Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. P., jo atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai, kaltinamajam D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vykdantis individualią veiklą, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, teistas:

1) 2005-05-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2005-08-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. l d., 159 str., 63, 75 str. 3 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 m.;

3) 2005-12-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., 63, 75 str. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 1 m. ir 8 mėn. 2006-10-16 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) 2007-11-14 Tauragės raj. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. 90 parų arešto bausme;

5) 2011-06-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., 300 str. 1 d. 90 parų arešto bausme;

6) 2013-12-09 Vilniaus apygardos teismo ir 2014-07-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį – areštu 45 paroms;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2015 m. vasario 4 d. per visuomenės informavimo priemonę - laidoje „Yra kaip yra” paviešinęs G. P. asmens duomenis, darbo bei gyvenamas vietas, tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią bei pasitikėjimą G. P. pakertančią informaciją, o būtent: 2015-02-04 laidoje „Yra kaip yra”, laidos vedėjai nurodžius: „D. - kitas mūsų svečias drauge su žmona slaugė savo sergančią močiutę, ji pažadėjo D.ir jo šeimai palikti savo butą, po mirties D. sužinojo, kad butas atiteko paslaptingai moteriai, kurios niekas nėra nei matęs, nei girdėjęs“, į laidos vedėjos klausimus ar išsiaiškinote, kam atiteko butas ir kas tai per moteris, kas ji, D. R. atsakęs, jog tai iš Ukmergės, G. P., dirba (duomenys neskelbtini) ir toliau atsakinėdamas į laidos vedėjos klausimus skleidė tikrovės neatitinkančią, G. P. paniekinančią ir pasitikėjimą ja pakertančią informaciją:

Į laidos vedėjos klausimą: „Kažką apie ją buvote girdėjęs, kaip ji atsirado močiutės gyvenime?“, D. R. atsakė: „Niekad, niekada nesu girdėjęs nieko ir išvis nieko“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Nesuprantu, jūs, D., su žmona nuolat, reguliariai slaugėte močiutę?“, D. R. atsakė: „Taip, gyvenom net kitam kambaryje“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Po to, jeigu teisingai žinau, paskutines dienas jau močiutė leido su jumis ligoninėj?“, D. R. atsakė: „Jo, mes lankėm ligoninėj, viską ir jinai pasakė, kur bus pinigai padėti, jeigu jinai mirs, viską ir gavosi taip, kad nuvažiavom į butą kai jau po mirties. Tų pinigų jau nebebuvo, viskas buvo paimta“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Bet ji buvo tuo metu ligoninėj?“, D. R. atsakė: „Jo, ir jinai buvo jau paskutines dienas visiškoj komoj“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Ir jūs buvote šalia?“, D. R. atsakė: „Taip, šalia, viską“;

Į laidos vedėjos klausimą: „Tai jūsų versija, kad ten netgi ne močiutės ranka parašyta?“, D. R. atsakė: „Netgi taip, jo, gali būt. Nes jinai kaip kaip gali gali miręs žmogus pasirašyt testamentą?“.

I laidos vedėjos klausimą: „Ar jūs susisiekėt su ta moterimi, kuriai atiteko turtas? Ką ji sako ? Ką tai reiškia ?, D. R. atsakė: „Taip. Taip. Jinai sako, jeigu tu gilinsies toliau – atseit - nesusitarsim nieko. Nu, kad atseit aš jai pasakiau, sakau, - arba tu gražiai grąžini tą butą žinai, prisipažįsti, kad ką padarei“;

I laidos vedėjos klausimą: „Ką sako žmonos tėvas? Ar leido ? Ar davė raktus?“, D. R. atsakė: „Paskui paklausiau, - kelintą jūs atvažiavot, - nes močiutė mirė trečią ryto, skaityk. Jie iš Ukmergės atvažiavo nu kaip, į Širvintus atvažiavo dešimtą ryte. Tai laikas visiškai nesutampa. Kaip galėjo tą pačią dieną kada jinai mirė, iš Ukmergės atvažiuot ryte, o testamentas juk rašo, testamentas a sudarymo vieta laikas“;

