- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- e2YT-6866-1098/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02602-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., M. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys byloje – R. K., M. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja N. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) atnaujinti jai praleistą terminą nepilnamečio vaiko R. K., gim. 2014 m. gegužės 22 d., vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K., mirusio 2021 m. liepos 28 d., mirties; 2) išduoti jai teismo leidimą nepilnamečio vaiko R. K., gim. 2014 m. gegužės 22 d., vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K., mirusio 2021 m. liepos 28 d., mirties.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 2021 m. liepos 28 d. mirė jos nepilnamečio sūnaus R. K. tėvas A. K.. Paaiškina, jog po A. K. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, jos žiniomis velionis nebuvo sudaręs testamento. Anot pareiškėjos, kadangi A. K. neturėjo jokio registruoto turto, ji paveldėjimo procedūrų neiniciavo. 2022 m. spalio 31 d. gavo raštą iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame buvo nurodyta, kad į juos kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, pranešdama, kad po A. K. mirties niekas nesikreipė dėl pastarojo palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą ir buvo raginama išspręsti šį klausimą. Pasak pareiškėjos, terminą atlikti nurodytus veiksmus praleido dėl teisinių žinių stokos ir aplinkybės, jog nebuvo turto, į kurį jos nepilnametis vaikas galėtų pretenduoti. Minėtame Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rašte buvo nurodyta, kad po A. K. mirties liko nepaveldėtos UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios lėšos. Nurodo, kad pagal antstolių rūmų pateiktą pažymą A. K. turi skolų bendrai 13 098,05 Eur sumai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybai yra susidariusi 1 326,96 Eur vaikų išlaikymo išmokų skola. Palikėjo A. K. skolų suma yra didesnė, nei paveldimo turto, todėl tokio palikimo priėmimas tikėtinai neatitiktų jos nepilnamečio vaiko interesų, nes jam tektų atsakyti už tėvo skolas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad jei teismui įvertinus visus byloje esančius duomenis ir manant, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti, neprieštaraus, kad pareiškėjos prašymas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuoto asmens M. Š. motina (įstatyminė atstovė) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka ir prašo pareiškimą tenkinti.
5. Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš pareiškėjos teismui pateiktų paaiškinimų ir kartu pridėtų dokumentų matyti, kad paveldimo turto ir skolų balansas gali būti neigiamas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomone, termino atnaujinimas priimti palikimą ir išduotas leidimas atsisakyti priimti palikimą nepažeistų nepilnamečio vaiko R. K. teisių ir geriausių interesų.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. K., atstovaudama nepilnamečio sūnaus R. K. interesus, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai praleistą terminą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo A. K., mirusio 2021 m. liepos 28 d., mirties, ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
11. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis R. K., gimęs 2014 m. gegužės 22 d., yra pareiškėjos N. K. ir palikėjo A. K., mirusio 2021 m. liepos 28 d., sūnus. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad palikėjas tai pat turi dar du nepilnamečius vaikus – R. K., gimusį 2015 m. lapkričio 9 d., M. Š., gimusią 2016 m. gruodžio 9 d. Remiantis VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenimis, palikėjas nebuvo sudaręs testamentų, registre nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie palikėjo sudarytus tokio pobūdžio sandorius. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (CPK 179 straipsnis). Pareiškėjos pateiktais duomenimis, paveldimą turtą sudaro UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios lėšos. Kaip matyti iš Lietuvos antstolių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. S-3553-3069 duomenų, palikėjas turi skolų bendrai 13 098,05 Eur sumai.
12. Pareiškėja neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos A. K. mirties (2021 m. liepos 28 d.), priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos teigimu, ji praleido terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo nežinojimo. Anot pareiškėjos, jai tapo žinoma, kad ji turi įstatyminę pareigą kreiptis į notarą priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu tik gavusi 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raginimą įgyvendinti nepilnamečio vaiko teise tvarkant mirusio tėvo palikimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais pareiškėjo dėstomais argumentais. Suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
13. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo atsisakymo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą).
14. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atstovaujami nepilnamečio vaiko interesai. Palikėjo įstatyminis įpėdinis yra nepilnametis, todėl savarankiškai jis negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo (ne)priėmimo. Nepilnamečio interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jo motina (pareiškėja), todėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečio vaiko teisių apsaugos kontekste.
15. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu individualiu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi iš esmės pareiškėjos aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo nenustatyta. Vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu, toks sprendimas nepažeistų nepilnamečio vaiko R. K. teisių ir geriausių interesų.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujintinas, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. K. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnis).
Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.
17. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
19. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai nustatytas svarbias faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju palikėjo palikimo balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą, todėl kreditoriaus reikalavimu apsunkinto turto paveldėjimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.
20. Pareiškėjui išaiškintina, kad CK 5.53 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko R. K. vardu labiau atitiktų jo interesus bei nesukeltų vaikui papildomos finansinės naštos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu tenkintinas.
21. Pareiškėjai išaiškintina, kad CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dėl palikimo atsisakymo ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo (tėvo) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. liepos 28 d., mirties.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Leisti pareiškėjai N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. liepos 28 d., mirties.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Likusi nutarties dalis neskundžiama.