Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei U. N. ir jos atstovui advokatui G. B. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą);

išvadą teikiančios institucijos įgaliotam asmeniui I. G. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. N. ieškinį atsakovui A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad U. N. ir A. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. V.. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Bendro ūkio nebeveda nuo 2024 m. spalio mėn. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka mažamečio vaiko interesus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sūnus nuo gimimo gyvena tik su mama, ieškovė užtikrina sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina jo teisę į ugdymą, poilsį, sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sūnaus N gyvenamoji vieta nustatytina su jo mama, ieškove (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko tėvai gali pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (ne)nustatymo

CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė sutinka, kad atsakovas turi bendrauti su sūnumi, todėl pasiūlė bendravimo tvarkos projektą, kuris parengtas atsižvelgus į tai, jog atsakovas iš vis nerodo noro bendrauti, nors ieškovė nedraudžia matytis su vaiku, sūnus šiuo metu mažametis. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, jog ji norėtų, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, todėl ji nemato pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimo.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendrautų su vaiku, ar būtų išreiškęs norą bendrauti. Siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra detali ir konkreti, tačiau, kaip paaiškino ieškovė, taip yra dėl to, jog atsakovas iš vis nesidomi vaiku, todėl teismas tenkina ir šį ieškovės reikalavimą – nustato ieškovės pasiūlytą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Pasak ieškovės, sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimui vidutiniškai per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 600 Eur suma. Iš atsakovo prašo priteisti periodines 300 Eur dydžio išmokas vaikui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d., minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio. Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur dydžio (atskaičius mokesčius – 777 Eur). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

Kaip jau minėta, ieškovė teigė, jog vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 600 Eur. Nurodė, kad vaikui reikalingas ne tik maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, papildai). Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma.

Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis – nedirbanti, todėl jokių darbinių pajamų neturi, jos gaunamos pajamos sudaro: 461 Eur socialinė pašalpa, 194,60 Eur išmoka vaikui, ir tai kelia abejonių dėl jos galimybių patenkinti visus būtinuosius vaiko poreikius, todėl jos teiktino išlaikymo vaikui dydis nėra mažintinas.

Atsakovas šioje byloje nevykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie turtinę padėtį. Ieškovei atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. SODRA duomenų bazės duomenimis atsakovas dirba UAB ,,Forita‘‘, šiuo metu jo gaunamas užmokestis sudaro apie 1138 Eur/mėn. Nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių.

Taigi, spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, tame tarpe ir visų rūšių gaunamas pajamas; ii) byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi kokius nors sveikatos sutrikimus, ribojančius galimybės dirbti arba susirasti geriau apmokamą darbą; iii) byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius; iv) šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikui užtikrinimu.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina ieškovės prašoma suma - 300 Eur vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011. Teismas pastebi, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą vaikui. Ieškovė teigė, jog atsakovas išlaikymą neteikia nuo vaiko gimimo, t.y., nuo 2024 m. spalio 26 d., todėl išlaikymas vaikui priteisiamas nuo šios datos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio materialinio išlaikymo bylose (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) ir vienas turtinio pobūdžio (išlaikymo ir priteisimas) reikalavimus. Todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 195 Eur (114 Eur + 81 Eur) dydžio žyminis mokestis.

Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025 m. rugsėjo 29 d. Nr. APD-2025-10681). Pažymoje nurodyta, kad U. N. pagal 2025 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. ATS-2025-23902 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 250 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. V., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus N. V., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2024 m. spalio 26 d., iki vaiko pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant U. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

A. V. bendrauja su sūnumi N. V. iki jam sukaks treji metai kiekvieną sekmadienį po dvi valandas. Apie ketinimą aplankyti sūnų, informuodamas vaiko mamą U. N. telefonu prieš 24valandas ir susitaria abiem pusėm priimtiną laiką.

A. V. bendrauja su savo sūnumi N. V. nuo 2027 m. spalio 26 d. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį 11val. iš jo gyvenamosios vietos ir gražindamas jį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Apie ketinimą lankyti sūnų informuodamas vaiko mamą U. N. telefonu 24 val. prieš apsilankymą.

U. N. neprieštaraus ir skatins vaiko bendravimą su tėvu per visas šventes (Kūčias, Kalėdas, Velykas, tėvo dieną, tėvo gimtadienį), sudarydama sąlygas pasimatyti su sūnumi iš anksto šalims suderinus susitikimo laiką, trukmę ir vietą.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.