- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- eI-9183-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04336-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- V. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui V. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja arba VASA) kreipėsi į teismą su 2023 m. gegužės 15 d. patikslintu prašymu, prašydama priteisti iš atsakovo V. V. 814,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 41,71 Eur delspinigių.
Paaiškina, kad, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Pabrėžia, kad Rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Pažymi, kad atsakovas nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą adresu: Vilniaus sav., Vilniaus m., V. S. 2-oji g. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 79.75 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., V. S. 6-oji g. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus sav., Vilniaus m., G. V. g. 20 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 63.05 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., M. g. 5A (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 35.00 kv.; Vilniau sav., Vilniaus m., G. V. g. 22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 156.58 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., G. V. g. 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 153.70 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., V. S. 2-oji g. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus sav., Vilniaus m G. V. g. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 58.91 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., Ž. g. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 136.83 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., G. V. g. 26 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 308.10 kv. m.).
Atsakovui buvo suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, dėl ko susidarė 814,16 Eur įsiskolinimas.
VASA nurodo, kad atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl jam buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.) nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos, bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 41,71 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimą nurodo su pareiškėjos prašymu nesutinkantis ir prašo jį atmesti.
Teigia atsiskaitantis su pareiškėja už visas surenkamas ir tvarkomas atliekas. Nurodo, kad pareiškėjos reikalaujama rinkliavos suma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidariusi tik už atsakovui priklausančius statinius G. V. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22 (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 26 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Statiniai). Teigia, kad šiuose Statiniuose pareiškėjas nesurenka ir netvarko komunalinių atliekų, todėl neturi teisės reikalauti rinkliavos mokėjimo. Atsakovas nurodė rinkliavos už šiuos objektus mokėti nesutinkantis ir apie tai ne kartą yra pranešęs pareiškėjui.
Atsakovas atsisako mokėti rinkliavą tol, kol nėra pašalintos Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų valstybės institucijų sudarytos kliūtys naudotis Statiniais.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, iš fotonuotraukų akivaizdu, kad Statiniai nenaudojami, t. y. bunkeriai, parako sandėliai, pastatyti ir apipilti dideliu sluoksniu pylimo, ant kurio auga medžiai, ilgą laiką buvo įregistruoti kaip saugotina valstybinio miško teritorija. Nekilnojamojo turto registro pažymose nurodytas 60-70 proc. turto nusidėvėjimas. Į Statinius neįmanoma patekti, nėra įvažiavimo, nenumatyti, jokie servitutai.
Dalis Statinių, esančių G. V. 18, 20, 22, patenka į G. V. g. 18 sklypo, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Dėl šio sklypo nuomos mokesčio priteisimo šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla e2A-1864-803/2022. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad sklypo iš viso negalima naudoti, nes jis pažeidžia Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktą, pagal, kurį numatytas reikalavimas „galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlyti servitutą“. Šis sklypas nesusijungia nei su G. V., nei su kita gatve, todėl neįmanoma patekti į teritoriją.
Atsakovas pažymėjo, kad dėl daugybės kliūčių naudotis jam priklausančiu turtu tapo visiškai neįmanomu, nes į jį neįmanoma patekti, todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. atskirąja nutartimi kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl galimai pažeistų įstatymų, įtraukiant Statinius į privatizuojamų objektų sąrašą ir sudarant privatizavimo sandorius.
Atsakovas pažymėjo negalintis naudotis Statiniais, negalintis prie jų privažiuoti, jiems nėra priskirtas joks konteineris, kurio net nėra kur pastatyti, juose nėra elektros, vandens, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas tikrai neišveža ir netvarko komunalinių atliekų šiuose Statiniuose (toliau – Statiniai). Teigia, kad šiuose Statiniuose pareiškėja nesurenka ir netvarko komunalinių atliekų, todėl neturi teisės reikalauti rinkliavos mokėjimo. Nurodo Rinkliavos už šiuos objektus mokėti nesutinkantis ir apie tai ne kartą yra pranešęs pareiškėjai.
Nurodo nesiekiantis išbraukti objekto iš registro, o atsisako mokėti rinkliavą tol, kol nėra pašalintos Vilniaus m. savivaldybės ir kitų valstybinių institucijų sudarytos kliūtys naudotis Statiniais.
