Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Ugnei Baliutytei, Simonai Manstvilaitei, Jūratei Verseckienei, Živilei Radavičiūtei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, papildomų vaiko išlaikymo išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. K. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 7–19) prašo: ieškovės L. K. ir atsakovo A. J. (toliau – atsakovas) nepilnamečio vaiko M. J. (toliau – nepilnametis vaikas arba vaikas) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti nepilnamečiui vaikui dalį atsakovui priklausančio turto, pripažįstant nepilnamečiui vaikui nuosavybės teisę į 1/4 dalį 3-jų kambarių buto (68,44 m bendro ploto) su rūsiu (R-19/7,25 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), atsakovo nuosavybę bute sumažinti iki 1/3 dalių; perduoti ieškovei uzufrukto teise valdyti priteistą nepilnamečiui vaikui buto dalį; nustatyti, kad nepilnametis vaikas naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu kambariu 6-6 (9,80 kv. m.), atsakovas naudojasi buto plane pažymėtais kambariais 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.), buto plane pažymėtos patalpos 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) naudojamos bendrai; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 55,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti nepilnamečiui vaikui konkrečia suma 1 035,34 Eur būsimų papildomų išlaikymo (gydymo) išlaidų; nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja bendru šalių sutarimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovo pagal teismui pateiktus dokumentus.

Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Vaikui gyvenant kartu su ieškove, yra užtikrinamos visos reikiamos sąlygos vaiko gyvenimui ir vystymuisi. Ieškovė vaiką prižiūri ir augina nuo gimimo, atsakovas, nors ir gyvendavo kartu, prie vaiko priežiūros prisidėdavo minimaliai. Vaikas yra materialiai aprūpintas ir prižiūrimas. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, gali materialiai pasirūpinti vaiku ir jį išlaikyti, ieškovės ir vaiko ryšys yra stiprus, nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su ieškove visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutampa ir tai reiškia, kad ginčo dėl šio klausimo išsprendimo tarp šalių nėra.

Nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžiama vidutiniškai apie 426,10 Eur (maistas komunaliniai mokesčiai, drabužiai, higienos ir švaros prekės bei paslaugos, išlaidos kirpyklai, vaistams, maisto papildams, mokyklinėms prekėms, kitos išlaidos lavinimui, dienpinigiai, išlaidos užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, transportui, ryšio priemonėms ir paslaugoms, kitos nenumatytos išlaidos). Atsakovas nepaneigė nepilnamečio vaiko poreikių (426,10 Eur per mėnesį), taip pat nepaneigė ieškovės argumentų, kad tokio dydžio išlaikymas vaikui buvo teikiamas realiai. Iš atsakovo prašomas išlaikymo dydis (200 Eur / mėn.), yra proporcingas vaiko tėvų turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (turi nekilnojamojo turto, paklausaus kilnojamojo turto) ir ribotas galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, labiausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymas turtu ir periodinėmis išmokomis. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atsakovas vaikui per mėnesį teikdavo 40 Eur išlaikymą, o visos kitos vaiko išlaidos ir poreikių tenkinimas tekdavo ieškovei. Gaunamą darbo užmokestį atsakovas naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, o savo priklausomybėms tenkinti. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2015 m. birželio 1 d. turėtų būti skaičiuojamas po 150 Eur, kadangi 40 Eur dydžio išlaikymą atsakovas per mėnesį teikdavo (190 Eur - 40 Eur = 150 Eur). Atsakovo įsiskolinimas vaikui už praėjusį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 6 d. iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 6 d.), skaičiuojant išlaikymą po 150 Eur už mėnesį, yra 5 400 Eur. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. nedarbingas (netektas darbingumas yra 75 proc.), serga atvira tuberkuliozės forma, yra izoliuotas nuo aplinkinių ir gydomas, neturi pajamų, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą (200 Eur) periodinėmis išmokomis. Atsakovo vardu registruotas butas yra paklausus nuomai po atskirą kambarį studijuojantiems asmenims. Išlaikymo suma, kurią atsakovas pagal įrodinėjamus vaiko poreikius turėtų sumokėti dukrai nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. birželio 6 d.) iki jos pilnametystės (2021 m. kovo 5 d.), sudaro 6 600 Eur (33 mėnesiai × 200 Eur). Įrodinėjama išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 6 d. yra 5 400 Eur. Bendra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma – 12 000 Eur. Pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovo vardu registruoto 3-jų kambarių buto (68,44 kv. m. bendro ploto) su rūsiu (R-19/7,25 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), vertė yra 40 700 Eur. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui 1/4 buto dalį, kas atitiktų 10 175 Eur. Likusią išlaikymo dalį 1 825 Eur (12 000 Eur - 10 175 Eur) prašo priteisti periodinėmis išmokomis po 55,30 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Į bylą pateikiama buto (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla ir ieškovės sudarytas ginčo buto skirstymas. Butas yra 3 kambarių, visi kambariai yra izoliuoti, nepereinami. Pagal prašomą priteisti 1/4 buto dalį, vaiko interesus atitiktų gyvenama patalpa – kambarys 6-6 (9,80 kv. m.) ir atitinkama dalis pagalbinių patalpų, nustatytina naudojimosi patalpomis tvarka. Vaikui yra reikalingas ortodontinis gydymas, kuris nėra kompensuojamas. Ortodontinio gydymo sąmata yra 2 070,67 Eur. Ortodontinis gydymas vaikui yra būtinas, dėl to ir prašomos priteisti išlaidos už vaiko ortodontinį gydymą yra būtinos, pagrįstos dokumentais, yra protingo dydžio, todėl pusę šios išlaidų sumos 1 035,34 Eur prašo priteisti iš atsakovo.

