Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui A. J., jo atstovei A. B. J.

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Vilniaus šilumos tinklai ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovui AB Vilniaus šilumos tinklai dėl nuostolių atlyginimo su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus energija“ , –

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB Vilniaus šilumos tinklai, į. k. 124135580, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 272,05 Eur skolos, 3,43 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (b.l. 1-3) bei ieškovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2002-02-01 d. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir VŠT), UAB „Vilniaus energija“ (toliau – Vilniaus energija), Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus m. šilumos ūkio nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), remiantis kuria Vilniaus energijai 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs VŠT turtas.

Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017-03-29d. nuomos sutartis baigė galioti.

Ieškovui buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, kurių apmokėjimo terminas baigėsi 2017-03-29 d.

2017-06-15 d. reikalavimų perleidimo procedūra (įvyko atsiskaitymas) buvo baigta.

2017-06-16 d. raštu Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą VŠT ir vykdant CK 6.104 str. sąlygas 2017-06-22 d. perdavimo – priėmimo aktu perdavė naujajai kreditorei VŠT dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Pastarasis dokumentas bei „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita Duomenys 2017-05-04“ išrašas patvirtina, kad ieškovui buvo perleistos reikalavimo teisės bei papildomos teisės į iš atsakovų gautinas sumas.

Energetikos įmonė (UAB „Vilniaus energija“ iki 2017-03-29d. ir AB Vilniaus šilumos tinklai nuo 2017-03-30 d.) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kurio (duomenys neskelbtini) butas, (toliau – Butas) remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis Buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (CK 4.262 str., CPK 182 str. 4 p.).

Atsakovo skolą ir delspinigių dydį pagrindžia ieškovo mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis.

UAB „Vilniaus energija“ perleido ieškovei nesumokėtų mokesčių sumą 323,59 Eur. Tai priskaičiuoti mokesčiai:

- už UAB „Vilniaus energija“ kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos vykdomą laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2017-03-29d. buvo priskaičiuota viso mokesčių 635,74 Eur:

a. už suvartotą šilumos energiją– 484,55 Eur;

b. už suvartotą karštą vandenį – 131,72 Eur;

c. už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti – 1,61 Eur;

ir apmokėta 312,15 Eur, liko 323,59 Eur.

- už VŠT (ieškovės) kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos vykdomą laikotarpį nuo 2017-03-30 iki 2020-11-31 d. buvo priskaičiuota viso mokesčių 1213,42 Eur:

a. už suvartotą šilumos energiją– 784,64 Eur;

b. už suvartotą karštą vandenį – 460,05 Eur;

c. už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti – (- 12,44 Eur);

d. už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą– 41,02 Eur;

e. už priskirtą šilumos kiekį už nepaskirstytą karštą vandenį - (-59,85)

ir apmokėta 1264,96 Eur. Liko (-51,54) Eur.

Taigi, bendras įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2020-11-31 d. yra 272,05 Eur (323,59 + (-51,54)).

Atsakovas ginčija įsiskolinimą, kuris susikaupė už laikotarpį, kai šilumos tiekimą vykdė Vilniaus energija, nes mano, kad Bute buvo šalta dėl šilumos tiekėjo kaltės. Dėl to būtina paminėti, kad šilumos tiekėjas gyvenamiesiems namams tiekia nustatytos temperatūros šilumos energiją iki įvado ir vykdo šilumos paskirstymą butų (patalpų) savininkams.

Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), 137 p. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas atsako už jam prižiūrėti pavestų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių būklę ir priežiūrą, bei butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą buitiniams karšto vandens vartotojams.

Ieškovas šilumos punktų ir šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tame tarpe (duomenys neskelbtini) name, nevykdo. Atitinkamai dėl vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų reguliavimo/remonto ar balansavimo atsakovas turėjo kreiptis į namo administratorių ir/ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-(duomenys neskelbtini) 7 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), o taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Komisijos (toliau – Komisija) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės.

Buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė (licencijuotos veiklos vykdymo laikotarpiu UAB “Vilniaus energija“, nuo 2017-03-30 d.- ieškovė) žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį).

Atsakovo pareiga atsiskaityti už į jo Butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį numatyta teisiniu reguliavimu: CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., ŠŪĮ 12 str. 3 d., Taisyklių 133.2 p., 235.2 p., Bendrųjų sąlygų 15 p., 22 p., Aprašo 15.1 p., 30 p., 32 p. Karšto vandens tiekėjai sutvarkius karšto vandens apskaitą Name teisėtai ir pagrįstai nustatomas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis (ŠŪĮ 15 str. 1 d.).

UAB „Vilniaus energija“ perleidus reikalavimo teises į iš atsakovo gautinas sumas, pagal CK 6.101-6.106 str. VŠT turi teisę reikšti reikalavimus atsakovui dėl skolos ir delspinigių apmokėjimo. Ieškinio 1-7 p. nurodyta informacija ir rašytiniai įrodymai: UAB „Vilniaus energija“ 2017-06-16 d. raštiškas patvirtinimas Nr. 013-01-3567; Informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo patvirtina tinkamą CK 6.109 str. 1 d., 2 d. įvykdymą. Informacija apie reikalavimo teisių perleidimą skelbiama ir viešai ieškovės interneto svetainėje (Aprašo 18.6, 39 p., Bendrųjų sąlygų 38 p.).

Name visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos kiekis vartotojams (įskaitant atsakovą) buvo paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. O nuo 2017-08-01, pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtintu Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4 taisykles.

A. A. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą-priešieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti. Priešieškiniu atsakovas parašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur lubų apšiltinimo išlaidas ir 262,75 Eur už sumokėtą nekokybišką šilumos energiją (atlyginti nuostolius) (b.l.10-13).

