Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-437-260/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-12
Bylos Nr.: e2A-437-260/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00496-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: E. T.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui

Kategorijos

2.1.1.3.3Sutarties laisvės principas

Civilinė byla Nr. e2A-437-260/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00496-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5699-922/2018 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei E. T., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui (toliau – NŽT Varėnos skyrius), dėl žemės sklypų sujungimo sutarties pripažinimo sudaryta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. T. 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. T., kuriame prašė pripažinti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sujungimo sutartį tarp A. T. ir E. T. sudaryta, suformuojant naują 0,4948 ha žemės sklypą, pagal kurią bendraturčiams A. T. tenka 2425/4948 dalis šio žemės sklypo, o E. T. tenka 2523/4948 dalis šio žemės sklypo.

2. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrai priklauso ūkininko sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis šalims priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmeninės nuosavybės teise valdomi ūkiniai pastatai. Prasidėjus žemės reformai ir nuosavybės teisių atkūrimo procesui šalys padavė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų P. ir F. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Z. kaimo žemės reformos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo suprojektuotas 0,25 ha kitos paskirties žemės sklypas, skirtas dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatacijai, o ieškovui buvo suprojektuotas 0,24 ha žemės sklypas kitos dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatacijai. Gyvenamojo namo eksploatacijai buvo suprojektuoti du žemės sklypai (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypus, tarp jų ir 0,25 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypus, tarp jų ir 0,24 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau iš jų nebuvo galima įmanoma nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų ribų. 1999 metais viena namų valda buvo suprojektuota dviem atskirais žemės sklypais, kurių bendra riba kirto gyvenamąjį namą. Du atskiri vienos namų valdos žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypai arba žemės sklypai, arba ieškovo, arba atsakovės žemės sklypai), tačiau žemės sklypų ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos, nes parengti žemės sklypų planai (abrisai) buvo neaiškūs ir prieštaravo nuostatai, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Keli žemės sklypai negalėjo būti formuojami po vienu jau suformuotu ir įregistruotu Nekilnojamojo turto registre statiniu. Siekdamos ištaisyti pažeidimus šalys 2013 m. sausio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui pateikė prašymą suformuoti vieną namų valdos žemės sklypą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Tenkindamas prašymą, NŽT vedėjas 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Z. kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą ir panaikino žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribą bei tokiu būdu suprojektavo vieną kitos paskirties žemės sklypą statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai. 2014 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė Ž. G. atliko naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią suderino, tiek ieškovas, tiek atsakovė E. T., pasirašydami žemės sklypo plane. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkyti sujungiant juos į vieną žemės sklypą ir patvirtinti naujai suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės Ž. G. 2015 m. vasario 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas ieškovo prašymas įregistruoti nuosavybės teises į sujungimo būdu suformuotą žemės sklypą, pertvarkius jam ir atsakovei priklausančius žemės sklypus, tačiau VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovo prašymo netenkinti, kadangi nebuvo pateikta žemės sklypų sujungimo sutartis. NŽT 2017 m. gruodžio 7 d. rašte nurodė, jog vienintelis trūkumas dėl kurio ieškovo prašymas įregistruoti vieną žemės sklypą, suformuotą sujungus žemės sklypus, netenkinamas, kadangi nėra pateikta žemės sklypų sujungimo sutartis, kurią ieškovas turi pasirašyti kartu su atsakove. 2018 m. gegužės 11 d. prašymu ieškovas kvietė atsakovę atvykti į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą, žemės sklypų turto sujungimo sutarties sudarymui bei pasirašymui. Tačiau nustatytą dieną atsakovė neatvyko. Žemės sklypų sujungimo sutartis liko nesudaryta. Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo vengia notarinėje kontoroje pasirašyti sudarytą žemės sklypų sujungimo sutartį, kurios visos sąlygos buvo aptartos ir šalių suderintos. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas neturi galimybės įregistruoti žemės sklypą VĮ Registrų centre. Tokiu būdu pažeidžiamos ieškovo teisės ir interesai. Ieškovas laiko, jog susitarimas dėl žemės sklypų sujungimo su atsakove buvo sudarytas, nes buvo aptartos ir suderintos visos esminės sutarties sąlygos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. T. 2018 m. liepos 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ji nėra sklypo bendrasavininkė su ieškovu, jų namų valdų sklypai atskiri, kiekvienas savo nuosavybėn iš valstybės įgiję atskirus namų valdos sklypus. Atsakovė nuosavybės teisę į 0,25 ha sklypą įgijo apskrities viršininko 1999 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre yra suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2000 m. vasario 11 d. atsakovei išduotas pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį. Žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus, parengtas žemės valdos planas, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Z. kaime šalims bendrąja daline nuosavybe (po 1/2 dalį) priklauso gyvenamasis namas. Ūkiniai pastatai nėra bendra nuosavybė, kiekvienas savininkas nuosavybės teisėmis valdo atskirus ūkinius pastatus. Naudojimasis gyvenamuoju namu yra susiklostęs faktiniu naudojimu, kiekvienam naudojantis atskiromis namo dalimis. Atsakovei priklausančiame 0,25 ha namų valdos sklype išsidėstę tik jai priklausantys statiniai - ūkiniai pastatai, bei jos naudojama gyvenamojo namo dalis. Namo bendraturčiui (ieškovui) buvo suformuotas ir perduotas jo nuosavybėn atskiras 0,24 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame yra jo naudojama namo dalis ir išsidėstę jo ūkiniai pastatai, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 25 d. atsakovė sudarė su UAB Nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2500 ha kadastrinių matavimų, už šią paslaugą sumokėjo. Atsakovė šia sutartimi siekė tik jai priklausančio 0,25 ha dydžio sklypo kadastrinių matavimų, ką patvirtina sutartis ir mokėjimo už kadastrinius matavimus dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kurių tikslas buvo ne bendro sklypo su ieškovu sukūrimas, o savo nuosavo sklypo ribų nustatymas, kad kitiems kaimynams būtų aiškios jos sklypo ribos. Ieškovas dėl savo sklypo kadastrinių matavimų kreipėsi į tą pačią įmonę, todėl kadastrinių matavimų atlikimo procese įmonės darbuotojai Ž. G. suklaidinus atsakovę, paaiškinant, kad atliekant sklypo kadastrinius matavimus sklypo riba negali eiti per pastatą (gyvenamąjį namą), kad tai draudžiama, ši, neturėdama kitos išeities, per klaidą 2013 m. sausio 30 d. pasirašė prašymą, adresuotą NŽT Varėnos skyriui, kad prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), būtų suformuotas vienas namų valdos žemės sklypas. Pasirašydama prašymą atsakovė, atsižvelgiant į jos amžių, išsilavinimą (pradinis, mažai raštinga), gyvenimo patirtį (neturėjo patirties sklypų formavimo, kadastrinių matavimų, sandorių sudarymo, nuosavybės formos keitimo klausimais), nesuprato, kad gali prarasti savo asmeninę nuosavybę į namų valdos sklypą. Vėliau ji VĮ Registrų centre ir notarinėje kontoroje išsiaiškino, kad UAB Nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja jai suteikė klaidingą informaciją, kad realizavus jos pateiktą prašymą – sudarius notarinį susitarimą dėl sklypų sujungimo, ji netektų savo asmeninės nuosavybės į turimą konkretų namų valdos sklypą, o būtų bendraturtė su ieškovu, todėl raštu kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, prašydama paaiškinti, ar gali sklypo riba eiti per pastatą. NŽT Varėnos skyrius 2017 m. vasario 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino atsakovei, kad nustatant jos ir namo bendrasavininkio žemės sklypų ribas kadastriniais matavimais, bendra šių žemės sklypų riba gali kirsti statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet atsakovė raštu savo prašymą dėl vieno sklypo formavimo atšaukė, apie tai nurodė NŽT Varėnos skyriui 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymuose. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 15 d. ir 2015 m. kovo 17 d. įsakymai laikytini tik prielaida sklypų savininkams sudaryti sutartį dėl bendros nuosavybės į sklypą sukūrimo, tačiau patys savaime materialinių teisinių santykių nesukuria ir nepakeičia. Tai nurodyta VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2017 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl NŽT Varėnos skyrius, neturėdamas žemės sklypų savininkų notariškai patvirtinto susitarimo sujungti savo sklypus į bendrą sklypą, taip sukuriant bendrą dalinę nuosavybę, neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti įsakymų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės siekį sukurti su ieškovu bendrą dalinę nuosavybę sujungiant savo asmeninės nuosavybės teisėmis valdomą namų valdos žemės sklypą su ieškovo namų valdos žemės sklypu. Tokio pasiūlymo ieškovas nebuvo pateikęs atsakovei. Tuo labiau, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl sutarties sąlygų. Teismas negali priverstinai nustatyti, kad tarp šalių tokia sutartis buvo sudaryta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnis). Ieškovo reikalavimas, kad atsakovė sudarytų su juo notarinę sutartį dėl namų valdos sklypų sujungimo yra neteisėtas, pažeidžiantis atsakovės teises, kurių apsaugą garantuoja įstatymai, ir pažeidžiantis sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. T. atsakovei E. T. 500 Eur ir valstybei 10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovė neketina sudaryti žemės sklypų sujungimo sutarties ir tai atitinka dabartinę jos valią, o ieškovas neginčija tos aplinkybės, jog žemės sklypų sujungimas yra naudingas tik jam, o atsakovė, nesudarydama sutarties, tariamai pažeidžia jo interesus, kurie turėtų būti ginami teisme. Tarp šalių ginčas kilęs dėl to ar laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d., kai atsakovė kartu su ieškovu pasirašė prašymą NŽT Varėnos skyriui, prašydami iš dviejų sklypų suformuoti vieną, iki pat 2017 m. vasario 13 d., atitiko tikrąją atsakovės valią sujungti į vieną savo ir ieškovo žemės sklypus. 2017 m. vasario 13 d. datą teismas laikė svarbia tuo, kad atsakovė, gavusi rašytinį atsakymą iš NŽT Varėnos skyriaus, galutinai suprato ir išsklaidė savo abejones dėl žemės sklypų ribos galėjimo eiti per gyvenamąjį namą ir galimybes atlikti tik atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus nepriklausomai nuo ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tiksliau teismo posėdžio metu nurodė ieškovo sutuoktinė, kad ieškovui ir jo šeimai nevisiškai tinka ir patinka esama žemės sklypų riba, kadangi atsakovei tenka didesnė nei ieškovui vidinio kiemo dalis.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei esama žemės sklypų riba tiko ir tinka, ji neketina jos keisti, jos keisti ji neturėjo priežasties ir 2013 metais, nes faktinis gyvenamojo namo ir žemės sklypų naudojimas yra išlikęs nuo 1999 metų, nustatytas aplinkybes, jų sisteminę visumą, laikė, kad atsakovė pasiekė įrodinėjimo tikslą ir įtikino teismą, jog aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (atsakovės tikroji, nepakitusi valia nesujungti sklypų į vieną), egzistuoja. Teismas nurodė, kad atsakovė yra sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų garbaus amžiaus, garbaus amžiaus ji buvo ir tada kai buvo inicijuotos su žemės sklypų sujungimu susijusios procedūros. Teismas atsakovės atsikirtimus, jog suklaidinimą lėmė jos amžius, išsilavinimas (pradinis, mažai raštinga), gyvenimo patirtis (neturėjo patirties sklypų formavimo, kadastrinių matavimų, sandorių sudarymo, nuosavybės formos keitimo klausimais) laikė visiškai pagrįstais ir įtikinamais. Todėl ieškovo argumento, kad tariama laikinai buvusi atsakovės valia sujungti žemės sklypus susijusi su siekiu ištaisyti žemės sklypų ribos neaiškumus, teismas nelaikė pagrįstu ar įrodytu. Teismas paminėjo, kad atsakovė dar 2011 m. spalio 25 d. sudarė su UAB Nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,25 ha kadastrinių matavimų, už šią paslaugą sumokėjo. 2011 m. spalio 25 d. sutartis buvo sudaryta tik dėl atsakovei priklausančio 0,25 ha dydžio sklypo kadastrinių matavimų. Šiais dokumentais įrodoma, kad atsakovė 2011 m. spalio 25 d. sutartimi siekė tik savo nuosavo sklypo kadastrinių matavimų. Nors ieškovas neakcentuoja šios sutarties, tačiau būtent jos sudarymas atskleidžia tikrąją atsakovės valią, t. y. tiksliaisiais matavimais įtvirtinti esamą žemės sklypų ribą. Ieškovas, kaip kaimyninio sklypo savininkas gavęs atitinkamą pranešimą apie matavimo procedūrų inicijavimą ir galimai supratęs, kad jam netinkanti žemės sklypų riba bus galutinai įtvirtinta, ėmėsi iniciatyvos (tai rodo jo tolimesni 2013-2018 m. atlikti veiksmai) sujungti savo ir atsakovės žemės sklypus į bendrą vienetą. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis su atsakove ne tik kartu pateikė 2013 m. sausio 30 d. prašymą, bet ir tai, kad atsakovės dukra I. B., turėdama atsakovės įgaliojimą, pasirašė 2014 m. liepos 18 d. žemės sklypo plane bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas laikė kaip atsakovės suklaidinimo rezultatą, kad esą egzistuoja tam tikros teisinės kliūtys atlikti atsakovės žemės sklypo tiksliuosius matavimus ir procedūra turi būti tokia, kokios siekia ieškovas. Tiksliuosius matavimus ieškovas siekė atlikti ir vienas juos 2014 m. liepos 23 d. UAB Nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“ užsakė, tokiu būdu ruošdamasis ir sudarydamas sąlygas sklypų sujungimui.

