Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui S. C. dėl skolos, kredito mokesčio, delspinigių, baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 138,74 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 19,98 Eur kredito mokestį, 571,39 Eur delspinigius, 28,96 Eur baudą, 5 procentų metinines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidas (17 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Finverta“ ir S. C. 2009 m. vasario 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 138,74 Eur kreditas 14 dienų terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 19,98 Eur kredito mokestį, kreditą privalėjo grąžinti iki 2009 m. kovo 11 d. Šios sutarties 6.1 punkto nuostata atsakovas įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad, jeigu kreditorius delsia grąžinti kreditą daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, kredito gavėjas papildomai įsipareigojo sumokėti 28,96 Eur baudą.Tarp UAB „Finverta“ ir ieškovės AB „BnP Finance“ 2017 m. vasario 13 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20170213/01, kuria UAB „Finverta“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą.Teismas nustatęs, kad atsakovas neįvykdė prievolės laiku grąžinti kreditą, priteisė iš atsakovo 138,74 Eur negrąžintą kreditą ir 19,98 Eur kredito mokestį. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti 571,39 Eur dydžio delspinigiai, ieškovės apskaičiuoti taikant sutartyje nustatytą 2 procentų dydžio normą, yra neprotingai dideli, todėl sumažinęs juos iki 14,28 Eur įskaitė juos į 28,96 Eur baudą.Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl delspinigių sumažinimo ir netesybų įskaitymo. Skunde nurodo, kad teismas sutartinių netesybų dydį sumažindamas beveik keturis kartus, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, be to, nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas sutarčiai, sudarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo.CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).Netesybų mažinimo pagrindai įtvirtinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).Apeliantė nurodo, kad Kredito sutarties 6.1 punkte nustatytas 2 proc. už kiekvieną dieną netesybų dydis nėra per didelis, juo užtikrinama šalių interesų pusiausvyra. Taikant šį dydį susidaro 730 proc. delspinigiai per metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis negali būti pateisinamas nei bendrojo pobūdžio principais, nei nagrinėjamos bylos specifika.Vertinant apeliacinio skundo argumentą, jog didelę netesybų sumą pagrindžia atsakovo vengimas atsiskaityti ilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir pačio kredito davėjo pasyvumas. Pagal sutarties sąlygas kreditas buvo suteiktas itin trumpam laikotarpiui (14 dienų), o įrodymų, kurie leistų spręsti, jog kredito davėjas pats ėmėsi kokių nors veiksmų, kad skola būtų išieškota operatyviau, į bylą nėra pateikta. Be to, pati ieškovė ieškiniu prašė priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį, bet tik už 180 dienų, taip netiesiogiai pripažindama pasyvumą įgyvendinant sutartines teises.Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ginčo kredito sutarties 2009 m. vasario 25 d. sudarymo metu negaliojo, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas naujajame teisiniame reglamentavime nurodytą dydį vertino kaip orientacinį, nustatydamas protingą delspinigių dydį. Ieškovė skunde teigia, kad prašomos priteisti delspinigių ir baudos dydis yra protingas ir teisingas, dėl šių netesybų šalys susitarė sutartimi, todėl negali būti vienas į kitą įskaitomos. Šie skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo kredito sutartyje numatytus delspinigius už laiku negrąžintą kreditą (sutarties 6.1 punktas) ir baudą už delsimą grąžinti kreditą ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų (sutarties 6.3 punktas), iš kurių kiekvienas, atskirai paėmus, vertintini kaip minimalūs ieškovės nuostoliai. Tokiu būdu, už prievolės atsiskaityti termino praleidimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dvejopo pobūdžio netesybas – sutartyje numatyto dydžio delspinigius ir baudą, kas reiškia dvigubos atsakomybės atsakovei taikymą ir neatitinka ne tik įstatymo (CK 6.71 straipsnis) reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas delspinigius (mažesniąją sumą) įskaityti į baudą ir iš viso ieškovei priteisdamas 28,96 Eur netesybas, tinkamai taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir galiojančią teismų praktiką, jų dydis atitinka šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1. 5 straipsnis).Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus apeliacinio skundo apeliantei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliaciniame procese, nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.