- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-1864-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31241-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7 294,98 Eur skolą, 1 173 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pastatai - slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Slėptuvės ar Pastatai), ir pastatai – sandėliai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėliai ar Pastatai), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Slėptuvės ir Sandėliai stovi ant laisvos valstybinės žemės. Atsakovas nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl yra susidariusi 7 294,98 Eur skola. Taip pat atsakovas turi mokėti 1 173 Eur palūkanas už laiku neįvykdytą prievolę.
2. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4., 1.6. punktus savivaldybė, nebūdama valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, surenka pajamas už išnuomotą (naudojamą) valstybinę žemę, turi reikalavimo teisę dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriomis nustatyta mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Taisyklės taikomos nuo 2017 m. mokestinio laikotarpio.
3. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Taisyklių 3, 4 punktus atsakovui už naudojimąsi valstybine žeme yra apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Atsakovui 2021 m. rugsėjo 10 d. siųstas priminimas „Dėl žemės nuomos mokesčio“. Atsakovas pareikalavo pateikti paaiškinimą, kaip buvo apskaičiuotas mokestis. Ieškovė 2021 m. spalio 28 d. raštu pateikė atsakovui detalų išaiškinimą, kaip buvo apskaičiuotas nuomos mokestis. Atsakovas vengia mokėti žemės nuomos mokestį. Tiek Taisyklėse, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punkte nustatyta valstybinės žemės sklypų naudotojams pareiga sumokėti žemės nuomos mokestį į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Pagal CK 6.261 ir 6.210 straipsnius ieškovė apskaičiavo 1 173 Eur dydžio palūkanas, kurias turi mokėti atsakovas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas V. V. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Taisykles valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, išsinuomojęs ar kitais pagrindais naudojantis valstybinę žemę. Atsakovas nėra sudaręs jokios sutarties su ieškove, taip pat jam nėra žinomas joks kitas Žemės sklypo perdavimo teisinis pagrindas. Dėl to atsakovas nėra valstybinės žemės nuomininku. Atsakovui priklausantys Pastatai yra po žeme. Statiniams esant po žeme, sklypas nėra užstatomas ir netrukdo savininkei, valstybei, juo naudotis. Žemės sklypas požeminiam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas, nes ant požeminio statinio esančioje teritorijoje gali būti statomi kiti antžeminiai statiniai, kurių eksploatavimui teisės aktų nustatyta tvarka ir turėtų būti formuojamas žemės sklypas, arba teritorija pritaikoma kitoms gyventojų reikmėms. Naudojimasis požeminiais pastatais, neformuojant pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, gali būti užtikrinamas, nustatant žemės servitutą.
5. Žemės sklypas yra suformuotas ne prie Pastatų – tai yra valstybinės reikšmės miško teritorija. Pastatai yra specifiški, požeminiai, sklypai jiems nesuformuoti, o dalis Pastatų tiesiog yra valstybinio miško teritorijoje, todėl ir mokestis už Sandėlius buvo apskaičiuotas pagal į jų plotą. Tuo tarpu mokestis už Slėptuves skaičiuojamas, neatsižvelgiant į jų plotą, bet apmokestinant nuomos mokesčiu pagal visą Žemės sklypą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 dalį negalima valstybinės miško žemės sklypų patikėtiniams perduotų miško, žemės, sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu. Žemės sklypas yra valstybinės reikšmės miške, todėl ieškovė sklypo neturi teisės jo išnuomoti. Atskiri žemės sklypai prie Pastatų nėra suformuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo V. V. 7 294,98 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 294,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo V. V. 177,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad Pastatų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, jog privatizavimo objektams (Sandėliams) žemės sklypas nėra suformuotas, jie patenka į draustinį ir valstybinės reikšmės miško plotą, o privatizavimo objektai (Slėptuvės) yra 0,5984 ha sklype, kuris patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją ir negali būti privatizuojamas.
