Panevėžio apygardos teismo nutartis

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl mažosios bendrijos „EMbazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal mažosios bendrijos „EMbazė“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ pareiškimą, suinteresuotam asmeniui M. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja bankrutuojanti mažoji bendrija ( toliau – MB) „EMbazė“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) „Valnetas“ prašo pripažinti bankrutuojančios MB „ EMbazė“ bankrotą tyčiniu, pripažinti, kad MB „EMbazė“ buvo privesta prie bankroto M. B. veiksmais. Taip pat prašo 5 metų terminui M. B. apriboti teisę tapti/būti juridinio asmens vadovu, eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bei priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi MB „EMbazė“ buvo iškelta nemokumo ( bankroto ) byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“.

3. Bankrutuojanti MB „EMbazė“ buvo įregistruota 2020 m. vasario 7 d. ir nuo mažosios bendrijos įregistravimo dienos jai vadovavo M. B..

4. Nemokumo administratorė, vykdydama bankroto procedūras, buvusiai vadovei pateikė priimtus įsakymus dėl įgaliojimų pabaigos ir bendrijos dokumentų ir turto perdavimo, tačiau buvusi vadovė nemokumo administratorei jokių duomenų ar turto neperdavė. Dėl šios priežasties buvusiai mažosios bendrijos vadovei buvo skirta bauda.

5. Pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas. Tuo atveju, kai buvęs juridinio asmens vadovas neperduoda buhalterinės apskaitos dokumentų, neprivaloma įrodyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 str. 1 d. nustatytus pagrindus, o pakanka įrodyti faktą, kad buvusi vadovė nevykdo prievolės nemokumo administratorei perduoti bendrijos apskaitos dokumentų ir turtą.

6. Šiuo atveju nemokumo administratorei buvusi vadovė neperdavė jokių bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų. Neturint buhalterinės apskaitos dokumentų, nemokumo administratorė negali deramai vykdyti bankroto procedūrų, t.y. įvertinti nemokios bendrijos sandorius, kreiptis į debitorius dėl skolų padengimo, teisės aktų nustatyta tvarka realizuoti bendrijai priklausantį turtą bei atlikti kitas bankroto procedūras.

7. Pažymi, kad 2025 m. vasario 4 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė kasos aparato trūkumą 1300 Eur sumai. Ši aplinkybė patvirtina, kad bankrutuojančios mažosios bendrijos atskaitingi asmenys bei buvusi vadovė disponuoja pareiškėjui priklausančiais grynaisiais pinigais, grynuosius pinigus sukaupė ( neperduotoje) grynųjų pinigų kasoje, buvo vedamas kasos žurnalas, kuris iki šiol pareiškėjo nemokumo administratorei nėra perduotas.

8. Nurodo, jog Regitros tvarkomojoje transporto priemonių registravimo sistemoje yra viešinami duomenys apie pareiškėjui priklausančias transporto priemones. Pagal minėtos sistemos duomenis, bankrutuojančiai MB „EMbazę“ nuosavybės teise priklauso 12 transporto priemonių.

9. Pažymi, kad nemokumo administratorius, neturėdamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, negali detaliai įvertinti faktinio nemokumo momento, tačiau nemokumo administratorės vertinimu tai negali būti kliūtimi pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu. Nemokumo administratorė, vadovaudamasi viešai VĮ Registrų centras skelbiama informacija, gali spręsti apie tai, kad 2022 m. gruodžio 31 d. MB „Embazė“ buvo nemoki, kadangi pagal 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrijai priklausė 86338 Eur turto vertės, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ( -10 883 Eur) ir bankrutuojanti mažoji bendrija turėjo 97 221,00 Eur dydžio įsipareigojimų. 2022 m. gruodžio 31 d. mažajai bendrijai priklausančio turto nepakako skoloms padengti.

10. JANĮ 13 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę apiboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eito viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jei jis neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti, arba jeigu veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą, arba jeigu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

11. Pažymi, kad buvusi vadovė neperdavė nemokumo administratorei turto, dokumentų ir (ar) informacijos ir tai yra pagrindas taikyti ribojimą eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Atsižvelgiant į buvusios vadovės neteisėtų veiksmų mąstą, nemokumo administratorės vertinimu, turėtų būti taikomas maksimalus 5 metų terminas minėtam apibojimui.

12. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepimo nagrinėjamoje byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi iškėlė nemokumo ( bankroto) bylą mažajai bendrijai „EMbazė“, nemokumo administratore paskirė UAB „Valnetas“. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi, bankrutuojanti MB „EMbazė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

14. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad mažoji bendrija „EMbazė‘ yra įregistruota 2020 m. vasario 7 d. Jos vadovė nuo įsteigimo dienos buvo M. B..

15. Pažymėtina tai, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

16. Panevėžio apygardos teismas iškėlė MB „EMbazė“ bankroto bylą, kurią inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( toliau – VMI prie FM) prašydama iškelti bankroto bylą MB „EMbazė“ nurodė, jog mažosios bendrijos įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitos prievoles yra 10 537,64 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė bankrutuojančiai MB „EMbazė“ nesumokėjus nustatytu terminu deklaruotų mokesčių nuo 2022 m. gegužės 2 d. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko priverstinio ieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Be to, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie bankrutuojančios mažosios bendrijos finansinės atskaitomybės duomenis ir turtas,o finansinės atskaitomybės duomenis VĮ „Registrų centras“ buvo pateikti tik už 2022 metus, teismas remiasi šiais duomenimis nustatant bankrutuojančios bendrijos nemokumo momentą. Pagal pateiktos VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės už 2022 metus duomenis mažosios bendrijos turto vertė buvo 88 338,00 Eur, o įsipareigojimai 97 221,00 Eur , todėl vertinant bankroto byloje esančius duomenis apie bankrutuojančios mažosios bendrijos finansinę būklę, galima daryti išvadą, kad 2022 m. gruodžio 31 d. bankrutuojanti MB „EMbazė“ buvo nemoki.

Dėl tyčinio bankroto

17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ( veikimu ir(ar) neveikimu ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

18. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo pripažinti bankrotą tyčiniu, kadangi buvusi bankrutuojančios mažosios bendrijos vadovė neperdavė nemokumo administratorei jokių finansinės atskaitomybės dokumentų ar turto, kas trukdo nemokumo administratorei nustatyti bendrovės turto sudėtį, patikrinti atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą.

20. Buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą bei gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas.

21. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, buvusiai bankrutuojančios mažosios bendrijos vadovei M. B., už Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, įpareigojusios bankrutuojančios MB „EMbazė“ vadovę perduoti paskirtam nemokumo administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui įmonės turtą, visus įmonės dokumentus, nevykdymą paskirta bauda.

22. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso metu nemokumo administratorei nebuvo perduoti finansinės atskaitomybės dokumentai, į tai, kad VMI prie FM atlikus 2025 m. vasario 4 d. patikrinimą buvo nustatytas lėšų trūkumas kasoje, leidžia daryti išvadą, kad buhalterinė apskaita bankrutuojančioje MB „EMbazė“ buvo tvarkoma aplaidžiai. Be to įvertinanti tai, kad bankroto proceso metu buvusi vadovė neperdavė jokių duomenų apie bankrutuojančios mažosios bendrijos finansinę būklę ar turimą turtą, kas trukdo bankroto proceso metu kliudo nustatyti bendrijos komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, teismo vertinimu sudaro pagrindą pripažinti MB „EMbazė“ bankrotą tyčiniu ( JANĮ 70 straipsnio 2 dalis 4 punktas).

23. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tai lėmė būtent suinteresuoto asmens – buvusios mažosios bendrijos vadovės M. B. veiksmai, ji laikytina asmeniu, kurios veiksmai sukėlė tyčinį bankrutuojančios MB „EMbazė“ bankrotą.

Dėl teisės apribojimo

24. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Tokia sankcija įprastai laikoma priemone, skirta pašalinti tuos vadovus, kurie gali sukelti žalą tęsdami vadovavimo veiklą ir atlikdami vadovavimo funkcijas toje pačioje ar kitoje įmonėje. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad tokia sankcija siekiama apsaugoti visuomenę, išlaikyti aukštus įmonių standartus ir užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui. Apibendrintai galima teigti, kad visi šie tikslai skirti užtikrinti gerą įmonių valdymą. Įvairių valstybių teisėje ši sankcija siejama ir su kreditorių bei rinkos apsauga. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės norma, apribojanti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų įstatyme jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

25. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvusi bankrutuojančios MB „EMbazė“ vadovė neperdavė nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrijos turto, dokumentų ir(ar) informacijos apie bankrutuojančią įmonę ir šios pareigos nevykdo toliau, taip pat atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių atžvilgiu buvusi vadovė taikė nesąžiningo verslo modelį – priimdavo bendrijos vardu užsakymus parduoti prekes arba remontuoti daiktus, tačiau savo įsipareigojimų klientams nevykdė, todėl šiuo atveju yra pagrindas apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas buvusiai įmonės vadovei už dokumentų neperdavimą ir nesąžiningos ūkinės veiklos vykdymą (JANĮ 13 straipsnis). Teismas sprendžia, kad M. B. apribotina teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas , teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Bankrutuojančios MB „EMbazė“ atstovas pateikė duomenis, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja bankrutuojanti MB „EMbazė“ patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, tyčinis bankrotas sukeltas suinteresuoto asmens M. B. veiksmais, todėl ji turi atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens M. B. bankrutuojančios mažosios bendrijos „EMbazė“ naudai ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 12 straipsniu, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti bankrutuojančios mažosios bendrijos „EMbazė“, juridinio asmens kodas 305456975, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrutuojančios mažosios bendrijos „EMbazė“ bankrotą, yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 ( penkerių) metų terminui teisę tapti/būti juridinio asmens vadovu, eiti viešojo ir (ar) juridinio privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Priteisti iš suinteresuoto asmens M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios mažosios bendrijos „EMbazė“ naudai 726,00 Eur ( septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šios neįsiteisėjusios nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti nemokumo administratorei UAB „Valnetas“ ir suinteresuotam asmeniui M. B..

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 ( septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.