Ieškinys yra nepagrįstas, kadangi UAB „Vilniaus energija“, kurios teisių perėmėja yra AB Vilniaus šilumos tinklai, ieškinyje nurodomu laikotarpiu atsakovui įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra 1-ame namo aukšte, neužtikrino šilumos tiekimo sanitarines normas atitinkančios temperatūros palaikymo bute, kur šildymo sezono metu buvo tik 13-15 laipsnių, dėl ko gyventi jame nebuvo įmanoma. Dėl per žemos buto temperatūros ieškovui ir UAB „Vilniaus energija“ buvo teikiami prašymai nustatyti per žemos buto šildymo temperatūros priežastį ir ją pašalinti, tačiau į atsakovo skundus jie abu tik atsirašinėjo, bet problemos iš esmės nesprendė. Dėl to 2015/2016 m. šildymo sezono metu buvo priverstas išsikelti ir apsigyventi kitur. Atsakovas perėmė iš buvusio šilumos tiekėjo teises ir pareigas įskaitant atsakomybę už nekokybišką buto šildymo paslaugą.

Dėl nustatytus parametrus neatitinkančio buto šildymo yra kaltas ieškovas, jo atsakomybė kyla iš turto savininko teisių pažeidimo. Ieškovas yra 95.21 kv. m. rūsio patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Jo nuosavybės teisė įregistruota 1999-01-20 d., pagrindas 1998-08-19 Vilniaus miesto Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 231 pagal kurį ieškovui buvo perduotos Grupinės boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini) rūsyje patalpos. Tai patvirtina 2021-01-12 d. išrašas iš nekilnojamojo turto duomenų bazės. Vykdant 1997-06-19 d. Vilniaus m. valdybos sprendimą Nr. 1119V „Dėl grupinių boilerinių likvidavimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2003-11-14 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-1089 „Dėl grupinių boilerinių, naikinamų 2003 metais, ir automatizuotų šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose sąrašo tvirtinimo“ ir Respublikos Vyriausybės 2007-12-27 d. nutarimu Nr. 1442 priimtas Nacionalinė energetiko strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų planą, pagal kurio p. 4.21 buvo priimtas sprendimas panaikinti grupines šilumokaitines (boilerines) ir keisti esamus individualius šilumos punktus naujais.

Vykdant šį nutarimą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), grupinė boilerinė dar iki įsigyjant atsakovui butą (2015-08-25), buvo panaikinta, iš ieškovui priklausančios rūsio patalpos, esančios po atsakovo butu, buvo išmontuoti ir iškelti į kitą patalpą visi buvę šilumos įrenginiai, išmontuoti ir rūsio patalpoje buvę šilumos tiekimo vamzdžiai, o individualus šilumos punktas buvo įrengtas kitoje rūsio patalpoje. Tačiau po prietaisų išmontavimo minėtos rūsio patalpos ieškovas tinkamai nesutvarkė, neapšiltino ir neizoliavo nuo kitiems namo bendrasavininkiams priklausančių gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo rūsio patalpų, jų neprižiūrėjo ir netvarkė. Buvusiose grupinės boilerinės patalpose žiemos metu buvo itin šalta, nes besiribojanti su lauku siena nebuvo užsandarinta ir apšiltinta, rūsio patalpos langeliai taip pat neužsandarinti ir neįstiklinti, o sienose matėsi plyšiai, joje žiemos sezono metu faktiškai laikėsi lauko temperatūra. Dėl šių priežasčių per neapšiltintas rūsio lubas ir atsakovo buto grindis nuolat sklido šaltis. Nepadėjo nei radiatorių pakeitimas bute, nei grindų klojimas vilnoniais kilimais, bute temperatūra laikėsi tik 14-15 laipsnių. Pradėjus aiškintis priežastis ir paaiškėjus, kad šaltis sklinda iš nešildomų rūsio, buvusios boilerinės patalpų, pradėjome rašyti laiškus, skundus tiek buvusiam šilumos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“, tiek ir ieškovui, kurio nuosavybe buvo rūsyje esančios buvusios grupinė boilerinės patalpos. Tačiau niekas problemos nesprendė, nurodydami tai šilumos tiekimo prižiūrėtojo, tai šilumos tiekėjo, tai savininko atsakomybę, kadangi panaikinus grupinę boilerinę ir išmontavus įrengimus, buvo atjungti ir šilumos tiekimą užtikrinantys vamzdynai, dėl ko patalpa liko be apšildymo, joje nebuvo užsandarinti ir užtaisyti langai, kurie buvo kiauri ir pro kuriuo laisvai patekdavo šaltis. Tai patvirtina 2016-02-08 d. aktas dėl (duomenys neskelbtini) rūsio patalpų patikrinimo dalyvaujant UAB „Vilnius energija“ atstovui V. B., eksploatuojančios įmonė UAB „Autokonas“ atstovui M. O. ir bendrijos atstovui A. M. Jame užfiksuota, kad buvusios boilerinės patalpose patalpų temperatūra yra plius 12 laipsnių (kai lauko temperatūra buvo plius 7), kad buvo apšiltinti ir užsandarinti langai, ir durys. Tačiau nesant šildymo vamzdžių didelėje besiribojančioje su atsakovo buto grindimis rūsio patalpoje esant joje žemai temperatūrai, tai problemos neišsprendė, bute buvo šalta ir neįmanoma gyventi žiemos sezono metu. Kadangi toks dalinis nešildomų patalpų remontas jokios įtakos neturėjo, atsakovo bute ir toliau laikėsi per žema temperatūra, buvo rašomi laiškai dėl problemos nustatymo ir pašalinimo UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovui, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Artėjant kitam šildymo sezonui vėl nebuvo įmanoma gyventi bute be higienos normų neatitinkančios temperatūros bute. Kadangi šaltis sklido per buto grindis, tai išmontavus šildymo prietaisus grupinės boilerinės patalpose, jas sutvarkyti ir užsandarinti buvo patalpų savininko pareiga. Nes kapitalinio patalpų remonto darbai UAB „Vilniaus energija“ nenaudojamose patalpose, į šilumos punkto prižiūrėtojo pareigas neįeina.