I laidos vedėjos klausimą: „Ką ta ponia, kuriai atiteko jūsų močiutės butas, veikia gyvenime, kas ji?“, D. R. atsakė: „Įvedus telefono numerį internete, „Guglyje” rašoma, kad parduoda Kaune butą, parduoda Širvintose prie ežero kranto namą“.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. nurodė, jog nepripažįsta savo kaltės. Duodamas parodymus paaiškino, jog buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų suklastojimo ir buto pasisavino, todėl internete parašė komentarą, jog ant testamento nėra parašo. Jam paskambino iš LNK televizijos ir pasiūlė papasakoti situaciją ir nusifilmuoti laidoje. Iš pradžių nesutiko, bet ilgai raginamas sutiko nusifilmuoti laidoje, kad būtų atskleista visiems baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje esantis laidos įrašas yra iškarpytas, bet iš esmės jo pasakyti žodžiai yra teisingi ir ką jis sako yra tiesa. Filmuodamasis laidoje suprato, jog ji bus parodyta žmonėms, tuo metu studijoje taip pat buvo žiūrovai. Apie G. P. sužinojo tik kai žmona jam pasakė, jog anksčiau jai paliktas butas buvo perrašytas G. P.. Tik tada pradėjo ja domėtis, o iki tol nežinojo. Informaciją apie G. P. sužinojo iš interneto. Žmona jam papasakojo, jog jai teta V. yra palikusi testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jis pasiūlė nuvažiuoti aplankyti tetą. Pas V. nuvyko su žmona likus maždaug pusei metų iki jos mirties. Nupirko jai maisto. Tada pirmą kartą pamatė V. ir su ja susipažino. Daugiau jos nematė. V. tuo metu būdama seno amžiaus jautėsi blogai, sunkiai šnekėjo. Žmona taip pat jam pasakojo, jog anksčiau gyveno pas V. dviejų kambarių bute, kitame kambaryje, bet kadangi ji vėlai grįždavo namo, tai V. ją išvijo. Antrą kartą jis pas V. važiavo likus mėnesiui ar dviem iki jos mirties, kai ji gulėjo ligoninėje. Tada nuvežė žmoną iki ligoninės, o pats liko mašinoje. Visą laiką iki V. mirties ja rūpinosi ir prižiūrėjo kaimynė. Jo žmona V. lankydavo gal kartą į mėnesį, nuveždavo maisto, nes ja rūpinosi kaimynė, todėl nebuvo kuo padėti. V. laidoje vadino močiute, nes visą laiką taip vadina vyresniuosius žmones. Laidoje minėdamas, jog paskutines dienas rūpinusi V., turėjo omenyje, jog jo žmona rūpinosi. V. prieš mirtį jo žmonai buvo pasakiusi, kur padėti pinigai, kur laidojimo drabužiai, kuriais ji turėtų būti aprengta. Apie V. mirtį sužinojo tą pačią dieną, kai iš šarvojimo rūmų paskambino jo žmonai. Mirus V. į jos butą važiavo G., N., jo žmona ir G. brolis. Jis pats nevyko į butą. Jam žmona pasakojo, jog bute G. paėmė nuo lentynos testamentą ir tarsi nustebusi pasakė, jog butas priklauso jai. Bute G. rado ir pasiėmė 20000 litų ir 300 dolerių, kuriuos pasiėmė sau. Iš baudžiamosios bylos žino, jog G. padalino pinigus po 5 000 litų, o jo žmonai nieko nedavė. Kitą dieną, kadangi jo žmona gavo V. buto raktus, jis kartu nuvažiavo į V. butą ir ten ieškojo pinigų ir juos rado. Šiame bute liko gyventi ir gyveno du metus. G. tam neprieštaravo ir jis nemokėjo jai jokio nuomos mokesčio. Kai pradėjo domėtis dėl buto, tai G. liepė išsikraustyti iš buto. Pažiūrėjęs testamentą pamatė, jog jo antroje pusėje nėra V. parašo ir laidoje todėl ir pasakė, jog nėra parašo. Laidoje kalbėdamas apie testamento pakeitimą mirties dieną turėjo omenyje kitą testamentą, t.y. apie liudijimą. Apie V. būseną iki mirties žinojo iš žmonos pasakojimų. Paskutinį kartą žmona grįžusi iš ligoninės pasakė, jog V. nei valgo, nei kalba ir tokioje būsenoje ji buvo paskutines dienas. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog V. buvo galvos smegenų išemija, o tai reiškia, jog smegenyse rinkosi vandenys ir ji buvo komos būsenoje, todėl apie tai ir pasakė laidoje. G. jam skambindavo ir prašydavo atsiimti pareiškimus, o jis siūlė jai grąžinti butą. Pradėjęs domėtis G. P., suvedęs jos vardą ir pavardę bei telefono numerį internetinėje paieškoje ir rado skelbimus apie nuomojamą butą, parduodamą sklypą. Ėjo į laidą ketindamas, kad kažkas užsiimti byla, kad byla būtų paviešinta visuomenei, kad būtų nustatyta tiesa.

Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, jog iš žurnalistės sulaukė skambučio su klausimais apie butą ir kitus asmeninius dalykus. Žinojo, jog D. R. ruošiasi eiti į televizijos laidą ir bandys paviešinti informaciją, tokiu būdu jai darydamas psichologinį spaudimą. Transliuojamą laidą pastebėjo 2015 m. vasario 4 d. Ji dar buvo kartojama du kartus, jos įrašas yra laikomas internetinėje svetainėje ir galima bet kas pasižiūrėti. Laidoje D. R. nurodė, jos vardą pavardę, darbovietę. Su D. R. susipažino po V. mirties antrą dieną, jį pristatė R. R. kaip savo draugą. V. yra jos anytos teta ir ją pažinojo apytiksliai 5 metus iki mirties. Važiuodavo ją aplankyti, lankydavo jos šeimos kapus. Žinojo, jog prieš tai V. butą testamentu buvo palikusi jos vyrui ir R. R.. Iš savo vyro sužinojo, jog likus 9 mėnesiams iki mirties, V. paprašė jos vyro atvežti jai į namus notarę ir ji pakeitė testamentą, nes V. negražiai atsiliepdavo apie R. V. nuolat prižiūrėdavo jos kaimynė, su kuria nuolat palaikė kontaktą. Pati atvažiuodavo V. aplankyti, atveždavo jai maistą, drabužius. Kai V. pasijuto blogai, ji nuvažiavo ją aplankyti ir iškvietė medikus. V. buvo nuvežta į ligoninę. Kadangi V. tapo reikalinga nuolatinė slauga, tai susitarė ją nuvežti į slaugos namus. Ten ji paliko savo kontaktus, kad slaugos namai informuotų apie sveikatos būklę. V. paskutinį kartą ji lankė likus 4 dienoms iki jos mirties. V. buvo sąmoninga, atsisėdo, valgė, tik negalėjo kalbėti ir nebuvo komos būsenoje. Iš slaugių girdėjo, jog niekas neateidavo lankyti V.. 2008 m. rugpjūčio 15 d. apie 22:30 val. sulaikė skambučio iš slaugos namų, jog V. mirė. Kitą rytą kartu su anyta, uošviu, jo žmona ir A. nuvažiavo į V. butą. Raktą nuo buto davė kaimynė. Bute pradėjo ieškoti pinigus ir rado 24 000 litų ir 300 dolerių, kuriuos ji pasiėmė. Iš tų pinigų organizavo laidotuves. Pinigus įnešė į savo banko sąskaitą. Po mėnesio likusius pinigus po 5 000 litų atidavė G. R. ir N. Po V. mirties, leido jos bute apsigyventi D. R. su žmona. Kadangi jie suniokojo butą ir nemokėjo komunalinių mokesčių, pareikalavo išsikraustyti iš buto. D. R. nurodyta laidoje informacija apie jos turimą nekilnojamą turtą Širvintose ir Kaune yra neteisybė, nes neturi tokio turto. 2009 ar 2010 metai buvo patalpinusi skelbimą į (duomenys neskelbtini) apie 2 kambarių buto nuomą, kai D. R. išsikraustė iš buto. 2006 ar 2006 metai galėjo būti patalpintas skelbimas su jos numeriu dėl parduodamo močiutės žemės sklypo. D. R. skleidžiamu šmeižtu buvo įskaudinta, pažeminta artimųjų ir bendradarbių tarpe. Patyrė didelį šoką, nes paskleista informacija neatitiko tikrovės. Kai sutriko sveikata, turėjo teisintis bendradarbiams, aiškinti dėl nurodytos informacijos apie pasisavintą butą, turimą kitą turtą ant ežero kranto. Sulaukė daug skambučių ir pažįstamų. Ją kamavo nemiega.

