Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Bigbank“AS Lietuvos filialas, Seesam Insurance AS, veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, uždaroji akcinė „Tele2“, AS „PlusPlus Capital“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, bankroto administratoriumi skirti uždarąją akcinę bendrovę ,,Skolvalda“; nustatyti pareiškėjui teisę naudoti 370 Eur dydžio sumą kas mėnesį savo poreikiams patenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui tvirtinti, skaičiuojant nuo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo nemokumą sukėlė tai, kad 2016 m. vasario 28 d. Norvegijoje dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis ir jo keleivių kitas turtas. Dėl šio įvykio suinteresuotas asmuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas (toliau - Seesam Insurance AS) išmokėjo draudimo išmoką ir vėliau pareikalavo pareiškėją atlyginti žalą. Pareiškėjui neturint galimybės atsiskaityti iš karto su šiuo kreditoriumi nurodytos sumos mokėjimas buvo išdalintas dalimis po 150 Eur per mėnesį, tačiau net ir tokiu atveju pareiškėjas neturi galimybės išmokėti visą skolos sumą. Pripažino, kad vienašališkai nutraukė mokėjimą kreditoriui, kadangi kreditorius prašė sumokėti visą sumą per 4-5 metus, tačiau tokios galimybės neturi, kadangi jo gaunamos pajamos nėra didelės, jų vos užtenka pragyvenimui ir sūnaus išlaikymui, todėl ne visada turi galimybę mokėti kreditoriui ir po 150 Eur per mėnesį kaip buvo susitarę. Jis ankščiau dirbo Norvegijoje, gaudavo didesnes pajamas. Paaiškino, kad jam būnant komandiruotėse kartu su darbo užmokesčiu yra mokami dienpinigiai. Gyvena su drauge jos nuomojamame bute, jam finansiškai kartais padeda tėvai.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Mano, kad pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė atkurti mokumą, kadangi pareiškėjas neturi galimybių tinkamai įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriui Seesam Insurance AS. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra apie 500 Eur, o perdavus skolos išieškojimą antstoliams, išskaitų iš pareiškėjui mokamų dienpinigių nebūtų galima atlikti.

Suinteresuotas asmuo Seesam Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad pareiškimas yra nepagrįstas, pateiktas ne siekiant atkurti mokumą, o išvengti skolinių įsipareigojimų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriui kilo dėl eismo įvykio, kurį pareiškėjas sukėlė būdamas neblaivus. Pareiškėjas iš karto gavęs pretenziją nedelsiant informavo, kad tokio dydžio sumos iš karto sumokėti neturi objektyvių galimybių, todėl kreditorius atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų, augina mažametį vaiką, turės sumokėti paskirtą baudą, pasiūlė pirmus šešis mėnesius skolą pradėti grąžinti dalimis kas mėnesį mokant po 150 Eur. Pareiškėjas 6 mėnesius laiku ir tinkamai vykdė mokėjimus, iš viso kreditoriui pervedė 1050 Eur. 2018 m. kovo 7 d. el. paštu nurodė, kad toliau gali mokėti tokio pat dydžio įmokas, o esant galimybei mokėjimus didins, nors jau 2018 vasario 20 d. su advokatu Audriumi Serapinu buvo sudaręs teisinio atstovavimo sutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Mano, kad tokie pareiškėjo veiksmai turi būti įvertinti kaip nesąžiningi. Be to, 2018 m. liepos 23 d., t. y. jau kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas taip pat informavo kreditorių, kad nutraukia susitarimą dėl skolos grąžinimo kas mėnesį po 150 Eur, tokiu būdu siekdamas padidinti savo skolinius įsipareigojimus. Mano, kad pareiškėjas gali vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus, be to, ne visų skolinių įsipareigojimų terminai suėję, o ir jų visuma neviršija 25 MMA. Be to, pareiškėjas be jam mokamo darbo užmokesčio taip patį gauna ir dienpinigius, kurie svyruoja nuo 1060 Eur iki 1431 Eur ir kurie yra neapmokestinami, tačiau jų nepagrįstai nelaiko pajamomis tokiu būdu siekdamas sudaryti įspūdį, kad gauna labai mažas pajamas. Pažymi, kad darbdavys pareiškėjui moka darbo užmokestį, kuris atitinka minimalius reikalavimus tam, kad dienpinigiai nebūtų apmokestinami. Kadangi pareiškėjui mokami dienpinigiai mokamą darbo užmokestį viršija 2 - 2,5 karto, neapmokestinami tik dėl to, kad darbo užmokestis nežymiai viršija minimalius kriterijus, o pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų kokias padidėjusias išlaidas susijusias su komandiruotėmis jis patiria, mano, kad šios pajamos taip pat turi būti vertinamos kaip pareiškėjui mokamas darbo užmokestis. Be to, iš pareiškėjo pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, kad jis didelę dalį pajamų išleidžia alkoholiui, restoranų paslaugoms. Per analizuojamą laikotarpį pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą pareiškėjo įplaukos sudarė 6818,31 Eur, o išlaidos 6387,61 Eur, vadinasi yra teigiamas balansas 468,85 Eur, todėl pareiškėjo nurodyta informacija, kad jis neturi galimybės mokėti įmokas kreditoriui taip vertintina taip pat nesąžininga, nes vertinant pareiškėjo gaunamų pajamų visumą nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyta, kad vidutiniškai pareiškėjas per mėnesį gauna 1594,20 Eur, o jo bendri skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 230,84 Eur, todėl jam pragyvenimui lieka apie 1363,36 Eur. Ši suma yra pakankama ir skoliniams įsipareigojimams įvykdyti bei paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo nemokumo, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra darbingas, jo gaunamų pajamų pakanka vykdyti skoliniams įsipareigojimams tiek dabar tiek ateityje, skola Kreditoriui nors ir didelė, tačiau yra išdėstyta mokėti dalimis ir, laikantis nustatyto grafiko, gali būti sumokėta.