Ieškovui buvo žinoma, jog rūsio patalpa, kurioje buvo panaikinta grupinė boilerinė nebenaudojama pagal paskirtį ir išmontavus šilumos tiekimo įrengimu ir vamzdžius yra palikta nešildoma, o patalpa nebebus naudojama šilumos perdavimui ar skirstymui, taigi, atjungdamas jam priklausančias patalpas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos per šilumos perdavimo tinklus (sistemos), nesilaikė procedūrų, numatytų ūkio ministro 2003-06-30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250-264 punktuose. Ieškovui atliekant atsijungimą nuo karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos per šilumos perdavimo tinklų (sistemos), galiojo ir turėjo būti taikomos energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210–218 punktų nuostatos. Atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos metu (2005 m. lapkričio mėn.) buto šildymo sistemos atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 23–25 straipsniuose, ūkio ministro 2003 m. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (LAT 2001-10-17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007-10-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-359/2007).Tačiau ieškovas neužtikrino savo kaip bendrasavininko pareigų, kad jai kaip savininkei priklausantis rūsys būtų sutvarkytas ir užsandarintas taip, kad iš jo nesklistų šaltis, nevykdė. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.14 p. p. prižiūrėtojas privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant Lietuvos higienos norma HN 42:2009 gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas nustatytą patalpų temperatūrą (nemažiau kaip 18 C ir nedaugiau kaip 22 C temperatūros), o taip pat privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi butams, privalomi ir šilumos teikėjui, jeigu ji yra atsakingas už šilumos nuostolius.

Ieškovė žinojo ir pripažino, kad atsakovo butui 2015/216 šildymo sezono metu nebuvo užtikrinamas patvirtinta higienos normas atitinkantis šilumos tiekimas. Pripažino, kad jam priklausančios patalpos buvo nešildomos, kadangi sandarino langus. UAB „Vilniaus energija“ 2016-03-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės pripažino egzistuojančią buto Nr. (duomenys neskelbtini) nepakankamo šildymo problemą, nurodęs, kad patikrinus į namą paduodamo termofikacinio vandens temperatūrą, nustatyta, kad šilumos punkte temperatūra buvo plius 43 laipsniai, o buvusios boilerinės patalpoje tik plius 33 laipsnius ir nurodė, kad šildymo sistemų prižiūrėtojas UAB „Autokonas“ privalo užtikrinti Šilumos ūkio įstatymo 20 str. vykdymą ir siekiant užtikrinti kokybišką šildymą name, įskaitant (duomenys neskelbtini) butą, patikrinti buto temperatūrą ir spręsti klausimą dėl vartotojo patirtos žalos atlyginimo, prižiūrėtojui galimai neužtikrinus galiojančiai teisės aktais nustatytų higienos normų atitinkančios temperatūros (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute. Tačiau tikrosios priežasties nenustatė ir kaip ieškovo teisių perėmėja, jo nepašalino.

Savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Kadangi UAB „Vilniaus energija“, nei rūsio patalpų savininkas Vilniaus šilumos tinklai problemos iš esmės neišsprendė, langų šiltinimas nešildomoje daugiai nei 90 kv.m. rūsio, esančio kaip tik po butu, patalpoje iš esmė nepagerėjo, buto savininkas, pasikonsultavęs su specialistais, savo lėšomis finansavo rūsio patalpos lubų ploto, apie 45 kv.m., po buto grindimis šiltinimą su purškiamu putų polistirolu. Tai patvirtina 2016-10-28 Rangos sutartis sudaryta su M. K., dirbančiu pagal verslo liudijimą. Už atliktus darbus buvo sumokėta 500 Eur, tai patvirtina Prekių paslaugų pardavimo kvitas Nr. 2. Kadangi po šių darbų atlikimo buto temperatūra susireguliavo ir yra tinkama gyventi, atitinka nustatytas higienos normas, reiškia, kad buto netinkamo šildymo priežastis buvo nustatyta teisingai ir pašalinta. Ieškovui buvo pateiktas atsakovo prašymas kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl ieškovui priklausančio rūsio patalpos apšiltinimo, tačiau jis nurodė, kad atsisako kompensuoti buto savininko patirtas išlaidas, kadangi kvartalinės boilerinės lubų šiltinimo darbai nebuvo suderinti su patalpos savininku AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tai neteisinga ir nepagrįsta, kadangi atsakovas veikė būtinojo reikalingumo ribose, kadangi neapšiltinus rūsio patalpos lubų, jam priklausančiame bute būtų buvę neįmanoma gyventi jau antrą sezoną ir tai būtų atnešę papildomų nuostolių. Atsakovas laikotarpyje nuo 2015-10-01 iki 2016-04-01 d. mokėjo UAB „Vilniaus energija“ už nekokybišką paslaugą, už šilumos energiją, kuri neatitiko sanitarinių normų, tai ši suma laikytina žala ir dėl jos priteisimo teikia teismui priešieškinį. CK 6.388 str. 1 d. nuostatai, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį, tačiau nekokybiška, neatitinkanti kriterijų paslauga neturi būti apmokama. Kadangi ieškinys yra pateiktas kitu, nei faktinės aplinkybės, pagrindu, ieškovas reikalauja apmokėti už nekokybišką paslaugą, jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 str.).