8. Kadangi atsakovui priklausantys Pastatai yra valstybei priklausančiame Žemės sklype, vien susitarimo tarp atsakovo ir Nacionalinės žemės tarnybos, kaip žemės sklypo patikėtinės, nebuvimas neatleidžia atsakovo, kaip faktinio Žemės sklypo naudotojo, nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo. Pagal Taisykles žemės nuomos mokestis mokamas net ir tuo atveju, kai žemės sklypas net nėra suformuotas (tokiu atveju jis nėra kokiu nors susitarimu perduodamas atitinkamam asmeniui). Dėl to atsakovo argumentas dėl susitarimo nebuvimo, kaip pagrindo nemokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, negali būti laikomas pagrįstu. Kadangi Slėptuvės stovi valstybei priklausančiame Žemės sklype, atsakovo argumentai, kad jos yra po žeme, Žemės sklypas nėra užstatomas ir netrukdo valstybei juo naudotis, taip pat neturi reikšmės ir nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo.
9. Ieškovė atsakovo mokėtiną mokestį apskaičiavo pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 8.3 ir 8.6 punktus (redakcija nuo 2015 m.), 8.3 ir 8.7 punktus (redakcija nuo 2016 m.), 8.1 ir 8.5 punktus (redakcija nuo 2017 m.). Nors atsakovas nurodo, kad mokesčiai ginčo statiniams yra skaičiuojami skirtingai, tačiau toks skaičiavimas yra grindžiamas tuo, kad kai kurie Pastatai yra nesuformuotame sklype, o kiti – suformuotame. Būtent nuo šių aplinkybių priklauso mokesčio skaičiavimas, kuris detaliai atskleistas ieškovės pateiktame žemės nuomos mokesčio prievolių apskaičiavimo lentelėje. Teismas nenustatė, kad mokesčiai būtų apskaičiuoti, pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 294,98 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2015 m. - 2020 m. tenkintinas.
10. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas už Pastatus yra anksčiau mokėjęs valstybinės žemės nuomos mokestį, ar kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d. atsakovui būtų siuntusi nors vieną pranešimą (priminimą) apie jo pareigą mokėti nurodytą mokestį. Ieškovė pateikė tik 2020 m. pranešimą atsakovui dėl jo pareigos mokėti skolą ir 2021 m. rugsėjo priminimą atsakovui dėl skolos sumokėjimo. Duomenų apie šio priminimo įteikimą atsakovui nepateikė. Ieškovė raštą atsakovui dėl mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo taip pat parengė tik 2021 m. spalio mėnesį. Taigi, ieškovė nepagrindė, kad ji atsakovą informavo apie prievolę mokėti žemės nuomos mokestį, kad atsakovas, žinodamas apie tokią prievolę, sąmoningai praleido terminą sumokėti skolą. Dėl to teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 173 Eur palūkanas už mokestines prievoles, susidariusias už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d., kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti ieškovei iš atsakovo palūkanas, ir šią ieškinio dalį tenkinti – priteisti ieškovei iš atsakovo 1 173,00 Eur palūkanų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pagal CK 6.210 straipsnį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi palūkanų dydį nustato įstatymas. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovo 1 173 Eur palūkanas. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė nepagrindė, jog ji informavo atsakovą apie prievolę mokėti ginčo mokestį, kad atsakovas, žinodamas apie tokią prievolę, sąmoningai praleido terminą sumokėti skolą. Valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas, įgijus nuosavybės teisę į pastatus (jų dalis) ar statinius, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos sutartis nėra sudaryta ir kuri nėra perduota valdyti patikėjimo teise, panaudos sutartimi ar kitu teisiniu pagrindu.
11.2. Įstatymu yra įtvirtinta pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir tuo atveju, jeigu nėra sudaryta nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau yra naudojamasi valstybine žeme. Taigi atsakovas turėjo prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Tiek Taisyklėse, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
11.3. Materialinės palūkanos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, todėl tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti pagrindinę skolą. Šios palūkanos yra kompensacija už kreditoriaus negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu įprastai protingai naudotųsi savo lėšomis. Sistemiškai aiškinant CK 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas, pripažintina, kad įstatymų leidėjas šiuose straipsniuose įtvirtina prezumpciją, jog dėl piniginės prievolės praleidimo kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų forma ir šie minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra neįrodinėtini.
