- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-139-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03294-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- K. S., R. S., R. P., T. P., J. Z., G. Z., D. M., I. M., T. I.
- Atsakovas
- T. I.
- Trečiasis asmuo
- E. V., D. K., M. V., A. V., K. P., I. M., UAB „Doritekso grupė“, UAB „Kamida NT“, A. Ž., D. R., R. B., P. N., J. B. L., L. Š., L. U., E. U., A. S., E. N., A. G., UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybė, L. B., S. B., A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. S., R. S., R. P., T. P., J. Z., G. Z., D. M., I. M., T. I. ieškinį atsakovui T. I. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano patvirtinimo be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys E. V., D. K., M. V., A. V., K. P., I. M., UAB „Doritekso grupė“, UAB „Kamida NT“, A. Ž., D. R., R. B., P. N., J. B. L., L. Š., L. U., E. U., A. S., E. N., A. G., UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybė, L. B., S. B., A. P., išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno skyrius, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti pavėsinę, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kurios matmenys 2,09 m x 2,9 m, aukštis 2,15 m, kartu su visais jos priedais ir atributais per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti šiuos veiksmus atlikti bet kuriam iš ieškovų, o atsakovą įpareigoti atlyginti patirtas griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas; 3) nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2018 m. lapkričio 26 d. uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vystymo grupė“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą be atsakovo rašytinio pritarimo; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai ir tretieji asmenys bendrai kartu naudojasi sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Sklypas yra išnuomotas ant jo esančių pastatų, butų ir kitų patalpų savininkams. Sklypo kieme atsakovas savavališkai yra pastatęs medinę pavėsinę kartu su įvairiais atributais ir tvoromis. Pavėsinė yra nukabinėta į nacių simboliką panašiais atributais, dujokaukėmis, manekenais, tai yra nepriimtina kitiems šio kiemo naudotojams. Šiltuoju metų laiku pavėsinėje renkasi asocialūs asmenys, išgėrinėja, lankytis kieme ir grįžti į namus yra nesaugu. Atsakovas pavėsinę įrengė savavališkai, ji užima nemažą sklypo plotą, dėl to kiti kiemo naudotojai negali tinkamai naudotis ta kiemo dalimi, sutvarkyti aplinkos, atnaujinti dangą, sutvarkyti apželdinimą, tačiau atsakovas į pretenzijas nereaguoja. Teigia, jog ieškovai ir tretieji asmenys pritarė parengtam sklypo naudojimosi planui – savininkai susitarė prižiūrėti sklypą, nešiukšlinti, nesavivaliauti, įrengti poilsinę zoną, atnaujinti kiemo dangą. Mano, kad patvirtinus sklypo naudojimosi planą bus užtikrintas efektyvus ir sąžiningas sklypo valdymas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad esant neginčytinam faktui, kad pavėsinė buvo pastatyta iki ieškovams įgyjant turtą, nesuprantama, kokiu pagrindu remiantis ieškovai teigia, kad atsakovas pavėsinę pastatė neturėdamas kitų butų ar patalpų savininkų sutikimo. Nurodo, kad sutikimus buvo gavęs, o savininkų pasikeitimas neanuliuoja buvusių savininkų duoto sutikimo ir nepaneigia sudarytų susitarimų turinio. Įrodymų, kad pavėsinėje rinktųsi asocialūs asmenys ir dėl to būtų nesaugu, ieškovai nepateikė ir, atsakovo teigimu, negali tokių įrodymų pateikti, nes jų nėra. Atsakovas iki šiol tvarkė ir tvarko kiemą bei prižiūrėjo ir prižiūri tvarką, dėl to ieškovų teiginiai apie netvarką pavėsinėje laikytini nepagrįstais. Atsakovas neginčija, kad jis yra pavėsinės savininkas, tačiau tik tokia apimtimi, kokia jis, turėdamas bendraturčių sutikimus, pavėsinę kieme pastatė. Pažymi, kad pavėsine naudojosi ir naudojasi visi bendraturčiai, todėl ieškovų reikalavimas nugriauti pavėsinę ir sutvarkyti statybvietę yra nepagrįstas. Mano, kad ieškovai, reikalaudami pasirašyti atsakovų parengtą sklypo planą, veikia jo ir visų šalių atžvilgiu neteisėtai ir savanaudiškai, pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos planas pažeidžia ne tik visų šalių, tačiau ir kitų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi sklypas taptų nepravažiuojamas ir nepereinamas. Šalių naudojamas sklypas yra pereinamas, juo naudojasi ne tik šalys, tačiau ir visi kiti tretieji asmenys, kuriems visa teritorija taptų nepereinama. Ieškovai neteikė įrodymų, kad yra gavę sutikimą iš atitinkamos institucijos šiam sklypui užtverti.