CK 1.126 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią.

Ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 str. 2 d.).

Nagrinėjamojoje byloje šiltinimo darbai buvo atlikti 2016-10-28 d. Pagal CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi akivaizdu, kad terminą apginti savo galimai pažeistas teises atsakovas A. J. praleido, todėl ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo taikyti senaties terminą.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 pakeitimo ir papildymo įstatymui buvo pakeistos imperatyvios Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nuostatos, nustatant išimtinę teisę daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginių priežiūrą bei jų darbo reguliavimą vykdyti tokių pastatų valdytojams (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 p.) / jų pasirinktiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens tiekimo priežiūrą atlieka ir kokybišką šildymą atlikti privalo UAB „Autokonas“.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 20 str. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais, tame tarpe išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes, kad pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško bei racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus. nes jis pareikštas netinkamam atsakovui.

Pažymi, kad teismas, vertindamas atsakovo A. J. pasisakymus apie netinkamą oro temperatūrą bute turėtų atkreipti dėmesį į rašytinį įrodymą – 2016-02-08 UAB „Vilniaus energija“ akto turinį, kuriame buvo užfiksuota rūsyje temperatūra 12 C, o pagal Lietuvos higienos normas HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ rūsio patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu yra 4-8 C.

Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.). Pagal CK 6.388 straipsnį šilumos vartotojas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis.

Tuo metu Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens tiekimo priežiūrą atliko ir kokybišką šildymą atlikti privalėjo UAB „Autokonas“.

Motyvuojamoji dalis

LR Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Šio įstatymo 20 str. 1 d. nurodyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių skyriaus 133.1. p. nustato šilumos vartotojo pareigą tinkamai prižiūrėti savo pastato ar buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius bei išorės atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) būklę bei jų eksploatavimo saugumą, eksploatuoti savo šilumos įrenginius taip, kad jie neblogintų šilumnešio bei cirkuliacijos kokybės.

Trečiojo asmens nuomone, atmestini bet kokie atsakovo galimai nesutikimo su VŠT ieškiniu - motyvai dėl nekokybiškos tariamai teiktos paslaugos, nes tiek ieškovas (tiek Bendrovė ankščiau) yra ir galėjo būti atsakinga tik už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Tuo tarpu šioje byloje jau yra pateikti įrodymai, duomenys, patvirtinantys, jog minėta temperatūra iki tiekimo – vartojimo ribos atėjo tinkama.

2016-03-14 d. Bendrovės rašte atsakovui nurodyta, jog „patikrinus paduodamo į Namą termofikacinio vandens temperatūrą, nustatyta, kad jis atitinka nustatytus temperatūrinius grafikus – šilumos punkte ji siekia +43C, o buvusios boilerinės stovuose – tik +33 C“. 2016-02-08 UAB „Vilniaus energija“ akte užfiksuota rūsio temperatūra 12 °C, o pagal Lietuvos higienos normas HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ rūsio patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu yra 4-8 °C. Taigi, nagrinėjamoje byloje nepateikti duomenys apie neatitikimus ar šios pareigos pažeidimą bei pateikti duomenys, patvirtinantys šilumos punkto šilumos prietaiso rodmenis ginčo name atitinkantys parametrus. Nors, pasak atsakovo, buto temperatūra nėra tinkama, akivaizdu, kad už tai nėra atsakingas nei ieškovas, nei Bendrovė.

Be to, Vilniaus apygardos teismas civ.byloje Nr. 2A-1179-603/2013, spręsdamas analogišką klausimą būtent dėl nuostolių atlyginimo, neužtikrinus reikiamos šilumos temperatūros patalpose, priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog „Pagal Taisyklių 137.2. p., prižiūrėtojas atsako už teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 16, 20, 21, 22, 23, 26, 27, 28, (duomenys neskelbtini) , 30, 36, 37, 51, 57 p. p.), pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje nustatytą butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą; Pagal Taisyklių 138.14. p., prižiūrėtojas privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte (Taisyklių 1 priedo 27 p.) nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 28, 45 p. p.) nustatytą temperatūrą. Taisyklėse nenurodyti 138.14 p. įgyvendinimo būdai, kaip savo pareigą vykdyti, sprendžia šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo pažeidęs teisės aktuose bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje nustatytas šilumos įrenginių priežiūros sąlygas, prižiūrėtojas privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą (Taisyklių 138.18. p.)

Atsiliepime į ieškinį išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodė, kad šilumos tiekėjui teisės aktai nenumato pareigos ir atsakomybės už namo šildymo sistemų priežiūrą ir patalpų temperatūros užtikrinimą, todėl UAB „Vilniaus energija“ pareiga ir atsakomybė yra nustatytų šilumos energijos parametrų tiekimas iki pastato įvado. UAB „Vilniaus energija“, kaip šilumos tiekėjui, šilumos energijos tiekimo iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvado, parametrų nukrypimai nenustatyti. Tuo tarpu pastato valdytojas ir sistemų prižiūrėtojas – atsakovas, neužtikrino patalpų temperatūros, reglamentuojamos higienos normoje, kas patvirtina, jog atsakovas nesiėmė visų galimų techninių ir organizacinių priemonių tinkamam pareigų įgyvendinimui“.

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkintinas iš dalies

Kaip seka iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 41,35 kv.m. bendro ploto, nuo 2015-08-24 d. nuosavybės teise įregistruotas atsakovo A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), šiame bute deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2018-08-14 d.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas tinkamai neatsiskaitė už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas, todėl susidarė skola. UAB „Vilniaus energija“ 2017-03-29d. perleido reikalavimo teises ieškovui į atsakovo skolą, kuri sudarė 323,59 Eur. Kaip matyti iš 2017-05-04 d. gautinų sumų patikrinimo ataskaitos duomenų, atsakovo skola taip pat sudarė 323,59 Eur.

