Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir - Skyrius) gavęs pranešimus, kurie nurodyti skundžiamuose sprendimuose, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36¹ straipsnyje įtvirtintas teisės normas, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikus vaiko situacijos vertinimą jos atžvilgiu inicijuoti atvejo vadybą.

Teigia, kad atvejo vadyba skundžiamais sprendimais jos atžvilgiu inicijuota po to kai ji pati nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, o taip pat nukentėjo ir jos dukra, kurios akivaizdoje jos atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus, išgąstį, verkė, patyrė psichologinius sunkumus, tačiau nebuvo imtasi priemonių, jog vaikas būtų pripažintas nukentėjusiuoju administracinės teisenos tvarka, tai nėra pažymėta ir skundžiamuose sprendimuose, nėra gavusi jokių pranešimų, jog Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius spręstų vaiko tėvo administracinės atsakomybės klausimą, vaiko tėvui, vaiko akivaizdoje jos atžvilgiu panaudojus neteisėtus veiksmus, smurtą. Tačiau priešingai, skundžiamais sprendimais, jos atžvilgiu inicijavus atvejo vadybą, atvejo vadybos metu buvo verčiama sutikti, jog vaikas būtų perduotas bendravimui su tėvu, kuris vaiko akivaizdoje jos atžvilgiu pavartojo smurtą.

Vertina, kad ginčijami sprendimai priimti netinkamai pritaikius teisinį reglamentavimą, tai yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir teisės aktų nuostatas reglamentuojančias atvejo vadybą.

Teigia, kad išvadoje nurodytas rizikos veiksnys, jog vaikas praranda savo teisę į saugią fizinę ir emocinę aplinką, nepagrįsta, grindžiama nuomone, teiginiais, o ne faktais. Nurodo, kad patyrė smurtą vaiko akivaizdoje, jos kaltės, jog smurtautojas smurtavo vaiko akivaizdoje jos atžvilgiu, nėra. Smurtauta važiuojančioje transporto priemonėje, kurio metu su dukra pasišalinti negalėjo. Išvada nepagrįsta, jog vaiką įtraukė į suaugusių konfliktus. Su vaiko tėvu nėra susituokusi, kartu negyvena. Tai nereiškia, kad patiria sunkumų sprendžiant tarpusavio santykius. Sprendime nėra nurodyta, kokių kylančių problemų negeba taikiai išspręsti.

Pažymi, kad nesutinka, jog pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Vaikui yra sudariusi visas būtinas ir tinkamas gyvenimo sąlygas būtinas vaiko fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pagalba tuo klausimu nereikalinga.

Nurodo, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-11-22 registravęs vaiko tėvo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP-3227, 2024-11-29 Nr. 7VSV-4036 vaiko situacijos vertinimo sprendimu jos atžvilgiu inicijavo atvejos vadybą, nežiūrint į tai, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2024-11-28 nutarimu vaiko tėvui buvo paskirti papildomi įpareigojimai, vaiko tėvas įpareigotas ne tik nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, bet ir nebendrauti, neieškoti ryšių su ja ir vaiku.

Akcentuoja, jog nesutinka su tuo, kad pažeidė vaiko teisę, ar tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu prokurorui 2024-11-28 nutarimu vaiko tėvui paskyrus įpareigojimus bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaiku, akivaizdu, jog negali būti atsakinga už tai, ko negali atlikti pats vaiko tėvas, tai yra, negali pažeisti tėvo teisę bendrauti su vaiku, ir dalyvauti jį auklėjant, ar vaiko teisę bendrauti su tėvu.

Teigia, kad jai pateikti Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-11-06 Nr. 7VSV-3799 ir 2024-11-29 Nr. 7VSV-4036 vaiko situacijos vertinimo sprendimai nėra pasirašyti įstaigos vadovo, ar įgalioto asmens, o taip pat skundžiamuose sprendimuose nenurodyta sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administracinio sprendimo motyvai, o taip pat sprendimus priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Teigia, kad patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur. Neturtinė žala pasireiškė jos patirtais išgyvenimais, įtampa, lankėsi pas psichologą ir šiuo metu lankosi. Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnautojų veiksmų išgyveno ir šiuo metu išgyvena.