3. Tretieji asmenys V. S., V. S., L. U., E. U., I. M. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, mano, jog pavėsinė privalo būti nugriauta, kadangi pavėsinė pastatyta savavališkai, tretieji asmenys nėra davę leidimo nei sutikimo ją statyti. Prieštarauja, kad pavėsinė ir toliau stovėtų bendrame kieme. Pasistatęs pavėsinę atsakovas užsiėmė kiemo dalį sau, nors kiemas priklauso visiems tame žemės sklype esančių pastatų savininkams ir naudotojams. Pavėsinė užimą nemažą kiemo dalį, todėl tretieji asmenys negali tinkamai sutvarkyti kiemo, įsirengti suoliukų, gėlynų. Pavėsinė darko kiemo estetinį vaizdą, kadangi yra nukabinėta svastikomis ir kitais panašiais atributais, tai jiems yra nepriimtina. Šiltuoju metų laiku joje būna girtaujama, renkasi neaiškios reputacijos asmenys. Ne kartą buvo kreiptasi į įvairias institucijas, kad šis klausimas dėl pavėsinės nugriovimo būtų išspręstas, tačiau iki šios dienos pavėsinė nėra nugriauta, todėl mano, jog teismas turėtų galutinai išspręsti šį klausimą ir nurodyti nugriauti pavėsinę, kuri yra pastatyta savavališkai. Taip pat tretieji asmenys prašo tenkinti ieškinio dalį ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodo, kad pritaria sklypo naudojimosi tvarkos planui ir mano, jog jis atitinka butų ir kitų patalpų savininkų interesus.
Atsiliepimas
4. Tretieji asmenys E. N. ir A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui, bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant. Nurodo, kad esant patvirtintam sklypo naudojimosi tvarkos planui, jie galės išspręsti klausimus dėl automobilių statymo, kiemo sutvarkymo, kadangi šiuo metu kyla įvairių nesutarimų ir nepasitenkinimų. Tuo tarpu atsakovas be teisėto pagrindo atsisako pasirašyti naudojimosi tvarkos planą, dėl to šis planas turėtų būti patvirtintas be jo sutikimo.
5. Tretieji asmenys M. V. ir A. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutinka. Pažymi, kad pavėsinė užima nemažą kiemo dalį, todėl tretieji asmenys negali tinkamai sutvarkyti kiemo, įsirengti suoliukų, gėlynų, pavėsinė darko estetinį vaizdą, šiltuoju metų laiku joje girtaujama, renkasi neaiškios reputacijos asmenys, todėl ji turi būti nugriauta.
6. Trečiasis asmuo A. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad tarp kiemo naudotojų kyla įvairūs ginčai, be to, nėra aiškios tvarkos, kas kuria kiemo dalimi gali naudotis, todėl sklypo naudojimosi tvarkos planas yra būtinas šioms kylančioms problemoms spręsti. Dėl nurodyto plano patvirtinimo vyko sklypo pastatų, butų ir kitų patalpų savininkų / nuomininkų susirinkimas. Dauguma kiemo naudotojų pritarė ir pasirašė nurodytą planą, planas tenkina savininkų / nuomininkų interesus ir jų nepažeidžia. Nesant visų nurodyto sklypo pastatų, butų ir kitų patalpų savininkų / nuomininkų pritarimų planui, negali jo pasitvirtinti ir juo vadovautis, todėl toliau kyla įvairūs nesutarimai dėl naudojimosi kiemu, jo tvarkymo, priežiūros. Mano, kad teismas turėtų tenkinti ieškinį ir patvirtinti planą be atsakovo sutikimo.
7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Doritekso grupė“ atsiliepime nurodo, kad su ieškovų ieškiniu sutinka, mano, kad naudojimosi tvarkos planas turėtų būti patvirtintas ir tai leistų išspręsti tarp bendraturčių kylančius ginčus.
8. Tretieji asmenys E. V., D. K., K. P., uždaroji akcinė bendrovė „Nuvis“, R. B., P. N., J. B. L., L. Š., A. G., UAB „Kauno vandenys“, L. B., S. B., A. P. atsiliepimų į ieškovų ieškinį nepateikė.
9. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai išreiškė nepasitenkinimą pavėsine, ir iš institucijų pateiktų atsiliepimų šioje byloje susiformuoja nuomonė, jog pavėsinė ne tik pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatas, bet ir savo buvimu pažeidžia gretimų namų gyventojų teises. Pavėsinėje renkasi neaiškios reputacijos asmenys, kelia grėsmę aplinkiniams, užimamas plotas nemažas. Tikėtina, kad teisinę taiką tarp šalių pavyktų atkurti, tik kai pavėsinės neliks sklype. Ieškovų pateiktas naudojimosi tvarkos projektas atitinka ieškovų ir trečiųjų asmenų interesus, o tai, kad su šiuo projektu nesutinka vienintelis atsakovas, laikytina kaip jo užimta gynybinė pozicija, kadangi, patvirtinus naudojimosi sklypu tvarką, jis nebeturės teisės užimti didesnę nei jam priklauso sklypo ploto dalį. Visi tretieji asmenys, pateikę atsiliepimus, nurodo, kad dėl plano tvirtinimo vyko butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo pritarta naudojimosi sklypu tvarkos planui kaip priemonei išspręsti įsisenėjusias problemas naudojantis bendru sklypu, tai yra automobilių statymui kieme, bendram kiemo vaizdo gerinimui, galimiems remonto darbams. Nesant visų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimų ir patvirtintos sklypo naudojimosi tvarkos, jokie rimti darbai ar sprendimai yra iš esmės negalimi, o tai išties sunkina bendro daikto valdymą. Bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Nors atsakovas nurodo nesutinkąs su siūloma naudojimosi tvarka, tačiau alternatyvaus projekto neteikia.
10. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad ieškinyje nurodomas žemės sklypas ir jame pastatyta medinė pavėsinė su įvairiais atributais ir tvoromis patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto pastato teritoriją. Pastatui teisinė apsauga suteikta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. kovo 24 d. aktu Nr: (duomenys neskelbtini). Be suderinimo (savavališkai) kultūros paveldo objekto pastato teritorijoje pastačius medinę pavėsinę su įvairiais atributais (įstatymais uždrausta simbolika, dujokaukėmis, manekenais) ir tvora, disonuojančiais kultūrinio kraštovaizdžio aplinkoje, pažeidžiami paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms savybėms apsaugoti, ir neigiamai veikiamos valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Naujamiesčio vertingosios savybės – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Departamento skyrius 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. raštais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad būtų priimtos priemonės pašalinti savavalį statinį (medinę pavėsinę). Nurodo, kad sklypas priklauso visoms bylos šalims. Pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenis, naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos / Gyvenamosios teritorijos / inžinerinės infrastruktūros teritorijos. Pažymi, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, institucija prašo ieškinį dėl statinio pašalinimo tenkinti.
11. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno skyrius atsiliepimuose nurodė, kad gauto skundo pagrindu Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantis pareigūnas 2017 m. spalio 26 d. atliko patikrinimą vietoje ir patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad „šalia pastato (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme stovi pavėsinė, kurios matmenys apie 2,90 m x apie 2,90 m, aukštis aukščiausioje vietoje apie 2,15 m. Į pastato (duomenys neskelbtini) vidų patekti nepavyko. Apklausti gretimame pastate buvę asmenys statytojo įvardinti negalėjo“. Savivaldybės administracijos filialas 2018 m. sausio 11 d. raštu Inspekciją informavo, kad šalia pastato (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme esanti pavėsinė yra suformuotame sklype (duomenys neskelbtini), kurio dalis yra išnuomota sklypo naudotojams, taip pat pavėsinė yra nekilnojamosios kultūros vertybės pastato teritorijoje, o atsakovas „2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. gruodžio 22 d. prašymais, adresuotais seniūnijai, prisiėmė atsakomybę už minimą objektą kaip valdytojas ir naudotojas“. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės administracija Inspekcijos paprašė „surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti patikrinimo metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlikti kitus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodytus veiksmus“. Inspekcija 2018 m. vasario 5 d. atliko pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, kurio metu faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad „pavėsinė, esanti (duomenys neskelbtini), yra pastatyta ant betoninių plytelių. <...> Pavėsinė prie žemės nėra pritvirtinta“. Patikrinimo metu pavėsinės savininkas (atsakovas) pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pavėsinė „atvežta ir nukelta nuo platformos jau sumontuota. Tai įvyko apie 2006-2007 metus“. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad pavėsinė nėra statinys, ji yra kilnojamasis daiktas, todėl savavališkos statybos faktas nenustatytas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
13. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą savo lėšomis nugriauti pavėsinę, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kurios matmenys 2,09 m x 2,9 m, aukštis 2,15 m, kartu su visais jos priedais ir atributais per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti šiuos veiksmus atlikti bet kuriam iš ieškovų, o atsakovą įpareigoti atlyginti patirtas griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: K. S. – 717,50 EUR, T. P. – 605,00 EUR, T. I. – 302,50 EUR, D. M. – 2 420,00 EUR, uždarajai akcinei bendrovei „Kamida NT“ – 620 EUR, priteisė iš ieškovų K. S., R. S., R. P., T. P., uždarosios akcinės bendrovės „Kamida NT“, D. M., I. M., T. I. lygiomis dalimis 221,19 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, tai yra iš kiekvieno ieškovo po 27,65 EUR, sumokant šias išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
14. Dėl įpareigojimo nugriauti statinį teismas nurodė, kad ginčo sklypo dalys nuosavybės teise priklauso S. B. ir L. B., K. S. ir R. S., D. M. ir I. M. ir 2 752/2 890 dalys priklauso Lietuvos Respublikai. Dėl valstybei priklausančio žemės sklypo yra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Ginčo sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Teismas, įvertinęs tai, jog ginčo dėl fakto, jog atsakovas yra ginčo pavėsinės savininkas, nėra, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, valstybės institucijų bendradarbiavimą dėl pavėsinės nugriovimo, nusprendė, jog nepaisant to, jog atsakovo pastatyta pavėsinė nepatenka į statinio kategoriją, tai nesudaro prielaidos atsakovui ignoruoti teisėtų kitų sklypo naudotojų interesų. Pažymėjo, jog atsakovo statinys užima beveik visą žaliąją sklypo zoną, sklypas, kuriame stovi pavėsinė, patenka į paveldo teritoriją, pavėsinė darko bendrą Kauno Naujamiesčio teritorijos vaizdą, pažeidžia bendraturčių interesus, todėl šiuo atveju negalima atkurti iki šiol buvusios padėties pavėsinės nenugriaunant. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė ieškovų reikalavimą dėl pavėsinės nugriovimo kartu su visais jos priedais ir atributais tenkinti.
15. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano patvirtinimo be atsakovo sutikimo teismas nurodė, kad ieškovai pateikė projektą, kuriam pritarė visi patalpų savininkai, išskyrus atsakovą. Teismas įvertinęs pateiktą planą nustatė, kad jį patvirtinus būtų pažeistos atsakovo teisės ir interesai, kadangi jį patvirtinus prie atsakovo esanti teritorija būtų asfaltuota, o kita dalis – žalioji zona. Teismas nusprendė, kad toks atsakovo teisių ribojimas yra neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovo teisę naudoti kieme esančiais rekreaciniais sklypo plotais, be to, įvertinus aplinkybes, jog šalys nesutaria dėl automobilių statymo, sklypo naudojimo, negalima nuspręsti, jog tarp šalių egzistuoja faktiškai nusistovėjusi ginčo sklypo naudojimosi tvarka. Pažymi, jog ginčo sklypas yra specifinis, turi susisiekimą su (duomenys neskelbtini), o patvirtinus ieškovų siūlomą planą pastatų savininkai prarastų galimybę naudotis šiuo išėjimu ir nebetektų tiesioginio išėjimo iš sklypo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovų siūlomas patvirtinti sklypo naudojimosi planas sumažintų kiekvieno iš sklypo naudotojo galimybes realiai naudotis kiemu, pateiktas planas išimtinai yra palankesnis ieškovams, todėl šią ieškinio dalį nusprendė atmesti.
16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad už ieškinių surašymą, konsultacijas, atstovavimą posėdžiuose, kitų procesinių dokumentų surašymą ieškovai patyrė 9 180 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs ieškovų atstovo teiktas paslaugas, posėdžių trukmę, posėdžiuose nagrinėjamus klausimus, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį procese, advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydį, nusprendė, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos už advokato darbą yra pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijose nustatytus dydžius, atsižvelgiant į tai, ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų nusprendė nesumažinti ir jas priteisti iš atsakovo ieškovams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas savo lėšomis nugriauti pavėsinę, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kurios matmenys 2,09 m x 2,9 m, aukštis 2,15 m, kartu su visais jos priedais ir atributais per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, jeigu teismas apeliacinio skundo netenkintų dėl apeliacinio skundo pirmojo reikalavimo, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, šį ieškovų reikalavimą atmetant, arba D. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant nuo 2 420 EUR iki 605 EUR. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo atmestinai, pateiktus į bylą įrodymus vertino šališkai, vertino tik tuos, kurie išimtinai buvo naudingi ieškovams. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovų ir trečiųjų asmenų pasirašytu 2018 m. gegužės 7 d. prašymu ir 2018 m. lapkričio 5 d. pakartotiniu prašymu, neišsiaiškino tikrosios trečiųjų asmenų valios. Teigia, kad tiek pavėsinė, tiek užtvaras buvo įrengti vienu metu, maždaug apie 2005–2006 metus, gavus tiek pavėsinės pastatymui, tiek užtvaro įrengimui kitų bendraturčių sutikimą. Nurodo, kad ieškovų atstovas, parengęs prašymus įvairioms institucijoms, melagingai teigė, kad bendraturčių sutikimas pavėsinei įrengti nebuvo gautas, klaidino ne tik šias institucijas, tačiau ir trečiuosius asmenis, ir tai darė iš savanaudiškų paskatų.