Ieškovui įskaičius atsakovo atliktus mokėjimus ankstesnėms skoloms padengti (viso 51,54 Eur), ieškovo teigimu, atsakovo skola už laikotarpį nuo 2015-09-01 d. iki 2020-11-31 d. sudaro 272,05 Eur (323,59 Eur -51,54 Eur). Ginčo dėl to, kad atsakovo skola susidarė dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų paslaugų ir dėl skolos dydžio, byloje nėra. Ieškovas detaliai skolos dydį pagrindė ieškinyje (el.bylos t. 1 b. l.2)

CK 6.383 str. 1 d d. nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 str. 1 d.). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V1081 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma NH 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, kuria buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrų ribinė vertė: +18 +22⁰C. Iki nurodyto laikotarpio galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-06-29 įsakymu Nr. V-479 patvirtinta Lietuvos higienos norma NH 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“, kuria buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrų ribinė vertė- +18+22⁰C, o koridoriaus, drabužinės +18+20⁰ C, sandėliuko +16+18⁰ C.

Atsakovas mano, kad jo buto patalpų oro temperatūra 2015-2016 metų šildymo laikotarpiu neatitiko šios Lietuvos higienos normos NH 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytos ribinės vertės, todėl ieškovui už netinkamai suteiktas paslaugas nemokėjo.

Teismas, svarstydamas šalių ginčą, atsižvelgia į tai, kad atsakovo pateikta teismui bylos medžiaga byloja apie tai, kad pradedant nuo 2015 metų šildymo sezono pradžios iki 2016 metų spalio mėn. atsakovas bei jo atstovė UAB „Vilniaus energija“, AB Vilniaus šilumos tinklai rašė įvairias pretenzijas bei skundus dėl to, kad netinkamai šildomos buto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, ginčo butas yra pirmame aukšte, po atsakovo butu yra rūsio patalpos, priklausančios nuosavybės teise ieškovui AB Vilniaus šilumos tinklai.

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 95,21 kv.m. Negyvenamoji patalpa- Boilerinė, kuriai nesuteiktas pilnas adresas, indeksu pažymėta (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1999-01-20 d. priklauso ieškovui AB Vilniaus šilumos tinklai. Pagrindas: 1998-08-19 Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 231, 1998-10-14 d. Perdavimo-priėmimo aktas.

Visose atsakovo bei jo atstovės pretenzijose bei skunduose nurodoma, kad po atsakovo butu esančiose rūsio patalpose, priklausančiose UAB „Vilniaus energija“, šiuo metu ieškovui, buvo išmontuota grupinė boilerinė. Šie darbai atlikti vykdant 1997-06-19 Vilniaus m. valdybos sprendimą Nr. 1119V „Dėl grupinių boilerinių likvidavimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2003-11-14 d. įsakymą Nr. 01A-66-V-1089 „Dėl grupinių boilerinių, naikinamų 2003-2003 metais, ir automatizuotų šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuose namuose sąrašo tvirtinimo“.

Po boilerinės išmontavimo į pirmajame aukšte esantį butą (duomenys neskelbtini) mieste, iš nešildomos rūsio patalpos sklido šaltis ir to pasėkoje bute nuo pat šildymo sezono pradžios atsakovui priklausančiame nuosavybės teise buto patalpose buvo labai šalta, buto temperatūra siekė tik plius 12-15 laipsnių, o gruodžio mėn. pabaigoje, sausio mėn. pradžioje nukritus lauko temperatūrai, temperatūra bute buvo tik plius 12 laipsnių. Kadangi tokiomis sąlygomis bute gyventi neįmanoma, butas nuolat buvo papildomai šildomas elektriniu šildytuvu. UAB „Vilniaus energija“ sudaryta komisija patvirtino skunduose nurodytas aplinkybes ir 2016-03-14 d. Trečiojo klientų aptarnavimo centro vadovės R. Š. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui subalansuoti šildymą visame name ir taip pat pasisakė dėl vartotojo patirtos žalos atlyginimo. Nors šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas UAB „Autokonas“ atliko šilumos sistemos balansavimo darbus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šildymas nepagerėjo.

Be to, nurodoma, kad pakartotinai atvykusi komisija 2016 m rugsėjo/spalio mėn. konstatavo, kad buvusiose grupinės boilerinės patalpose yra užsandarinti langai ir viena siena, atidarytos metalinės durys, tačiau jokių sprendimų buto tinkamam šildymui nepasiūlė. Todėl buto savininko (atsakovo) iniciatyva buvo nuspręsta buvusios grupinės boilerinės patalpas-lubas, kurios ribojasi su buto grindimis, apšiltinti putų polistirolu 2016-10-28 d. Buvo sudaryta rangos sutartis su pagal verslo liudijimą veikiančiu M. K., kuris atliko minėtos patalpos lubų apšiltinimo darbus, kurių kaina pagal 2016-10-28 d. Prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą Nr. 2 yra lygi 500 Eur. Ginčo bute atsakovas savo lėšomis pakeitė radiatorius.