11.4. Pranešimas (priminimas) apie asmens pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį negali būti vertinamas, kaip pagrindas mokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovui pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nustatyta Taisyklių 17 punkte, pagal kurį valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai mokestį privalo sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Taigi atsakovas yra įpareigotas valstybinės žemės nuomos mokestį sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos, o ne laukti Vilniaus miesto savivaldybės pranešimo (priminimo) sumokėti minėtą mokestį.
11.5. Aplinkybė, kad atsakovui nebuvo siunčiami pranešimai (priminimai) apie mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį, negali būti laikoma pateisinama priežastimi atsakovui nemokėti mokesčio laiku pagal teisės aktų nuostatas. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė pranešimą dėl ginčo mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo parengė tik 2021 m. spalį, nepaneigia fakto, jog terminas įvykdyti mokestines prievoles yra praleistas. Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, sudaro savivaldybių finansinius išteklius.
12. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pastatai yra valstybinio miško žemėje, kuri pagal imperatyvias įstatymų nuostatas negali būti nuomojama. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 12 punktą valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalį patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalį valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai. Taigi valstybinės reikšmės miškai (miesto miškai) negalėjo ir negali būti išnuomoti atsakovui.
12.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Slėptuvės neturi antžeminės dalies, kurios plotas nenaudojamas, nes tam nėra poreikio. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal teismų praktiką statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga. Slėptuvei iš viso nėra būtinas antžeminis žemės plotas, nes slėptuvė yra po žeme ir gali funkcionuoti be antžeminio žemės ploto.
12.3. Žemės sklypas, kuriame yra Slėptuvės, nėra skirtas pastatams eksploatuoti, nes 2008 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartyse nurodyta, jog privatizavimo objektas yra 0,5984 ha ploto sklype, kuris patenka į Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės miško teritoriją ir negali būti privatizuojamas. Sutartyse nurodyta, kad Pastatai tik patenka į šį sklypą, bet nėra skirti statiniams eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento 2006 m. birželio 2 d. rašte, esančiame sutarčių priedu, nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo formuoti sklypus prie šių Pastatų.
12.4. Žemės sklypo iš viso negalima naudoti, nes jis pažeidžia Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktą, kuriame numatytas reikalavimas – galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlyti servitutą. Šis Žemės sklypas nesusijungia su jokia gatve, todėl į teritoriją neįmanoma patekti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas daug kartų kreipėsi dėl servitutų suteikimo, tačiau jie vis nėra suteikiami. Taigi, formuojant Žemės sklypą, nebuvo galvojama apie Pastatų eksploatavimą.
12.5. Tikėtina, kad formuojant Žemės sklypą padaryta grubių klaidų, nes Nekilnojamojo turto registre nurodytas 0,5984 ha Žemės sklypo užstatymo plotas Tuo tarpu visas sklypo plotas yra 0,5984 ha, tai yra užstatytas 100 proc. Į šią teritoriją patenka atsakovui priklausančios Slėptuvės, kurių bendras užstatymo plotas pagal Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašus yra 0,0575 ha ir sudaro 9,6 proc. užstatymą Žemės sklypo teritorijoje. Duomenų, kad sklype būtų daugiau statinių, nėra. Tikėtina, kad ši klaida galėjo ir nulemti tokio nepagrįstai didelio sklypo formavimą. Dėl to Žemės sklypas neturi būti laikomas atsakovui priklausantiems statiniams eksploatuoti suformuotu sklypu.
Šalies argumentai
12.6. Žemės įstatyme atleidžiama nuo valstybinės žemės mokesčio draustinių teritorijoje. Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta mokesčio lengvata, taip pat, kad žemės mokesčiu neapmokestinama valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių geologinių, geomorfologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę. Žemės sklypo užstatytas plotas yra 0,0575 ha. Nors nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl žemės nuomos mokesčio, tačiau pagal analogiją atsakovui turėtų būti taikoma Žemės įstatyme nustatyta lengvata ir dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo.
12.7. Taisyklės galiojo iki 2020 m. liepos 16 d. ir šiuo metu negalioja. Į bylą pateiktas 2020 m. pranešimas atsakovui dėl jo pareigos mokėti skolą. Ieškovė į bylą pateikė tik 2021 m. rugsėjo priminimą atsakovui dėl skolos sumokėjimo, tačiau duomenų apie šio priminimo įteikimą atsakovui nepateikė. Ieškovė raštą atsakovui dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo taip pat parengė tik 2021 m. spalio mėnesį.