17.2. Nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad pavėsinė pažeistų bendraturčių teises, varžytų jų teises naudojantis žemės sklypo žaliąja zona. Priešingai – tai yra vienintelė vieta sklype, kurioje namo bendraturčiai turi galimybę ilsėtis. Be to, ieškovai negyvena jiems priklausančiose patalpose, todėl pavėsinė jų interesų nepažeidžia. Pažymi, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad pavėsinėje rinktųsi asocialūs asmenys ir dėl to būtų nesaugu aplinkiniams gyventojams grįžti į namus, ieškovai nepateikė ir neįrodinėjo, tai sudaro pagrindą daryti išvadai, kad ši, kaip ir kitos aptartos ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
17.3. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovaudamas CPK 98 straipsnio nuostatomis sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teigia, kad ieškovai buvo atstovaujami vieno atstovo, visų ieškovų vardu buvo rengiamas vienas procesinis dokumentas, tačiau ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra vienodos, jos skiriasi 4 ar 8 kartus. Teigia, kad ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra pateiktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas, todėl teismas neturėjo pagrindo šio prašymo tenkinti. Nurodo, kad byloje dėl ieškovo D. M. nebuvo atlikti išimtiniai veiksmai, todėl teismas šiam ieškovui turėjo priteisti ne 2 420 EUR bylinėjimosi išlaidų, o 605 EUR.
Atsiliepimas
18. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
18.1. Dėl pavėsinės nugriovimo nurodo, kad ginčo dėl fakto, jog pavėsinė priklauso apeliantui ir ji pastatyta savavališkai, nėra. Apeliantas tai pripažįsta, nurodydamas, jog gavo kaimynų leidimus, tačiau byloje toks originalus dokumentas nepateiktas. Teigia, kad jokio leidimo apeliantas nebuvo gavęs, dėl šios pavėsinės nugriovimo pasisakė visos valstybinės institucijos. Teigia, kad pavėsinė pastatyta be leidimo, be suderinimo kultūros paveldo teritorijoje, todėl turi būti nugriauta. Pažymi, kad pavėsinė užima beveik visą žaliąją zoną, todėl esama situacija pažeidžia sklypo naudotojų interesus, ieškovai ir tretieji asmenys negali sutvarkyti aplinkos, atnaujinti dangą, apželdinimą.
18.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad apelianto argumentai dėl netinkamo išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti, nes sprendimu teismas visas išlaidas sumažino per pusę. Bylos buvo dvi, nagrinėjimas jų užtruko daugiau nei kelerius metus, procesų šalių ir ieškovų daug, jos proceso eigoje keitėsi. Teismas, vertindamas visų ieškovų interesų atstovavimą ir bendrą ieškovų patirtų išlaidų sumą, visiškai teisingai nustatė, kad priteisiama advokatų išlaidų suma ieškovams yra tokia, kokią nustatė teismas. Teismo priteista suma nėra nei per didelė, nei neteisinga, todėl apeliantas privalo atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
19. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
19.1. Dėl pavėsinės nugriovimo nurodo, kad ginčo pavėsinė ir tvora patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją, kuri pripažinta valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybe. Pavėsinė su įvairiais atributais (įstatymais uždrausta simbolika, dujokaukėmis, manekenais) nedera su pastatų autentiškumu, kuri sudaro vertingųjų savybių visumą. Nurodo, kad pavėsinė pastatyta nesuderinus su Departamentu, pavėsinė disonuoja kultūrinio kraštovaizdžio aplinkoje. Prašo apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti.
20. Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
20.1. Dėl pavėsinės nugriovimo nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, jog ginčo pavėsinė nepažeidžia kitų asmenų interesų ir jog ginčo pavėsinė įrengta nesavavališkai. Teigia, jog pavėsinė pastatyta be suderinimo, pavėsinė yra reprezentacinėje Kauno miesto Naujamiesčio teritorijoje. Teigia, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas siekė tinkamai nustatyti visas ginčui aktualias aplinkybes, organizavo išvykstamąjį teismo posėdį, o apeliantas šiuo atveju siekia išvengti pavėsinės nukėlimo procedūros. Pažymi, jog iš byloje esančių vizualinių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog pavėsinė užima bene visą žaliąjį sklypo plotą, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria yra įpareigotas nugriauti pavėsinę, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), su visais priedais ir atributais, nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai, vertino tik tuos įrodymus, kurie yra naudingi ieškovams. Teigia, kad teismas neišsiaiškino tikrosios trečiųjų asmenų valios, neatsižvelgė į tai, kad pavėsinės ir užtvaro įrengimui buvo gautas bendraturčių sutikimas. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog pavėsinė pažeidžia bendraturčių teises, priešingai – pavėsinė yra vienintelė vieta sklype, kurioje bendraturčiai turi galimybę ilsėtis, be to, ieškovai negyvena jiems priklausančiose patalpose.
24. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 23 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą pavėsinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kurios matmenys 2,09 m x 2,9 m, aukštis 2,15 m, kartu su visais jos priedais ir atributais, pašalinimo, kaip pažeidžiančios bendraturčių interesus (CK 4.98 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso S. B. ir L. B. (52/1 445 dalys), K. S. ir R. S. (17/2 890 dalys), D. M. ir I. M. (17/2 890 dalys), Lietuvos Respublikai (2 752/2 890 dalys). Šis sklypas valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu yra išnuomotos apeliantui (0,0022 ha), ieškovams I. M. ir D. M. (0,0061 ha), T. P. ir R. P. (0,0061 ha), R. S. ir K. S. (0,0061 ha ir 0,0124 ha), tretiesiems asmenims (0,1136 ha). Šis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – patenka į Kauno miesto Naujamiesčio teritoriją
26. Byloje iškilęs ginčas dėl atsakovo įrengtos pavėsinės, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktas fotofiksacijas (Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 4 d. išvykstamojo teismo posėdžio garso / vaizdo įrašą ( t. 5, b. l. 114 (kompaktinio disko laikmena)), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovi įrengta medinė pavėsinė, prie kurios galima patekti pro įėjimą, esantį iš (duomenys neskelbtini). Pavėsinė įrengta vidinio kiemo teritorijoje, šalia kavinės (duomenys neskelbtini). Pavėsinė įrengta žaliojoje zonoje, aptverta tvorele, matyti įvairi atributika. Likusioje teritorijoje sklypas asfaltuotas, o pavėsinė užima didžiąją dalį žaliosios teritorijos zonos. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pavėsinės matmenys yra apie 2,90 m x apie 2,90 m, aukštis apie 2,15 m.
27. Pirmiausia apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl pavėsinės nugriovimo nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai, nevertino aplinkybės, jog pavėsinės ir užtvaro pastatymui buvo gautas bendraturčių sutikimas, neišsiaiškino tikrosios trečiųjų asmenų valios. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, fotofiksacijas, vaizdo / garso įrašus, su apelianto argumentais nesutinka.
28. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
29. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
30. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas grįsdamas argumentus dėl bendraturčių sutikimo užtvarui ir pavėsinei pastatyti pateikė dokumentą – lentelę, pavadinimu „Dėl įvažiavimo (duomenys neskelbtini) užtvaro įrengimo ir pavėsinės pastatymo“, kurioje nurodyta, kad 18 asmenų išreiškė raštu pritariančią poziciją dėl užtvaro ir pavėsinės įrengimo. Įvertinus pateiktą dokumentą, nustatyta, kad dalis lentelėje nurodytų asmenų inicialų yra visiškai neįskaitomi (Nr. DOK-65875). Ieškovai nesutikdami su apelianto pateiktais rašytiniais įrodymais 2019 m. birželio 5 d. pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui įpareigoti apeliantą pateikti į bylą dokumento (lentelės) dėl įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) užtvaro įrengimo ir pavėsinės pastatymo originalą. Prašyme nurodė, kad apelianto pateiktoje lentelėje nurodyti kai kurie asmenys joje nepasirašė, kyla abejonių dėl dokumento tikrumo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 6 d. ieškovų prašymą tenkino, įpareigojo pateikti dokumento originalą, tačiau šis dokumentas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu, motyvai nenurodyti (CPK 178 straipsnis).
31. Būtina pažymėti ir tai, kad apelianto argumentų pagrįstumu leidžia abejoti ir aplinkybė, jog dalis (duomenys neskelbtini) savininkų (16 asmenų) jau 2018 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekciją, reikalaudami imtis veiksmų dėl pavėsinės nugriovimo. Kaip matyti, žemės sklypo naudotojai ilgą laiką nesutinka su ginčo pavėsinės užstatymu žaliojoje zonoje, naudojama atributika, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus – dokumentą – lentelę, pavadinimu „Dėl įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) užtvaro įrengimo ir pavėsinės pastatymo“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), vertino kitaip, nei pageidauja apeliantas, nėra proceso įstatymo pažeidimas. Priešingai – iš pirmosios instancijos atlikto rašytinių įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių išvykstamajame 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, šalių paaiškinimų, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju ieškovų teisė naudotis kiemo žaliąja zona yra pažeista, o apeliantas pavėsinę pastatė išimtinai siekdamas tik savo interesų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
32. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo atveju trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kauno skyrius teikdamas atsiliepimą į apelianto ieškinį nurodė, kad apelianto įrengta pavėsinė pažeidžia paveldosaugos reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo pavėsinė patenka į kultūros paveldo teritorijos zoną, darko bendrą teritorijos vaizdą, dėl to yra pažeidžiami paveldosaugos reikalavimai. Apeliaciniu skundu ši aplinkybė neginčijama. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktas fotofiksacijas, vaizdo / garso įrašą (nutarties 26 punktas), nustatyta, kad pastatyta pavėsinė su joje panaudota atributika ir įvairia simbolika išsiskiria iš bendro kraštovaizdžio, todėl sutiktina su trečiojo asmens Kauno savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog šiuo atveju pastatyta pavėsinė pažeidžia ne tik ieškovų interesus (nutarties 31 punktas), tačiau taip pat neigiamai veikia ir valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Naujamiesčio vertingąsias savybes.
