- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-178-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10355-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „DOMUS GRANDIS“, A. L., V. B.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-178-460/2012
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-10355-2010-8)
2012 m. vasario 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-694-563/2011 pagal ieškovo S. L. patikslintą ieškinį atsakovui I. B., tretieji asmenys UAB „DOMUS GRANDIS“, A. L., V. B., dėl avanso grąžinimo ir pagal atsakovo I. B. patikslintą priešieškinį ieškovui S. L., tretieji asmenys UAB „DOMUS GRANDIS“, A. L., V. B., dėl netesybų priteisimo ir patirtų nuostolių atlyginimo bei atsakovo (apelianto) I. B. ir trečiojo asmens V. B. (apeliantės) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Lt negrąžinto avanso, 623,63 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 195-196). Nurodė, kad atsakovas dėl savo kaltės neįvykdė 2007-08-09 tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygų, dėl to nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas ne kartą keitė detalųjį planą, dėl to galutiniame variante pakito ieškovo išsirinkto žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto Nr. 9, vieta, sklypas atsidūrė prie kanalo, be to, žemės sklypo plotas padidėjo nuo 10 iki 13 arų ir tokiu būdu žemės sklypo, dėl kurio buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neliko. Kadangi atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas, preliminarioji sutartis nebuvo pratęsta, atsakovas privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį. Patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 5 000 Lt netesybų atliekant užskaitą pagal 2008-01-30 pagal pinigų priėmimo–perdavimo aktą, sudarytą tarp trečiojo asmens UAB „DOMUS GRANDIS“ ir atsakovo, dėl ieškovo atsisakymo nuo 2007-08-09 preliminariosios sutarties; priteisti iš ieškovo 500 Lt nuostolius už detaliojo plano schemos sprendinių keitimą, 14 654,61 Lt nuostolius, patirtus ieškovui atsisakius nuo preliminariosios sutarties, taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 139–143). Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė priešieškinio reikalavimų dėl 500 Lt ir 14 654,61 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad pagal ieškovo pageidavimus sklypas buvo mažinamas ir keičiamas detalusis planas, tačiau nepavyko žemės sklypo suprojektuoti taip, kaip norėjo ieškovas. Tačiau atsakovas pripažino, kad ir pats norėjo pašalinti per jo žemės sklypus einantį kanalą. Pagrindinė sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad savivaldybėje užtruko detaliojo plano tvirtinimas. Pasikeitus žemės sklypų išsidėstymui, atsakovas siūlė ieškovui išsirinkti kitą sklypą arba sumažinti kainą, tačiau ieškovui nė vienas variantas netiko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 m. liepos mėn. ji su vyru S. L. rado laikraštyje skelbimą, kad parduodamas 10 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kartu su UAB „DOMUS GRANDIS“ atstovu apžiūrėjo sklypą, detaliajame plane jiems buvo parodytas sklypų išsidėstymas visame masyve. Kadangi jiems sklypas tiko, 2007 m. rugpjūčio mėn. susitikę su atsakovu suderėjo žemės sklypo kainą ir sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios galiojimo terminą nurodė pats atsakovas. Atsakovas žodžiu buvo minėjęs, kad nori panaikinti per vieną iš sklypų tekantį upelį, tačiau jų išsirinktas sklypas su upeliu nesiribojo. Ne kartą koreguojant detalųjį planą, pasikeitė jų išsirinkto žemės sklypo vieta bei plotas. 2008-01-30, t. y. suėjus preliminariosios sutarties terminui, detalusis planas dar nebuvo patvirtintas, todėl paprašė atsakovo grąžinti sumokėtą avansą.
Trečiojo asmens UAB „DOMUS GRANDIS“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi ir dėl ieškinio bei priešieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 164).
Trečiasis asmuo V. B. į teismo posėdį taip pat neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti, kadangi pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, atsisakius ieškovui nuo sutarties dar iki jos įvykdymo (t. 1, b. l. 165).
Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad jie su atsakovu buvo žemės sklypų bendraturčiai, visus projektavimo ir detaliojo plano rengimo darbus jis buvo pavedęs atsakovui, kartu su atsakovu sprendė dėl kanalo, einančio per žemės sklypus, panaikinimo, o žemės sklypas buvo mažinamas pirkėjų pageidavimu. Nurodė, kad dalyvavo sudarant preliminariąją sutartį, patvirtino, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą nurodė atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo I. B. 5 000 Lt negrąžinto avanso, 623,63 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5 623,63 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 169 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. L.; priešieškinį atmesti. Nurodė, jog šalių sudarytos 2007-08-09 preliminariosios sutarties 12 punktas numatė, kad, jeigu pardavėjas atsisako parduoti sklypą, neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jo pareiškimai bus klaidingi, tai jis įsipareigoja grąžinti pirkėjui gautą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą. Nustatė, jog įrodyta, kad atsakovui, kaip žemės sklypo savininkui ir pardavėjui, laiku nespėjus sutvarkyti žemės sklypo pardavimui reikalingų dokumentų, 2007-08-09 preliminarioji sutartis nustatytu terminu nebuvo įvykdyta, t. y. iki 2008-01-30 pagrindinė sutartis nesudaryta, taip pat nebuvo pratęstas preliminariosios sutarties įvykdymo terminas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas per visą sutarties galiojimo terminą būtų pažeidęs savo, kaip pirkėjo, pareigas ar įsipareigojimus. Nesant ieškovo kaltės įrodymų dėl sutarties sąlygų pažeidimo, nėra pagrindo užskaityti sumokėtą ieškovo atsakovui 5 000 Lt avansą kaip baudą. Padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės– 2008-01-30 nebuvo sutvarkyti pagrindinės sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, t. y. nebuvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, kurį patvirtinti buvo atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, pareiga, be to, nebuvo ir paties sutarties objekto – ieškovo išsirinkto konkrečioje vietoje esančio 10 arų ploto žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto Nr. 9, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą 5 000 Lt avansą, priešingu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas prieš priimdamas sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimą priteisiant iš atsakovo 5 000 Lt negrąžinto avanso, 623,63 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5623,63 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 169 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, ginčo byloje turėjo spręsti klausimą dėl atsakovo sutuoktinės įtraukimo į bylą bendraatsakove, nes tenkintas reikalavimas vykdytinas iš abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto ir akivaizdu, kad vienam iš sutuoktinių vykdant reikalavimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių interesai. Teismas, darydamas išvadą, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008-01-30 ir byloje įrodyta, kad šis terminas nustatytas atsakovo iniciatyva, nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr. Tl 1-260, kuriuo patvirtintas specialusis planas dėl Klaipėdos rajono teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros, nes iki 2007-08-09 preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo šio viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo nebuvo. Atsakovas neturėjo jokių galimybių daryti įtaką valstybės institucijų sprendimų priėmimui. Civilinė atsakomybė netaikoma dėl valstybės veiksmų, kurie įstatymo apibrėžiami kaip privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 str. 3 d.). Atsakovas teigė ir teigia, kad būtent dėl ieškovo veiksmų atsisakius nuo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tai pagrindžia ir aplinkybė, kad ieškovas iki šiol nėra įgijęs jokio žemės sklypo gyvenamojo namo statybai ir neketino turto įsigyti. Teismas netinkamai nustatė ir sprendė fakto klausimą. Teismas net nesiėmė vertinti tokių duomenų kaip visuotinai pripažįstamas, o būtent, kad preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu terminu detalieji planai Klaipėdos rajono savivaldybėje nebuvo laiku tvirtinami nustatyta tvarka, o ypač jie buvo koreguojami po minėto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimo Nr. Tl 1-260, kuriuo patvirtintas specialusis planas, dėl to buvo masiškai perrašomos ir planavimo organizatorių teisių perdavimo sutartys. Šių duomenų teismas neaptarė ir dėl jų nepasisakė priimtame sprendime, nors tai buvo nurodyta atsakovo bei liudytojų. Sprendime neaptarti ir neanalizuoti atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, nevertinta įrodymų visuma bei nevertinti ir dalies liudytojų, tai yra V. D., atlikusios detaliojo plano projektavimo darbus, parodymai, bei apskritai nesigilinta į teritorijų planavimo procedūras.
