. Po santuokos nutraukimo ieškovei G. P. prašė priteisti:

1) sekciją – 1 500 Lt vertės;

2) moterišką dviratį „Panther Sophy“ – 780 Lt vertės;

3) dvi taburetes ir dvi kėdes – 200 Lt vertės;

4) tepalinį radiatorių – 169 Lt vertės;

5) paveikslą “Aguonos”– 200 Lt vertės;

6) lauko baldus (plastikinis stalas ir dvi kėdės) – 200 Lt vertės;

7) namų apyvokos reikmenis (indai, stalo įrankiai, patalynė) – 800 Lt vertės;

8) skalbinių džiovyklę – 100 Lt vertės;

9) pastatomą šviestuvą (toršerą) – 150 Lt vertės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui A. P. prašė priteisti:

vyrišką dviratį „Panther Regent“ – 1 000 Lt vertės;vonios spintelę su veidrodžiu – 150 Lt vertės; žiemines automobilio padangas (4 vnt.) – 400 Lt vertės; dviračių laikiklius, montuojamus ant automobilių – 800 Lt vertės;

6. Už didesnę tenkančio kilnojamojo turto dalį priteisti iš ieškovės G. P. priteisti išmokėti atsakovui 874,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

7. Atsakovui A. P. priteisti 32 105,85 Lt, kaip santuokoje sukaupto (įgyto) turto dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutinka su reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais yra pripažinti kaltais dėl smurto vienas prieš kitą. Mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nekilnojamais turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 16 540 Lt rinkos vertės, santuokos nutraukimo metu yra nedalintinas, nes įgytas iki santuokos, ir po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis po 1/2 dalį lieka ieškovei ir atsakovui. Garažas, įgytas santuokoje, turėtų būti priteistas po 1/2 dalį abiem šalims.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu (3 t., b. l. 121–142) patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės G. P. ir atsakovo A. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118, nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką ieškovei G. P. grąžino ikisantuokinę pavardę „A.“, o atsakovui A. P. paliko prigimtinę pavardę „P.“; 2012 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P. ir A. D. pripažino negaliojančia; atsakovę A. D. įpareigojo grąžinti automobilį „VW Golf“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams – G. P. ir A. P.; priteisė iš atsakovo A. P. 7 000 Lt atsakovei A. D.; iki santuokos šalių įgytą turtą – virtuvės baldų komplektą, žurnalinį staliuką, prieškambario baldų komplektą, trijų durų sieninę spintą ir vonios spintelę su veidrodžiu, vestuvinius žiedus teismas įtraukė į dalintino turto sąrašą; bendros sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalino taip:

Ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė:

garažą, esantį (duomenys neskelbtini) – 13 811,20 Lt vertės;

automobilį „VW Golf“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 604 Lt vertės;

moterišką dviratį „Panther Sophy“ – 780 Lt vertės;

sekciją – 1 500 Lt vertės;

žurnalinį staliuką – 200 Lt vertės;

pastatomą šviestuvą (toršeras) – 150 Lt vertės;

lauko baldus (plastikinis stalas ir dvi kėdės) – 200 Lt vertės;

moterišką auksinį vestuvinį žiedą, 18 dydžio, 2,8 g svorio – 210 Lt vertės;

kraujospūdžio matuoklį „Microlife“ – 155,15 Lt vertės;

tepalinį radiatorių – 169 Lt vertės;

paveikslą „Aguonos“ – 200 Lt vertės.

Atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė:

vyrišką dviratį „Panther Regent“ – 1 000 Lt vertės;

prieškambario baldų komplektą, į kurį įeina komoda, sieninė dviejų durų spinta bei įrėmintas veidrodis – 2 000 Lt vertės;

virtuvės komplektą, kurį sudaro pastatomos bei pakabinamos spintelės ir virtuvinis stalas – 3 000 Lt vertės;

dvi taburetes ir dvi virtuvės kėdes – 200 Lt vertės;

trijų durų sieninę spintą (įeinama drabužinė) – 2 000 Lt vertės;

vonios spintelę su veidrodžiu – 150 Lt vertės;

vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 21 dydžio, 3,1 g svorio – 232 Lt vertės;

dviračių laikiklį, montuojamą ant automobilio – 800 Lt vertės;

žiemines automobilio padangas (4 vnt.) – 400 Lt vertės;

skalbinių džiovyklą – 100 Lt vertės.