12.8. Pastatai patenka į draustinį ir valstybinės reikšmės miško plotą. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 punktą valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie ginčo teritorijos patikėjimo teise perdavimo ieškovei. Atsakovas teismo prašė įtraukti į bylą Nacionalinę žemės tarnybą, kuriai suteikta teisė išnuomoti valstybinės žemės sklypus. Valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Taigi teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas ir dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. V. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovė pagal Taisyklių 7 punktą turėjo pareigą apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio dydį fiziniams asmenims ir apie tai informuoti iki kalendorinių metų lapkričio 1 d. Taip pat Taisyklėse nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Mokesčių skyrius ne vėliau kaip iki kitų metų lapkričio 1 d. patikrina juridinių asmenų pateiktą mokesčio deklaraciją. Nustačius neteisingo mokesčio deklaracijos užpildymo faktą arba kitus netikslumus, mokesčio mokėtojui apie klaidas pranešama raštu, nustatant 15 dienų terminą trūkumams ar kitiems netikslumams pašalinti, skaičiuojamą nuo pranešimo apie tokius trūkumus ar kitus netikslumus gavimo dienos. Šios savo pareigos ieškovė nevykdė. Atsakovas tik iš ieškovės 2021 m. rugsėjo mėnesio priminimo pirmą kartą sužinojo apie tokio nuomos mokesčio skaičiavimą.
13.2. Žemės sklypas nėra užstatytas, nes įsigydamas Pastatus, atsakovas buvo informuotas, kad Žemės sklypas yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti privatizuojamas, taip pat pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, jog sklypai prie visų Pastatų negali būti formuojami. Atsakovas Pastatus įsigijo 2006-2008 m. Tuo tarpu Taisyklės, kuriomis nustatomas žemės nuomos mokesčio mokėjimas, įsigaliojo 2014 m. Tačiau ieškovė kasmet neapskaičiuodavo (neinformuodavo) atsakovo apie tokio mokesčio atsiradimą, netikrino atsakovo mokesčio deklaracijų, nenustatydavo terminų trūkumams šalinti. Tuo tarpu pats atsakovas turėjo labai svarbius dokumentus ir svarius argumentus, dėl kurių jis buvo įsitikinęs, kad Taisyklės jam neturėtų būti taikomos.
Atsiliepimas
13.3. Jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, kilę neaiškumai ir problemos galėjo būti pastebėtos ir išspręstos anksčiau. Tikėtina, kad ieškovė nevykdė Taisyklių 7 punkte nustatytų pareigų kaip tik todėl, kad ir pati nebuvo tikra, ar atsakovas turi mokėti žemės nuomos mokestį. Pastatai labai specifiški, yra daugybė klaidų bei netikslumų suformuotame Žemės sklype ir pan. Kadangi ieškovė nevykdė nustatytų pareigų, iš atsakovo yra nepagrįstai reikalaujama palūkanų.
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovas Slėptuves įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir registravo savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Dėl to atsakovas pripažintinas Slėptuvių savininku ir naudotoju, už jų naudojimą jam pagrįstai buvo skaičiuojamas ir priteistas nesumokėtas žemės nuomos mokestis. Pirkimo-pardavimo sutarčių 2 punktuose nurodyta, kad Slėptuvės stovi valstybiniuose žemės sklypuose, kurie yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje ir negali būti privatizuojami. Atsakovas jau pirkdamas Pastatus žinojo, kokiuose sklypuose jie yra, taip pat žinojo, kad šie sklypai yra valstybiniai, jų dalių nuosavybės teise jis išsipirkti negali. Taigi žinojo žemės sklypams taikomus apribojimus.