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitos vietovės apylinkės teismui. Nurodo, jog tarp ieškovo sutuoktinės ir teismo darbuotojo, užimančio vadovaujamas pareigas, yra pavaldumo santykiai, tad apeliantei kyla abejonių, ar tokiam teismo sprendimui neturėjo įtakos tokios sąsajos ir ar byla, nusišalinus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, apskritai neturėjo būti perduota nagrinėti kitos vietovės apylinkės teismui objektyviam ir pagrįstam sprendimo priėmimui. Kiti apeliacinio skundo argumentai analogiški apelianto skundui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas prieš sudarydamas sutartį turėjo būti apdairus ir įvertinti visą galimą riziką bei numatyti neigiamas pasekmes nesilaikant sutartyje numatytų įsipareigojimų. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybei 2007 m. lapkričio mėn. pateikė tvirtinimui detaliuosius planus, kurie neatitiko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr. Tl 1-260 patvirtinto specialaus plano, galiojančio jau nuo 2007 m. rugsėjo mėn. Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tai, kad teismo motyvai yra glausti, negali būti vertinama kaip absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
Ieškovas S. L. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Pateikė analogiškus argumentus kaip ir trečiasis asmuo A. L..
Apeliantė teismui pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Prašo apelianto I. B. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tenkinti. Nurodo, jog CK nuostatos imperatyviai nurodo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį reguliavimo mechanizmą, kurio nebuvo laikomasi ir tokiu būdu buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, nes teismas privalėjo spręsti klausimą dėl atsakovo sutuoktinės įtraukimo į bylą bendraatsakove. Pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių argumentų, į kurį teismo nebuvo atsižvelgta, o ir nevertinta, ta aplinkybė, kad ieškovui savo iniciatyva atsisakius nuo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri turėjo būti šalių sutarimu sudaryta 2008-01-30, atsakovas nebeturėjo pareigos sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ir atsakovui žinant, kad ieškovas atsisakė nuo ketinimų įgyvendinti pagal 2007-08-09 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas visais įmanomais būdais ėmėsi veiksmų įsipareigojimams pagal preliminariąją sutartį įvykdyti.
Trečiasis asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą. Prašo trečiojo asmens V. B. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai ir aiškiai išdėstytos teismo išvados ir jas pagrindžiantys įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Dėl nušalinimo pažymėjo, jog teisingumas vykdomas ne pagal asmenų pageidavimus, o griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Visais atvejais teisėjas (teismas) gali būti nušalinamas ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja tam tikrais duomenimis pagrįstos abejonės dėl jo šališkumo.
Ieškovas S. L. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą. Prašo trečiojo asmens V. B. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Pateikė analogiškus argumentus kaip ir trečiasis asmuo A. L..
Apeliantas teismui pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą. Prašo apeliantės skundą tenkinti dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismo sprendime neanalizuoti bei neįvertinti pateikti duomenys su teritorijų planavimu, tai turėjo esminės įtakos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties terminui, nors pagrindinė sutartis nesudaryt ne dėl atsakovo kaltės, o būtent dėl ieškovo, atsisakius ieškovui nuo pagrindinės sutarties iki jos sudarymo dar 2007 m. lapkričio mėnesį. Sprendime apskritai nenurodė ir neargumentavo, kodėl 2007-08-09 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, kuri sudaryta ne tik tarp ieškovo ir atsakovo, bet ir tarp trečiojo asmens UAB „DOMUS GRANDIS", kuris įvertinęs sutarties šalių (pirkėjo ir pardavėjo) santykius perdavė atsakovui netesybų forma turėtus pirkėjo sumokėtus 5 000 Lt, kurie buvo laikomi UAB „DOMUS GRANDIS“, trečiasis asmuo neturėjo jokių įsipareigojimų ginčo šalims, nors buvo aktyvi sutarties šalis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, trečiojo asmens, liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad 2007-08-09 tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „DOMUS GRANDIS“ atstovės I. L. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėtą Nr. 9, kuriame yra 10 arų žemės plotas, už 240 000 Lt, sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą iki 2008-01-30. Sudarydamas preliminariąją sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovui 5 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į sklypo pirkimo kainą ir paliktas saugoti agentūroje (t. 1, b. l. 14–15). Iki 2008-01-30 pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti jam sumokėtą avansą (t. 1 , b. l. 9–10, 13, 49).