Mano, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus priimti skundžiami sprendimai, kuriais jos atžvilgiu inicijuota atvejo vadyba yra neteisėti ir yra susiję su teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu, su jos reikalaujama atlyginti neturtine žala.

Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas palaikė skundo reikalavimus.

Paaiškina, kad 2024-10-30 Skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP- 2998. Dėl gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo bendrauta tiek su pareiškėja, tiek su nepilnamete jos dukra. Buvo nustatytas rizikos veiksnys, numatytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" Nr. A1- 803 (toliau - Aprašas) 25.3.7 punkte: nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos. Atlikus pareiškėjos nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą yra nustatyti rizikos veiksniai abiem vaiko įstatyminiams atstovams, todėl Skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, turi pareigą, o ne pasirinkimo teisę, kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą. Pažymi, kad Tarnybos Skyrius jokio tyrimo dėl šalių nurodytų aplinkybių neatlieka, tik atlikdamas vaiko situacijos vertinimą išklauso nuomones. Todėl, jei nuomonės išklausymo metu yra išsakoma tai, kas atitinka pagal Aprašo nurodymą dėl vaiko apsaugos poreikio, nustatomi rizikos veiksniai. Tarnybos Skyriaus specialistas į tai negali neatsižvelgti, t. y. vertinant situaciją visada žiūrima į vaiko geriausius interesus. Sprendimas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos poreikį vaikui ir (ar) jo šeimai, priimtas išklausius vaiko ir jo mamos nuomones, iš kurių matyti, kad vaikas dalyvauja tėvų konfliktuose, įstatyminiai atstovai patiria sunkumų sprendžiant tarpusavio santykius, dėl ko vaikas praranda savo teisę į saugią fizinę ir emocinę aplinką.

Atkreipia dėmesį, kad sprendimą paskirti atvejo vadybininką šeimai priima savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga, tačiau tik tais atvejais, kai šeima sutinka priimti siūlomą pagalbą, per prievartą socialinės paslaugos nėra teikiamos. Vaiko tėvai, ar vienas iš jų, turi teisę atsisakyti siūlomo atvejo vadybos proceso ir toks atsisakymas nesukelia jiems jokio neigiamo vertinimo ar atsakomybės, tačiau būtina sąlyga, kad atsisakius teikiamų socialinių paslaugų nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir jo geriausi interesai.

Taip pat paaiškina, kad 2024-11-22 Skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP- 3227, kurį pateikė pareiškėjos nepilnamečio vaiko tėvas dėl trukdymo bendrauti su dukra. Po pokalbio su nepilnamečiu vaiku bei jo įstatyminiais atstovais buvo nustatytas rizikos veiksnys, numatytas Aprašo 25.3.8 punkte: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi kas daro neigiamą įtaką vaiko situacijai, jos emocinei būsenai (Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 7VSV-4036, 2024-11-29). Tarnybos nuomone, aukščiau minėtas rizikos veiksnys pasirinktas ir nustatytas tinkamai, priešingai nei teigia pareiškėja, būtent įvertinus gautą pranešimą. Akcentuoja, kad apribojimai tėvui buvo nustatyti po vaiko situacijos vertinimo. Vaiko situacijos vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes 2024-11-22, kuomet tėvui papildomos kardomosios priemonės taikomos nebuvo ir su dukra bendrauti jis galėjo be apribojimų.

