Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. P., R. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovas R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo R. P. atžvilgiu ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Teismas teisingai vertino, kad ryšys tarp A. P. ir R. P. nėra nutrūkęs, o pastaruoju metu netgi stiprėja (bet nuo 2019 m. gruodžio mėn. yra labai trumpas laiko tarpas). Tačiau teismas nepakankamai įvertino tą faktą, kad A. P. laikinos globos per du metus buvo nustatytos net tris kartus, kas leidžia teigti, kad vos tik pagerėjus situacijai R. P. šeimoje, netrukus situacija ir vėl pablogėja. Teismas, analizuodamas pateiktus įrodymus, savo sprendime nurodė, kad pagalbos šeimai plane užfiksuota informacija, jog vaikas A. P. globos koordinatorei buvo išsakęs nuomonę, kad bijo patėvio A. Č., kuris jo atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą ir kitaip jį skriausdavo. Sistemiškai vertinant įrodymus, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad išlaikymas vaikui nebuvo mokamas įstatymų nustatyta tvarka, nors kurį laiką atsakovė buvo įsidarbinusi. Teismas neteisingai konstatavo tą faktą, kad atsakovė dėjo pastangas gerinti savo šeimos materialinę padėtį, yra dirbanti. 2019-12-19 teismo posėdžio metu paaiškėjo faktas, kad R. P. turėjo tik terminuotą darbo sutartį ir 2019-12-19 jau buvo bedarbė (liudytojos L. P. parodymai). Tokiu būdu teismas, įvertinęs tik vieną pozityvų pasikeitimą (vaiko ryšio su mama stiprėjimas), visų likusių negatyvių aplinkybių nevertino ar vertino nepakankamai sistemiškai ir nepriėmė sprendimo bent jau laikinai riboti tėvų valdžią atsakovei, o ieškinį jos atžvilgiu visiškai atmetė.

8.2. Teismas priėmė sprendimą liudytoju apklausti R. P. sugyventinį A. C., kuris teismui davė galimai neteisingus parodymus, nurodydamas, kad jis labai gerai sutarė ir sutaria su A. P., nevartoja alkoholio (teismui pateikti įrodymai dėl 2017 metais A. Č. naudoto fizinio smurto vaiko A. P. atžvilgiu, vaiko nuomonė, kad jis bijo A. Č. dėl jo netinkamo elgesio). Teismas, priimdamas sprendimą rinkti papildomus įrodymus ir apklausdamas šališką liudytoją, nesiėmė veiksmų surinkti kitų, objektyvių įrodymų, nebuvo liudytoja apklausta A. P. laikinoji globėja R. P..

8.3. Teismas, prieš priimdamas sprendimą, neišklausė vaiko A. P. nuomonės, o tai reiškia, kad šioje byloje nepakanka duomenų įvertinimui, ar nėra sąlygų taikyti CK 3.180 straipsnyje reglamentuotą tėvų valdžios apribojimą, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį R. P. atžvilgiu.

8.4. Atsižvelgiant, kad situacija šeimose yra dinamiška, šiuo metu apeliantas turi kitų įrodymų dėl atsakovės R. P. netinkamo elgesio ir tai galėtų iš esmės pakeisti teismo sprendimą.

9. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė R. P. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo jos nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliantas kartu su skundu pateikė naujus įrodymus: 2020-01-23 (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro raštą (duomenys neskelbtini), 2020-01-22 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-22 vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

13. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

14. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54 – 55 punktus).

15. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas pateikė naujus įrodymus, kurie gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, nauji įrodymai įrodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi bylai reikšmingi aspektai, juos priima.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Byloje nustatyta, kad atsakovai R. P. ir R. P. yra nepilnamečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl tėvų girtavimo, tarpusavio konflikto nakties metu mažamečio vaiko akivaizdoje, pažeistų vaiko teisių į poilsį, sukelto emocinio streso, pirmą kartą buvo nustatyta vaiko A. P. laikinoji globa, paskirtas vaiko laikinasis globėjas ir nustatyta laikinoji A. P. gyvenamoji vieta. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, padėčiai šeimoje pagerėjus ir įvykus pozityvių pokyčių, buvo panaikintas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), vaikas A. P. buvo gražintas į biologinę šeimą.

17. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl galimai patiriamo smurto iš motinos R. P. pusės, antrą kartą buvo nustatyta vaiko A. P. laikinoji globa, pakartotinai paskirtas vaiko laikinasis globėjas ir nustatyta laikinoji A. P. gyvenamoji vieta. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagerėjus situacijai šeimoje, buvo panaikintas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), vaikas A. P. vėl buvo gražintas į biologinę šeimą nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d.

18. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl nesaugios vaikui aplinkos, motinai esant neblaiviai ir negalint prižiūrėti savo sūnaus, trečią kartą buvo nustatyta vaiko A. P. laikinoji globa nuo 2019 m. kovo 15 d., pakartotinai paskirtas vaiko laikinasis globėjas ir nustatyta laikinoji A. P. gyvenamoji vieta. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4443-948/2019 leido paimti nepilnametį A. P. iš atsakovų R. P. ir R. P..

19. Nuo 2007 m. lapkričio 26 d. R. P. ir R. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių ir buitinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaikų priežiūros. Šeimai buvo teiktos socialinės paslaugos, kurių poreikis 2018 m. birželio 30 d. nebuvo išnykęs. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2134-952/2017 nutraukė R. P. ir R. P. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią R. P. buvo priteistas išlaikymas sūnui A. P. po 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 16 d. iki vaiko pilnametystės. Vaiko A. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta R. P.. Dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia atsakovė R. P. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka bausta keturis kartus, o atsakovas R. P. – vieną kartą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

20. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

21. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

22. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) atsakovės R. P. ryšys su nepilnamečiu sūnumi A. P. nėra galutinai nutrūkęs, jis šiuo metu yra sustiprėjęs, vaikas pas mamą atvyksta savaitgaliais, nori pas ją būti; 2) 2019 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog R. P. ir jos sūnaus ryšiai nėra nutrūkę, ji lanko vaiką, su juo bendrauja, išlaikymo jam neteikia, tačiau nuperka jam reikalingų daiktų, su vaiku poilsiavo Šventojoje; 3) atsakovė R. P. 3 kartus apsilankė pas psichologą, į Priklausomybės ligų centrą nenuvyko, nes dirbo; 4) nepilnametis vaikas A. P. globos koordinatorei teigė, kad pas mamą norėtų grįžti, jei nebūtų patėvio, kuris jį skriaudžia; 5) liudytoja L. P. nurodė, kad R. P. šeimai nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. ji teikia socialines paslaugas, lanko ją 2 arba 3 kartus per savaitę, be to, dar bendrauja telefonu. R. P. dirba, nevartoja alkoholio, geranoriškai priima teikiamas socialines paslaugas, noriai lankė užsiėmimus priklausomybei nuo alkoholio mažinti; 6) po vaiko paėmimo iš šeimos (2019-03-15), atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą, pagal išgales susitvarkė buitį, ėmėsi veiksmingų priemonių atsikratyti žalingų įpročių, dirba. Jos pastangos rūpinantis pas trečiąjį asmenį paliktu A. P. rodo jos tvirtą apsisprendimą susigrąžinti vaiką į šeimą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ryšys tarp A. P. ir R. P. nėra nutrūkęs, motina bendrauja su vaiku. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė toliau bendrauja su vaiku, rodo norą jį susigrąžinti, pagristai sprendė, kad nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvų vadžią atsakovei.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad vien bendravimas su vaiku nėra pakankamas išvadai, kad atsakovė gali tinkamai rūpintis savo vaiku. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepakankamai įvertino tą faktą, kad A. P. laikinos globos per du metus buvo nustatytos net tris kartus. Akivaizdu, kad situacija yra nuolat besikeičianti ir jos vertinti kaip stabilaus gerėjimo negalima. Taip pat teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pagalbos šeimai plane užfiksuota informacija, kad vaikas A. P. globos koordinatorei buvo išsakęs nuomonę, kad bijo patėvio A. Č., kuris jo atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą ir kitaip jį skriausdavo. Taip pat negalima neatsižvelgti į faktą, kad atsakovė nevykdė įstatymo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, nors, kaip nustatė teismas, atsakovė buvo įsidarbinusi. Pavienių daiktų vaikui nupirkimas nėra laikytinas išlaikymo teikimu. Taip pat pastebėtina, kad norint daryti išvadą, ar atsakovė deda pastangas gerinti savo šeimos materialinę padėtį, teismas turi tinkamai įvertinti asmens daromus veiksmus. Kaip nurodo apeliantas, 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo faktas, kad R. P. turėjo tik terminuotą darbo sutartį ir 2019 m. gruodžio 19 d. jau buvo bedarbė (liudytojos L. P. parodymai). Taigi, nėra akivaizdu, kokia šiuo metu situacija ir ar atsakovė dirba.

25. Pažymėtina, kad byloje apklausto liudytojo, atsakovės R. P. sugyventinio A. C., parodymai prieštarauja ieškovo pateiktiems įrodymams dėl 2017 metais A. Č. naudoto fizinio smurto vaiko A. P. atžvilgiu, vaiko nuomonei, kad jis bijo A. Č. dėl jo netinkamo elgesio. Tuo tarpu teismas dėl šių prieštaravimų visiškai nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti visas aplinkybes, teismas turėtų spręsti klausimą dėl vaiko apklausos, A. P. laikinosios globėjos R. P. apklausos. Iš apelianto pateiktų naujų įrodymų matyti, kad A. P. laikinoji globėja R. P. buvo išklausyta VVTAĮT prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės ir nurodė, kad 2019 m. vasarą ar rudenį A. Č., būdamas neblaivus, paskambino jai ir pasakė, kad sukonfliktavo su R. P., o pastaroji nuo jo pabėgo ir su vaiku užsidarė namo rūsyje. Laikinoji globėja buvo priversta vykti pas R. P., kur tuo laiku svečiavosi A. P., ir vaiką parsivežė pas save. Taip pat nurodė, kad grįžęs iš svečiavimosi pas mamą A. P. jai pasakoja, kad mamos namuose lankosi pašaliniai asmenys, ji vartoja alkoholį - geria vyną, šampaną. R. P. nurodė, kad po svečiavimosi pas R. P., A. P. grįžęs nesilaiko dienos rėžimo, tampa nevaldomas, todėl, jos nuomone, vaiko noras būti pas motiną prieštarauja jo interesams dėl patiriamos „laisvės“ ir vaiko neteisingo auklėjimo bei ugdymo nebuvimo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2020 m. sausio 23 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. ir 2 d. nepavyko susiekti su atsakove. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2020 m. sausio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikas nurodė, jog jam patinka gyventi pas seserį, ji juo rūpinasi, negeria, su mama bendrauja, kai buvo pas mamą, ji kartais išgerdavo alkoholio, ateidavo svečių, norėtų gyventi su mama, nes ten yra daugiau draugų. Iš aptartų duomenų matyti, kad atsakovė su vaiku net ir nuolat negyvendama, negali visiškai atsisakyti alkoholio jam esant. Taigi, neaišku, kokia būtų situacija vaikui su ja nuolat gyvenant.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys sudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu atsakovė nėra pasiruošusi tinkamai prižiūrėti savo vaiko, taigi, teismas turėjo spręsti klausimą dėl laikino tėvų valdžios ribojimo atsakovei skyrimo, turėjo vertinti, ar yra tam pagrindo, esant reikalui, rinkti papildomus įrodymus, apklausti papildomus liudytojus. Atsižvelgiant į nepastovų atsakovės elgesį, spręstina, kad jai turi būti paskirtas konkretus veiksmų planas, kurio ji turi laikytis, norėdama susigrąžinti vaiką.

27. Pažymėtina, kad CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.). Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos duomenų, susijusių su atsakovės R. P. pareigų vaikui vykdymu, todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas R. P. atžvilgiu, ir perduoti bylą teismui nagrinėti sprendžiant, ar yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovei R. P. (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2020 m. sausio 17 d. sprendimą, toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas R. P. atžvilgiu, panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo sprendžiant, ar yra pagrindas laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovei R. P..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.