Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas D.Lučinski Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00113-2015-1

2016 m. kovo 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., ir nuteistas 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš D. R. G. P. naudai priteista: 1000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 900 eurų procesinėms išlaidoms atlyginti.

G. P. pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. vasario 4 d. per visuomenės informavimo priemonę – laidoje „Yra kaip yra” paviešinęs G. P. asmens duomenis, darbo bei gyvenamas vietas, tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią bei pasitikėjimą G. P. pakertančią informaciją, o būtent: 2015-02-04 laidoje „Yra kaip yra”, laidos vedėjai nurodžius: „Donatas – kitas mūsų svečias drauge su žmona slaugė savo sergančią močiutę, ji pažadėjo Donatui ir jo šeimai palikti savo butą, po mirties Donatas sužinojo, kad butas atiteko paslaptingai moteriai, kurios niekas nėra nei matęs, nei girdėjęs“, į laidos vedėjos klausimus ar išsiaiškinote, kam atiteko butas ir kas tai per moteris, kas ji, D. R. atsakęs, jog tai iš Ukmergės, G. P., dirba Ukmergės turizmo ir verslo centre ir toliau atsakinėdamas į laidos vedėjos klausimus skleidė tikrovės neatitinkančią, G. P. paniekinančią ir pasitikėjimą ja pakertančią informaciją:

Į laidos vedėjos klausimą: „Bet ji buvo tuo metu ligoninėj?“, D. R. atsakė: „Jo, ir ji buvo jau paskutines dienas visiškoj komoj“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Ir jūs buvote šalia?“, D. R. atsakė: „Taip, – šalia“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Ar jūs susisiekėt su ta moterimi, kuriai atiteko turtas? Ką ji sako? Ką tai reiškia?, D. R. atsakė: „Taip. Ji sako, jeigu tu gilinsies toliau, nesusitarsim nieko, nes aš jai pasakiau – arba tu gražiai grąžini tą butą žinai, prisipažįsti, ką padarei“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Ką sako žmonos tėvas? Ar leido ? Ar davė raktus?“, D. R. atsakė: „Paskui paklausiau, kelintą jūs atvažiavot, nes močiutė mirė trečią ryte? Jie iš Ukmergės į Širvintus atvažiavo dešimtą ryte. Tai laikas visiškai nesutampa. Į laidos vedėjos klausimą: „Ką ta ponia, kuriai atiteko jūsų močiutės butas, veikia gyvenime, kas ji?“, D. R. atsakė: „Įvedus telefono numerį internete, „Guglyje” rašoma, kad parduoda Kaune butą, parduoda Širvintose prie ežero kranto namą“.

2016-01-12 Vilniaus apygardos teisme gautas D. R. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę, kaip vienas iš veiką kvalifikuojančių požymių, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo „civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą.

Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas-nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija – nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši – individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. EŽTT praktikoje taip pat yra daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieš Slovakiją, teismas išaiškino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas.

Į laidos vedėjos klausimą: „Kažką apie ją buvote girdėjęs, kaip ji atsirado močiutės gyvenime?“, atsakė: „Niekad, niekada nesu girdėjęs nieko ir išvis nieko“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Nesuprantu, jūs, Donatai, su žmona nuolat, reguliariai slaugėte močiutę?“, D. R. atsakė: „Taip, gyvenom net kitame kambaryje“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Ir jūs buvote šalia?“, D. R. atsakė: „Taip, – šalia“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Ką sako žmonos tėvas? Ar leido ? Ar davė raktus?“, D. R. atsakė: „Paskui paklausiau, kelintą jūs atvažiavot, nes močiutė mirė trečią ryte? Jie iš Ukmergės į Širvintus atvažiavo dešimtą ryte. Tai laikas visiškai nesutampa. Į laidos vedėjos klausimą: „Ką ta ponia, kuriai atiteko jūsų močiutės butas, veikia gyvenime, kas ji?“, D. R. atsakė: „Įvedus telefono numerį internete, „Guglyje” rašoma, kad parduoda Kaune butą, parduoda Širvintose prie ežero kranto namą“.

Analizuojamoje D. R. kalboje nukentėjusiajai G. P. priskiriami konkretūs veiksmai – apgaulės būdu svetimo turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas. Šie veiksmai gali būti objektyviai patikrinti kaip egzistuojantys arba ne, todėl juos konstatuojantys D. R. teiginiai, kolegijos vertinimu, pagrįstai laikytini žinia. Šie sakiniai taip pat suformuluoti kaip kategoriški teiginiai, nekeliantys juos paskelbusiam asmeniui abejonių. Iš teiginių konstatuojamojo pobūdžio bei iš to, kad jais iki tol neišsakyti duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, darytina išvada, kad apie nukentėjusiąją buvo paskleista informacija, t. y. tam tikros žinios.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. R. paskleista informacija atitinka tikrovę.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad D. R. paskleidė žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai yra tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdamas, kad tokios žinios paniekins G. P. kaip asmenį. Būtent šių tikslų ir buvo siekiama, skleidžiant šmeižikišką informaciją.

Kad D. R. paskleista informacija neatitinka tikrovės, patvirtina viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

2007 m. lapkričio 23 d. dienos oficialiame testamente nurodoma, jog J. V. savo mirties atveju padaro patvarkymą, jog jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Rinktinės g. 35/5-15, Vilniuje, lygiomis dalimis po ½ dalį palieka N. P. ir G. P. (b.l. 75-76).

2008 m. lapkričio 13 d. liudijime nurodoma, jog Vilniaus miesto 4-ojo biuro notarė A. A. liudija, kad yra užvesta paveldėjimo byla 2008 m. rugpjūčio 16 d. mirus J. V.. Dėl mirusiosios turto paveldėjimo į notarų biurą kreipėsi N. P. ir G. P. (b.l. 69).

Priėmimo – perdavimo aktuose nurodoma, jog N. P. perduoda 5 000 litų N. P.. N. P. perduoda 5 000 litų R.. G. R. nurodo, jog 2008 m. rugpjūčio 18 d. yra gavęs 300 USD (b.l. 72-73).

Banko „Snoras“ G. P. atliktų operacijų sąraše nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. kaip sąskaitos papildymas gautos 17 000 litų pajamos (b.l. 74).

G. P. pasirašytame laidotuvių išlaidų sąraše nurodoma, jog viso išlaidų 26 000 Lt. Rasta J. V. bute 24 000 litų, išmokėta socialinė ir draudimo pašalpa 2000 Lt (b.l. 102-103).

Medicininiame mirties liudijime nurodoma, jog J. V. mirė 2008 m. rugpjūčio 16 d. ligoninėje, Subačiaus g. 28, Vilniuje. Tiesioginė mirties priežastis – plaučių endema. Tarpinė mirties priežastis – progresuojantis (neįskaitomas tekstas) nepakankamumas. Pagrindinė liga sukėlusi mirtį – LOPL, lėtinis obstrukcinis bronchitas (b.l. 105-106).

Išraše iš internetinės svetainės nurodoma: „Paduodamas Kaune, Vilijampolė 1 kambario butas“. Nurodomas kontaktinis el. paštas giedrepakalniskiene@gmail.com ir telefono numeris +37060116114 (b.l. 109).

Išraše iš internetinės svetainės nurodoma: „Parduodu zemes sklypa prie zirnaju ezero kranto“. Nurodomas kontaktinis asmens telefono numeris 8-600116114 (b.l. 110).

UAB „Diginet“ 2015-11-26 pažymoje nurodoma, jog teismo nurodyti skelbimai teismo nurodytomis datomis nebuvo patalpinti Skelbiu.lt. Skelbimai buvo patalpinti ir pašalinti laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-11-04 iš IP adreso 79.133.230.34 (b.l. 128-130).

UAB „Cgates“ 2015-11-30 pažymoje nurodoma, jog IP adresas 79.133.230.34 nuo 2015-10-19 iki 2015-11-04 priklausė R. R. ir paslauga buvo teikiama adresu Dariaus ir Girėno g. 13-63, Vilniuje (b.l. 134).

D. R. į jam užduotą klausimą atsakydamas, jog niekad, niekada nėra girdėjęs nieko ir išvis nieko apie G. P. skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes pats pripažino, jog su ja susipažino ir apie ją sužinojo po J. V. mirties, ir pats nurodė, jog domėjosi ja, todėl turėjo ir žinoti G. P. giminystės ryšius su J. V..

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Nesuprantu, jūs, Donatai, su žmona nuolat, reguliariai slaugėte močiutę?“, D. R. atsakė: „Taip, gyvenom net kitam kambaryje“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. nurodė, jog J. V. iš viso matė vietą kartą tik likus pusei metų iki jos mirties ir dar vieną kartą buvo nuvežęs savo žmoną iki ligoninės, kur gulėjo J. V., bet pats nėjo į ligoninę. J. V. slaugė kaimynė ir kartais jo žmona. Be to, D. R. nurodė, kad anksčiau kartu su J. V. gyveno jos žmona, bet J. V. išvarė jo žmoną, nes ji vėlai grįždavo į namus. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. P. ir kaltinamasis D. R. pripažino, jog po J. V. mirties jos bute apsigyveno D. R. su žmona. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog D. R. nuolat ir reguliariai neslaugė J. V. ir su ja negyveno, todėl atsakydamas į laidos vedėjos klausimą ir teigdamas, jog su žmona nuolat, reguliariai slaugė močiutę, taip gyveno net kitame kambaryje, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas įrodo, jog J. V. mirė 2008-08-16, o testamentas patvirtina, jog jis buvo sudarytas 2007-11-23. Teisiamojo posėdžio metu D. R. parodė, jog J. V. pirmą ir paskutinį kartą matė likus pusmečiui iki jos mirties ir likus mėnesiui iki jos mirties buvo nuvežęs žmoną ją aplankyti ligoninėje. Visą laiką iki J. V. mirties ja rūpinosi ir prižiūrėjo kaimynė.

D. R. laidoje minimas testamentas buvo sudarytas prieš 9 mėnesius iki J. V. mirties, byloje kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius, jog J. V. paskutines dienas buvo komos būsenoje, o byloje esantys įrodymai neįrodo, jog J. V. buvo nesąmoningoje būsenoje, kaltinamasis pats pripažino, jog J. V. matė tik vieną kartą iki jos mirties, todėl D. R. teigdamas, jog J. V. mirė tą pačią dieną, trečią ryto mirė, o dešimtą ryte testamentas pakeistas buvo, jau kaip mirusi buvo, jis paskutines J. V. gyvenimo dienas buvo šalia jos, J. V. buvo komos būsenoje, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Ką ta ponia, kuriai atiteko jūsų močiutės butas, veikia gyvenime, kas ji?“, D. R. atsakė: „Įvedus telefono numerį internete, „Guglyje” rašoma, kad parduoda Kaune butą parduoda Širvintose prie ežero kranto namą“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog apie G. P. laidoje nurodytą parduodamą nekilnojamą turtą surado informaciją internete. Pagrįsdamas šią išsakytą informaciją D. R. teismui pateikė išrašus iš internetinių svetainių (b.l. 109-110). Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog talpino skelbimus apie parduodamą nekilnojamą turtą Kaune ir Širvintose.

Byloje teismo išreikalauta UAB „Diginet“ pažyma įrodo, jog D. R. nurodyti ir pateikti skelbimai www.skelbiu.lt buvo patalpinti redaguoti ir pašalinti tik šios bylos nagrinėjimo metu iš IP adreso 79.133.230.34. UAB „Cgates“ pateikta pažyma įrodo, jog IP adresas 79.133.230.34 priklausė R. R. ir interneto ryšys buvo teikiamas adresu Dariaus ir Girėno g. 13-63, Vilniuje. Tokie byloje surinkti įrodymai įrodo, jog D. R. laidoje teigdamas, jog G. P. parduoda Kaune butą parduoda Širvintose prie ežero kranto namą, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes jo pateikti įrodymai apie skelbimų buvimą internete buvo patalpinti tik šios bylos nagrinėjimo metu ir iš IP adreso, kuris priskirtas D. R. gyvenamosios vietos adresui.

Apeliacinio skundo argumentus, kad D. R. neturėjo jokio suinteresuotumo skleisti apie G. P. ją šmeižiančią informaciją, paneigia D. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti parodymai, apie tai, kad jo žmona R. R. pasakė jam, jog butas buvo užrašytas jai, o dabar kažkokia „lerva“ ateis ir juos išmes, todėl jie nusprendė pasilikti gyventi tame bute. Jis turėjo G. P. pretenzijų ir dėl buto ir dėl pinigų, skambindavo G. P., kad ji kartu su pinigais grąžintų butą, kuris yra jai perrašytas ir kuriame ji leido jiems gyventi 2 metus. Šie butas, nuteistojo teigimu, turėjo atitekti jo šeimai – jo žmonai (R. R.), jam (D. R.) ir jų vaikui.

Nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jai buvo padaromas psichologinis spaudimas – D. R. elektroniniu paštu siuntė savo susirašinėjimus su žurnaliste, sakė eis į laidą, paviešins informaciją, pateiks faktus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. pripažino, jog suprato, kad laida, kuri filmuojama, bus parodyta televizijoje ir norėjo, jog jo nurodoma byla būtų paviešinta visuomenei. Tokie D. R. parodymai įrodo, jog jis, turėdamas tikslą užvaldyti G. P. paveldėtą butą, suprato ir norėjo, jog jo papasakota šmeižianti G. P. informacija būtų paskleista per televiziją, t.y. per visuomenės informavimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas D. R. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., įstatymo nuostatų nepažeidė.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

Apeliantas apeliaciniame skunde pateikdamas tik subjektyvią nuomonę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, vėlgi remdamasis tais pačiais argumentais, dėl kurių skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.