Priteisė atsakovui A. P. iš ieškovės G. P. 5 390 Lt kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

Priteisiamoms dalių iš bendro turto vertėms išlyginti (po 1/2) priteisė atsakovui A. P. ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. P.; priteisė ieškovei G. P. iš atsakovo A. P. 3 941,20 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui priteistą didesnės vertės turtą. Atlikus vienarūšių priešinių reikalavimų užskaitymą, priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei G. P. 1 463,20 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Likusius patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė.

Priteisė iš ieškovės G. P. 247,22 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, o iš atsakovo A. P. – 1 085,84 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ją nutraukė būtent šiuo pagrindu. Teismas tenkino ieškovės prašymą po santuokos nutraukimo grąžinti jai ikisantuokinę pavardę „A.“. Atsakovui teismas paliko santuokoje turėtą pavardę „P.“. Konstatavus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendė, kad ieškovė netenka teisės reikalauti neturtinės žalos, todėl šį patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė. Šalys išlaikymo sau nereikalavo, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 25 d. atsakovas A. P. A. D. pardavė abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „VW Golf“ už 7 000 Lt be ieškovės valios ir sutikimo. Nors automobilis buvo parduotas, tačiau atsakovas minėta transporto priemone naudojosi iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad 2012 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik „dėl akių“ (neketinant sukurti teisinių pasekmių), todėl sutartį pripažino sudarytą neteisėtai, negaliojančią nuo jos sudarymo momento ir įpareigojo atsakovę A. D. grąžinti automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams – G. P. ir A. P., kurį įpareigojo grąžinti atsakovei A. D. iš jos gautas pagal sandorį pinigines lėšas – 7 000 Lt. Kadangi ginčo automobilis įgytas santuokos metu, teismas jį įtraukė į sutuoktinių dalintino turto sąrašą. Teismas, susipažinęs su atsakovo A. P. lėšų, kurias jo teigimu, pasisavino ieškovė, sąrašu, su daiktų, kurie buvo įgyti santuokos metu sąrašu ir verte, darė išvadą, kad atsakovo reikalavimas dėl bendrų lėšų padalijimo iš dalies yra nepagrįstas. Teismas sprendė, kad iš banko sąskaitų nuimamos sumos iš esmės atitinka ieškovės gaunamas pajamas. Atsakovo argumentą, kad dalį lėšų sutuoktinė naudojo tėvų priežiūrai, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus numato CK 3.205 straipsnis. Atsižvelgiant į atsakovo G. P. pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, teismas darė išvadą, kad šeimos poreikiai santuokos metu iš esmės buvo tenkinami iš ieškovės darbo užmokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė santuokos metu į savo brolio R. A. sąskaitą pervedė 10 780 Lt. Nors ieškovė ir liudytojas nurodė, kad šie pinigai buvo skolinti santuokos šventei, juos skolinosi ir ieškovė, ir atsakovas A. P., tačiau jokie tai patvirtinantys dokumentai teismui pateikti nebuvo. Pats atsakovas A. P. šia aplinkybę neigė, todėl šias lėšas – 10 780 Lt, teismas pripažino bendru šeimos turtu ir įtraukė dalintino turto sąrašą. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui nusprendus sukurti šeimą, buvo įsigytas butas adresu (duomenys neskelbtini). Abi šalys pripažino, kad šis butas buvo remontuojamas, įsigyjami būtini baldai bei kiti namų apyvokos daiktai. Teismas virtuvės baldų komplektą, žurnalinį staliuką, prieškambario baldų komplektą, į kurį įeina komoda, dviejų durų spinta ir spintelė su veidrodžiu, trijų durų sieninės spintos ir vonios spintelės su veidrodžiu pripažino bendrąja daline nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto sąrašą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovė piniginėmis lėšomis prisidėjo prie baldų gamybos. Nors ieškovė ir įrodė, kad iki santuokos sudarymo turėjo 14 104,28 Lt asmeninių lėšų, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas neturėjo tuo metu galimybės lygia dalimi prisidėti ir neprisidėjo prie garažo pirkimo. Todėl ieškovės prašymą pripažinti 10 000 Lt, 2009 m. rugpjūčio 24 d. sumokėtų už garažą (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninėmis lėšomis, o 3 811,20 Lt – atsakovo asmeninėmis lėšomis, atmetė. Teismas laikė, kad atsakovas nesugebėjo teismo posėdžio metu išvardinti konkrečių namų apyvokos daiktų, nurodyti jų vertės. Teismo nuomone, ieškovė pakankamai įrodė, kad namų apyvokos reikmenys (indai, stalo įrankiai, patalynė) yra jos asmeninsis turtas ir į bendro dalintino turto sąrašą netrauktini. Atsakovas ieškovės reikalavimui įtraukti į dalintino turto sąrašą vestuvinius žiedus prieštaravimo nepareiškė, todėl žiedus teismas įtraukė į dalintino turto sąrašą. Teismas nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 13 811,20 Lt vertės. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykius, teismas sprendė, kad garažą padalinti natūra nėra fizinės galimybės, todėl garažą priteisė ieškovei, atsakovui priteisiant 1/2 daikto vertės (6 905,60 Lt) kompensaciją. Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą: automobilį VW GOLF, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8 604 Lt vertės. Abi šalys pageidavo, kad šis turtas būtų priteistas joms, kitai šaliai priteisiant kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas priteisė ieškovei, atsakovui priteisė kompensaciją už 1/2 automobilio vertės – 4 302 Lt. Teismas padalino bendros sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą. Atsakovei G. P. priteisė turtą, kurio vertė yra 21 998,15 Lt, atsakovui – 9 882 Lt vertės turtą. Padalinus turtą ir įskaičius šalių kompensacijas viena kitai, teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovui turi sumokėti 6 058,80 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus, todėl siekiant išvengti šalių ginčo ateityje 10 000 Lt vertės turto dalį priteisė atsakovui kompensacijos forma už didesnę dalį ieškovei priteisto, kito santuokoje įgyto turto, priteisiant 3 941,20 Lt kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą. Reikalavimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – skalbimo mašiną „Whirpool AWE 66160“, 1 124 Lt vertės, šaldytuvą „Elektrolux ERB 29301X8“, 1 589 Lt vertės, televizorių „Samsung LE26A330J1“, 1 513,99 Lt vertės, dulkių siurblį „VT-1825“, 250 Lt vertės, dujinę viryklę „AEG 698076“ su įmontuojama orkaite, 2 700 Lt vertės, baldus (minkštoji dalis – dvisėdė ir trisėdė sofos), 3 300 Lt vertės, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nebuvo, todėl šį turtą teismas pripažino asmenine ieškovės G. P. nuosavybe. Teismas, atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (3 t., b. l. 147–155) atsakovas A. P. prašo teismo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3-831/2014 ir apelianto (atsakovo) priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurių nepateikė narinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 178 straipsnyje, 185 straipsnio 2 dalyje numatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose bei nepagrįstai daugelyje momentų rėmėsi išimtinai tik ieškovės ir jos giminaičių – brolio R. A., sesers D. V., parodymais. Nagrinėjamu atveju buvo netinkamai išanalizuota atsakovo nuomonė, netinkamai įvertinti įrodymai, todėl jais vadovaujantis, neteisingai konstatuotos faktinės aplinkybės. Skundžiamame sprendime eilė momentų yra visiškai nemotyvuoti, nesuprantami ir teismas nėra netgi paaiškinęs, dėl kokių priežasčių yra priimtas toks sprendimas.