2007 m. lapkričio 23 d. dienos oficialiame testamente nurodoma, jog J. V. savo mirties atveju padaro patvarkymą, jog jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį palieka N. P. ir G. P. (b.l. 75-76).

2008 m. lapkričio 13 d. liudijime nurodoma, jog Vilniaus miesto 4-ojo biuro notarė Aldona Adomaitienė liudija, kad yra užvesta paveldėjimo byla 2008 m. rugpjūčio 16 d. mirus J. V.. Dėl mirusiosios turto paveldėjimo į notarų biurą kreipėsi N. P. ir G. P. (b.l. 69).

Priėmimo – perdavimo aktuose nurodoma, jog N. P. perduoda 5 000 litų N. P.. N. P. perduoda 5 000 litų R.. G. R. nurodo, jog 2008 m. rugpjūčio 18 d. yra gavęs 300 USD (b.l. 72-73).

Banko „Snoras“ G. P. atliktų operacijų sąraše nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. kaip sąskaitos papildymas gautos 17 000 litų pajamos (b.l. 74).

G. P. pasirašytame laidotuvių išlaidų sąraše nurodoma, jog viso išlaidų 26 000 Lt. Rasta J. V. bute 24 000 litų, išmokėta socialinė ir draudimo pašalpa 2000 Lt (b.l. 102-103).

Medicininiame mirties liudijime nurodoma, jog J. V. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Tiesioginė mirties priežastis - plaučių endema. Tarpinė mirties priežastis - progresuojantis (neįskaitomas tekstas) nepakankamumas. Pagrindinė liga sukėlusi mirtį – LOPL, lėtinis obstrukcinis bronchitas (b.l. 105-106).

2008 m. liepos 25 d. – 2008 m. liepos 30 d. epikrizėje nurodoma, jog J. V. pagrindinė diagnozė: lėtinis obstrukcinis bronchitas, paūmėjimas. Komplikacijos: Ūmus kvėpavimo nepakankamumas LOPL fone. PN II0. Gretutinės: KŠL. Išeiminė kardijomiopatija. Širdies nepakankamumas, C stadija, NYHA f.kl. III. Lėtinė galvos smegenų išemija. Obj.: būklė sunki. Ligonė pati neatsisėda, neatsistoja, bepasiverčia. Parezių nėra. Kosti, kalbėdama dūsta (b.l. 104).

Išrašė iš internetinės svetainės nurodoma: „Isnuomjamas 1 kambarys 2-ju kambariu bute“. Nurodomas kontaktinis asmuo G., elektroninio pašto adresas ir telefono numeris (b.l. 108).

Išraše iš internetinės svetainės nurodoma: „Paduodamas Kaune, Vilijampolė 1 kambario butas“. Nurodomas kontaktinis el. paštas (duomenys neskelbtini) ir telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 109).

Išraše iš internetinės svetainės nurodoma: „Parduodu zemes sklypa prie zirnaju ezero kranto“. Nurodomas kontaktinis asmens telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 110).

UAB „Diginet“ 2015-11-26 pažymoje nurodoma, jog teismo nurodyti skelbimai teismo nurodytomis datomis nebuvo patalpinti (duomenys neskelbtini). Skelbimai buvo patalpinti ir pašalinti laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-11-04 iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (b.l. 128-130).

UAB „Cgates“ 2015-11-30 pažymoje nurodoma, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2015-10-19 iki 2015-11-04 priklausė R. R. ir paslauga buvo teikiama adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 134).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiosios G. P. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, byloje esančiu vaizdo įrašu yra įrodyta faktinė aplinkybė, jog 2015 m. vasario 4 d. LNK televizijoje buvo transliuojama laida „Yra kaip yra”, kurioje dalyvavo, atsakinėjo į laidos vedėjos klausimus kaltinamasis D. R.. Teisiamojo posėdžio metu D. R. pripažino, jog suprato, kad laida, kuri filmuojama, bus parodyta televizijoje ir norėjo, jog jo nurodoma byla būtų paviešinta visuomenei. Tokie D. R. parodymai įrodo, jog jis suprato ir norėjo, jog jo papasakota informacija būtų paskleista per televiziją, t.y. per visuomenės informavimo priemonę.

Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog laidos „Yra kaip yra” pradžioje laidos vedėja pristatė pokalbio siužetą nurodydama: „Kitas mūsų svečias drauge su žmona slaugė savo sergančią močiutę. Ji pažadėjo D.ir jo šeimai palikti savo butą. Po mirties D. sužinojo, kad butas atiteko paslaptingai moteriai, kurios niekas nėra nei matęs, nei girdėjęs.“. Toliau į laidos vedėjos užduotus klausimus: „Ar išsiaiškinote, kam atiteko butas ir kas tai per moteris ? kas ji ?“, D. R. atsakė: „Tai iš Ukmergės, G. P., dirba (duomenys neskelbtini)“. Įvertinęs šias bylos faktines aplinkybes teismas daro išvadą, jog laidos vedėjai trumpai pristačius pokalbio siužetą apie moterį kuriai atiteko butas, D. R. paviešinęs nukentėjusiosios vardą pavardę, gyvenamą miestą ir darbovietę, nurodė pakankamai duomenų leidžiančių kitiems asmens identifikuoti asmenį apie kurį ir su juo susijusiomis aplinkybėmis laidoje yra teikiama informacija.

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Kažką apie ją buvote girdėjęs, kaip ji atsirado močiutės gyvenime?“, D. R. atsakė: „Niekad, niekada nesu girdėjęs nieko ir išvis nieko“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. ir nukentėjusioji G. P. iš esmės davė analogiškus parodymus, jog susipažino ir vienas apie kitą sužinojo tik po J. V. mirties t.y. iki laidos pažinomo vienas kitą virš 6 metų. D. R. taip pat pripažino, jog po V. mirties pradėjo domėtis G. P.. Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu D. R. nurodė, jog mirusioji J. V. nebuvo jo močiutė, o jos žmonos giminaitė, kurią vadino močiute, nes taip vadina visas vyresnio amžiaus moteris. Iš G. P. patikslintame skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog J. V. yra jos vyro giminaitė. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, jog D. R. į jam užduotą klausimą atsakydamas, jog niekad, niekada nėra girdėjęs nieko ir išvis nieko apie G. P. skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes pats pripažino, jog su ja susipažino ir apie ją sužinojo po J. V. mirties, ir pats nurodė, jog domėjosi ja, todėl turėjo ir žinoti G. P. giminystės ryšius su J. V..