8. Teismas trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad atsakovė neginčijo NŽT Varėnos skyriaus priimtų sprendimų, nelaikė reikšminga. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo skųsti sprendimų, kurie tiesiogiai nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad šalys nesudarė ir preliminariosios sutarties, kuri galėjo būti sudaryta konkrečiu metu (nesant galimybės iš karto sudarinėti notarinės sutarties), tokiu būdu siekdamos užtvirtinti tariamai konkrečiu momentu buvusią atsakovės valią ir norą sujungti sklypus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. T. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad susitarimas sudaryti sandorį dėl sklypų sujungimo buvo (CK 6.162 straipsnis) ir šalys visiškai įvykdė viską pagal sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o atsakovė vengia šį sandorį įforminti notarine tvarka (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), todėl nepagrįstai nustatė, kad visi jie neatitiko tikrosios atsakovės valios. Taip spręsdamas teismas rėmėsi vien tik atsakovės dukros I. B. (suinteresuoto bylos baigtimi asmens) paaiškinimais.

2.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ne byloje surinktais rašytiniai įrodymais, ne tikimybių pusiausvyros principu, o tik savo samprotavimais ir prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas. Teismas išvadą, jog susitarimas dėl sklypų sujungimo neatitiko tikrosios atsakovės valios padarė net neapklausęs teisme pačios ieškovės, kas tokį teismo sprendimo motyvą daro visiška prielaida.