Teigia, jog iš fotonuotraukų akivaizdu, kad Statiniai nenaudojami, t. y. bunkeriai, parako sandėliai, pastatyti ir apipilti dideliu sluoksniu pylimo, ant kurio auga medžiai, kurie įregistruoti, ilgą laiką buvo įregistruoti kaip saugotina valstybinio miško teritorija. Nekilnojamojo turto registro pažymose nurodytas 60-70 proc. turto nusidėvėjimas. Į Statinius neįmanoma patekti, nėra įvažiavimo, nenumatyti, jokie servitutai.
Teigia ne kartą savo susirašinėdamas su pareiškėja nurodęs, kad kai tik bus pašalintos kliūtys šiuos statinius naudoti, jis neatsisako mokėti Rinkliavos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 814,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 41,71 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir Administratorius) prašymą.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą patenkino – priteisė iš atsakovo Administratoriui 877,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ir 47,36 Eur delspinigių, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
LVAT nurodė, kad įvertinusi byloje esančius duomenis (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1864-803/2022), konstatavo, kad šie duomenys patvirtina, jog atsakovas neturi objektyvios galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais G. V. g. 18, 20, 22, 24 ir 26, Vilniuje, todėl daro išvadą, kad atliekos šiuose nekilnojamojo turto objektuose nesusidaro, tokiu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti už minėtus nekilnojamojo turto objektus iš atsakovo kintamąją vietinės rinkliavos dalį. Atsižvelgdama į tai LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, ir netinkamai taikė vietines rinkliavas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys: Vilniaus sav., Vilniaus m., V. S. 2-oji g. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 79.75 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., V. S. 6-oji g. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus sav., Vilniaus m., G. V. g. 20 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 63.05 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., Miglos g. 5A (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 35.00 kv.; Vilniau sav., Vilniaus m., G. V. g. 22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 156.58 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., G. V. g. 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 153.70 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., V. S. 2-oji g. 11 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus sav., Vilniaus m G. V. g. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 58.91 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., Žygimantų g. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 136.83 kv. m.); Vilniaus sav., Vilniaus m., G. V. g. 26 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 308.10 kv. m.).
Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir reguliariai siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovas laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 877,01 Eur skola (už 2019 m. paskaičiuota rinkliavos suma 133,58 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2019 m. gruodžio 31 d.; už 2022 m. paskaičiuota rinkliavos suma 379,20 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gruodžio 31 d.; už 2021 m. paskaičiuota rinkliavos suma 364,23 Eur, rinkliava turėjo būti sumokėta iki 2021 m. gruodžio 31 d.).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą, kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Tai yra vietinės rinkliavos objekto nėra, kiek tai susiję su komunalinių atliekų surinkimu ir, atitinkamai, šių surinktų atliekų tvarkymu. Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį
Vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais 2017 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-818. Nuostatai (2018 m. kovo 21 d. redakcija) rinkliavą apibrėžė, kaip savivaldybės tarybos patvirtintą vietinę dvinarę Rinkliavą, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 20 punktas įtvirtina, kad rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 p.). Kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Nuostatų 35 p.). Pagal 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2020 m. sausio 1 d., galimybė atleisti nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo nebuvo įtvirtinta. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje Nuostatų redakcijoje numatyta, kad rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis yra taikoma rinkliavos lengvata – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies (Nuostatų 72.1 p.).
Pagal Nuostatų 36 punktą kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (2018 m. kovo 21 d. Nuostatų redakcija). Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis, kad kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus (Nuostatų 76 p.). Prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šios objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija (Nuostatų 77 p.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.
Teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-451-415/2023 konstatuoja, kad pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo.