2. Motyvuodamas ginčijamo sprendimo dalį dėl lėšų, kurios buvo panaudotos ieškovės tėvų interesais, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pilnamečių vaikų pareiga, numatyta CK 3. 205 straipsnyje, yra išlaikyti savo tėvus, todėl ieškovė tariamai turėjo teisę leisti šias lėšas. Tačiau pareiga išlaikyti tėvus atsiranda ne savaime, o esant tam tikroms aplinkybėms – kai išlaikymas tėvams yra reikalingas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės tėvai teisės į išlaikymą neturėjo ir neturi, kadangi abu gavo pensijas, turėjo nekilnojamojo turto, be to 2013 metais įsigijo nekilnojamojo turto, kas rodo jų gerą finansinę padėtį ir materialinės pagalbos nereikalingumą. Mano, kad lėšos, kurias ieškovė panaudojo tėvų interesams, iš viso 4 173 Lt, turi būti traukiamos į bendrą šeimos turtą ir dalijamos kaip sutuoktinių. Atmesdamas reikalavimo dalį dėl santaupų dalies priteisimo, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, nepasisakė ir neįvardijo, dėl kokių priežasčių yra iš dalies atmetamas apelianto reikalavimas priteisti jam 32 105, 85 Lt. Per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. iš ieškovės sąskaitos buvo išgrynintos didelės sumos pinigų, kurių panaudojimo paskirties bei tikslo ieškovė neįvardijo. Nors teismas sprendė, kad apeliantas, tariamai norėdamas nuslėpti turtą, realizavo automobilį VW GOLF, tačiau nors ieškovė išsigrynino ir neaišku, kur panaudojo ne mažiau nei 8 000 Lt, teismas to nelaikė turto slėpimu nuo bendro balanso ir nepriteisė jo dalies apeliantui. Nesuprantamas ir teismo teiginys apie 2009, 2010 bei 2011 metais vykimą į poilsines keliones. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tos kelionės apskritai buvo, kad už jas buvo mokėta šeimos pajamomis. Apeliantas nurodė, kad į keliones buvo vykstama už farmacijos kompanijų lėšas, t. y. jų kvietimu, kadangi ieškovė yra vaistinės vadovė, tačiau teismas šį teiginį nepagrįstai atmetė. Taip pat neaišku, ką teismas turėjo mintyje, pasisakydamas, kad susipažinus su daiktų, įgytų santuokoje sąrašu ir jų verte, ir kad ieškovės išlaidos atitinka pajamas, darytina išvada, jog apelianto reikalavimas yra nepagrįstas iš dalies. Pažymėjo, kad nepriklausomai, kiek kuris iš sutuoktinių gavo darbo užmokesčio, visos lėšos laikytinos bendromis ir jų dalys yra lygios. Todėl atsakovės išgrynintos ir nuslėptos pajamos turi būti pripažįstamos bendru turtu, kuris turi būti dalijamas lygiomis dalimis.