Akcentuoja, kad teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjos skundą ir nusprendus skundžiamas Vaiko situacijos vertinimo anketas panaikinti, būtų paneigiamas Tarnybos pagrindinių funkcijų atlikimo būtinumas, reaguojant į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tarnyba neturi jokių kitų teisės aktuose numatytų įrankių nagrinėti vaiko teisių pažeidimus, neatliekant vaiko situacijos vertinimo ir neužpildant vaiko situacijos vertinimo anketos. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatytos aplinkybės ir priimti sprendimai, kurie užfiksuoti Vaiko situacijos vertinimo anketoje, lemia vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Tarnybos Skyriaus 2024-11-06 sprendimo Nr. 7VSV-3799 bei 2024-11-29 sprendimo Nr. 7VSV-4036 dalių, kuriomis nutarta kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos priteisimo.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

2024-10-30 Skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP- 2998, gautas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio aplinkybėse nurodoma, jog R. K. pranešė, kad 2024-10-28 važiuojant automobiliu su sugyventiniu Ž. B., kilus žodiniam konfliktui dėl jų bendro vaiko priežiūros, vyras R. K., sėdinčiai priekinėje keleivio vietoje, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, po to nemažiau 3 kartų kumščiu sudavė į krūtinės sritį ir kairės rankos petį ir žastą. Nuo smūgių R. K. galvoje, krūtinėje ir kairėje rankoje pajuto stiprų skausmą. Skausmą jaučia iki šiol, krūtinės srityje matosi mėlynės. Su kuria ranka sugyventinis jai smūgiavo, moteris neprisimena, žino, kad sugyventinis kairiarankis. Sugyventinis prieš R. K. smurtauja ne primą kartą. Konfliktą ir smūgius matė kartu su jais vykusi mažametė dukra G. B..

Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Skyriaus darbuotojai bendravo tiek su pareiškėja, tiek su nepilnamete jos dukra G. B. (Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa 2024-11-05 Nr. 7P-VSV-1810). Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatytas rizikos veiksnys, numatytas Aprašo 25.3.7 punkte: nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos, įvertinant tai, kad „Skyriuje registruotas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kurio aplinkybėse nurodoma, kad vaiko įstatyminis atstovas naudojo fizinį smurtą prieš vaiko mamą, matant nepilnametei. Vaikas įtraukiamas į suaugusiųjų konfliktus, įstatyminiai atstovai patiria sunkumų sprendžiant tarpusavio santykius, negeba taikiai išspręsti kylančių problemų, dėl ko vaikas praranda savo teisę į saugią fizinę ir emocinę aplinką" (Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 7VSV-3799, 7 punktas). Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 7VSV-3799 8 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 7VSV-3799 9 punkte pažymėta, kad nustatytas vaiko teisių pažeidimas. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 7VSV-3799 11.2 punkte nurodyta, kad vaiko atstovas pagal įstatymą informuojamas, kad Tarnybos Skyrius kreipsis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą prašydamas paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ar šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo.

2024-11-22 Skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7VTP- 3227. Į Skyrių atvyko Ž. B. ir pateikė pareiškimą, kurio aplinkybėse nurodoma, kad vaiko mama R. K. neleidžia jam bendrauti, matytis su dukra G. B.. Per atvejo vadybos posėdį, vykusį 2024-11-20, buvo sutarta, kad mama leis pasimatyti su dukra 2024-11-22 nuo 14 val., tačiau jam paskambino atvejo vadybininkė ir pranešė, kad susitikimas neįvyks. Ž. B. teigimu, mama galimai daro įtaką vaiko pasirinkimui, galimai nuteikinėja vaiką prieš jį.

Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo bendrauta tiek su pareiškėja, tiek su nepilnamete jos dukra G. B., tiek su tėvu (Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa 2024-11-26 Nr. 7P-VSV-2097). Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatytas rizikos veiksnys, numatytas Aprašo 25.3.8 punkte: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, įvertinant tai, kad „Skyriuje registruotas pranešimas, dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kurio aplinkybėse nurodoma, kad vaiko mama galimai trukdo vaiko tėčiui susitikti su jų bendra dukra. Išklausant vaiko nuomonę, mergaitė nurodė, kad su tėčiu į kiną nėjo nes „<..>nenorėjau susitikti, kad močiutė sužinotų, nes ji sakė „viskas pamirškit jį, nesusitiksit". Vaikas nurodė „Aš manau, kad jei susitiksiu su tėčiu mama labai nuliūs, o močiutė supyks“. Vaikas nurodo „ Tėtis vis dar tyčiojasi iš mamos, man močiutė pasakojo. Mama vieną dieną apsiverkė ir močiutė pasakė, kad tėtis tiesiog tyčiojasi iš jos, bet aš nežinau kaip". Vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi kas daro neigiamą įtaką vaiko situacijai, jos emocinei būsenai“ (Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-2097, 7 punktas). Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 7VSV-4036 8 punkte nurodyta, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 7VSV-4036 9 punkte pažymėta, kad nustatytas vaiko teisių pažeidimas. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 7VSV-4036 11.2 punktu vaiko atstovas pagal įstatymą informuojamas, kad Tarnybos Skyrius kreipsis į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą prašydamas paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ar šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo.

Pareiškėja, nesutikdama su Vaiko situacijos vertinimo anketomis, kreipėsi su skundu į teismą. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas, gavęs pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36¹ straipsnyje įtvirtintas teisės normas, teigia, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikus vaiko situacijos vertinimą pareiškėjos atžvilgiu inicijuoti atvejo vadybą. Pareiškėja nesutinka su Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose Nr. 7VSV-4036, ir Nr. 7VSV-3799 nustatytais rizikos veiksniais, taip pat nesutinka, jog pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (Nr. 7VSV-3799) ir nesutinka, jog pareiškėja pažeidė skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Nr. 7VSV-4036).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktą medžiagą, vertina, kad nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar skundžiami sprendimai sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, t. y., ar jie pažeidžia pareiškėjos subjektines teises. Asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiami administraciniai aktai pažeidžia būtent to asmens pagal įstatymą įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir VTAPĮ) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtintas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį atsisakymą priimti skundą, kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, išklauso vaiką jam priimtinu būdu, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 36¹ straipsnyje nustato, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų

Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos veiksnius, kurie nustatomi atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio ar vaiko apsaugos poreikio nustatymą nustato Aprašas. Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašo panaikinti Skyriaus 2024-11-06 sprendimo Nr. 7VSV-3799 bei 2024-11-29 sprendimo Nr. 7VSV-4036 dalis, kuriomis buvo nuspręsta kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo.

Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (VTAPĮ 37 straipsnio 2 dalis).

Atvejo vadybą sudaro: 1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 straipsnio 5 dalis).

Taigi, Vertinimo anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašomų panaikinti Vaiko situacijos vertinimo anketų turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Vaiko situacijos vertinimo sprendimai nebuvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju, vertinama, kad Skyriaus 2024-11-06 sprendimas Nr. 7VSV-3799 bei 2024-11-29 sprendimas Nr. 7VSV-4036, kuriais nutarta kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo yra tik tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas.

Vaiko situacijos vertinimo anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021 ir 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023). Nagrinėjamu atveju Vaiko situacijos vertinimo anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir tarnyba privalėjo imtis veiksmų, numatytų VTAPĮ 36² – 36⁵ straipsniuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šiuo atveju aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, skųsdama Vaiko situacijos vertinimo sprendimus, kurie yra laikytini tarpiniais procedūriniais aktais (sprendimais), pagal savo pobūdį nepriskirtinais prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos skunde ginčijami Tarnybos Skyriaus 2024-11-06 sprendimas Nr. 7VSV-3799 bei 2024-11-29 sprendimas Nr. 7VSV-4036 dalyse, kuriomis nutarta kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo suteikimo yra tik tarpiniai sprendimai pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūroje, jie nėra nagrinėtini Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl administracinė byla dalyje dėl Tarnybos Skyriaus 2024-11-06 sprendimo Nr. 7VSV-3799 bei 2024-11-29 sprendimo Nr. 7VSV-4036 dalių, kuriomis nutarta kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo panaikinimo yra nutraukiama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodo, kad dėl Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtų skundžiamų sprendimų, kuriais jos atžvilgiu inicijuota atvejo vadyba, ji patyrė išgyvenimus, įtampą, lankėsi pas psichologą ir šiuo metu lankosi. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinėse bylose Nr. A-727-552/2017; Nr. eA-2205-575/2017).