2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi CK 1.2 straipsnyje įtvirtinu sutarties laisvės principu ir vis akcentavo, kad sklypų sujungimas neatitinka dabartinės ieškovės valios, todėl negalima jos versti sudaryti sklypų sujungimo sutartį. Mano, jog ši aplinkybė negali turėti jokios įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi ieškinio dalykas yra šalių susitarimas sujungti sklypus, kuris sudarytas dar 2013 metais. Todėl atsakovės nuomonės apie tokio sandorio naudingumą ir reikalingumą pasikeitimas po 4 metų negali turėti jokios įtakos paties sandorio sudarymo faktui.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai suabsoliutino atsakovės teises, netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes ir tokiu būdu pažeidė ieškovo teises. Priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, byloje yra aiškūs du faktai, t. y., kad atsakovės valia sudaryti žemės sklypų sujungimo sutartį buvo išreikšta ir jos ji nuosekliai laikėsi bei tai, kad ieškovo siekis sujungti žemės sklypus nėra paremtas nauda sau. Priešingai, ieškovas siekė, jog būtų ištaisyti ginčo šalių žemės sklypų ribų neaiškumai, jog ribos būtų aiškios ir nekirstų pastato. Pagrindinės sklypų sujungimo į vieną bendrą sklypą priežastys buvo tos, kad suformuotų žemės sklypų ribos buvo neaiškios, bei, kad ieškovui ir atsakovei E. T. po nuosavybės teise valdomais statiniais buvo suprojektuoti du atskiri žemės sklypai, o to būti negalėjo, kadangi tų sklypų bendra riba kirto gyvenamąjį namą. Todėl būtent dėl šių priežasčių, o ne dėl ieškovo naudos siekimo, kaip netinkamai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, 2013 m. sausio 30 d. ieškovas su atsakove (kartu) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių, prašydami suformuoti vieną namų valdos sklypą prie statinių (duomenys neskelbtini), naikinant du sklypus prie vieno gyvenamojo namo. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. Z. kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), keitimo”, pakeitė Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas suprojektuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą projekto plano ištrauką. Po to, su atsakove (ir vėl kartu) ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkę, kuri atliko naujai formuojamo žemes sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”, buvo pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungiant juos į vieną žemės sklypą, ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės 2015 m. vasario 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šie faktai patvirtina, jog atsakovė pasirašė asmeniškai prašymą rengti žemes sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat, jos interesus atstovaujanti įgaliotinė dukra I. B., vykdydama jos valią, pasirašė 2014 m. liepos 18 d. žemės sklypo plane bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuosekliai ir tikslingai dalyvavo žemės sklypų pertvarkymo, juos sujungiant procese, todėl jos veiksmų negalima laikyti sąžiningu klydimu.

2.5. Visiškai nesuprantamas teismo argumentas, jog atsakovės suklaidinimą visame procese lėmė jos amžius, išsilavinimas bei gyvenimo patirties nebuvimas sklypų formavimo, kadastrinių matavimų, sandorių sudarymo, nuosavybės formos keitimo klausimais. CK nenumato jokių išlygų civilinių santykių dalyviams dėl jų amžiaus, išsilavinimo ar gyvenimiškos patirties. Nei įstatymas, nei būsimas sandoris nagrinėjamu atveju nenumato šalims kažkokios ribotos civilinės atsakomybės. Juolab, kad visuose santykiuose atsakovę atstovavo jos dukra I. B., dėl kurios amžiaus išsilavinimo ar gyvenimiškos patirties jokių abejonių nekilo, todėl šie teismo argumentai nėra pagrįsti.

2.6. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu faktu, jog 2011 m. spalio 25 d. sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atspindi tikrąją atsakovės valią. Teismas per savo klaidingą įrodymų vertinimo prizmę, nurodo, jog atsakovė šia sutartimi siekė tik savo nuosavo sklypo kadastrinių matavimų, jog ieškovas, gavęs atitinkamą pranešimą apie matavimo procedūrų inicijavimą, galimai supratęs, kad jam netinkanti sklypų riba bus galutinai įtvirtinta, ieškovas atsakovas ėmėsi iniciatyvos sujungti jo ir atsakovės žemės sklypus į bendrą vienetą. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti. Nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina tokių teismo argumentų, tai tėra tik teismo samprotavimai ir išvedžiojimai. Teisme apklausta liudytoja matininkė Ž. G. nurodė, kad ji atsakovei pasiūlė sujungti šalių sklypus ir atsakovė su tuo sutiko, tai atspindi vėliau jos pasirašyti dokumentai ir atlikti veiksmai. Šios liudytojos parodymai taip pat paneigia teismo argumentą, kad tik ieškovas siekė sujungti žemės sklypus, nes jam tai buvo naudinga. Priešingai, po pokalbio su matininke sklypų sujungimo iniciatyva atėjo net ne iš ieškovo, o iš pačios atsakovės. Nors atsakovė ir buvo užsakiusi kadastrinius matavimus, tačiau jie negalėjo būti atlikti ir patvirtinti, nes buvo neaiškios suformuotų sklypų ribos. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atskiri ieškovės sklypo matavimai nėra parengti ir suderinti su atitinkamomis institucijomis ir šiandien.