3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl virtuvės baldų komplekto, žurnalinio staliuko, prieškambario baldų komplekto ir juos padalindamas, vadovavosi ieškovės pateiktais žodiniais paaiškinimais, kad ji tariamai suteikė lėšas baldų gamybai, t. y. kad baldai buvo pagaminti jos lėšomis. Teismas nesivadovavo liudytojų parodymais apie tikrąsias šio turto įgijimo aplinkybes, taip pat ir apelianto paaiškinimais, dėl ko padarė visiškai nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Tai, kad apeliantas baldus gamino už savo lėšas į butą, kuriame buvo planuojama vėliau gyventi kartu su ieškove, nereiškia, kad šie baldai pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prisidėjusi savo lėšomis prie jų gamybos bei įgijimo. Byloje yra pateikti, taip pat ir su šiuo apeliaciniu skundu yra pateikiami papildomi įrodymai, kad apeliantas turėjo pajamų iki santuokos sudarymo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog prisidėti ieškovei savo lėšomis prie apelianto gaminamų baldų jokio tikslo nebuvo. Apeliantas su ieškove buvo sutarę, kad jis gamina baldus į butą, o ieškovė perka buitinę techniką. Todėl teismo teiginys, kad ieškovė prisidėjo prie minėto turto įgijimo – atmestinas, dėl ko ši sprendimo dalis naikintina ir minėti baldai pripažintini asmenine apelianto nuosavybe bei į dalintino turto balansą netrauktini.

4. Sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei G. P., apeliantui A. P. priteisdamas 6 905,60 Lt piniginę kompensaciją yra nepagrįsta, kadangi teismas rėmėsi 2009 metų pirkimo– pardavimo sutartimi, kuri buvo sudaryta įgyjant minėtą turtą. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas, priimdamas sprendimą, šioje dalyje nusprendė, kad piniginė kompensacija turi būti išmokama tokio dydžio, kokia buvo 1/2 dalies turto vertė jo įgijimo metu. Šiai dienai turto vertė yra nežinoma, tačiau, apelianto nuomone, ženkliai padidėjusi, juo labiau, kad po visu garažu yra rūsys, kuris dar labiau padidina turto vertę. Apelianto nuomone, garažas turi būti priteisiamas abiem šalims, kurios turėtų galimybę turtą inventorizuoti, įregistruoti bei spręsti klausimą dėl tolimesnio jo naudojimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas automobilį „VW Golf“, pripažinus jo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, nepagrįstai priteisė ieškovei, kadangi automobiliu nuo jo įsigijimo daugiausiai naudojosi apeliantas, jį prižiūrėjo, remontavo, investavo savo lėšas. Be to, priimdamas sprendimą dėl automobilio priteisimo, teismas turėjo laikytis logiškos pozicijos ir dėl jo priedų priteisimo. Tiek žieminės padangos, tiek dviračių laikiklis, kuriuos teismas priteisė apeliantui, buvo pirkti konkrečiai minėtam automobiliui, todėl būtų logiška bei protinga, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl automobilio priteisimo vienam iš sutuoktinių, jam priteistų ir jo priedus. Apeliantas prašo pakeisti sprendimo dalį dėl automobilio „VW Golf“ priteisimo ieškovei, t. y. prašo šį turtą priteisti jam, todėl ir priedai turėtų būti priteistini apeliantui. Apeliacinės instancijos teismui šio prašymo netenkinus, apeliantas prašo automobilio žiemines padangas bei dviračių laikiklius priteisti ieškovei.

6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį priteisti apeliantui kaip kompensaciją už jam tenkančią mažesniąją turto dalį 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo, išėjo už CK trečiosios knygos VIII skyriaus ribų. Minėtas butas, kurį po 1/2 dalį yra įgiję abi šalys, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas neturėjo pagrindo keisti turto statuso ir priteisti jį vienai iš šalių. Teismas priverstinai nustatė apeliantui nuosavybę į daiktą, kuris priklausė kitam asmeniui ir kurio įgyti pagrindo apeliantas neturėjo.

Šalies argumentai

7. Apeliantas patikslintame priešieškinyje prašė į dalintino turto sąrašą įtraukti namų apyvokos reikmenis, tačiau šį prašymą teismas ginčijamame sprendime atmetė. Teismo išvada, kad ieškovė pakankamai įrodė, jog namų apyvokos daiktai yra jos asmeninsis turtas ir į bendro dalintino turto sąrašą netrauktini, yra nepagrįsta, kadangi ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šie daiktai yra vertintini, kaip jos asmeninė nuosavybė. Šioje dalyje kaip esminiai įrodymai, patvirtinantys ieškovės poziciją dėl šio turto, buvo liudytojai – ieškovės brolis R. A. ir sesuo D. V. Minėti liudytojai, nors ir teigė, kad namų apyvokos reikmenys yra jų bei kitų artimųjų dovanoti ieškovei, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų ar kitų nenuginčijamų duomenų nepateikė. Apelianto nuomone, šie asmenys yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, liudijo išimtinai ieškovės naudai, kas parodo jų neobjektyvumą, siekį padėti seseriai, todėl jų parodymai vertintini kritiškai, dėl ko jais neturėtų būti remiamasi. Akivaizdu, kad apeliantas pačius daiktus įvardino teisingai, jų buvimo fakto ieškovė neginčijo, kas rodo, jog šis turtas turi būti trauktinas į dalintino turto sąrašą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (4 t., b. l. 3–6) ieškovė G. P. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių turėto bendro turto kiekvieno iš objektų nedalumą ir padalino turtą vadovaudamasis protingumo ir racionalumo principais. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių santykiai naudojantis bendru turtu nebeįmanomi. Pirmosios instancijos teismas pilnai išnagrinėjo ir išaiškino, kam ir kokiais tikslais buvo panaudotos apeliaciniame skunde minimos ieškovės piniginės lėšos. Apeliacinio skundo argumentai apie 10 780 Lt sumą, pervestą į ieškovės brolio sąskaitą, neatitinka realios tikrovės, nes teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šios lėšos pripažintinos bendru šeimos turtu ir įtrauktinos į dalintino turto sąrašą bei padalintos, apeliantui priteisiant piniginę 5 390 Lt kompensaciją. Pinigai iš ieškovės sąskaitų buvo išimami ir naudojami šeimos turtui įsigyti. Apelianto reikalavimas dalinti pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos šeimos labui ir jos poreikiams tenkinti yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas visiškai neanalizavo, nepasisakė ir neįvardijo, dėl kokių priežasčių yra iš dalies atmetamas apelianto reikalavimas priteisti jam 32 105,85 Lt, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime apie tai pasisakė. Po šeimoje patirto smurto ieškovė išėjo iš namų, todėl ji santaupas naudojo pragyvenimui, aprangai, maistui, iš jų tenkino kitus savo žmogiškuosius poreikius, padėjo tėvams. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo aptartos pirmosios instancijos teisme, t. y. nurodė, kad lėšos, kurias ieškovė panaudojo tėvų interesais, iš viso 4 173 Lt, turi būti traukiamos į bendrą šeimos turtą ir dalijamos tarp sutuoktinių. Ieškovė niekada neslėpė jokių piniginių lėšų panaudojimo nuo sutuoktinio, visos pajamos ir išlaidos jam buvo žinomos. Jokių santaupų jie neturėjo, todėl nesuprantamos pretenzijos į sutuoktinių buvusias bendras lėšas. Iš atsakovės banko sąskaitų išgrynintos piniginės lėšos niekada nebuvo slepiamos ir nėra nuslėptos nuo apelianto, visos panaudotos šeimos reikmėms tenkinti. Mano, kad apeliantas, teigdamas, jog ieškovė stengiasi praturėti jo sąskaita, peržengia visas padorumo ribas. Apeliantas teismui nepateikė nė vienos sąskaitos ar čekio rimtam pirkiniui, kurį būtų apmokėjęs santuokos metu, nes savo atlyginimą leisdavo išimtinai savo reikmės ir poreikiams tenkinti. Jokio susitarimo dėl to, kad ieškovė perka buitinę techniką, o atsakovas gamina baldus – nebuvo. Baldų gamybai reikalingas medžiagas sutuoktiniai įsigijo iš ieškovės darbo užmokesčio, nes tuo metu apeliantas iš viso neturėjo jokių pajamų. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą padalindamas du nedalius nekilnojamojo turto objektus – vieno kambario butą ir garažą, kiekvienam po vieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad sutuoktinių turtas santuokos nutraukimo metu turi būti padalinamas realiai, jog juo galima būtų naudotis. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Toks nekilnojamojo turto dalijimas, kokio prašo apeliantas (po 1/2 dalį garažo ir vieno kambario buto kiekvienam) tikrai pažeistų šiuos principus, nes nei garažu, nei butu abi proceso šalys po tokio padalinimo realiai naudotis negalėtų. Apeliantas melagingai teigia, kad šeimai įsigijus automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo išimtinai naudojosi A. P., kadangi tai buvo šeimos automobilis, t. y. jų abiejų. Automobilį įsigijo ieškovei važinėti į darbą, kadangi ji dirbo Vilkaviškyje, o gyveno Kybartuose.

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje kilo ginčas dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl turto dalybų, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje įrodymus.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; kt.).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalis 1 ir 2 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik raštiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Dėl piniginių lėšų

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl 32 105,85 Lt priteisimo. Ieškovė, anot apelianto, lėšas naudojo ne šeimos reikmėms, jas pasisavino, siekdama išvengti jų įtraukimo į bendrą dalintino turto balansą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetamas reikalavimas. Lėšos 64 211,7 Lt pervestos į brolio R. A. sąskaitą.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pirmosios instancijos teisme pilnai išnagrinėta ir išaiškinta, kam ir kokiais tikslais buvo panaudotos apeliaciname skunde minimos ieškovės piniginės lėšos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad visa minima pinigų suma pervesta į ieškovės brolio sąskaitą. Kaip nustatyta byloje, 2011-2012 metų laikotarpiu į R. A. sąskaitą buvo pervesta 10 780 Lt. Pirmosios instancijos teismas šias lėšas pripažino bendru šeimos turtu ir įtraukė į dalintino turto sąrašą – apeliantui A. P. priteisė 5 390 Lt kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės nuimtos pinigų sumos iš esmės atitinka ieškovės pajamas, o, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, teismas darė išvadą, kad šeimos poreikiai santuokos metu buvo tenkinami iš ieškovės darbo užmokesčio, kuris ir buvo pervedamas į sąskaitas. Analogiškai apie ieškovės nuimtų pinigų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti ieškovė aiškino ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kartu paaiškindama ir apie tėvų sąskaitų apmokėjimą bei tai, kad už daugelį paslaugų tėvai atiduodavo grynaisiais pinigais. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo A. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį, ieškovei prašant pripažinti jos nuimtus 10 000 Lt kaip panaudotas asmenines lėšas garažui įsigyti, išsakytus argumentus, jog ieškovės nuimti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams – kasdieninėms reikmėms, avalynei, rūbams. Nesutiktina su apeliantu, jog byloje iš viso nėra jokių įrodymų apie vykimą į keliones, nes iš ieškovės sąskaitos matyti, jog buvo mokama pavedimu UAB „Kauno grūda“ už kelionę. Tuo tarpu apeliantas neneigė fakto, kad buvo vykstama į keliones, tačiau teiginio, jog buvo apmokama iš farmacijos kompanijos lėšų, nepagrindė. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovė nuo 2012 m. birželio mėnesio bendro ūkio su A. P. neveda, išėjo iš namų, toliau gyvenimui panaudoja savo darbo užmokestį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apelianto reikalavimą dalinti pinigines lėšas, kurios, kaip pripažinta byloje, buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas savo uždirbtų ir nuimtų pinigų neprašo pripažinti bendromis lėšomis ir jų dalinti.

Dėl virtuvės baldų komplekto, žurnalinio staliuko, prieškambario baldų komplekto

Apelianto teigimu, virtuvės baldų komplektą, žurnalinį staliuką, prieškambario baldų komplektą jis pagamino pats, medžiagoms įsigyti panaudojo savo uždirbtas lėšas, tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien ieškovės paaiškinimais ir sprendė, kad baldai pagaminti ieškovės lėšomis. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė nė vienos sąskaitos faktūros ar čekio, kas įrodytų, kad medžiagos, reikalingos baldų gamybai, buvo pirktos ar jo paties, ar liudytojo V. B. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas tiek priešieškinyje, tiek patikslintame priešieškinyje nurodė, kad medžiagas įsigijo pats, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog jas įgijo ir pristatė V. B. Vien tai, kad apeliantas turėjo santaupų iki 2008 metų, kolegijos nuomone, neįrodo, jog tie pinigai buvo panaudoti baldų gamybai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai buvo gaminami baldai, iš ieškovės sąskaitos buvo nuimamos atitinkamos grynųjų pinigų sumos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jos buvo panaudotos medžiagoms baldų gamybai įsigyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir pripažino, jog baldus gamino atsakovas, o jiems gaminti buvo panaudoti ieškovės pinigai, todėl minėti baldai buvo pagrįstai įtraukti į dalintino turto sąrašą.

Dėl automobilio

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilį priteisė ieškovei, nes automobiliu daugiausia naudojosi būtent jis, be to, jis automobilį prižiūrėjo, remontavo. Mano, kad būtų protinga, jog teismas, priteisdamas automobilį vienam iš sutuoktinių, priteistų tam pačiam sutuoktiniui ir automobilio priedus: dviračio laikiklį, padangas.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog automobiliu daugiausia naudojosi tik jis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė dirba kitame mieste ir jai tenka važinėti į darbą. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės darbdavio išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad nuo 2011 m. sausio 3 d. UAB „Norfos vaistinė“ su ginčo automobilio savininku sudariusi panaudos sutartį G. P. darbinėms pareigoms atlikti. Apelianto teiginius, jog jam reikalingas automobilis, iš dalies paneigia ir ta aplinkybė, kad jis automobilį be sutuoktinės žinios buvo pardavęs trečiajam asmeniui A. D., ir kaip jis pats nurodė priešieškinyje, automobiliu nebesinaudojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad patikslintu priešieškiniu A. P. automobilį prašė priteisti ieškovei. Taigi iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilį priteisė ieškovei. Tačiau sutiktina su apeliantu, jog protinga ir automobilio priedus (žiemines padangas 115,85 Eur (400 Lt) vertės ir dviračio laikiklį, montuojamą ant automobilio, 231,70 Eur (800 Lt) vertės) priteisti tam sutuoktiniui, kuriam priteistinas automobilis, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovei, apeliantui atitinkami priteisiant piniginę kompensaciją.

Dėl garažo

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria garažas priteistas ieškovei, apeliantui išmokant 6 905,60 Lt piniginę kompensaciją. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta garažo įsigijimo kaina, nors šiuo metu kaina yra padidėjusi, tačiau jos nustatyti neįmanoma, kadangi garažas nėra inventorizuotas, įregistruotas VĮ Registrų centre. Todėl prašo garažą dalinti lygiomis dalimis natūra, kad šalys turėtų galimybę jį inventorizuoti, įregistruoti ir spręsti klausimą dėl tolimesnio jo naudojimo.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Byloje neginčytinai nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, garažą įsigijo už 4 000 Eur, tačiau garažas nėra įteisintas, todėl jis negalėjo būti civilinės apyvartos objektu kaip nekilnojamasis turtas. Taigi jis negalėjo būti ir dalijamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Todėl šis neįregistruotas garažas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas statybinėmis medžiagomis, o jų vertė nustatytina pagal įsigijimo kainą, nes jokių kitų įrodymų byloje šalys nėra pateikusios. Įvertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai garažą padalijo kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, todėl ši sprendimo dalis keistina. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalis, jų atstovus, priteisus garažą, kaip statybines medžiagas, abiems šalims, nemato galimybės kartu šalims spręsti klausimus dėl garažo įteisinimo ir jo naudojimo, kadangi šalių santykiai yra konfliktiški bei įvertinant ir tai, kad automobilis priteistas ieškovei, sprendžia, jog garažas, kaip statybinės medžiagos, priteistinos ieškovei.

Dėl namų apyvokos daiktų padalijimo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto sąrašą neįtraukė namų apyvokos daiktų, sprendimą priėmė vadovaudamasis liudytojų – ieškovės brolio R. A. ir sesers D. V. parodymais.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl namų apyvokos daiktų neįtraukimo į dalintino turto sąrašą ir jų nekartoja. Kolegija sutinka su ieškove, kad abu liudytojai R. A. ir D. V. teisme davė priesaiką ir abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, nors jie ir yra ieškovei artimi žmonės, tačiau tik tokie žmonės ir gali žinoti aplinkybes, buvusias iki santuokos sudarymo, taip pat aplinkybes apie tokių namų apyvokos daiktų dovanojimą ieškovei. Tai, kad jie neišsaugojo dovanotų daiktų čekių, nedaro jų parodymų mažiau vertingais.

Dėl 1/2 dalies buto priteisimo apeliantui

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas prievartiniu būdu nustatė apeliantui nuosavybę į daiktą, nes jis nereiškė jokio noro įgyti papildomo turto. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išėjo už santuokos nutraukimo bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio turto padalijimo instituto ribų.

Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad butą (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo dar iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šalių buto nepadalino, bet 1/2 priteisė apeliantui, kaip kompensaciją už didesnę dalį kito turto, tenkančio ieškovei. Nors apeliantas ir teigė, kad jam pakanka 1/2dalies buto, tačiau butas yra vieno kambario, šalių santykiai konfliktiški, taigi butu bendrai jie negalėtų naudotis, ieškovei priteista daugiau santuokoje įgyto turto, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi protingumo principu ir ieškovės buto 1/2 dalį kaip kompensaciją priteisė apeliantui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant nekilnojamojo turto kainas, kurios nurodytos turto įsigijimo metu, teisinga, protinga ir sąžininga, priteisus apeliantui kaip kompensaciją 1/2 dalį buto, nelaikyti, kad atsakovui teko didesnės vertės turtas už 217, Eur ir ši suma iš jo ieškovei nepriteistina.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo, konkrečiai dėl automobilio priedų priteisimo, bei tikslintina sprendimo dalis dėl garažo priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o šalių išlaidos apeliaciniame procese panašios, todėl šalys paliktinos prie jų turėtų išlaidų apeliaciniame procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo pakeisti, ją išdėstant taip:

Ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 9 432,74 Eur (32 569,35 Lt) vertės turtą:

pinigines lėšas 1561,05 Eur (5 390 Lt);

garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip statybines medžiagas, – 4 000 Eur (13 811,20 Lt) vertės;

automobilį „VW Golf“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 491,89 Eur (8 604 Lt) vertės;

moterišką dviratį „Panther Sophy“ – 225,90 Eur (780 Lt) vertės;

sekciją – 434,43 Eur (1 500 Lt) vertės;

žurnalinį staliuką – 57,92 Eur (200 Lt) vertės;

pastatomą šviestuvą (toršeras) – 43,44 Eur (150 Lt) vertės;

lauko baldus (plastikinis stalas ir dvi kėdės) – 57,92 Eur (200 Lt) vertės;

moterišką auksinį vestuvinį žiedą, 18 dydžio, 2,8 g svorio – 60,82 Eur (210 Lt) vertės;

kraujospūdžio matuoklį „Microlife“ – 44,93 Eur (155,15 Lt) vertės;

tepalinį radiatorių – 48,95 Eur (169 Lt) vertės;

paveikslą „Aguonos“ – 57,92 Eur (200 Lt) vertės;

dviračių laikiklį, montuojamą ant automobilio – 231,70 Eur (800 Lt) vertės;

žiemines automobilio padangas (4 vnt.) – 115,85 Eur ( 400 Lt) vertės.

Atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 4 075,53 Eur (14 072 Lt) vertės turtą:

pinigines lėšas 1 561,05 Eur (5 390 Lt)

vyrišką dviratį „Panther Regent“ – 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės;

prieškambario baldų komplektą, į kurį įeina komoda, sieninė dviejų durų spinta bei įrėmintas veidrodis – 579,24 Eur (2 000 Lt) vertės;

virtuvės komplektą, kurį sudaro pastatomos bei pakabinamos spintelės ir virtuvinis stalas – 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės;

dvi taburetes ir dvi virtuvės kėdes – 57,92 Eur (200 Lt) vertės;

trijų durų sieninę spintą (įeinama drabužinė) –579,24 Eur (2 000 Lt) vertės;

vonios spintelę su veidrodžiu – 43,44 Eur (150 Lt) vertės;

vyrišką auksinį vestuvinį žiedą, 21 dydžio, 3,1 g svorio – 67,19 Eur (232 Lt) vertės;

skalbinių džiovyklą – 28,96 Eur (100 Lt) vertės.

Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės G. P. 2 678,6 Eur (9 248,67 Lt) kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

Priteisiamoms dalių iš bendro turto vertėms išlyginti (po 1/2), kaip kompensaciją, priteisti atsakovui A. P. ieškovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2 896,2 Eur (10 000 Lt) vertės, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. P.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija LozoraitytėArūnas RudzinskasEgidijus Tamašauskas