Atsakovas prašė dėl netinkamo šilumos tiekimo (neužtikrinant plius 18 laipsnių temperatūros) pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktas sąskaitas 2015/2016 m šildymo sezono metu prašė užskaityti atsakovo patirtus nuostolius (išlaidas)-500 Eur buvusių priskaičiuotų ir būsimų mokėjimų sąskaita. Atsakovas nurodė, kad už netinkamai tiektą šildymą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nemokėjo, todėl susidarė apie 300 Eur skola.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas bei jo atstovė šias faktines bylos aplinkybes patvirtino ir nurodė, kad 2016 spalio mėn. M. K. atlikus boilerinės patalpos, priklausančios ieškovui, lubų apšiltinimo darbus už 500 Eur, atsakovo buto temperatūra šildymo sezono metu ženkliai padidėjo, problema buvo išspręsta. Tačiau tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsisakė patenkinti atsakovo prašymą, nelaikydami save atsakingais už atsakovo pairtą žalą (500 Eur) bei netinkamą temperatūrą atsakovo bute 2015/2016 metų šildymo sezono metu. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens nuomone, šioje byloje atsakingas yra šilumos tiekimo ir/ar pastato prižiūrėtojas UAB „Autokonas“ ir patarė atsakovui kreiptis į minėtą bendrovę.

Atsakovo pateikta teismui bylos medžiaga byloja apie tai, kad 2016-01-11 d. atsakovo atstovė kreipėsi telefonu ir raštu į (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką ir į namo šildymo sistemų prižiūrėtoją UAB „Autokonas“ direktorių M. O., kuris nustatė, kad atsakovo buto temperatūra yra plius 15 laipsnių, o grindų- plius 12 C. Šilumos punkto prižiūrėtojo paduodamos šilumos temperatūros padidinimas jokio efekto nedavė, buvo paaiškinta, kad šaltis skinda iš nešildomos rūsio patalpos, esančios po butu.

Į pateiktą skundą AB „Vilniaus energija“ atstovė G. P. pranešė, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginių priežiūrą bei jų darbo reguliavimą vykdyti tokių pastatų Valdytojams (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 p.)/jų pasirinktiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens tiekimo priežiūrą atlieka ir kokybišką šildymą atlikti privalo UAB „Autokonas“. Atsakyme nurodyta, kad atsakovo prašymu patikrinus rūsio patalpoje esančias buvusios boilerinės patalpas, nustatyta, kad šios patalpos tinkamai užsandarintos (rūsio patalpų patikrinimo aktą pridedamas). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo rūsio patalpas užsandarino namo administratorius UAB „Autokonas“, kuris surašytame akte pažymėjo, jog boilerinės patalpų temperatūra yra plius 12 laipsnių (kai lauko temperatūra buvo plius 7).

Vėliau į atsakovo atstovės pateiktą skundą, prašant užtikrinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimą pagal sanitarines normas privalomą plius 18 laipsnių temperatūrą, o iki tol, kol nebus užtikrintas privalomas pagal Šilumos ūkio įstatymą ir higienos normas atitinkančios temperatūros šilumos tiekimas, už netinkamos kokybės šilumos tiekimą atsakovas mokėti atsisakė.

UAB „Vilnius energijai“ darbuotoja J. M. atsakė, kad „Išanalizavus Jūsų kreipimesi pateiktus faktus, manytume, jog netinkamo Jūsų buto šildymo priežastis galėtų būti nekokybiška namo bendrųjų statybinių konstrukcijų šiluminė varža... Pažymime, kad boilerinės patalpos niekada nepriklausė (duomenys neskelbtini) gyventojams. Sustabdžius boilerinę, jos perduotos savininkui – UAB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Taip pat, analogiško turinio skundas buvo pateiktas UAB „Vilniaus energija“ 3 skyriaus vadovei J. M., papildomai nurodant, kad baigus eksploatuoti buvusią grupinę boilerinę, iš jos patalpos UAB „Vilniaus energija“ išmontavo visus šildymo prietaisus kartu su šilumos tiekimo vamzdynu, todėl buvusios boilerinės patalpa, kurios plotas apie 60-70 kv. m., o aukštis-apie 5 m., buvo paliktas be tinkamo šilumos tiekimo (vamzdyno), jo vietoje paliktas tik mažo diametro vamzdelis, kuris neužtikrina rūsio patalpos dalies, kurioje buvo grupinė boilerinė, tinkamo šildymo. Atsakovo teigimu, jau keli metai, kai šildymo sezono metu buvusios boilerinės –rūsio patalpos dalyje temperatūra siekia šaltomis dienomis tik plius 5-7 laipsnius, kai kitoje rūsio dalyje ji yra plius 18. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) butas yra dirbtinai šaldomas iš rūsio, buto temperatūra tesiekia 12-15 laipsnių, taigi neatitinka sanitarinių normų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) temperatūros kontrolinio matavimo metu, kurį atliko aptarnaujančios įmonės- UAB „Autokonas“ atstovas, buvo nustatyta, kad kambario sienų temperatūra yra plius 15-16, o grindų-tik plius 12. Buto savininkas sezono metu iš esmės šildosi tik elektros prietaisais.

Atsakovas informavo UAB „Vilniaus energija“, kad nuo 2015 metų šildymo sezono pradžios atsisako mokėti už nekokybišką šilumos tiekimą.

2016-02-08 d. UAB „Vilniaus energija“ atstovas V. B. surašė aktą, kuriame nurodė, kad buvusios boilerinės patalpos temperatūra yra 12 C, nurodė rūsio langų uždarymą ir apšiltinimą, kad boilerinės patalpos nuo kitos rūsio dalies atskirtos durimis, tačiau akte nepažymėjo, kad kitos rūsio dalies temperatūra siekia 18 C. Dėl to atsakovas prašė skubos tvarka sudaryti komisiją, siekiant nustatyti buvusios grupinės boilerinės rūsio patalpos atšaldymo (netinkamo šildymo) priežastis, nustatyti darbų apimtis ir konkrečius terminus, o tinkamai sutvarkius rūsio patalpą, spręsti klausimą dėl jos perdavimo bendrijos nuosavybėn klausimą (b.l. 6-9).