Suinteresuoti asmenys Bigbank“ AS Lietuvos filialas, AS „PlusPlus Capital“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tele 2“ atsiliepimų į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turi nepilnametį sūnų M. V., gimusį 2011 m. spalio 17 d. (I t., b. l. 244, 245), pareiškėjas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (I t., b. l. 246 – 248). Nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjas dirba UAB „Imota“ staliumi, jam kas mėnesį mokamas 500 Eur darbo užmokestis bei dienpinigiai, kurių dydis nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. gegužės mėnesio buvo nuo 265 Eur iki 1431 Eur (I t., b. l. 252-253, 249, 254, 288-289, 291). Pagal kreditoriaus „Bigbank“ AS pažymą pareiškėjo skola 2018 m. balandžio 12 d. yra 78,52 Eur (I t., b. l. 261). Pareiškėjo skola kreditoriui Seesam Insurance AS, sudaro 30270,75 Eur, kurio mokėjimas išdėstytas dalimis pagal mokėjimo grafiką po 150 Eur per mėnesį iki 2035 m. sausio 25 d. (I t., b. l. 267, 273-274). Kreditorius UAB „Tele 2“ 2018 m. gegužės 23 d. pareiškėjo atstovui pateikė paaiškinimą, kad pareiškėjas pagal 2017 m. balandžio 12 d. sudarytą mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, jokių įsiskolinimų neturi (I t., b. l. 277, 278-280). Pareiškėjas pateikė sąskaitų išrašus iš Norvegijos banko „SpareBank 1 Nordvest bei AB „Luminor Bank“ (II t., b. l. 16-76, 78-111). Iš Socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo nustatyta, kad pareiškėjo gaunamas darbo uždarbis UAB „Imota“ yra nuo 500 iki 530 Eur (II t., b. l. 117-120). Iš UAB „Nordecum“ pareiškėjui išduotos 2018 m. gegužės 31 d. pažymos nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. sutartimi iš www.smspinigai.lt pasiskolintą pinigų sumą yra grąžinęs (V t., b. l. 240). Kreditorius „Bigbank“ AS 2018 m. liepos 10 d. informavo pareiškėją, kad perleido reikalavimo teises į pareiškėjo įsiskolinimą kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS, bendra įsiskolinimo suma yra 2382,93 Eur (VI t., b. l. 2, 6, 7).

Dėl pareiškėjo mokumo bei sąžiningumo

Lietuvos Respublikos FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos FABĮ l straipsnio l dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Lietuvos Respublikos FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Pagal Lietuvos Respublikos FABĮ 6 straipsnio 1 dalis teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Lietuvos Respublikos FABĮ 5 straipsnio 8 dalis nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos FABĮ 5 straipsnio 8 dalis numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

Kaip minėta anksčiau, FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Lietuvos Respublikos FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015;).