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Nesuprantu, jūs, D., su žmona nuolat, reguliariai slaugėte močiutę?“, D. R. atsakė: „Taip, gyvenom net kitam kambaryje“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. nurodė, jog J. V. iš viso matė vietą kartą tik likus pusei metų iki jos mirties ir dar vieną kartą buvo nuvežęs savo žmoną iki ligoninės, kur gulėjo J. V., bet pats nėjo į ligoninę. J. V. slaugė kaimynė ir kartais jo žmona. Be to, D. R. nurodė, kad anksčiau kartu su J. V. gyveno jos žmona, bet J. V. išvarė jo žmoną, nes ji vėlai grįždavo į namus. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. P. ir kaltinamasis D. R. pripažino, jog po J. V. mirties jos bute apsigyveno D. R. su žmona. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog D. R. nuolat ir reguliariai neslaugė J. V. ir su ja negyveno, todėl atsakydamas į laidos vedėjos klausimą ir teigdamas, jog su žmona nuolat, reguliariai slaugė močiutę, taip gyveno net kitame kambaryje, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Po to, jeigu teisingai žinau, paskutines dienas jau močiutė leido su jumis ligoninėj?“, D. R. atsakė: „Jo, mes lankėm ligoninėj, viską ir jinai pasakė, kur bus pinigai padėti, jeigu jinai mirs, viską ir gavosi taip, kad nuvažiavom į butą kai jau po mirties. Tų pinigų jau nebebuvo, viskas buvo paimta“. Teismo posėdžio metu D. R. paaiškino, jog po J. V. mirties jis nevažiavo į jos butą, o ten važiavo jo žmona, pats nelaikė J. V. ligoninėje, o ją lankė jo žmona, J. V. nėra jo močiutė, bute esančius pinigus paėmė G. P.. Teismo posėdžio metu G. P. paaiškino, jog J. V. bute rastus pinigus paėmė ji pati. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog D. R. teigdamas, jog J. V. lankė ligoninėje, atvažiavo į butą po J. V. mirties ir ten bute nebuvo pinigų ir pritardamas laidos vedėjai teiginiui, jog J. V. yra jos močiutė, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog D. R. laidoje nurodė: „Močiutė mirė tą pačią dieną, trečią ryto mirė, o dešimtą ryte testamentas pakeistas buvo. Jau kaip mirusi buvo“. Į laidos vedėjos klausimą: „Bet ji buvo tuo metu ligoninėj ?“, D. R. atsakė: „Jo, ir jinai buvo jau paskutines dienas visiškoj komoj“, toliau į laidos vedėjos klausimą: „Ir jūs buvote šalia ?“, D. R. atsakė: „Taip, šalia, viską“. Į laidos vedėjos klausimą: „Tai jūsų versija, kad ten netgi ne močiutės ranka parašyta?, D. R. atsakė: „Netgi taip, jo, gali būt. Nes jinai kaip kaip gali gali miręs žmogus pasirašyt testamentą?“. Byloje esantis medicininis mirties liudijimas įrodo, jog J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o testamentas patvirtina, jog jis buvo sudarytas 2007-11-23. Teisiamojo posėdžio metu D. R. parodė, jog J. V. pirmą ir paskutinį kartą matė likus pusmečiui iki jos mirties ir likus mėnesiui iki jos mirties buvo nuvežęs žmoną ją aplankyti ligoninėje. Visą laiką iki J. V. mirties ja rūpinosi ir prižiūrėjo kaimynė. Jo žmona J. V. lankydavo gal kartą į mėnesį, nuveždavo maisto, nes ja rūpinosi kaimynė, todėl nebuvo kuo padėti. Po J. V. apsilankymo žmona jam pasakė, jog J. V. nei valgo, nei kalba. Byloje esančioje J. V. epikrizėje nurodomos jai diagnozuotos ligos bei yra aprašyta jos būsena nurodant, jog ji kosti, kalbėdama dūsta. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. P. paaiškino, jog pati J. V. matė likus 4 dienoms iki mirties ir ji buvo sąmoninga, atsisėdo, valgė, tik negalėjo kalbėti ir nebuvo komos būsenoje. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog D. R. laidoje minimas testamentas buvo sudarytas prieš 9 mėnesius iki J. V. mirties, byloje kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo teiginius, jog J. V. paskutines dienas buvo komos būsenoje, o byloje esantys įrodymai neįrodo, jog J. V. buvo nesąmoningoje būsenoje, kaltinamasis pats pripažino, jog J. V. matė tik vieną kartą iki jos mirties, todėl D. R. teigdamas, jog J. V. mirė tą pačią dieną, trečią ryto mirė, o dešimtą ryte testamentas pakeistas buvo, jau kaip mirusi buvo, jis paskutines J. V. gyvenimo dienas buvo šalia jos, J. V. buvo komos būsenoje, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Ar jūs susisiekėt su ta moterimi, kuriai atiteko turtas? Ką ji sako ? Ką tai reiškia ?“, D. R. atsakė: „Taip. Taip. Jinai sako, jeigu tu gilinsies toliau – atseit - nesusitarsim nieko. Nu, kad atseit aš jai pasakiau, sakau, - arba tu gražiai grąžini tą butą žinai, prisipažįsti, kad ką padarei“. Byloje nepateikta jokių įrodymų pagrindžiančių šį D. R. laidoje nurodytą teiginį, o nukentėjusioji G. P. teismui pateiktame patikslintame privataus kaltinimo skunde neigė tokio pokalbio būvimą. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog D. R. laidoje teigdamas apie jo pokalbio su G. P. buvimą dėl buto ir jos išsakytą teiginį, jeigu gilinsies toliau – atseit - nesusitarsim nieko skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Ką sako žmonos tėvas? Ar leido, ar davė raktus?“, D. R. atsakė: „Paskui paklausiau, - kelintą jūs atvažiavot, - nes močiutė mirė trečią ryto, skaityk. Jie iš Ukmergės atvažiavo... nu kaip, į Širvintus atvažiavo dešimtą ryte. Tai laikas visiškai nesutampa. Kaip galėjo tą pačią dieną kada jinai mirė, iš Ukmergės atvažiuot ryte, o testamentas juk rašo, testamentas a sudarymo vieta laikas“. Byloje esantis medicininis mirties liudijimas įrodo, jog J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o testamentas patvirtina, jog jis buvo sudarytas 2007-11-23. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. R. laidoje teigdamas apie testamento sudarymą po J. V. mirties, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Byloje esantis vaizdo įrašas įrodo, jog į laidos vedėjos klausimą: „Ką ta ponia, kuriai atiteko jūsų močiutės butas, veikia gyvenime, kas ji?“, D. R. atsakė: „Įvedus telefono numerį internete, „Guglyje” rašoma, kad parduoda Kaune butą parduoda Širvintose prie ežero kranto namą“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog apie G. P. laidoje nurodytą parduodamą nekilnojamą turtą surado informaciją internete. Pagrįsdamas šią išsakytą informaciją D. R. teismui pateikė išrašus iš internetinių svetainių (b.l. 109-110). Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu neigė, jog talpino skelbimus apie parduodamą nekilnojamą turtą Kaune ir Širvintose. Byloje teismo išreikalauta UAB „Diginet“ pažyma įrodo, jog D. R. nurodyti ir pateikti skelbimai www.skelbiu.lt buvo patalpinti redaguoti ir pašalinti tik šios bylos nagrinėjimo metu iš IP adreso (duomenys neskelbtini). UAB „Cgates“ pateikta pažyma įrodo, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) priklausė R. R. ir interneto ryšys buvo teikiamas adresu (duomenys neskelbtini). Tokie byloje surinkti įrodymai įrodo, jog D. R. laidoje teigdamas, jog G. P. parduoda Kaune butą parduoda Širvintose prie ežero kranto namą, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes jo pateikti įrodymai apie skelbimų buvimą internete buvo patalpinti tik šios bylos nagrinėjimo metu ir iš IP adreso, kuris priskirtas D. R. gyvenamosios vietos adresui.