Pagal Nuostatų 36 punktą kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (2018 m. kovo 21 d. Nuostatų redakcija). Nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis, kad kintamoji rinkliavos dalis neskaičiuojama rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus (Nuostatų 76 p.). Prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šios objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, atliekamas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija (Nuostatų 77 p.). Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3430-937/2022 išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo. Ieškinyje Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad žemės sklypas, esantis Vilniuje, G. V. g. 18, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pastatai - slėptuvės, esančios Vilniuje, G. V. g. 18, 20, 22, ir pastatai – sandėliai, esantys adresu G. V. g. 24, 26, Vilnius, nuosavybės teise priklauso V. V.. Slėptuvės ir sandėliai stovi ant laisvos valstybinės žemės. V. V. nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl yra susidariusi 7 294,98 Eur skola bei 1 173 Eur palūkanos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-3430-937/2022, Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo V. V. 7 294,98 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 294,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo V. V. 177,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1864-803/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad V. V. subjektinės teisės naudotis ir valdyti pastatus yra apribotos objektyviai. Konstatavo, kad su atsakovu nėra sudaryti jokie susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo, kuriame yra atsakovo privatizuoti pastatai Vilniuje, G. V. g. 18, 22, 24, 26. Žemės sklypas, kuriame yra pastatai adresu: G. V. g. 24, 26, nėra suformuotas, o slėptuvės, esančios G. V. g. 18, 20, 22, yra 0,5984 ha sklype, kuris patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją ir negali būti privatizuojamas, stovi nesuformuotame sklype. Be to, sklypas, kuris patenka į Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės miško teritoriją, nesusijungia nei su G. V. gatve, nei su jokia kita, todėl į teritoriją neįmanoma teisėtai patekti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti, ar sudaryti sandoriai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-1806-964/2023, Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atmetė.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti pastatus aptartuose Statiniuose yra apribotos, todėl pareiškėja neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą šiuose objektuose. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1864-803/2022 neabejotinai patvirtina, jog atsakovo veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti.
Teismo vertinimu, kai atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti turto objektus apribotos, nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti iš atsakovo kintamąją vietinės rinkliavos dalį.
Pareiškėja teismui 2023 m. gegužės 15 d. patikslintame prašyme dėl Rinkliavos priteisimo nurodo, kad rinkliavos mokėtojas turi daugiau nei vieną apmokestinamą jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą Vilniaus mieste, todėl šie objektai yra įtraukiami į vieną mokėjimo pranešimą, pateikiant bendrą mokėtiną rinkliavos sumą už visus objektus, todėl rinkliavos suma, o atitinkamai skola ir delspinigiai nėra išskaidomi. Kartu prie prašymo papildomai pateikė paskaičiavimo detalizaciją.
Teismui susipažinus su pateikta pareiškėjos paskaičiavimo detalizacija, įvertinus LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-451-415/2023, kurioje konstatuota, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti turto objektus apribotos, atsakovas kintamosios rinkliavos dalies neturi pareigos mokėti už šiuos toliau nurodytinus statinius: G. V. 18 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22 (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), 24 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 26 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daro išvadą, kad kintamoji rinkliavos dalis, kuri pateikta bendroje mokėtinoje rinkliavos sumoje išskaičiuojama, toliau teismui pateikiant išskaičiavimą:
125,48 Eur už 2019 m. laikotarpį (G. V. g. 18 - 8,41 Eur; G. V. g. 20 - 9,00 Eur; G. V. g. 22 - 22,36 Eur; G. V. g. 24 - 28,53 Eur; G. V. g. 26 - 57,18 Eur);
119,64 Eur už 2020 m. laikotarpį (G. V. g. 18 - 10,08 Eur; G. V. g. 20 - 10,80 Eur; G. V. g. 22 -26,64 Eur; G. V. g. 24 - 24,00 Eur; G. V. g. 26 - 48,12 Eur);
116,88 Eur už 2021 m. laikotarpį (G. V. g. 18 - 9,60 Eur; G. V. g. 20 - 10,32 Eur; G. V. g. 22 - 25,56 Eur; G. V. g. 24 - 23,76 Eur; G. V. g. 26 - 47,64 Eur.)
Taigi, LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-451-415/2023 konstatavus, jog atsakovas neturi pareigos mokėti kintamąją dalį už atliekų tvarkymą šiais numatytais adresais: G. V. g. 18, 20, 22, 24 ir 26, Vilniuje, teismas pareiškėjos skundą tenkina iš dalies ir iš atsakovo prašoma priteisti 814,16 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą mažintina iki 452,16 Eur. (814,16 -125,48-119,64-116,88=452,16 Eur).
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 41,71 Eur delspinigių už laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesumokėtas rinkliavų sumas (0,03 proc. nuo kiekvieną ketvirtį pradelstos dienos). Pareiškėja prašyme teismui pateikė delspinigių paskaičiavimą, pagrindžiančią jos prašomą priteisti delspinigių sumą.
Pagal Rinkliavos nuostatų 83 punktą delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Rinkliavos nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Taigi, atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, atitinkamai mažinama ir delspinigių suma – 452,16*0,03%*180d.=24,41.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. V. savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 452,16 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 16 centų) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pastoviąją rinkliavos dalį ir 24,41 Eur (dvidešimt keturis eurus 41 centą) delspinigių.
Likusią prašymo dalį dėl kintamosios vietinės rinkliavos skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.