Pareiškėjas savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamų skolinių įsipareigojimų santykiu, nurodydamas, jog jo gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dviem kreditoriams: Seesam Insurance, atstovaujamai Seesam Insurance Lietuvos filialo - 30270,75 Eur, bei 2382,93 Eur „PlusPlus Capital“ AS. Išanalizavus pareiškėjo pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, matyti, kad pareiškėjo bendra įsiskolinimo suma yra apie 32653,68 Eur, t.y. ji viršija 25 MMA. Pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Jo pajamas sudaro vidutiniškai 500 Eur darbo užmokestis per mėnesį taip pat atsižvelgiant, kad jo darbas susijęs su komandiruotėmis, jam yra mokami dienpinigiai, kurių dydis skiriasi, tačiau dažniausiai viršija 1000 Eur per mėnesį. Pareiškėjas turi nepilnametį vaiką M. V., gim. 2011 m. spalio 17 d. Įvertinus aptartus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pareiškėjas atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t.y. pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams viršija 25 MMA, šių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs. Tačiau vien formalaus pagrindo tam, kad pareiškėjui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, nepakanka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nemokumą grindžia nurodydamas, jog 2016 m. vasario 28 d. dėl jo kaltės Norvegijoje įvykusio autoįvykio jis privalo atlyginti 30270,75 Eur žalą draudimo kompanijai Seesam Insurance, atstovaujamai Seesam Insurance AS, taip pat turi ir kitų finansinių įsipareigojimų kreditoriui „PlusPlus Capital“ bei turi vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką, todėl pareiškėjo gaunamo pajamos (apie 500 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir dienpinigiai) yra nepakankamos visiems skoliniams įsipareigojimams patenkinti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo gaunamas darbines pajamas sudaro ne vien gaunamas tiesioginis darbo užmokestis, o taip pat, kaip ir nurodo pats pareiškėjas bei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir su darbo santykiais susijusios išmokos – dienpinigiai (komandiruotpinigiai). Minėti į bylą pateikti įrodymai (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (I t., b. l. 252-253, 249, 254, 288-289, 291), jų analizė, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas yra pajėgus vykdyti turimus įsipareigojimus. Iš minėtos pažymos matyti, kad pareiškėjas kas mėnesį, įskaitant darbo užmokestį, gauna apie 1 500 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų. Kadangi pareiškėjo teigimu, jam kas mėnesį būtiniesiems poreikiams reikalinga suma yra apie 370 Eur, vaiko išlaikymui skiria apie 150 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skolinis įsipareigojimas kreditoriui Seesam Insurance AS yra išdėstytas dalimis po 150 Eur per mėnesį, kas teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas nelaikytina didele suma, todėl manytina, kad likusios sumos pakanka kreditinių įsipareigojimų vykdymui. Teismo vertinimu, tokia proporcija atitinka tiek pareiškėjo (jis turės būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą), tiek kreditorių interesus. Be to, ši situacija būtų naudinga ir pačiam pareiškėjui, nes galėdamas vykdyti įsipareigojimus bankui, jis neprivalės skirti atitinkamą sumą bankroto administravimo paslaugoms apmokėti, o panaudoti ją skoliniams įsipareigojimams padengti bei kitiems savo poreikiams.

Atsižvelgtina ir į byloje esančius pareiškėjo pateiktus sąskaitų išrašus už paskutinius mėnesius, iš kurių matyti, kad net ir turėdamas skolinių įsipareigojimų kreditoriams bei apie juos žinodamas jis dalį gaunamų pinigų išleido alkoholiniams gėrimams ar kitoms reikmėms, nesusijusioms su pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimu. Be to, pareiškėjas savo noru sudaręs susitarimą su kreditoriumi Seesam Lietuva AS dėl mokėjimo išdėstymo 2018 m. kovo 7 d. nurodė kreditoriui, kad vykdys susitarimą, tačiau vėliau informavo kreditorių, kad vienašališkai nutraukia susitarimo vykdymą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad žodžiu bendravo su kreditoriaus Seesam Lietuva AS atstovu, kuris jį informavo, jog kreditorius pageidauja, kad pareiškėjas mokėtų į mėnesį 600 Eur, tačiau pareiškėjas įvertinęs savo galimybes suprato, kad negalės vykdyti tokių įsipareigojimų, todėl nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 3 d. kreditorius informavo pareiškėją, jog šiuo metu pradelstų sumų nėra, pareiškėjo skola pagrindiniam kreditoriui Seesam Insurance AS, sudaro 30270,75 Eur, kurio mokėjimas išdėstytas dalimis pagal mokėjimo grafiką po 150 Eur per mėnesį iki 2035 m. sausio 25 d. (I t., b. l. 267, 273-274). Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjo 30270,75 Eur skolos mokėjimas pagrindiniam kreditoriui yra išdėstytas dalimis po 150 Eur į mėnesį, kas nelaikytina dideliu finansiniu įsipareigojimu įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, būtų ėmęsis realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus. Priešingai teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra nesuinteresuotas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o, iš esmės galėdamas juos vykdyti, siekia per pakankamai ne ilgą laikotarpį (trejus metus) minėtų įsipareigojimų išvengti. Šiuo atveju būtent paties pareiškėjo veiksmai ir itin nerūpestingas bei neatsakingas elgesys apsvaigus nuo alkoholio ir sukėlus eismo įvykį, dėl kurio pareiškėjui kilo pareiga atlyginti žalą, nulėmė pareiškėjo nemokumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismo vertinimu, S. V. negali būti laikomas sąžiningu Lietuvos Respublikos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, todėl atsisakytina pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Manytina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Lietuvos Respublikos FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo S. V. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti – atsisakyti iškelti pareiškėjui S. V. fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.