Teisminio nagrinėjimo metu iš esmės atsakovas bei jo atstovė patvirtino visas faktines bylos aplinkybes, nurodytus teismo paminėtuose atsakovo skunduose/pretenzijose UAB „Vilniaus energija“, AB Vilniaus šilumos tinklai bei UAB „Autokonas“, ginčo dėl to nėra, tačiau nei UAB „Vilniaus energija“ nei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nesiėmė jokių priemonių, kad atsakovo bute butų tinkamai šildoma, ir nurodė kreiptis į namo administratorių -UAB „Autokonas“. Pastaroji- namo eksploatuojanti organizacija ginčo rūsio patalpas, priklausančias ieškovui, užsandarino (langus apšiltino, įrengė duris), tačiau šie veiksmai neturėjo įtakos atsakovo buto temperatūros didinimui šildymo sezono metu, kol pats atsakovas savo rizika bei lėšomis sudarė rangos sutartį su M. K. ir pastarasis už 500 Eur 2016 metų spalio mėn. atliko ieškovui priklausančio rūsio lubas purškiamu putų polistirolu apšiltinimo darbus. Tokiu būdu, atsakovo buto netinkamo šildymo problema buvo išspręsta.

Teisminio nagrinėjimo metu (2021-06-01 d.) buvo apklausti liudytojai S. R. (UAB „Autokonas“ energetikas), I. J. (atsakovo pažįstamas), kurie iš esmės nurodė, kad 2015-2016 metų šildymo sezono metu atsakovo bute buvo 15-16 C temperatūra (dok-110002). Atsakovo butas yra namo pirmame aukšte, šaltis skverbėsi iš po butu esančio rūsio, bute visada buvo šalta, nekomfortiška. Atsakovas papildomai šildėsi elektros prietaisais.

Tokiu būdu teismas teismo sprendime paminėtais įrodymais sprendžia, kad yra įrodyta, jog atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015-2016 metų šildymo sezono metu temperatūra nesiekė 18 C (CPK 178 str.).

Ieškovas AB Vilniaus šilumos tinklai faktinių bylos aplinkybių paneigė. CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 str. 4 d. karšto vandens temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 d. įsakymų Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklių (toliau Taisyklės) 64 p. nustato, kad šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės akte nustatytas higienos normas.

Sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad oro temperatūra atsakovo bute dažnai nesiekdavo +18⁰ C, t.y. neatitiko Lietuvos higienos normos NH 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“, Lietuvos higienos normos NH 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustatytos ribinės vertės (+18+22⁰C), t.y. butas buvo netinkamai šildytas.

Pagal CK 6.386 str. 1 d. energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, o jei neatitinka, tai abonentas turi teisę atsakyti už tokią energiją mokėti bei turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 str. 2 d., 3 d.).

CK 6.248 str. 3 d. numato, kad laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina.

Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, dėl ieškovo darbuotojų veiksmų (neveikimo), nekompetengumo, laiku nebuvo pašalintos šilumos tiekimo sistemos priežastys, ko pasėkoje atsakovo bute nebuvo nustatytos higienos normos oro temperatūros.

Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo apeliuoja į tai, kad Šilumos įstatymo 20 str. 1 d. įpareigoja būtent pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją), nagrinėjamu atveju UAB „Autokonas“, prižiūrėti prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams. Jei daugiabučiame gyvenamajame name nėra įsteigtos savininkų bendrijos, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, t.y. nagrinėjamu atveju UAB „Autokonas“, kuris sutinkamai su Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu, 5.6. p. turi pareigą patalpų savininkams pasirinkus namo šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoją (eksploatuotoją), pasirašyti su juo sutartį dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir kontroliuoti šios sutarties vykdymą.

Tačiau teismas atmeta šiuos ieškovo bei trečiojo asmens argumentus, nes teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos priežastys, dėl kurių atsakovo bute 2015/2016 metų šildymo sezono metu nebuvo tinkama oro temperatūra, t.y. ieškovui AB Vilniaus šilumos tinklai priklausančioje rūsio patalpoje-boilerinėje, 95,21 kv.m., esančioje (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apšildytos lubos; iš šios nešildomos rūsio patalpos į atsakovo butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį virš šio rūsio, skverbėsi šaltis per buto grindis, todėl buto oro temperatūra šildymo sezono metu nesiekė 18 C. 2016 metų spalio mėn. pasamdytam atsakovo rangovui M. K. apšiltinus šio rūsio patalpos lubas, problema buvo išspręsta. Teismas pažymi, kad namo administratorius, nagrinėjamu atveju -UAB „Autokonas“, nėra įpareigotas ieškovui nuosavybės teise priklausančioje patalpoje atlikti lubų apšiltinimo darbus, o šiuos darbus privalo atlikti rūsio patalpos savininkas- ieškovas AB Vilniaus šilumos tinklai .

Pažymėtina ir tai, kad UAB „Autokonas“ teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektai, išvardinti daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčo rūsio patalpa nėra bendroji dalinė nuosavybė, o yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Be to, rūsio lubų remonto darbai nėra privalomi atlikti pagal Statybos techninio reglamento 1.12.05:2010 :Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ .byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Kaip matyti iš ieškovo skolos paskaičiavimo, nuo 2015-09-01 iki 2017-03-29 d. atsakovo butui buvo priskaičiuota už suvartotą šilumos energiją - 484,55 Eur (el.bylos t. 1 b.l. 2), o pagal išvestinį paskaičiavimą atsakovo skola sudaro 272,05 Eur. Taigi, teismui nustačius, kad atsakovo bute oro temperatūra 2015/2016 metų šildymo sezono metu (nuo 2015-09-01 iki 2016-10-28 d.) nebuvo tinkama dėl to, kad ieškovas neapšiltino jam priklausančio rūsio patalpos lubų, teismas ieškinį sprendime nurodytų motyvų visuma atmeta.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 3,43 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020-07-01 d. iki 2020-11-30 d., priteisimo, 5 proc. metinių palūkanų, todėl šie reikalavimai taip pat atmestini.

