Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje patikslintą ieškinį atsakovei E. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Akmenės rajono paramos šeimai centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovo atstovės, atsakovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-552-959/2017 laikinai apribojo motinos valdžią atsakovei E. K. vaikų J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu globėju (rūpintoju), turto administratoriumi paskirta globos institucija, priteistas išlaikymas. Atsakovei teismas nustatė veiksmų planą laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiui: nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; susirasti darbą, turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; pasirūpinti vaikų poreikių patenkinimu; išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimosi kursus; teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą; bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais; gauti medicininę pažymą, kad jos sveikata nekelia grėsmės ir pavojaus vaikams ir kad vaikai gali gyventi kartu su atsakove. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktos informacijos, Lietuvos darbo biržos, SODRA duomenų bazių išrašų, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų, Administracinių nusižengimų registrų išrašo, medicininio pažymėjimo, darbo sutarties, Joniškio rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties su priedais, nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-316/2016 atsakovė pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartimi (teikimo Nr. T-1125-830/2018) atsakovė lygtinai paleista iš Panevėžio pataisos namų pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, neatlikusi 1 metų 1 mėnesio ir 24 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant įpareigojimus: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi Atsakovė į Probacijos tarnybos registrą įtraukta 2018 m. spalio 25 d., bausmės pabaiga 2019 m. gruodžio 5 d. Atsakovė lygtinio paleidimo laikotarpiu du kartus pažeidė teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2018 m. gruodžio 14 d., 22.38 val. patikrinimo metu nustatytas 0,25 promilės girtumas, nuvežus į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių dėl narkotinių medžiagų vartojimo – testas buvo teigiamas, pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje, už kurį paskirta administracinė nuobauda; 2019 m. vasario 24 d., 13.27 val. buvo sustabdyta policijos pareigūnų kai vairavo dviratį būdama neblaivi, nustatytas 0,97 promilės girtumas, pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 7 dalyje, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi (teikimo Nr. T-536-1079/2019) atsakovei paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Atsakovė nuo 2019 m. vasario 26 d. dirba UAB „Idavang“ fermos operatore, gyvena socialiniame būste, kuriame yra patogumai, trys kambariai. Atsakovė neišklausė bendravimo su vaikais tobulinimo kursų. Nuo 2019 m. balandžio mėn. priteistas išlaikymas vaikams išskaitomas iš atsakovės darbo užmokesčio. Atsakovė su dukromis bendrauja telefonu, vaikus globos įstaigoje aplanko retai.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, yra išaiškinęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Atsakovė nesutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu vaikų J. R. ir V. R. atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė nevykdė teismo sprendimu jai nustatyto veiksmų plano: nustatyti du atvejai, kai atsakovė vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas; nustatyto dydžio išlaikymas vaikams teikiamas tik nuo 2019 m. balandžio mėn., darbdaviui išskaičiuojant iš atsakovės darbo užmokesčio; nesirūpina vaikų poreikių tenkinimu; neišklausė bendravimo su vaikais tobulinimo kursų. Atsakovė įvykdė vienintelį veiksmų plano punktą – susirado darbą, tačiau nedėjo pakankamų pastangų, kad pakeistų gyvenimo būdą ir susigrąžintų vaikus į šeimą. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei E. K. jos vaikų J. R. ir V. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270-271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Išaiškinti atsakovei E. K., kad jai išlieka teisė matytis su vaikais J. R. ir V. R., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.