Atsiliepimas

11. Atsakovė E. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, vertina, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė visas bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinius santykius, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą.

3.2. Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.64 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Atsakovė sujungti savo ir ieškovo žemės sklypus nenorėjo ir to nesiekė. 2013-01-30 prašymą iš dviejų sklypų suformuoti vieną atsakovė pasirašė ne savo iniciatyva, o suklaidinta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ matininkės Ž. G., teigusios, kad žemės sklypo riba negali eiti per pastatą. Apklausta liudytoja ši specialistė patvirtino šias aplinkybes, paaiškino, kad tokio prašymo reikalavo NŽT Varėnos skyriaus darbuotoja O. S., teigusi kad kitaip netvirtins sklypo kadastrinių matavimų. Apklausta liudytoja O. S. patvirtino inicijavusi tokio prašymo pateikimą. Atsakovės tikrieji ketinimai ir valia užsakant UAB Nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“ savo sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyti ir natūroje pažymėti savo sklypo ribas, siekiant išvengti kitų kaimynų galimų pažeidimų. Sklypo ribos su ieškovu buvo žinomos, pažymėtos.

3.3. Darydamas išvadą, kad atsakovė neturėjo valios sujungti savo asmeninės nuosavybės teise valdomą namų valdos žemės sklypą su ieškovo sklypu ir tokiu būdu sukurti bendrą nuosavybę, teismas vertino visus bylos įrodymus – šalių pasisakymus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. Atsakovė asmeniškai nebuvo apklausta dėl sunkios sveikatos būklės, ką patvirtinta medicininiais dokumentais (atsakovė po patirto kaulų lūžio nevaikšto, apako, jaučia stiprius skausmus, ne visada kalba). Atsakovės valia nepripažinti ieškinio išreikšta jos pasirašymu atstovavimo sutartyje.

12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Ieškovui ir atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), o po jais suformuotas vienas sklypas. Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei po jiems priklausančiais pastatais buvo suformuoti du sklypai: ieškovui - 0,24 ha, atsakovei - 0,25 ha. Šie žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl ribos nėra tikslios (tikslios sklypų ribos ir plotai nustatomi tik atlikus sklypų kadastrinius matavimus). 2013 m. sausio 30 d. atsakovė kartu su ieškovu pateikė prašymą dėl sklypų sujungimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininke Ž. G. pagal bendrą šalių prašymą atliko kadastrinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylą. Tiek ieškovas, tiek atsakovės įgaliotas asmuo I. B. pasirašė 2014 m. liepos 18 d. žemės sklypo plane bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypai pertvarkyti juos sujungiant į vieną žemės sklypą. Atsakovė sprendimo neginčijo. Laiko, jog visi šie veiksmai rodo, kad atsakovė pritaria pirminio projekto keitimui (sklypų sujungimui į vieną sklypą). Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytas argumentas, jog atsakovė buvo suklaidinta, jos atlikti veiksmai neatitiko tikrosios jos valios, kelia abejonių, kadangi, kaip teisingai pastebėta ieškovo skunde, pertvarkymo procese atsakovė dalyvavo nuosekliai ir tikslingai nuo 2013 metų ir tai nebuvo vienkartinis veiksmas, o be to, atsakovę atstovavo jos dukra I. B., dėl kurios sugebėjimo suprasti situaciją teismui nekilo jokių abejonių.