33. Apeliantas taip pat nurodo, kad pavėsinė nėra statinys Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme. Teigia, kad pavėsinė yra kilnojamasis daiktas, o tokiam daiktui Statybos įstatymas ir Statybos techninio reglamento nuostatos netaikomos bei statybos valstybinė priežiūra nevykdoma, atitinkamai savavališkos statybos faktas nenustatytas. Vertinant šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija buvo inicijavusi savavališko statinio – pavėsinės – nugriovimo procedūras, tačiau gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimą, kad pavėsinė yra kilnojamasis daiktas, šią procedūrą nutraukė. Nors pavėsinė nepatenka į statinio kategoriją, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovams pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir įrodžius, kad apelianto įrengta pavėsinė pažeidžia jų interesus – užima didžiąją dalį žaliosios zonos, darko bendrą kraštovaizdžio vaizdą (nutarties 26–32 punktai), toks apelianto elgesys kitų sklypo naudotojų atžvilgiu negali būtų laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, o įrengta pavėsinė turi būti pašalinta, tokiu būdu atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, jog apelianto pastatyta pavėsinė nepatenka į statinio kategoriją, tai nesudaro prielaidos apeliantui ignoruoti teisėtus kitų sklypo naudotojų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
34. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą pavėsinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kurios matmenys 2,09 m x 2,9 m, aukštis 2,15 m, kartu su visais jos priedais ir atributais pašalinimo, kaip pažeidžiančios bendraturčių interesus, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, taikė materialinės teisės normas. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apeliantas įpareigotas nugriauti pavėsinę su visais jos priedais ir atributais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
35. Apeliantas apeliaciniu prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą dalyje, kurioje ieškovui D. M. priteistas 2 420 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Prašo ieškovo D. M. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 605 EUR sumos. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą tinkamai nesivadovavo CPK 98 straipsnio nuostatomis, kadangi visų ieškovų, kuriems atstovavo vienas advokatas, patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti vienodos, tačiau ieškovui D. M. priteista suma yra didesnė. Teigia, jog dėl šio ieškovo nebuvo atlikta daugiau advokato laiko sąnaudų reikalaujančių darbų, todėl priteisus visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. M. sudaroma galimybė neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita prisiteisiant jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesusijusias su šia byla.
36. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl išlaidas patyręs asmuo turi teisę į būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
37. Už ieškinių surašymą, konsultacijas, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kitų procesinių dokumentų surašymą, ieškovai iš viso patyrė 9 180 EUR teisinės pagalbos išlaidų: ieškovas T. P. už advokato teisinę pagalbą patyrė 1 210 EUR bylinėjimosi išlaidų (2019 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 605 EUR ir 2020 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 605 EUR); ieškovas T. I. už advokato teisinę pagalbą patyrė 605 EUR bylinėjimosi išlaidų (sumokėta 2019 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu), ieškovas D. M. už advokato teisinę pagalbą patyrė 4 840 EUR bylinėjimosi išlaidų (2019 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 605 EUR, 2020 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 605 EUR ir 2021 m. rugsėjo 6 d. kasos pajamų orderiu Nr. 467 sumokėta 3 630 EUR), ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kamida NT“ už advokato teisinę pagalbą patyrė 1 240 EUR bylinėjimosi išlaidų (2019 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 635 EUR, 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėta 605 EUR), ieškovas K. S. už advokato teisinę pagalbą patyrė 1 285 EUR bylinėjimosi išlaidų (2019 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 605 EUR, 2019 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 75 EUR, 2020 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 605 EUR).
38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, į tai, jog ieškovų reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano nustatymo be apelianto sutikimo atmestas, nusprendė ieškovams iš apelianto priteisti 50 procentų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
39. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo klausimą, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais bei nurodytais kriterijais, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vyravo mišrus teisinis santykis, buvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai dėl žemės sklypo naudojimosi plano nustatymo, negatorinių reikalavimų, bendraturčių interesų pusiausvyros derinimo principo, tai reikalavo kompleksinių teisinių žinių, didelės apimties bylos medžiagos sudarančių dokumentų įvertinimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2019 m. vasario 25 d., byloje nagrinėjami klausimai buvo pareikšti dviejose atskirose civilinėse bylose, kurios buvo sujungtos Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi, dėl to padidėjo bylos apimtis. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas – PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus (nutarties 37 punktas) iš dalies sutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovo D. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo.
40. Įvertinus byloje pateiktą 2021 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą ieškovui D. M. 3 630 EUR sumos, nustatyta, kad sąskaitoje lakoniškai nurodyta, jog ieškovui suteiktos šios paslaugos – „Konsultacijos, pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. ir 2021 m. teismo posėdžiuose“. Pažymėtina, jog ieškovų atstovas sąskaitą analogiškoms paslaugoms jau buvo pateikęs 2020 m. spalio 21 d., be kita ko, ir ieškovui D. M. ir per visą šį laikotarpį, tai yra nuo 2020 m. spalio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., byloje įvyko tik du posėdžiai – 2021 m. balandžio 26 d. – 18 minučių trukmės ir 2021 m. rugsėjo 6 d. – 1 valandos 21 minutės trukmės, buvo pateikti penki prašymai – 2020 m. lapkričio 5 d., 2021 m. sausio 18 d. prašymai atidėti teismo posėdį, 2021 m. balandžio 16 d. prašymas dėl bylos šalių procesinio statuso pakeitimo, 2021 m. balandžio 26 d. prašymas pridėti papildomus įrodymus, 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovo D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs faktiškai suteiktų ir aptartų paslaugų apimtis, atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę nurodytu laikotarpiu, bylos sudėtingumą ir apimtį, iš dalies sutinka su apeliantu, jog šiuo atveju ieškovui D. M. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, o jų pagrįstumą patvirtinantys duomenys – nekonkretūs.
41. Pažymėtina, jog apeliantui nesutinkant su dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimu ieškovui D. M. ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą tik lakoniškai nurodo, kad kiekvienas ieškovas pagal savo turtinę padėtį finansavo proceso vedimą, tačiau konkrečių duomenų, pagrindžiančių 3630 EUR sąskaitos pagrįstumą (parengti ir pateikti prašymai, konsultacijų, atstovavimų valandos), ieškovai nepateikė, nors tokią pareigą numato CPK 98 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2021 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta ieškovui D. M. 3 630 EUR, neatitinka realumo ir pagrįstumo kriterijaus. Pažymėtina, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008), atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta nutarties 39–40 punktuose, teisėjų kolegija nutaria apelianto apeliacinio skundo dalį dėl ieškovo D. M. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo tenkinti iš dalies ir sumažinti D. M. priteistą 2 420 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 500 EUR sumos.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį, kuria tenkino ieškovų reikalavimą įpareigoti apeliantą savo lėšomis nugriauti pavėsinę, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kurios matmenys 2,09 m x 2,9 m, aukštis 2,15 m, kartu su visais jos priedais ir atributais per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pavėsinės ir jos priedų pašalinimo.
43. Nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo ieškovo D. M. bylinėjimo išlaidų pagrįstumo pripažinus iš dalies pagrįstais, konstatuotina, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškovui D. M. priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, taikymo bei nukrypimo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, nutariama apeliacinio skundo dalį dėl ieškovo D. M. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo tenkinti iš dalies ir sumažinti D. M. priteistą 2 420 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 500 EUR sumos, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Apeliantas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis) nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas pagal 2021 m. spalio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, teikdami atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą – ieškovas K. S. patyrė 363 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų, ieškovas D. M. patyrė 363 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kamida NT“ patyrė 484 EUR advokato pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo, kuria apeliantas yra įpareigotas savo lėšomis nugriauti pavėsinę, esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su visais jos priedais ir atributais per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra nepagrįstas ir atmestas (nutarties 41 punktas), iš dalies tenkintas apelianto reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo (nutarties 44 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, į tai, kad tarp šalių ginčas vyravo dėl pavėsinės ir jos priedų pašalinimo, laikytina, kad apelianto reikalavimai yra patenkinti 20 procentų.
48. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (nutarties 47 punktas) ieškovui K. S. priteistina 290,40 EUR, ieškovui D. M. priteistina 290,40 EUR ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kamida NT“ priteistina 387,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui D. M.:
Priteisti ieškovui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo T. I., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme:
Ieškovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 290,40 EUR (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 ct);
Ieškovui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 290,40 EUR (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 ct);
Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kamida NT“, į. k. (duomenys neskelbtini), – 387,20 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 20 ct).