Teismas įvertinęs anksčiau paminėtas nustatytas faktines aplinkybes apie D. R. tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą per visuomenės informavimo priemonę, paskelbtą nukentėjusiosios G. P. vardą, pavardę, gyvenamosios vietos miestą, darbovietę, vertinant šią informaciją visumoje, visos laidos kontekste, daro išvadą, jog tokia D. R. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija leido laidos žiūrovui suprasti, jog D. R. kartu su žmona gyveno su močiute viename bute ir ją slaugė iki mirties. Močiutė testamentu buvo jam ir jo žmonai palikusi butą. Po močiutės mirties jis sužinojo, jog močiutės butas, pagal naują testamentą, sudarytą jau po močiutės mirties ir močiutei paskutines gyvenimo dienas būnant komoje, atiteko G. P., apie kurią iš viso jis nieko nežinojo ir nežino kas ji tokia. Vėliau D. R. sužinojo, jog G. P. pardavinėja skirtingose vietose nekilnojamą turtą ir jiems bendraujant, prašė nesigilinti į situaciją.

Visuomenėje pagal geros moralės ir dorovės taisykles yra gerbiama mirusiojo valia testamentu palikti savo turtą pasirinktiems įpėdiniams. Dažniausiai tokiais asmenimis tampa giminaičiai ar asmenys, kurie labiausiai rūpinosi mirusiuoju ir yra labiausiai su juo susiję. Bandymai paveikti mirusiojo valią, pasinaudoti jo bejėgiška būkle ir kitaip prieš senyvo amžiaus asmens valią užvaldyti turtą, visuomenėje yra labai smerktini. D. R. išsakyta informacija, teismo pripažinta tikrovės neatitinkančia, leido laidos žiūrovui susidaryti nuomonei, jog G. P. būdama svetimu ir nežinomu asmeniu, neteisėtai ir galimai nusikalstamu būdu užvaldė mirusiojo asmens butą pagal testamentą, sudarytą po mirusiojo mirties ir asmeniui paskutines dienas būnant komoje, ir taip atimdama šį butą iš artimiausių mirusiojo giminaičių, kurie buvo šalia mirusiojo ir rūpinosi juo iki mirties, gyveno šiame bute. O be to, G. P. prekiauja skirtingose Lietuvos vietose esančiu nekilnojamu turtu, kas visame laidos kontekste leidžia kilti prielaidoms ar ji nesiverčia tokia neteisėta ir galimai nusikalstama veika pasisavindama mirusiųjų asmenų nekilnojamą turtą. Tokia D. R. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie G. P. yra ją paniekinanti ir pasitikėjimą ja pakertanti.