Šalies argumentai

4.2. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodo, jog atsakovės tikrą valią dėl sklypų sujungimo parodo NŽT pateiktas 2017 m. gegužės 11 d. prašymas, kuriuo atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. sausio 30 d. prašymą dėl sklypų sujungimo. Paaiškina, kad prašymo pateikimas nepanaikina sprendimo dėl sklypų sujungimo, kadangi bet kokie veiksmai, susiję su naujai suformuotu žemės sklypu gali būti atliekami tik esant bendram atsakovės ir ieškovo sutarimui. NŽT neturi teisės panaikinti minėto sprendimo be kito asmens sutikimo. Šiuo konkrečiu atveju tokį norą išreiškė tik atsakovė, todėl sprendimas dėl sklypų sujungimo nėra panaikintas, todėl yra galiojantis. Pažymi, kad jei šalys inicijuotų atskirų žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, parengtos kadastro duomenų bylos nebūtų derinamos Nacionalinės žemės tarnybos, nes sklypų ribos neatitiktų suformavimo dokumente nurodytų sprendinių. Teisės aktai numato, jog po vienu pastatu gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, o sklypo riba negali kirsti statinio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir asmeninės nuosavybės teise kiekvienas jų valdo prie šio namo esančius atskirus ūkinius pastatus (I t., b. l. 88-92). Prasidėjus žemės reformai ir nuosavybės teisių atkūrimo procesui ieškovas ir atsakovė padavė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų P. ir F. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Z. kaimo žemės reformos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo suprojektuotas 0,25 ha kitos paskirties žemės sklypas, skirtas dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatacijai, o ieškovui buvo suprojektuotas 0,24 ha žemės sklypas kitos dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatacijai. Gyvenamojo namo eksploatacijai buvo suprojektuoti du žemės sklypai (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypus, tarp jų ir 0,25 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra žemės sklypus, tarp jų ir 0,24 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinė įmonė Nekilnojamojo turto registre 2000 m. vasario 10 d. įregistravo atsakovės E. T. (duomenys neskelbtini) turimą 0,25 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2000 m. vasario 11 d. įregistravo ieškovo A. T. (duomenys neskelbtini) turimą 0,24 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 50-55). 2011 m. spalio 25 d. atsakovė E. T. sudarė su UAB Nekilnojamojo turto agentūra ,, (duomenys neskelbtini)“ Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savo žemes sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2500 ha, kadastrinių (geodezinių) matavimų (I t. 95-96). Kaip matyti iš liudytojomis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2018-09-26 ir 2018-10-30 posėdžiuose apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės Ž. B. (buvusi pavardė –G.) ir NŽT Varėnos skyriaus specialistės O. S. parodymų, ieškovui ir atsakovei buvo paaiškinta, kad jie turimus žemės sklypus privalo sujungti į vieną ir parengti bendrą sklypo planą, nes kitaip, t. y. atskirų žemės sklypų planų, Registrų centras neregistruos. Po to ieškovas ir atsakovė 2013 m. sausio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui pateikė bendrą prašymą suformuoti vieną namų valdos žemės sklypą gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 49). Tenkindamas prašymą, NŽT Varėnos skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Z. kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas (I t., b. l. 47). 2014 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė Ž. G. atliko naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią suderino tiek ieškovas, tiek ir atsakovė E. T., pasirašydami žemės sklypo plane (I t., b. l. 15-26). NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkyti sujungiant juos į vieną žemės sklypą ir patvirtinti naujai suformuoto žemės sklypo kadastro duomenys pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės Ž. G. 2015 m. vasario 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (I t., b. l. 8). Ieškovė E. T. 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose, pateiktuose NŽT Varėnos skyriui, nurodė, kad atsisako 2013 m. sausio 30 d. prašymo sujungti jos ir ieškovo žemės sklypus, kadangi sujungti sklypų ji nenorėjo, tokį prašymą pateikė suklaidinta matininkės. VĮ Registrų centras 2017 m. spalio 25 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė netenkinti ieškovo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į sujungimo būdu suformuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungiant juos į vieną žemės sklypą, pagal Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2015-03-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo pateikta žemės sklypų sujungimo sutartis, sudaryta notarine forma (I t., b. l. 11-12). 2018 m. gegužės 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, kad ši atvyktų pas notarą sudaryti žemės sklypų sujungimo sutartį, tačiau atsakovė pas notarą neatvyko (I t., b. l. 9-10). Ieškovas A. T. 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. T., kuriame prašė pripažinti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) sujungimo sutartį sudaryta, suformuojant naują 0,4948 ha žemės sklypą, pagal kurią bendraturčiam A. T. tenka (duomenys neskelbtini) dalis šio žemės sklypo, o E. T. tenka (duomenys neskelbtini) dalis šio žemės sklypo. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovo A. T. ieškinį atmetė. Ieškovas dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Ginčas byloje yra kilęs dėl žemės sklypų sujungimo sutarties pripažinimo sudaryta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

16. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio „Reikalavimai žemės sandoriams“ 3 dalis (nuo 2010 07 01 galiojanti straipsnio redakcija) nustato, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų; sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėjamu atveju, nors 2013 01 30 ieškovas su atsakove kartu ir kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių su prašymu suformuoti vieną namų valdos žemės sklypą, naikinant du sklypus prie gyvenamojo namo, sutiko su dėl žemės sklypų sujungimui, bendro žemės sklypo suformavimui reikalingų veiksmų atlikimu ir parengtu planu, kas sutinkamai su galiojančiais teisės aktais buvo būtina prieš sudarant notariškai tvirtinamą žemės sklypų sujungimo sutartį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog tikroji atsakovės valia nebuvo sujungti jos ir ieškovo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir toliau juos valdyti bendrai. Atsižvelgiant į atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus, jos atstovės teismo posėdžiuose pateiktus paaiškinimus, liudytojų I. B., Ž. B. ir O. S. paaiškinimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalima pripažinti, kad atsakovė bendrą su ieškovu 2013 01 30 prašymą dėl žemės sklypų bendro plano parengimo parašė turėdama tikslą sujungti savo ir ieškovo valdomus žemė sklypus. Akivaizdu, kad toks prašymas buvo parašytas siekiant sutvarkyti žemės sklypų kadastrinius duomenis, kai žemės sklypų savininkams specialistai paaiškino, kad tik sujungus sklypus galimas kilusios problemos išsprendimas. Kad atsakovė nenorėjo savo asmeninės nuosavybės – žemės sklypo – paversti bendrai su ieškovu valdoma nuosavybe, patvirtina ir 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymai, pateikti NŽT Varėnos skyriui, kuriuose ji nurodė, kad atsisako 2013 m. sausio 30 d. prašymo sujungti jos ir ieškovo žemės sklypus, nes buvo suklaidinta. Atsižvelgiant į tai, kaip vertina teisėjų kolegija, negalima pripažinti, kad buvo išreikšta neabejotina atsakovės valia sudaryti ir įvykdyti žemės sklypų sujungimo sandorį, taigi nėra pagrindo pripažinti galiojančia žemės sklypų sujungimo sutartį, kaip tą leidžia daryti CK 1.93 str. 4 p. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo byloje pareikštų reikalavimų.

19. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ne byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ne tikimybių pusiausvyros principu, o tik savo samprotavimais ir prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne tik rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, bet ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, aiškiai sprendime nurodydamas kaip vertina vienus ar kitus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstasis teismo sprendimas pagrįstas byloje tirtais įrodymais, atitinka CPK 270 straipsnio keliamus teismo sprendimui reikalavimus, pakankami motyvuotai jame paaiškinta, kodėl teismas daro vienas ar kitas išvadas.

20. Nesutinka teisėjų kolegija ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog susitarimas dėl sklypų sujungimo neatitiko tikrosios atsakovės valios padarė net neapklausęs teisme pačios ieškovės, kas tokį teismo sprendimo motyvą daro visiška prielaida. CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Todėl atsakovės atstovės teisme teikti už atsakovę paaiškinimai laikytini atsakovės argumentais dėl ieškovo reikalavimo ir jos nuomone byloje nagrinėtinais klausimais. Įrodymų, kad atstovė byloje netinkamai atstovavo atsakovę, ieškovas nepateikė.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

23. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą ir apeliacinės instancijos teisme.

24. Atsakovė E. T. pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas, turėtas apmokant advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taip pat tokias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą. Šis atsakovės prašymas, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisVirginija Lozoraitytė