Ieškovė nesiekia nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu ir neribos jam teisės matytis su vaiku. Ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku sutampa ir tai reiškia, kad ginčo dėl šio klausimo išsprendimo tarp šalių nėra.

Su ieškovės reikalavimu priteisti 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atsakovas sutinka iš dalies. Atsakovas su ieškove ir nepilnamečiu vaiku gyveno kartu iki 2018 m. kovo mėnesio, šios aplinkybės ieškovė neneigia. Iki minėto laikotarpio atsakovas išlaikymą vaikui teikė tinkamai ir pakankamai taip pat kaip ir ieškovė. Atsakovo įsitikinimu, nelogiška, kad jis, pasak ieškovės, vaikui skirdavo vos 40 Eur, o ieškovė tam neprieštaravo ir leido jam gyventi kartu jos bute bei nesikreipė į teismą anksčiau. Nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 6 d. ), t. y. 3 mėnesius, atsakovas nors ir dėl objektyvių priežasčių (minėtos sunkios ligos), tačiau išlaikymo dukrai neteikė, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius (150 Eur x 3 mėn. = 450 Eur), o ne kaip nurodo ieškovė už 3 metus. Ieškovė aplinkybės, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie dukros išlaikymo, neįrodė. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui yra nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 6 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės (2021 m. kovo 5 d.), t. y. už 33 mėnesius, kas atitinka 6 600 Eur (200 Eur x 33 mėn.). Atsakovas nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. vasario 7 d. yra sumokėjęs 660 Eur laikinojo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, galutinė priteistina išlaikymo suma yra 5 940 Eur. Atsakovui priklausančio buto, unikalus numeris: 5299-4013-5011:0018, esančio Mokyklos g. 6-6, Akademija, Kauno r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 40 700 Eur. 1/4 dalies buto vertė yra 10 175 Eur (40 700 Eur / 4). Iš atsakovo priteistina bendra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma yra 6 390 Eur (450 Eur + 5 940 Eur). Dėl to, priteisus iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą turtu, t. y. 1/4 dalį minėto buto, kurios vertė yra 10 175 Eur, ieškovės papildomas reikalavimas kartu priteisti vaikui išlaikymą po 55,32 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis turėtų būti atmestas, nes priteistina buto dalies vertė ir taip 3 785 Eur viršija prašomo priteisti išlaikymo ir įrodyto išlaikymo įsiskolinimo bendrą sumą. Atsakovas neturi pajamų, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą periodinėmis išmokomis, o priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį (turtą) naudojant būtų tenkinami vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad atsakovo vardu registruotas butas paklausus nuomai.

Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pvz., gydytojų išvados ir kt., kurie pagrįstų, kad gydymas vaikui yra būtinas. Iš pateiktos sąmatos turinio matyti, kad ortodontinis gydymas iš esmės susijęs su dantų breketų uždėjimu, tikslu ištiesinti dantis, todėl tai laikytina dantų estetinio vaizdo gerinimu, o ne svarbios ir neatidėliotinos vaiko ligos gydymu. Ieškovei pateikus įrodymus, kad vaikui ortodontinis gydymas – dantų breketų dėjimas, yra būtinas atsakovas neprieštaraus dėl 1 035,34 Eur kaip būsimų papildomų vaiko išlaikymo (gydymo) išlaidų priteisimo, tačiau tokiu atveju prašo teismo šią sumą įskaityti į minėtą atsakovo teiktiną išlaikymą vaikui konkrečiu turtu, kurio vertė 3 785 Eur viršija ieškovės nurodyto vaikui reikalingo ir atsakovo teiktino išlaikymo dalį. Be to, dėl minėtų priežasčių (sunki atsakovo liga, ribotos pajamos ir kt.) atsakovas neturėtų galimybės sumokėti vaikui priteistos 1 035,34 Eur sumos.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas byloje (1 t., b. l. 80–81, 2 t., 92). Atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad patikslintas ieškinys ir pagrįstas, atsakovo sveiktos būklė yra sunki, bet ji ištiko dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu nesusituokę susilaukė vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39). Ieškovė ir atsakovas neginčija aplinkybės, kad visi kartu su nepilnamečiu vaiku gyveno iki 2018 m. kovo mėn.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė (2 t., b. l. 175). Vaikui gyvenant kartu su ieškove, yra užtikrinamos visos reikiamos sąlygos vaiko gyvenimui ir vystymuisi. Ieškovė vaiką prižiūri ir augina nuo gimimo. Vaikas yra materialiai aprūpintas ir prižiūrimas. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (1 t., b. l. 40). Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą (1 t., b. l. 46–47), gali materialiai pasirūpinti vaiku ir jį išlaikyti, ieškovės ir vaiko ryšys yra stiprus, nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su ieškove visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Atsakovas yra tik 25 proc. darbingas, gydomas tuberkuliozės ligoninėje (1 t., b. l. 87–95). Ieškovės ir atsakovo pozicijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutampa, ginčo dėl šio klausimo išsprendimo tarp šalių nėra.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).

Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui dalį atsakovui priklausančio turto, pripažįstant nepilnamečiui vaikui nuosavybės teisę į 1/4 dalį 3-jų kambarių buto (68,44 m bendro ploto) su rūsiu (R-19/7,25 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), atsakovo nuosavybę bute sumažinti iki 1/3 dalių; perduoti ieškovei uzufrukto teise valdyti priteistą nepilnamečiui vaikui buto dalį; nustatyti, kad nepilnametis vaikas naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu kambariu 6-6 (9,80 kv. m.), atsakovas naudojasi buto plane pažymėtais kambariais 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.), buto plane pažymėtos patalpos 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) naudojamos bendrai; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 55,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti nepilnamečiui vaikui konkrečia suma 1 035,34 Eur būsimų papildomų išlaikymo (gydymo) išlaidų.

Liudytoja M. J. posėdžio metu paaiškino, kad dabar gyvena su mama adresu (duomenys neskelbtini). Mokosi devintoje klasėje. Kadangi tėtis dabar ligoninėje, todėl susiskambina. Kelis sykius buvo nuvažiavusi. Kai tėtis nebuvo ligoninėje bendraudavo. Beveik 15 metų visi kartu gyveno. Nuo tada, kai tėtis prieš metus išvežtas į ligoninę, nebegyvena kartu. Paskutinius metus, kai kartu gyveno su tėčiu beveik nebendravo, tėtis būdavo savo kambaryje. Paklausdavo, kaip sekasi, kaip gyveni. Stiprių ryšių nebuvo, bet sutarė gan gerai. Mokykloje ji yra aktyvi, lanko ansamblį, važiuos į kelionę, lanko tautinius šokius, ateitininkus, savanorių grupę, mokosi gerai. Tėtis žinojo apie veiklą, tačiau neateidavo į renginius. Tėtis vaikystėje duodavo pinigų saldainiams, paskutiniais metais, kai paprašydavo, sakydavo, kad neturi. Dažniausiai prašydavo mamos pinigų, kelionėms mamos prašydavo pinigų. Tėtis pastaruosius metus neturėdavo pinigų. Tėtis arba kartais duodavo pinigų saldainiams, arba sakydavo, kad neturi. Tėtis duodavo kišenpinigius po 10 Eur per savaitę, 2017 metais duodavo, o 2018 metais jau nedavė. Visą maistą pirkdavo mama, tėtis pirkdavo, kai užsimanydavo. Drabužius pirkdavo mama. Mokesčius nežino, kad mokėjo. Kai nuvažiuodavo pas močiutę, tą savaitę močiutė ja rūpindavosi. Tėčio bute gyveno nuomininkas. Breketų reikia, nes plokštelė nepadėjo, breketų reikia dėl gražios šypsenos, dėl sveikatos, kad nebūtų gėda. Tėtis dirbo universitete puse etato elektriku, pats dar dirbdavo sau elektriku. Tėtis mėgo medžioti, žvejoti. Tėtis daug laiko girtuokliavo, rūkė. Sutinka, kad išlaikymas būtų priteistas turtu.

Ieškovė nurodo, kad šalys kartu negyvena nuo 2018 m. kovo mėn., o nuo 2018 m. sausio mėn. atsakovas visiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nors iki 2018 m. kovo mėn. šalys kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau ir gyvenant kartu, atsakovas tik labai minimaliai prisidėdavo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl yra susidaręs priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 6 d. Vėliau ieškinyje ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atsakovas vaikui per mėnesį teikdavo 40 Eur išlaikymą, o visos kitos vaiko išlaidos ir poreikių tenkinimas tekdavo ieškovei. Manytina, kad ieškovė netiksliai nurodo aplinkybes, nes vienoje vietoje nurodo, kad atsakovas neteikė išlaikymo nuo 2018 m. sausio mėn., o kitoje, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą iki 2018 m. birželio 6 d. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2015 m. birželio 1 d. turėtų būti skaičiuojamas po 150 Eur, kadangi 40 Eur dydžio išlaikymą atsakovas per mėnesį teikdavo (190 Eur - 40 Eur = 150 Eur). Atsakovo įsiskolinimas vaikui už praėjusį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 6 d. iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 6 d.), skaičiuojant išlaikymą po 150 Eur už mėnesį, yra 5 400 Eur.

Nustatyta, kad atsakovas sutinka, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2018 m. birželio 6 d. – 450 Eur (150 Eur x 3 mėn.).

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Taigi teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl įstatymo leidėjas nustatė apribojimą, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad kartu gyvenant atsakovas neteikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo tenka ieškovei, o ne atsakovui.

Kaip jau minėta, išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Paprastai tais atvejais, kai nekyla konfliktinių situacijų, šeimoje nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą. Todėl tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės ir jose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai ieškovo (ės) paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1769-601/2018).

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį, turėjo aiškiai nurodyti išlaikymo nemokėjimo ar nepakankamo mokėjimo momentą ir jį pagrįsti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas gyvenant šalims kartu netinkamai prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Byloje yra duomenys, kad atsakovas nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. sausio 26 d. dirbo ir gavo darbo užmokestį (2 t., b. l. 58–74). Todėl abejotina, kad atsakovas tik po 40 Eur prisidėjo prie vaiko išlaikymo, ir ieškovė visą nurodytą laikotarpį viena išlaikė vaiką ir nesiėmė jokių priemonių, kad didesnį išlaikymą teiktų ir atsakovas, tokiu būdu iš esmės pažeisdama vaiko teises ir interesus. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieškovės paaiškinimų, kad nepakankamą išlaikymą vaikui atsakovas teikė trejus metus, nepakanka šiai aplinkybei pripažinti įrodyta. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad tuo atveju, jei ieškovė manė, jog teikiamas išlaikymas nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių, galėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė be savo paaiškinimo nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovas minėtu laikotarpiu teikė tik po 40 Eur išlaikymą. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo alkoholio vartojimą ir rūkymą, neįrodo, jog atsakovas netinkamai išlaikė vaiką. Negalima daryti išvados, kad kol šalys ir jų nepilnametis vaikas gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, atsakovas neteikė vaikui išlaikymo arba teikė per mažą.

Atsakovas su šia suma (6 600 Eur) sutinka, tačiau atsiliepime nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. vasario 7 d. yra sumokėjęs 660 Eur laikinojo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl galutinė priteistina išlaikymo suma yra 5 940 Eur. Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas yra sumokėjęs 880 Eur laikiną išlaikymą.

Ieškovei įrodžius, kad vaikui ortodontinis gydymas būtinas, atsakovas neprieštarauja dėl 1 035,34 Eur kaip būsimų papildomų vaiko išlaikymo (gydymo) išlaidų priteisimo, tačiau tokiu atveju prašo teismo šią sumą įskaityti į atsakovo teiktiną išlaikymą vaikui konkrečiu turtu.

Šalys sutaria, kad atsakovui priklausančio buto, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 40 700 Eur. 1/4 dalies buto vertė yra 10 175 Eur (40 700 Eur / 4).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 55,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, nes nustatyta, kad ieškovė neįrodė 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo egzistavimo. Atsakovas pripažino, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 450 Eur. Todėl laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 450 Eur. Priteistinas išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus (2 t., b. l. 110–115) apie sumokėtą 660 Eur laikino išlaikymo sumą, sudaro 5 940 Eur. Todėl sutiktina su atsakovu, kad priteistina bendra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma būtų 6 390 Eur, kuri priteisus išlaikymą turtu pasidengia. Manytina, kad ieškovė įrodė, jog vaikui yra būtinas ortodontinis gydymas (1 t., b. l. 150, 2 t., b. l. 90, 137), todėl ieškovės prašymas priteisti nepilnamečiui vaikui konkrečia suma 1 035,34 Eur būsimų papildomų išlaikymo (gydymo) išlaidų, tenkintinas, bet ši suma taip pat pasidengia išlaikymą vaikui priteisus turtu.

Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; kt.).

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo formos, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: ar vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų; ar yra didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola; ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.

Tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą ir konkretų išlaikymui priteistiną turtą, turi surasti vaiko interesų ir tėvo (motinos) bei jo visos šeimos interesų pusiausvyrą, remtis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei turto perdavimu vaikams galima likviduoti įsiskolinimą ir užtikrinti būsimų periodinių išmokų įvykdymą, o jo atidavimas natūra vaikams yra naudingas, tai nebūtų protinga vien formaliais sumetimais versti naudotis priverstine išieškojimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Byloje nustatyta jau nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo suma, papildomų išlaikymo išlaidų suma atsakovui yra didelė. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad abi šalys sutiko, jog priteisus išlaikymą turtu, jį išnuomojant būtų tenkinami vaiko poreikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas turi kitą gyvenamąją patalpą, kuri priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovė turi finansines galimybes suteikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą (2 t., b. l. 21–27), atsakovas dėl sveikatos būklės negali teikti ieškovės nurodomo dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis, todėl vaiko geriausius interesus atitiks išlaikymo forma priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Priteisdamas vaikui išlaikymą turto dalimi, pavyzdžiui, buto dalimi, teismas sprendime nustato priteistinos dalies dydį ir prireikus nustato naudojimosi turtu tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas (450 Eur), išlaikymas iki jo pilnametystės (5 940 Eur), papildomos išlaikymo (gydymo) išlaidos (1 035,34 Eur) skiriamas tokia forma – priteisiant vaikui tam tikrą turtą, t. y. priteistina nepilnamečiui vaikui 1/4 dalis 3-jų kambarių buto (68,44 m bendro ploto) su rūsiu (R-19/7,25 kv. m.), esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovę uzufrukto teise valdyti priteistą nepilnamečiui vaikui buto dalį. Taip pat šalims sutariant, nustatytina, kad nepilnametis vaikas naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu kambariu 6-6 (9,80 kv. m.), atsakovas naudojasi buto plane pažymėtais kambariais 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.), buto plane pažymėtos patalpos 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) naudojamos bendrai.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja bendru šalių sutarimu. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja bendru šalių sutarimu.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2 t., b. l. 75–78).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (1 t., b. l. 32).

Ieškovė patyrė 2 344,54 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 50–51, 2 t., b. l. 143–158).

Atsakovas patyrė 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 159–160).

Reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas visiškai, todėl ieškovės sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo.

Žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 1/4 turto vertės (10 175 Eur), nuo periodinių išmokų už vienerius metus (663,60 Eur), nuo papildomų išlaikymo (gydymo) išlaidų sumos (1 035,34 Eur). Iš viso mokėtinas žyminis mokestis 356 Eur.

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turtu tenkinamas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 55,30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atmetamas, ieškovės reikalavimas dėl 1 035,34 Eur būsimų papildomų išlaikymo (gydymo) išlaidų, iš esmės tenkinamas. Patikslintas ieškinys dėl turtinių reikalavimų tenkinamas 94 proc. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 335 Eur žyminis mokestis.

Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 204 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti. Iš ieškovės atsakovui priteistina 48 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Patenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, proporcingai iš atsakovo valstybei priteistinos 20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiui vaikui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 1/4 dalį 3-jų kambarių buto (68,44 m bendro ploto) su rūsiu (R-19/7,25 kv. m.), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovę L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise valdyti priteistą nepilnamečiui vaikui buto dalį.

Nustatyti, kad nepilnametis vaikas M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu kambariu 6-6 (9,80 kv. m.), atsakovas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi buto plane pažymėtais kambariais 6-2 (11,58 kv. m.), 6-3 (16,51 kv. m.), buto plane pažymėtos patalpos 6-1 (14,62 kv. m.), 6-4 (1,91 kv. m.), 6-5 (3,55 kv. m.), 6-7 (10,47 kv. m.) naudojamos bendrai.

Nustatyti, kad atsakovas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus be apribojimų, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su ieškove L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį, 2 204,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų 00 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 335,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiai 1/4 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui priklausančioms piniginėms lėšoms ir (ar) turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis papildomų vaiko priežiūros išlaidų sumai – 1 035,34 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt penkių eurų 34 ct), uždraudžiant atsakovui areštuotu nekilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis disponuoti, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2019004636, turto arešto akto įregistravimo data 2019 m. sausio 22 d.).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.