14.2. Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi atsakovui, kaip valstybinės žemės naudotojui, pagrįstai už naudojimąsi valstybine žeme buvo skaičiuojamas ir priteistas valstybinės žemės nuomos mokestis. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama, ar atsakovas turi teisę išsinuomoti pagal nuomos sutartį ar pirkti valstybinės žemės sklypą, taip pat nėra sprendžiami sklypų formavimo turimiems Pastatams eksploatuoti klausimai. Atsakovui prievolės apskaičiuotos, kaip valstybinės žemės naudotojui, pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, o ne kaip nuomininkui, sudariusiam valstybinės žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimas
14.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindai, nes į bylą nebuvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba. Į bylą trečiaisiais asmenimis traukiami asmenys, kurių teisėms arba pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Tuo tarpu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimo priežastimi buvo nurodęs teismui tam tikrų jo nurodytų faktinių aplinkybių patvirtinimą. Dėl to teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo. Valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas, įgijus nuosavybės teisę į pastatus (jų dalis) ar statinius, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos sutartis nėra sudaryta ir kuri nėra perduota valdyti patikėjimo teise, panaudos sutartimi ar kitu teisiniu pagrindu. Atsakovas turėjo prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nesant sutarties su Nacionaline žemės tarnyba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Byloje kilo ginčas dėl mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu, kuris yra adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jame yra atsakovo privatizuoti pastatai – slėptuvės.
16. Atsakovui iš viso priklauso šie pastatai: slėptuvė adresu: (duomenys neskelbtini), 63,41 kv. m., slėptuvė adresu: (duomenys neskelbtini), 63,41 kv. m., slėptuvė adresu: (duomenys neskelbtini), 153,52 kv. m., sandėlis adresu: (duomenys neskelbtini), 153,70 kv. m., sandėlis adresu: (duomenys neskelbtini) (adresas neįregistruotas), (duomenys neskelbtini), 308,10 kv. m.
17. Minėta, atsakovas nuosavybėn įgijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis (Nr.29-08, 30-08, 31-08), kuriose nurodyta, kad privatizavimo objektas yra 0,5984 ha ploto sklype, „kuris patenka į Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės miško teritoriją ir negali būti privatizuojamas (Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento 2006-06-02 raštas (Nr. A9951-9083-(14.6-MPD-0) ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-10-12 raštas Nr. (31)-1.2-4271-(3.31))“. Sutartyse nurodyta, kad pastatai tik patenka į šį sklypą, bet nėra skirti statiniams eksploatuoti.
18. Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento 2006 m. birželio 2 d. rašte Nr. A9951-9083-(14.6-MPD-0), prisegtame, kaip Sutarčių priedas, nurodyta, jog „Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, neturime teisinio pagrindo formuoti sklypus prie šių statinių“.
19. Apibendrinus faktinę situaciją, darytina išvada, jog su atsakovu nėra sudaryti jokie susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo, kuriame yra atsakovo privatizuoti pastatai (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra pastatai adresu: (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, o slėptuvės, esančios (duomenys neskelbtini), yra 0,5984 ha sklype, kuris patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją ir negali būti privatizuojamas. stovi nesuformuotame sklype.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog į sklypas, kuris patenka į Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės miško teritoriją, nesusijungia nei su (duomenys neskelbtini) gatve, nei su jokia kita, todėl į teritoriją neįmanoma teisėtai patekti.
21. Apeliantas teigia, jog neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio, nes negali patekti į teritoriją, kurioje yra jam priklausantys statiniai; jis daug kartų kreipėsi dėl servitutų suteikimo, tačiau jie vis nėra suteikiami, todėl pastatų eksploatavimas negalimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas privatizavo nekilnojamuosius daiktus. Vadinasi, jis turi subjektinę nuosavybės teisę, kuri reiškia konkretaus asmens teisę aktų nustatyta tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti tam tikromis turtinėmis gėrybėmis (E. Baranauskas, K. Laurinavičius, V. Pakalniškis, D. Vasarienė. Daiktinė teisė. Vilnius, 2010. P. 57). Valdymas – tai teisė nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimasis daiktu – tai savininko teisinė galia visapusiškai naudoti nuosavybės teisės objektą. Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.
23. Ieškovė Savivaldybė skaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį už, kaip ji nurodė, atsakovo naudojamus 0,5984 ha, 0,0237 ha; 0,0253 ha valstybinės žemės sklypo plotus, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad 2015-2020 metais susidarė 7294,98 Eur įsiskolinimas už naudojimąsi valstybine žeme.
24. Taigi byloje susiklostė situacija, kad ieškovė skaičiuoja įsiskolinimą už naudojimąsi valstybine žeme, nors atsakovas (apeliantas) teigia, jog jo naudojimosi daiktinė teise nekilnojamaisiais daiktais (CK 4. 37 straipsnis) yra apribota dėl pačios ieškovės ir valstybės veiksmų.
25. Be to, apeliantas teigia, kad apskaičiuotas mokestis yra nepagrįstas, nes formuojant sklypą padaryta grubių klaidų, t. y. pagal 2021 m. lapkričio 25 d. Nekilnojamojo turto registro bazės duomenų išrašą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo užstatymo plotas nurodytas – 0,5984 ha, tuo tarpu visas sklypo plotas 0,5984 ha (t. y. užstatymas 100 proc.) Į šią teritoriją patenka apeliantui priklausantys trys statiniai ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras užstatymo plotas pagal Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašus yra 0,0575 ha (t. y. viso 575 kv. m., susidedantys iš: 165 kv. m. ((duomenys neskelbtini)), 165 kv. m. ((duomenys neskelbtini)), 245 kv. m. ((duomenys neskelbtini)) ir sudaro užstatymą 9,6 proc. (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje. Duomenų, kad sklype būtų daugiau statinių – nėra. Taigi apeliantas bylos nagrinėjimo metu argumentavo ieškinio nepagrįstumą ir tuo, kad neteisingai nustatytos ir įregistruotos įrodinėjamo kaip atsakovo naudojamo valstybės žemės sklypo ribos ir plotas. Kitaip tariant, apeliantui teigiant, kad buvo nepagrįstai suformuotas tokio dydžio sklypas, pirmosios instancijos teismas privalėjo ne tik įtraukti valstybės žemės patikėtinį į bylos nagrinėjimą, bet ir išsiaiškinti aplinkybę dėl ginčo sklypo dydžio, nes nuo to priklausė ieškinio patenkinimo galimybė.
26. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai yra byloje turėjo dalyvauti Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nutaria panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Pažymėtina, kad būtent Privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkte yra nurodyta, jog slėptuvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Vykdant bet kokią veiklą būtina suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentu. Jau nurodyta, kad Departamento 2006 m. birželio 2 d. rašte Nr. A9951-9083-(14.6-MPD-0), prisegtame, kaip Sutarčių priedas nurodyta, jog <..> „Statiniai pastatyti stačiame šlaite, išreikštame reljefe. Ant statinių auga medžiai, kurie turi būti saugomi. Būtina sąlyga atlikti mokslinius tyrimus, ar statinių rūsiuose nėra apsigyvenę šikšnosparniai, kūne įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.<...> Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, neturime teisinio pagrindo formuoti sklypus prie šių statinių“. Tai reiškia, kad atsakovo subjektinės teisės naudotis ir valdyti pastatus yra apribotos objektyviai.
28. Byloje susiklosto situacija, jog valstybei priklausant žemė, kurioje yra atsakovo privatizuoti objektai, negali būti formuojama aplink pastatus ir todėl nuomojama. Ši aplinkybė buvo žinoma nuo privatizavimo sandorio sudarymo. Nesant teisėto pagrindo naudotis valstybei priklausančia žeme, dėl ko galėtų būti skaičiuojamas nuomos mokestis, bylą grąžinus iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti, ar sudaryti sandoriai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos. Pastebėtina, kad pats apeliantas nurodė, jog sklypo aplamai negalima naudoti, nes tai neatitinka Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 542/D1513 patvirtinto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 p., pagal, kurį numatytas reikalavimas “galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlyti servitutą”.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bei šis turtas privatizuojamas tik tiksliai laikantis įstatymų ir kitų teisės normų nuostatų. Pažymėtina, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas naudojamas ir juo disponuojama laikantis viešosios teisės principo, reiškiančio, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
30. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įtrauktais dalyvauti asmenimis turi būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentas ir VĮ Turto bankas, perėmęs VĮ Valstybės turto fondo teises ir pareigas.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, šios savo išvados tinkamai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl nuomos mokesčio priteisimo. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, klausimas dėl nuomos mokesčio skaičiavimo pagrįstumo ir privatizavimo sandorių teisėtumo perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinamu nagrinėti iš naujo sutarties sąlygų sąžiningumo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.