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, priimdamas byloje ginčijamus Tarnybos Skyriaus 2024-11-06 sprendimą Nr. 7VSV-3799 bei 2024-11-29 sprendimą Nr. 7VSV-4036, kuriomis nutarta kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo atliko neteisėtus veiksmus, ko pasekoje galėjo būti sukelta neturtinė žala pareiškėjai.

Tarnybos veiklos tikslas - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje.

Kaip nurodyta anksčiau, VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis - nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo.

Tarnybos Skyrius, atlikęs VTAPĮ 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaujantis Aprašo nustatyta tvarka, atlieka vaiko situacijos vertinimą. Vadovaujantis Aprašo 10 p., Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketos formas; įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 26 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte); nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus VSV Aprašo 28 punkte.

VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Bū-tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsau-gos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Vadovaujantis VTAPĮ 36² straipsnio nuostatomis, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka arba nustačius vaiko apsaugos poreikį - inicijuojamas atvejo vadybininko paskyrimas, Tarnybos teritorinio skyriaus mobiliosios komandos pagalba.

Pažymėtina, kad Teisės aktai aiškiai apibrėžia, kokius veiksmus turi atlikti Tarnybos Skyriaus specialistai, nagrinėdami gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atlikdami vaiko situacijos vertinimą, taip pat kokius sprendimus pagal kompetenciją gali priimti Skyriaus specialistai. Be to, Tarnybos ir jos teritorinių padalinių veikla turi būti ne tik atitinkanti ją reglamentuojančias bendrąsias ir specialiąsias teisės normas, tačiau ir būti suvokiama bendrame vaiko situacijos kontekste, individualizuota konkretaus vaiko atžvilgiu, ir tokiu būdu sudaranti prielaidas išspręsti susiklosčiusią situaciją geriausiais vaiko interesais.

Ginčo atveju nustatyta, kad Skyrius, gavęs pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, atliko veiksmus, kuriuos atlikti juos įpareigoja teisės aktai. Išklausė nepilnametį vaiką, jo įstatyminius atstovus bei nustatę rizikos veiksnius sprendė, kad yra pagrindas kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo.

Tarnybos teritorinis skyrius, atlikdamas nepilnametės G. B. situacijos vertinimą, nustatydamas rizikos veiksnius, nustatydamas būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, vadovavosi teisės aktuose nustatytais terminais, nustatyta tvarka bei vaiko situacijos vertinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Tarnybos atliktas vaiko situacijos vertinimai buvo atlikti teisėtai, turint tam teisinį pagrindą, o atliekant vaiko situacijos vertinimus nebuvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

Pažymėtina, kad atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus (VTAPĮ 37 straipsnio 1 dalis).

Ginčo atveju sprendimai dėl atvejo vadybininko, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo, priimtas ne išimtinai pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, kad atliekant vaiko situacijos vertinimą ir bendraujant 2024-11-04 su pareiškėja, ji pati nurodė, kad „pagalba šiuo metu yra reikalinga, nes tikrai sunkus laikas“.

Teismas pažymi, kad sprendimą paskirti atvejo vadybininką šeimai priima savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga, tačiau tik tais atvejais, kai šeima sutinka priimti siūlomą pagalbą, per prievartą socialinės paslaugos nėra teikiamos. Vaiko tėvai, ar vienas iš jų, turi teisę atsisakyti siūlomo atvejo vadybos proceso ir toks atsisakymas nesukelia jiems jokio neigiamo vertinimo ar atsakomybės, tačiau būtina sąlyga, kad atsisakius teikiamų socialinių paslaugų nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir jo geriausi interesai.