Teisėjų kolegija primena, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Šiuo atveju ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys susitarė dėl šioje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis ir civilinės atsakomybės netesybų forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N, A. N, bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Dėl trečiojo asmens V. B. įtraukimo atsakove
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismo tenkintas reikalavimas vykdytinas iš abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Apeliantai savo argumentus grindžia tuo, kad į bylą atsakove turėjo būti įtraukta ir apelianto sutuoktinė, kadangi jų prievolė yra bendra. Pagal CK 3.109 str. 2 d., pagal prievoles, kylančias iš bendro turto vykdomų sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko atsakovu I. B., su juo ieškovas ir sudarė ginčo preliminariąją sutartį. Be to, CPK 45 str. nenumatyta, kad byla negalėjo būti nagrinėjama neįtraukus apeliantės atsakove, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįtraukti atsakove apeliantės buvo neprieštaraujantis įstatymų normoms ieškovo sprendimas (CK 3.87 str., CK 3.113 str.).
Dėl įrodymų ir jų vertinimo
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino aplinkybių, susijusių su Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 priimtu sprendimu Nr. Tl 1-260, kuriuo patvirtintas specialusis planas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos dalies, apimančios Slengių, Mazūriškių, Triušelių, Gindulių kaimus ir gretimos teritorijos vietovių, komunikacinių koridorių ir inžinerinės infrastruktūros (toliau – specialusis planas). Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Byloje pateikti įrodymai, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija nurodė pastabas dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių, t. y.: žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų įrengimas susietas su gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vienas iš bendraturčių, o taip pat ir vienas iš planavimo organizatorių yra atsakovas bei trečiasis asmuo V. B., inžinerine infrastruktūra, todėl abiejų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalieji planai turėjo būti tvirtinami kartu. 2007-12-19 Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija nurodė, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detalusis planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka 2007-11-14 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. Ar.9-1046 (pasirašytos Klaipėdos rajono savivaldybės ir atsakovo bei kitų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (bendraturčių) papildomų sąlygų, taip pat parengtas neįvertinant Klaipėdos rajono savivaldybės patvirtinto specialiojo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos plano, t. y. atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybei 2007 m. lapkričio mėn. pateikė tvirtinti detaliuosius planus, kurie neatitiko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr. Tl 1-260 patvirtinto specialaus plano, galiojančio jau nuo 2007 m. rugsėjo mėn. (t. 1, 82, 128). Atsakovas ir kiti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai tik 2008-02-15 (t. y. pasibaigus ginčo preliminariosios sutarties terminui) su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pasirašė susitarimą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui 2007-11-14 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikinta papildoma sutarties sąlyga, dėl kurios 2007-12-19 gautos pastabos iš Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos, o pakartotinai žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliuosius planus Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai pateikė tik 2008-03-19, t. y. taip pat pasibaigus ginčo preliminariosios sutarties terminui (t. 1, b. l. 96).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta iki preliminariosios sutarties termino pabaigos ne dėl ieškovo kaltės, nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad teismas vertino tik vienos šalies, t. y. ieškovo, pateiktus duomenis.