Visos šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. R. 2015 m. vasario 4 d. per visuomenės informavimo priemonę laidoje „Yra kaip yra” paviešinęs G. P. asmens duomenis, darbo bei gyvenamas vietas, tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią bei pasitikėjimą G. P. pakertančią informaciją ir tokia jo veika teismo kvalifikuojama pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

D. R. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau jis buvo teistas 6 kartus už skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą . Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam skirtina BK 154 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį. Teismo nuomone, ši bausmės rūšis ir trukmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismui pateiktame civiliniame ieškinyje patirtą žalą nukentėjusioji grindė patirtais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, nepatogumais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie pablogėjusią nukentėjusios sveikatą. Teismas taip pat laiko nepagrįstu civiliniame ieškinyje nurodytą kriterijų neturtinei žalai nustatyti – kitų asmenų patirtas emocinis sukrėtimas, nes kitų asmenų galimai patirta žala, negali būti priteisiama nukentėjusiai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog D. R. televizijos laidoje paskleidus tikrovę neatitinkančią informaciją G. P. patyrė pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą ir su tuo susijusius dvasinius išgyvenimus, nes iš pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos apie ją kitiems asmenims galėjo susidaryti nuomonė kaip apie nesąžiningą asmenį, galimai net nusikalstamu būdu užvaldantį svetimų mirusių asmenų turtą ir juo vėliau prekiaujanti, nepatogumus dėl sulauktų daugybės artimųjų žmonių skambučių. Teismas įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikrovės neatitinkančios informacijos pobūdį, tai, jog ji buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę – televizijos kanalą, kuris yra vienas iš žinomiausių Lietuvoje, laida buvo kartojama du kartus, jos vaizdo įrašas buvo patalpintas interneto svetainėje dėl ko tapo prieinamas platesniam asmenų ratui, patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą ir pažeminimą, daro išvadą, jog G. P. patirta neturtinė žala vertinama 1 000 eurų dydžio ir ji priteisiama iš kaltinamojo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji G. P. teismui pareikštame prašyme pareiškė reikalavimą įpareigoti D. R. paneigti tikrovės neatitinkančią, pasitikėjimą ją pakertančią bei šmeižiančią informaciją. BPK 109–118 straipsniuose yra įtvirtintas civilinio ieškinio baudžiamajame proceso institutas. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojoje byloje leidžiama pareikšti civilinis ieškinį tik reiškiant reikalavimą dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kiti pažeistų civilinių teisinių gynybos būdai BPK yra nenumatyti, todėl yra negalimi. Dėl šių priežasčių nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, paliekamas nenagrinėtu.

Nukentėjusios G. P. atstovas advokato padėjėjas Stasys Survila prašė teismo priteisti iš kaltinamojo 900 eurų atstovavimo išlaidas ir 15,65 eurų išlaidas už pažymas iš VĮ „Registrų centras“. Teisiamojo posėdžio metu teismas netenkino nukentėjusios G. P. atstovo advokato padėjėjo Stasio Survilos prašymo dėl prijungimo prie bylos VĮ „Registrų centras“ pažymų, todėl išlaidos už šias pažymas nepriteistinos iš kaltinamojo. Byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas (b.l. 58, 59, 138) ir apmokėjimo nurodymai (b.l. 139-142) patvirtina, jog advokato padėjėjui Stasiui Survilai už atstovimą byloje, konsultacijas ir dokumentų parengimą buvo sumokėta 900 eurų. Iš bylos matyti, jog advokato padėjėjas byloje dalyvavo 6 posėdžiuose, byloje nukentėjusiosios vardu buvo teikti procesiniais dokumentai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šios nukentėjusiosios išlaidos laikytinos būtinomis, protingomis, todėl teismas jas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis) ir priteisia iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301-302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 40 MGL (1 506,40 eurų) dydžio baudą.

D. R. neskirti kardomosios priemonės.

Nukentėjusiosios G. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. R. 1 000 eurų neturtinę žalą nukentėjusiosios G. P. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

G. P. pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš D. R. 900 eurų procesines išlaidas nukentėjusiojo G. P. naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.