Teismas, įvertinęs Vaiko situacijos vertinimo anketas, neturi pagrindo pripažinti, kad rizikos veiksniai būtų buvę nustatyti nepagrįstai.

Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 7VSV-3799 pagrįstai konstatuota, kad vaikas įtraukiamas į suaugusiųjų konfliktus, įstatyminiai atstovai patiria sunkumų sprendžiant tarpusavio santykius, negeba taikiai išspręsti kylančių problemų, dėl ko vaikas praranda savo teisę į saugią fizinę ir emocinę aplinką.

Sutiktina su atsakovo pozicija, kad Tarnybos Skyrius jokio tyrimo dėl šalių nurodytų aplinkybių neatlieka, tik atlikdamas vaiko situacijos vertinimą išklauso nuomones. Todėl, jei nuomonės išklausymo metu yra išsakoma tai, kas atitinka pagal Aprašo nurodymą dėl vaiko apsaugos poreikio, nustatomi rizikos veiksniai. Tarnybos Skyriaus specialistas į tai negali neatsižvelgti, t. y. vertinant situaciją visada žiūrima į vaiko geriausius interesus. Sprendimas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos poreikį vaikui ir (ar) jo šeimai, priimtas išklausius vaiko ir įstatyminių atstovų nuomones, iš kurių matyti, kad vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio santykių aiškinimąsi kas daro neigiamą įtaką vaiko situacijai, jos emocinei būsenai.

Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių jie neišsprendžia bendru sutarimu, pirmiausia turi spręsti pasinaudodami kompleksinės pagalbos priemonėmis, kurios gali būti teikiamos įvertinus pagalbos vaikui ir ( ar) šeimai poreikį, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Būtina padėti šeimai ir vaikui identifikuoti ir tinkamai išnaudoti turimus išteklius, nustatyti ne tik socialinės rizikos veiksnius, su kuriais susiduria šeima ir vaikas, bet ir jų stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ir (ar) vaiko problemas, gerinti šeimos situaciją.

Pareiškėja savo skundą grindžia aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2024-11-28 nutarimu vaiko tėvui buvo paskirti papildomi įpareigojimai ir vaiko tėvas įpareigotas ne tik nesilankyti pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, bet ir nebendrauti, neieškoti ryšių su ja ir dukra G. B., tačiau pažymėtina, kad vaiko situacijos vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į aplinkybes egzistavusias 2024-11-22, kuomet nepilnamečio vaiko tėvui kardomosios priemonės nebuvo taikomos ir su dukra G. B. bendrauti jis galėjo be apribojimų. Skyriuje tik 2024-11-29 gautas raštas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus, kuriame nurodoma, kad kardomosios priemonės pritaikytos tik 2024-11-28 nutarimu - bet kokia forma nebendrauti, neieškoti ryšių su R. K. ir dukra G. B.. Taigi, vertinamu laikotarpiu tėvas galėjo bendrauti su dukra ir Vaiko situacijos sprendime Nr. 7VSV-4036 nurodomas rizikos veiksnys nustatytas tinkamai, įvertinus gautą pranešimą ir visas aplinkybes.

Kaip pažymėta anksčiau, neturtinės žalos atlyginimas gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų atskirai nepasisako.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 152 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą Nr. eI2-5480-595/2025 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00832-2024-8) pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalyje dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-11-06 sprendimo Nr. 7VSV-3799 dalies, kuria buvo kreiptasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti pareiškėjai atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-11-29 sprendimo Nr. 7VSV-4036 dalie, kuria buvo kreiptasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą, prašant paskirti pareiškėjai atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo panaikinimo.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.