Atsakovas savo kaltę neigia motyvuodamas savivaldybės institucijų kalte, tačiau pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės ir neprašė iš atsakovo priteisti preliminariojoje sutartyje numatytos baudos kaip netesybų dėl nesudarytos pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovo prašymas priteisti avansą grindžiamas CK 6.237 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – 2008-01-30 nebuvo sutvarkyti pagrindinės sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, t. y. nebuvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, kurį patvirtinti buvo atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, pareiga, be to, nebuvo ir sutarties objekto – ieškovo išsirinkto konkrečioje vietoje esančio 10 arų ploto žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto Nr. 9, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą 5000 Lt avansą priešingu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų. Pažymėtina, kad ir nustačius, jog detaliojo plano atsakovas neparengė per sutartyje numatytą terminą dėl savivaldybės institucijų kaltės (t. y. nesant atsakovo kaltės), ieškovui išlieka teisė reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, nes pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, tai yra pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. S. v. A. N, A. N, bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. UAB „ Ginta ir partneriai", bylos Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S., G. J. v. K. P. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-497/2007). Taigi nesudarius pagrindinės sutarties bei nesant nė vienos iš šalių kaltės dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, avansu gauti pinigai laikytini be pagrindo gautais pinigais ir visais atvejais privalo būti grąžinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė įrodymų, liudijančių, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje detalieji planai buvo tvirtinami ne laiku ir dėl šios priežasties jis negalėjo laiku įvykdyti pagal preliminariąją sutartį prisiimtų įsipareigojimų ieškovui (CPK 178 str.). Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieškovas iki šiol nėra įsigijęs jokio žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, negali būti vertinama kaip faktas įrodinėjant ieškovo kaltę dėl nesudarytos pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu (CPK 12 str., CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta iki preliminariosios sutarties termino pabaigos ne dėl ieškovo kaltės, nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Dėl teismo sprendimo aiškumo
Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neaiškus, nesuprantamas.
Pagal CPK 329 str. 1 d. procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atkreiptinas dėmesys, kad bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas yra teismo kompetencija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė ir vertino įrodymus, kuriais grindė išvadas ir argumentavo jas, pasisakė dėl faktinio ir teisinio pobūdžio esminių bylos aplinkybių, o tai, kad teismo motyvai yra glausti, negali būti vertinama kaip absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
Apeliantė apeliaciniame skunde kelia teismo sprendimo objektyvumo ir paties teismo šališkumo klausimus, nes ginčo bylos proceso šalis trečiasis asmuo A. L., kuri yra ieškovo sutuoktinė, užima Teisės katedros vedėjos pareigas Klaipėdos verslo aukštojoje mokykloje, kurioje dėstytoja dirba ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko vienas iš pavaduotojų, atsakingų už Klaipėdos miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyrių, kuriame buvo sprendžiamas šalių ginčas. Apeliantė nurodo, kad tarp ieškovo sutuoktinės ir teismo darbuotojo, užimančio vadovaujamas pareigas, yra pavaldumo santykiai, todėl byla, nusišalinus Klaipėdos miesto apylinkės teismui, turi būti perduota kitos vietos apylinkės teismui objektyviam ir pagrįstam sprendimui priimti.
Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją Violetą Olcvikienę sieja pavaldumo santykiai su trečiuoju asmeniu A. L..
Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64–66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų, egzistavimu. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str., CPK 178 str.). Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno įstatymų numatyto pagrindo, kuriuo remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėtų būti nušalintas nuo ginčo bylos nagrinėjimo. Apeliaciniame skunde apeliantės nurodytos aplinkybės grindžiamos tik prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymais. Faktas, kad teisėjo atlikti procesiniai veiksmai ir priimtas procesinis sprendimas yra nepalankūs vienai iš bylos šalių, negali būti pagrindas bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui remiantis CPK 35 str. Siekiant užtikrinti asmenims teisės į teisingo proceso realų įgyvendinimą, proceso įstatyme įtvirtinta apeliacijos, o įstatymų nustatytais atvejais ir kasacijos, teisė. Tai reiškia, kad teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik remiantis proceso įstatymo nuostatomis, o ne dalyvaujančių byloje asmenų prielaidomis. Taigi procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jei dėl to byla bus išspręsta neteisingai, gali būti pagrindas panaikinti priimtą teismo procesinį sprendimą. Tačiau tokių teismo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą gali įvertinti tik aukštesniosios instancijos teismas (CPK 301 str. 1 ir 3 d.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl preliminariosios sutarties sudarymo tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.