Dėl 262,75 Eur sumos, sumokėtos už nekokybišką šilumos energiją, priteisimo

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad už Vilniaus energijos kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos vykdomą laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2017-03-29 buvo priskaičiuota viso mokesčių 635,74 Eur: už suvartotą šilumos energiją– 484,55 Eur; už suvartotą karštą vandenį – 131,72 Eur; už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti – 1,61 Eur; už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą– 17,86 Eur. Iš šios sumos nesumokėta -272,05 Eur. Atskaičius suvartoto karšto vandens kaštus -131,72 Eur už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti ir už skaitiklių aptarnavimą 17,86 Eur 1,61 už šilumą karšto vandens skaitiklių aptarnavimą, ieškovo nurodoma permoka yra 50,00 Eur, sumokėta už nekokybiškos šilumos tiekimą -212,75 Eur, iš viso 262,75 Eur. Priešieškiniu atsakovas prašo šią sumą priteisti iš ieškovo (b.l.13, dok-31629 ).

Svarstydamas atsakovo priešieškinio reikalavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2015-10-01 (šildymo pradžios) iki 2016-10-28 d. (kai buvo pašalintas atsakovo teisių pažeidimas) ir tik dėl suvartotos šilumos energijos. Tokiu būdu, teismas nesutinka, kad ieškovas teikė nekokybiškas paslaugas nuo 2016-11-01 iki 2017-03-29d., t. y. dalinai su atsakovo nurodytu laikotarpiu.

Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuo (duomenys neskelbtini) d., VĮ Registrų centras įrašas galioja nuo 2015-08-24 d.

Ieškovas su ieškiniu pateikė teismui UAB „Vilniaus energija“ mokesčių paskaičiavimo pažymą nuo 2014-01-01 d. iki 2017-06-15 d., iš kurios matyti, kad šildymas atsakovo butui pradėtas tiekti nuo 2015 10 mėn. ir priskaičiuota už šildymą:

-už 2015 10 mėn. - 23,74 Eur;

-už 2015 11 mėn. – 30,88 Eur;

-už 2015 12 mėn. – 48,01 Eur;

-už 2016 01 mėn. – 76,16 Eur;

-už 2016 02 mėn. – 46,39 Eur;

-už 2016 03 mėn. – 41,91 Eur;

-už 2016 04 mėn. – 12,71 Eur;

-už 2016 10 mėn. – 23,90 Eur; viso už šildymą- 303,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė ieškinį dėl 272,05 Eur atsakovo likusios skolos, priteistina suma sudarys 31,65 Eur (303,70 Eur -272,05 Eur), t. y. priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Dėl 500 Eur žalos atlyginimo

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti 500 Eur ieškovui priklausančio rūsio patalpos lubų apšiltinimo išlaidas.

Teismas, svarstydamas priešieškinio reikalavimus, atsižvelgia į tai, kad CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 str. 1 d., 2 d. įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi atlyginti pilnutinai.

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, t. y. ieškovas neapšiltino jam nuosavybės teise priklausančio rūsio lubų, šis ieškovo neveikimas turėjo įtakos atsakovui priklausančio buto netinkamai oro temperatūrai 2015/2016 šildymo sezono metu.

CK 1.137 str. 2 d. numato, kad įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis protingumo bei teisingumo principų, todėl dėl neteisėto neveikimo atsakovui padaryta žala privalo būti atlyginta.

Sprendime aptartais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. J. 2016-10-28 d. sudarė Rangos sutartį su M. K., dirbančiu pagal verslo liudijimą. Už atliktus darbus (ieškovui priklausančio rūsio patalpos lubų ploto, apie 45 kv. m., po buto grindimis šiltinimą su purškiamu putų polistirolu) buvo sumokėta 500 Eur, tai patvirtina M. K. išrašytas Prekių paslaugų pardavimo kvitas Nr. 2. Taigi, atsakovas patyrė 500 Eur žalą, tarp ieškovo neteisėtų veiksmų bei atsakovo patirtos žalos nustatytas priežastinis ryšis, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 500 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai: iš ieškovo priteistina 500 Eur atsakovo naudai.

CK 6.295 str. reglamentuoja, kad žala atlyginama, jeigu nekentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis ryšys netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys. Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais- ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškovas AB Vilniaus šilumos tinklai prašo taikyti ieškinio senatį atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl 500 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės produkcijos, atlyginimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Prašymas motyvuojamas tuo, kad pagal CK 1.125 str. 8 d. šiems reikalavimams taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas, o kadangi ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2016-10-28 d., priešieškinį teismui pateikė 2021-02-17 d., trijų metų senaties terminas yra praleistas (b.l. 67).

CK 1.126 str. 2 d. numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju ieškinio senatį dėl priešieškiniu prašomos priteisti 500 Eur žalos atlyginimo reikalauja taikyti ieškovas.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškinio senatis dėl 500 Eur žalos atlyginimo pasibaigė: atsakovas patyrė 500 Eur žalą 2016-10-28 d., sumokėdamas M. K. pagal kvitą už jo atlikus boilerinės patalpos, priklausančios ieškovui, lubų apšiltinimo darbus, todėl terminas ieškiniui/priešieškiniui pateikti teismui pasibaigė po trijų metų -2019-10-28 d., o atsakovas priešieškinį teismui pateikė, kaip jau minėta, 2021-02-17 d. (b.l. 8, dok-31629) (CK 1.125 str. 8 d.). