- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1248-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05495-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- PlusPlus Capital AS, atstovaujamas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8704-998/2020 pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys PlusPlus Capital AS, atstovaujamas PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA); bankroto administratore paskirti Eglę Gabrėnienę; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti išlaidų sąmatą bendra suma 600,00 Eur į mėnesį, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projektui parengti ir pateikti teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad jo skolos bendrai sudaro 37 230,22 Eur. Dėl gaunamų lėšų trūkumo ir susidariusio didelio įsiskolinimo, pareiškėjo teigimu, jis neturi galimybės grąžinti skolų. Už laiku nevykdomus atsiskaitymus auga palūkanos, o tai apsunkina galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Gaunamos pajamos, vertinant tai, jog jis ne tik pats turi išgyventi, bet ir prisidėti prie 2 nepilnamečių vaikų išlaikymo, yra nedidelės, todėl akivaizdu, jog pajamų nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais, vaikų išlaikymui, pragyvenimui ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kadangi jis neturi profesinio / aukštojo / aukštesniojo išsilavinimo, susirasti daug geriau mokamą darbą jam sunku, į geriau mokamas vietas be diplomo nepriima. Taip pat nurodė, kad neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Gyvena kartu su vaikais ir drauge O. S. jo mamai priklausančiame bute, nuomos nemoka, dengia komunalinius patarnavimus. Su drauge kas mėnesį už komunalinius patarnavimus moka apie 120,00 Eur. Teigia, kad jo poreikiams tenkinti per mėnesį reikia 600,00 Eur: maistas ir gėrimai – 90,00 Eur, drabužiai ir avalynė – 20,00 Eur, sveikatos priežiūra ir gydymas – 10,00 Eur, higienos priemonės – 10,00 Eur, būsto išlaidos – 60,00 Eur, vaikų išlaikymas – 400,00 Eur, telefonas – 10,00 Eur. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje išdėstytų reikalavimų, kliudysiančių iškelti bankroto bylą, nėra. Kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo pranešta.
Atsiliepimas
3. Kreditorė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo atsisakyti pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikusi per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, buvo visiškai prijungta prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, o Seesam Insurance AS kaip juridinis asmuo pasibaigė.
4. Nurodė, kad pareiškėjo didžioji dalis pradelstų įsiskolinimų (30 270,75 Eur skola, 5 proc. palūkanos ir 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidos) atsirado būtent dėl jo žalingų įpročių, t. y. 2016 m. vasario 28 d. pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus. Kadangi FABĮ nustato, kad piktnaudžiavimas alkoholiu yra žalingas įprotis, byloje pakanka nustatyti piktnaudžiavimo alkoholiu faktą. Pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėjas minėto eismo įvykio metu būtų buvęs blaivus, kreditorė, išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, nebūtų įgijusi atgręžtinio reikalavimo teisės į pareiškėją, o pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai kitiems kreditoriams neviršytų 25 MMA, tai reikštų, kad nėra vieno iš esminio pagrindų iškelti bankroto bylą.
Šalies argumentai
5. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės mėn. kreipėsi į teismą ir pradėjo fizinio asmens bankroto iškėlimo procesą. Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. informavo kreditorę, kad nutraukia susitarimą dėl skolos grąžinimo kas mėnesį po 150,00 Eur, nes tokiomis sumomis vykdyti skolos grąžinimo neva neturi galimybės daugiau kaip 5 mėnesius. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-8623-1032/2018 nutartimi, priimta 2018 m. rugpjūčio 24 d., pareiškėjo S. V. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino ir atsisakė iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-275-265/2019 nutartimi, priimta 2019 m. vasario 12 d., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Taip pat pažymėjo, kad, analizuojant pareiškėjo banko sąskaitos išrašą, nustatyta, jog pajamos buvo išleidžiamos alkoholiui, restoranų paslaugoms ir t. t. Pareiškėjas susidūrė ne su nemokumu, o su negebėjimu tinkamai tvarkyti asmeninius finansus ir vengimu kuo greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais. Po to, kai Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-8623-1032/2018 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą, pareiškėjas tapo apdairesnis ir didžiąją dalį į banko sąskaitą gaunamų lėšų išgrynindavo, kad nebeliktų galimybės nustatyti, kokioms prekėms ir paslaugoms išleidžiami pinigai.
Atsiliepimas
7. Kiti kreditoriai informuoti tinkamai apie tai, kad turi teisę pareikšti teismui prašymą dėl įstojimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Atsiliepimų į pareiškėjo prašymą negauta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui S. V. fizinio asmens bankroto bylą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį. Pareiškėjas neturi jokio registruotino turto, gaunamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti, o šių aplinkybių neginčijo ir byloje dalyvaujantys kreditoriai. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas S. V. yra nemokus.
10. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjui tenkanti prievolės dalis, viršijanti 25 MMA, atsirado kaip pareiškėjo neatsakingų veiksmų pasekmė (dėl draudimo išmokos grąžinimo draudimo bendrovė kreipėsi tik dėl to, kad eismo įvykį pareiškėjas sukėlė neblaivus), padarė išvadą, jog pareiškėjo nemokumas yra nulemtas jo žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu.
11. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui, kuris tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu), iš esmės prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningų asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
12. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teiginių, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, jis vengė ir neketino mokėti įsiskolinimo, sudarė sutartį su advokatu, nutraukė darbo santykius, kad antstolis negalėtų vykdyti išieškojimo, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių minėtas kreditorės prielaidas dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėjas S. V. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkinti arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, klaidingai sutapatino pareiškėjo nemokumo ir skolos atsiradimo momentus. Teigia, kad pareiškėjas nemokiu tapo nuo tada, kai nebegalėjo mokėti kreditoriui pagal susitarimą, o nutraukus susitarimą, kreditorius pareikalavo grąžinti skolos sumą iš karto ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Pareiškėjas nemokiu tapo ne dėl žalingų įpročių, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, o dėl 2018–2019 m. atsiradusių aplinkybių: pablogėjusios finansinės padėties sumažėjus pajamoms, didesnių išlaidų, susijusių su antro vaiko gimimu ir kt. Pažymėjo, kad eismo įvykis, lėmęs skolinių įsipareigojimų susidarymą, neturėjo įtakos pareiškėjo pajamų sumažėjimui. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl jo žalingų įpročių – piktnaudžiavimo alkoholiu.
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nurodyta apeliacinio teismo nutartimi, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės, klaidingai konstatavo, kad pareiškėjo nemokumą nulėmė būtent žalingų įpročių buvimas, o tai nulėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
13.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, FABĮ nuostatas, nenustatė nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbių faktinių aplinkybių, dėl to neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui S. V. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
18. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikia nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo turimi įsipareigojimai (37 230,22 Eur), kurių terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, pareiškėjas neturi jokio registruotino turto, yra nemokus, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Nustatyta, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinių asmenų bankroto įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
21. Vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalimi, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios; nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto skoliniai įsipareigojimai, kurių terminai yra suėję, formaliai viršija 25 Vyriausybės patvirtintas MMA, tačiau atsižvelgęs į tai, kad nemokus pareiškėjas tapo dėl savo žalingų įpročių, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios fizinio asmens bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama. Teismas išvadą dėl pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių (žalingų įpročių) padarė remdamasis aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 28 d. Norvegijoje, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir turtas, priklausantis Norvegijos piliečiams. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalai atlyginti iš viso išmokėjo 31 320,75 Eur draudimo išmokų žalą patyrusiems Norvegijos piliečiams. Kadangi pareiškėjas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, kreditorė kreipėsi į teismą dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. 2019 m. liepos 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išdavė teismo įsakymą Nr. eL2-8334-637/2019 dėl 30 440,75 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditorei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
23. Pareiškėjas su teismo nutartimi nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apelianto nemokumą sukėlusių priežasčių padarė tinkamai neįvertinęs bylos įrodymų ir nenustatęs visų reikšmingų aplinkybių.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo S. V. skoliniai įsipareigojimai sudaro: PlusPlus Capital AS, atstovaujamai PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, – 3 350,72 Eur; ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 31 676,45 Eur; antstoliui Aleksandrui Selezniovui 2 203,05 Eur. Iš viso pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai šiuo metu sudaro 37 230,22 Eur.
25. Iš į bylą pateiktos 2020 m. balandžio 28 d. medicinos pažymos matyti, kad pareiškėjas nėra psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje. 2020 m. rugsėjo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad nėra priklausomas nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų (2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo žalingus įpročius, turėjusius tiesioginės įtakos nemokumo atsiradimui.
26. Iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metų duotų paaiškinimų turinio matyti, kad pareiškėjas kaip savo nemokumo priežastį nurodo finansinės padėties pablogėjimą, darbovietės keitimą, darbo netekimą, antro vaiko gimimą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pateikti duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių – alkoholio vartojimo, kadangi konkrečiu atveju byloje nėra pateikta ir nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną pareiškėjo priklausomybę nuo alkoholio, taip pat nenustatyta ir duomenų dėl šios aplinkybės tiesioginės įtakos pareiškėjo nemokumui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš skundžiamos nutarties motyvų yra pagrindo spręsti, kad konkrečiu atveju byloje nebuvo objektyviai ir išsamiai ištirtos ir įvertintos pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys, neanalizuota, ar pareiškėjas neatliko veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie buvusias pareiškėjo darbovietes, neanalizuotos aplinkybės, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kada buvo nutrauktos darbo sutartys, kokios pareiškėjo pajamos buvo skolinių įsipareigojimų susidarymo metu ir kaip jos kito po to.
28. Atkreiptinas tiek pareiškėjo, tiek pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad FABĮ nuostatos numato pareigą pareiškėjai teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nurodyti fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis, pridėti šį nemokumą pagrindžiančius dokumentus, pateikti fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus, fizinio asmens turimo viso turto sąrašą (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir kita (FABĮ 4 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo). Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
29. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad konkrečiu atveju pareiškėjas, siekdamas įrodyti sąžiningus tikslus atkurti savo mokumą ir tinkamai pagrįsti nurodytas aplinkybes, sukėlusias pareiškėjo nemokumą, privalėjo teismui pateikti visus objektyvius duomenis apie savo finansinę padėtį, kad po patirto autoįvykio Norvegijoje ilgą laiką negalėjo dirbti dėl sveikatos sutrikimų ir negavo jokių pajamų, pagrįsti aplinkybes, lėmusius finansinės padėties pablogėjimą, darbo užmokesčio sumažėjimą, darboviečių keitimą ir kita; taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pastangas susirasti geriau mokamą darbą, siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Šios aplinkybės nebuvo analizuojamos, vertinamos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl kreditorės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ teiginių, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, jis vengė ir neketino mokėti įsiskolinimo, sudarė sutartį su advokatu, nutraukė darbo santykius, kad antstolis negalėtų vykdyti išieškojimo.
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis, aplinkybių, susijusių su kreditinių įsipareigojimų vykdymu, nevertino ir neanalizavo, kokiu konkrečiu laikotarpiu apeliantas tapo nemokus ir kas, remiantis objektyviais duomenimis, galėjo turėti įtakos pareiškėjo nemokumui. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad, tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes – pareiškėjo finansinę padėtį prisiimant kreditinius įsipareigojimus ir jų vykdymo metu, taip pat pareiškėjo veiksmų sąžiningumą (nesąžiningumą) ir šių veiksmų galimą įtaką jo nemokumo susidarymui, galima nuspręsti, ar konkrečiu atveju pareiškėjui gali būti taikomos FABĮ nuostatos ir jam keliama fizinio asmens bankroto byla.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.