- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- e2-12264-1052/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06670-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gelvora“ (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo T. P. (toliau – ir atsakovas) 578,92 Eur skolą, 1 034,58 Eur palūkanas, 108,48 Eur delspinigius, 193,63 Eur palūkanų delspinigius, 6,33 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 24 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Formaliai įvertinus pateiktus byloje rašytinius įrodymus: reikalavimo perleidimo sutarties kopiją; išrašą iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank, bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 5 prie reikalavimo perleidimo sutarties; sutarties kopiją; pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją; pretenzijos kopiją; palūkanų, delspinigių paskaičiavimo aktą; AB „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitų-faktūrų kopijas ir išrašus iš priedų, kitus dokumentus, nustatyta, kad 2010 m. birželio 21 d. AB „Swedbank“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas pradinė kreditorė naudai, tačiau atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl pradinė kreditorė pastarąją nutraukė. 2013 m. vasario 22 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 2013 m. rugpjūčio 26 d. bylų priėmimo perdavimo aktu Nr. 5 prie minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartį. Ieškovė nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, šalys sudarytas sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
Pradinė kreditorė atsakovui perdavė paskolos sutarties dalyką – lėšas, tačiau atsakovas negrąžino visos kreditų sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolas ieškovei, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovą įvykdyti sutartines prievoles. Atsižvelgęs į teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę grąžinti paskolos sumas ir mokėti sutartas palūkanas, taip pat ieškovė patyrė papildomas skolos išieškojimo išlaidas siųsdama atsakovui raginimus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl iš jos ieškovei priteistina: 578,92 Eur skola ir 6,33 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė kartu su reikalavimu priteisti skolą prašo priteisti 1 034,58 Eur palūkanas skaičiuojamos iki 2020 m. balandžio 20 d. ir 24 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (578,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal sutartį. Vertinant ieškovės prašomas priteisti palūkanas atkreiptinas dėmesys į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Iš teismui pateiktos sutarties turinio matyti, kad pradinė kreditorė ir atsakovas sutarties 11.5. punkte sutarė, kad atsakovo mokėtinos palūkanos yra mokamos už paimtą kreditą ir padidintos palūkanos už kredito limitą viršijančią sumą t. y. pagal savo esmę tai yra mokėjimo (pelno) palūkanos kurias privalo mokėti atsakovas už naudojimąsi kredito suma, tai pat ir sumą viršijančią aptartą kredito sumą, už naudojimąsi kuria taip pat mokamos palūkanos.
Vertinant ieškovės reiškiamą reikalavimą minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo taisyklės kontekste laikytina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas už visą laikotarpį iki visiško kredito grąžinimo dienos. Papildomai pažymėtina, kad palūkanos nutraukus sutartį savaimę negali būti laikomos kompensuojamosiomis palūkanomis, išskyrus atvejus, kai tokia sąlyga būtu aptarta šalių pasirašytoje sutartyje. Nagrinėjamu atveju sutartyje, kurios pagrindu yra reiškiamas reikalavimas šioje byloje nėra numatytas kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas, taip pat nėra nustatyta kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo tvarka, ar jų atsiradimo pagrindai. Vertinant ieškovei priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų apimtį atsižvelgtina į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigus sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
Siekiant nustatyti ginamo lūkesčių intereso apimtį nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į šalių pasirašytos sutarties sąlygas numatančias atsakovui suteikto kredito grąžinimo sąlygas ir jo gražinimo terminą. Sutartyje šalys susitarė, kad kredito grąžinimo terminas yra sutartyje nurodytas, mėnesiais skaičiuojamas terminas, per kurį kredito gavėjas, pasibaigus kredito limito terminui, sutartyje numatyta tvarka mokėdamas kredito grąžinimo įmokas grąžina visą paimtą kreditą (sutarties 1.7. punktas), o kredito limito terminas yra laikotarpis, kuriuo kredito gavėjas turi teisę naudotis kredito limitu, t. y. paimti kreditą neviršijant kredito limito sumos, kredito limito terminas sutampa su pagrindinės kortelės galiojimo terminu ir tuo atveju, jei pasibaigus pagrindinės kortelės galiojimo terminui, apribojus naudojimąsi Kredito limitu ir / ar užblokavus pagrindinę kortelę, nėra išduodama (neatnaujinama) pagrindinė kortelė, laikoma, kad pasibaigė ir kredito limito terminas (sutarties 1.10. punktas). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutartis su atsakovu, pradinės kreditorės buvo vienašališkai nutraukta 2013 m. rugpjūčio 3 d., taigi kredito gražinimo terminas, atsižvelgiant į sutartyje numatytą keturių mėnesių kredito grąžinimo terminą pasibaigė 2013 m. gruodžio 7 d. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo taisyklę laikytina, kad mokėjimo palūkanų terminas per kurį kreditorė galėjo pagrįstai tikėtis gauti mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuojamas iki 2013 m. gruodžio 7 d., o suėjus šiam terminui mokėjimo (pelno) palūkanų tikėtis nebuvo pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovui pažeidus sutarties sąlygas ir nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovei, po reikalavimo į atsakovo perėmimo iš pradinės kreditorės, priteistina 488,61 Eur palūkanų sumą (578,92 Eur x (24 / 360 / 100) x 1266 d.) už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 7 d., kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnis 1 dalis). Atsakovas neįvykdė sutarčių, todėl, vadovaujantis sutarčių sąlygomis ir CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovė privalo sumokėti netesybas. Sutartyse numatyta, kad atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovei mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti 108,48 Eur delspinigius už 180 dienų ir 193,63 Eur palūkanų delspinigius už 180 dienų.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė iš atsakovo, kuris yra vartotojas, prašo priteisti 0,10 procento dydžio delspinigius. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Be to, teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-541/2009). Minėta VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo kredito sutarčių sudarymo metu (2007 m. spalio 2 d. ir 2007 m. spalio 15 d.) negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2159-390/2017). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra kur kas labiau užtikrinantis vartotojo interesų apsaugą, paskaičiuoti delspinigiai yra mažintini (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Perskaičiavus prašomas priteisti netesybas už ieškovės nurodytą 180 dienų laikotarpį delspinigiai nuo 578,92 Eur sumos ieškovei yra 52,10 Eur (578,92 Eur x 0,05 / 100 x 180), o palūkanų delspinigiai nuo 488,61 Eur sumos ieškovei yra 43,97 Eur (488,61 Eur x 0,05 / 100 x 180).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui (fiziniam asmeniui) praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme numatyto dydžio – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusi ieškinio dalis atmestina (CPK 178 straipsnis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai žyminio mokesčio suma – 23,06 Eur (43 x 53,62 / 100) žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai, 578,92 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 92 ct) skolą, 488,61 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 61 ct) palūkanas, 52,10 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 10 ct) delspinigius, 43,97 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 97 ct) palūkanų delspinigius, 6,33 Eur (šešis eurus 33 ct) ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 169,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 23,06 Eur (dvidešimt trijų eurų 6 ct) žyminį mokestį.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.