Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-3396 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam T. S.“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo skundas dėl Nutarimo, prašoma jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad Nutarimas argumentuojamas ankstesniais nuteistojo teistumais, detalizuojamos nusikalstamos veikos, už kurias bausmės jau atliktos. Nuteistasis mano, kad Komisija baudžia pakartotinai, hiperbolizuoja ankstesnes veikas, kas yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą grindžiamas padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų skaičiumi, nors nuteistasis šių aplinkybių pakeisti negali. Teismų praktikoje aiškiai konstatuota, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą dėl praeities elgesio. Nutarime remiamasi Socialinio tyrimo išvada, bet nėra analizuojamas elgesio pokytis statiniais ir dinaminiais balais, kaip tai yra įprasta pagal OASys metodiką, nėra palyginimo su ankstesnėmis socialinio tyrimo išvadomis. Nėra aiškiai, tiksliai nurodytų motyvų, kodėl nuteistasis neatitinka minimalių šio instituto taikymo kriterijų, nėra nurodyta, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje (teismo past. skunde nurodoma anksčiau galiojusi BVK redakcija) nustatytos privalomosios sąlygos (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones), pateiktos rekomendacijos nėra objektyvios, o labiau deklaratyvios, neindividualizuotos. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į teismų praktikos pavyzdžius, kuomet Komisijos rekomendacijų nemotyvavimą teismai vertina kaip pakankamą pagrindą panaikinti nutarimus (pavyzdžiui, Nr. TS-6-831/2016, TS-36-831/2018). Taip pat nurodoma, kad BVK 158 straipsnyje padarytų nusikaltimų sunkumas, kaip viena iš lygtinio paleidimo netaikymo sąlygų, nėra nurodytas. Vertina, kad taikant lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, nes gerės jo socialinė aplinka, stiprės socialinis ryšys ir motyvacija būti laisvėje, gerės ekonominiai rodikliai. Remiamasi EŽTT sprendimo byloje Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04 argumentu, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Būtent lygtinis paleidimas ir priklauso alternatyvių bausmių priemonių sistemai, vertina, jog nagrinėjamu atveju jis turėjo būti taikomas.

Nutarime aptariama, kad T. S. teistas penktą kartą (du kartus iš jų užsienio valstybėse), laisvės atėmimo bausmę (įskaitant arešto bausmę) atlieka antrą kartą. T. S. buvo skirtas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pakartotinai nusikalto. Vienas iš padarytų nusikaltimų yra labai sunkus ir negrįžtamas – kitam asmeniui buvo atimta gyvybė. Nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis ne kartą baustas administracinėmis baudomis, taip pat ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, nuteistojo netinkamas elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 8 kartus baustas, įskaitant – 3 už alkoholio vartojimą. Šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys parodo jo požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, kad net pataisos įstaigoje jis yra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką. 2017 m. gegužės 3 d. dėl gero elgesio buvo perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2019 m. ėmė sistemingai pažeidinėti nustatytą tvarką, dėl ko iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją, o 2021 m. – į drausmės grupę. Nutarimo priėmimo dienai nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Remdamasi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. spalio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3275 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) pateiktais duomenimis, susijusiais su nuteistojo išsilavinimu, Komisija pažymėjo, kad T. S. turėjo tam tikrų sunkumų su (duomenys neskelbtini), kadangi išvyko į užsienį, (duomenys neskelbtini), turi darbinės patirties Lietuvos Respublikoje, tačiau ji trumpalaikė (ilgiausia darbinė patirtis – (duomenys neskelbtini)). Dokumentų, patvirtinančių jo vykdytą darbinę veiklą (duomenys neskelbtini), nėra. Pažymėjo, kad vertinant nuteistojo nuostatą į darbą struktūruotoje aplinkoje, nuostata į darbinę veiklą kito. Bausmės atlikimo metu 2021 m. liepos 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus nutarimu T. S. buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. liepos 9 d. kategoriškai atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos siūlomą mokamą darbą VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau ši nuostata kito atsiradus galimybei užsiimti individualia apmokestinamąja veikla – 2022 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu T. S. leista (duomenys neskelbtini) (pajamas gauna). 2023 m. liepos 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu leista tęsti individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) pradėti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. raštą, kuriame nurodyta, kad jis sutinka priimti T. S. į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms, jeigu jam bus taikytas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. Komisija taip pat nurodė, kad nustatytos T. S. smurtinio elgesio raiškos sąsajos su alkoholio vartojimu, jas trumpai aptarė ir pažymėjo, nors nuteistasis dėjo tam tikras pastangas spręsti (duomenys neskelbtini), 2017 m. „(duomenys neskelbtini)“ programoje, tačiau: 1) 2019 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo baustas, nustačius 2,19 promilių girtumą; 2) 2019 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu baustas, kai buvo nustatyta 0,58 promilės alkoholio koncentracija; 3) 2020 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu baustas, kai nustatyta 1,57 promilių alkoholio koncentracija. Nuteistasis dar kartą 2021 m. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, tikslu sustiprinti motyvaciją keistis, įgauti žinių apie (duomenys neskelbtini), vartojimo žalą, padarinius, galimus (duomenys neskelbtini), formuoti teigiamą nuostatą (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu nėra užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai. Komisija pažymėjo, kad pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo T. S. impulsyvų tų pačių klaidų kartojimą, negebėjimą tinkamai identifikuoti ryšio tarp kilusių problemų ir to kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo, jų padarymo metu jis buvo aktyvus dalyvis, kritiškai nevertino savo elgesio, jam būdinga apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, viso proceso metu nei pats T. S., nei per artimuosius nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nukentėjusiems nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nė vieno iš didelę neturtinę žalą patyrusių nukentėjusiųjų, nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tai rodo sunkumus atpažįstant problemas, darančias įtaką nusikalstamo elgesio raiškai. T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio – vidutinė, teigiami pokyčiai nestebimi. Komisijos vertinimu, nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija nutarė netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo, rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

- Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant T. S. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėti dirbti ir atsiprašyti nukentėjusiojo, o per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 16 d.;

- Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (veika (duomenys neskelbtini) prie namo, adresu (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 13 metų, BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus – laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams, BK 284 straipsnio 1 dalį (veika (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį paskirtos bausmės neatlikta dalis ir T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Į bausmės laiką įskaitytas T. S. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 10 d.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu nuteisto T. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (nuo 2023 m. birželio 1 d.)) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams sumažinta iki 9 (devynerių) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuteistajam T. S. skirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 13 metų pridėta pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį paskirta bausmės neatlikta dalis ir nuteistajam T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 9 d.

Bausmės atlikimo pradžia – 2014 m. sausio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. spalio 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 11 d. – 3 metai 11 mėnesiai 22 dienos.

Nuteistasis T. S. yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2/3 laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta 2023 m. gegužės 3 d., likusios neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 11 d. – 3 metai 11 mėnesiai 22 dienos). Vis dėlto, atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, 2023 m. birželio 6 d. nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai neatitinka vieno iš aukščiau nurodytų BVK 82 straipsnio 1 dalies pagrindų, o būtent, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Vadinasi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą šiuo konkrečiu atveju Komisija turėjo nustatyti kitą alternatyvų pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokių aplinkybių Komisija nenustatė.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).

Su Nutarime padarytomis išvadomis teismas neturi pagrindo nesutikti. T. S. elgesyje nėra akivaizdžios pažangos, rodančios, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį tokiu būdu, jog būtų galima daryti išvadą, kad jis nebenusikals ir ateityje sieks gyventi laikydamasis įstatymų.

Susipažinus su Nutarimu, nuteistojo asmens byla bei joje esančia Socialinio tyrimo išvada, nustatyta, kad T. S. teistas 5 kartus (3 kartus už nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje ir 2 – užsienyje). Kaip aptarta ir Nutarime, anksčiau jam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, pakartotinai nusikalto – Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 253 straipsnio 1 dalį, už ką jam buvo paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, perkvalifikavus T. S. nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir sušvelninus juo paskirtą bausmę bei subendrinus su 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, T. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams.

Vienas iš pagrindinių T. S. skundo argumentų yra tai, jog Nutarimas argumentuojamas ankstesniais nuteistojo teistumais, t. y. iš esmės vertinant, kad Komisija daugiausiai vadovavosi praeities faktais, o detalizuodama nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis nuteistas ir dėl kurių buvo pasisakyta nuosprendžiuose, baudžia pakartotinai. Su tokiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi sprendžiant ar lygtinis paleidimas bus efektyvus, negalima neįvertinti Nutarime išskirtų aplinkybių, jog visais ankstesniais atvejais T. S. savo elgesiu nepateisino jam ne kartą parodyto pasitikėjimo, nesugebėdavo laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, o paskutinį kartą – savo nusikalstamu elgesiu sukėlė negrįžtamas pasekmes – atėmė kito žmogaus gyvybę, o dar kitam – nesunkiai sutrikdė sveikatą, šiuos nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupėje. Tokių aplinkybių aptarimas Nutarime, priešingai negu teigia nuteistasis, nehiperbolizuojamas, jos nurodomos glaustai, neteikiant išskirtinės reikšmės kitų nustatytų aplinkybių kontekste. O pačių aplinkybių aptarimas yra reikšmingas vertinant nuteistojo asmenybę, pavojingumą, jo elgesio, mąstymo pokyčius.

Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad nėra analizuojamas jo elgesio pokytis statiniais ir dinaminiais balais, nėra palyginimo su ankstesnėmis socialinio tyrimo išvadomis, nemotyvuojama, kodėl nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Šie argumentai taip pat nepagrįsti.

Socialinio tyrimo išvadoje išskirti šie statiniai kriminogeniniai veiksniai: teistumai (5); bausmės vykdymo atidėjimo pažeidimas; vienas dabartinių teisės pažeidimų yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis) modelio dalis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika; taip pat šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialios veiklos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; nusikalstama veika, padaryta apsvaigus nuo alkoholio; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; neigiamos nuostatos į apribojimus; neigiama nuostata į visuomenės narius. Išskirtas vienas apsauginis veiksnys – (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo metu, todėl konstruktyvūs santykiai su (duomenys neskelbtini) gali palengvinti integracijos į visuomenę procesą.

Iš Nutarimo matyti, jog Komisija analizavo tiek statinius, tiek dinaminius veiksnius, rado sąsajų, patvirtinančių išvadą, jog nuteistojo elgesio pokytis nėra akivaizdus. Nustatė, kad nuteistasis ne kartą baustas administracinėmis baudomis, įskaitant – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Kaip jau buvo paminėta, nusikalstamos veikos įvykdytos T. S. būnant apsvaigus nuo alkoholio, t. y. jo netinkamas elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu, tai yra vienas dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriam įtaką gali daryti pats nuteistasis. Vertinant jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, nustatyta, kad T. S. skatintas 5 kartus (skatinimai susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, (duomenys neskelbtini)), tačiau po paskutinio skatinimo (2019 m.) – jis buvo baustas 7 kartus. Iš viso bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas 8 kartus. Net 3 iš jų – baustas už alkoholio vartojimą (atitinkamai nustatytos – 2,19, 0,58 ir 1,57 promilės), 2 kartus baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą USB atmintinėmis, 1 kartą už atsisakymą dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. Pastaruoju metu nėra užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, o skirtos nuobaudos negalioja. Visgi, pritartina Komisijos išvadai, kad toks nuteistojo elgesys parodo jo atmestiną požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis linkęs pažeisti nustatytą tvarką. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nuteistasis 2017 – 2021 m. iš lengvosios grupės buvo perkeltas į paprastąją, o vėliau – į drausmės grupę. Komisija taip pat analizavo nuteistojo nuostatas į darbinę veiklą, atkreipė dėmesį, kad darbinė patirtis nėra didelė, visgi 2022 m. balandžio 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu T. S. leista (duomenys neskelbtini) (pajamas gauna), 2023 m. liepos 17 d. – tęsti individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), o nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Nuteistasis formaliai patvirtino galimybę įsidarbinti. Priešingai negu teigiama skunde, Komisija pažymėjo, kodėl, jos vertinimu, nėra padaryta akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atkreipė dėmesį, kad T. S. nei pats, nei per artimuosius neatlygino nukentėjusiems nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nė vieno iš didžiulę neturtinę žalą patyrusių nukentėjusiųjų, užpildęs savęs vertinimo anketą, nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, kas rodo sunkumus atpažįstant problemas, darančias įtaką nusikalstamo elgesio raiškai.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tuo užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei realizuojant bausmių vykdymo paskirtį. Iš asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. S. Komisijai pristatomas trečią kartą (pirmąjį – 2023 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. RV-25-1247, antrąjį – 2023 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. RV-25-2011 Komisija sprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos). Likusios neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 1 d. yra pakankamai didelė – 3 metai 11 mėnesių 22 dienos. Nuo paskutinio Komisijos svarstymo nenustatyta nuteistojo elgesio pokyčių, kurie rodytų akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai bei pirmiau nutartyje aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape T. S. nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiai dienai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai konstatuotina, kad Komisijos Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo T. S. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo T. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.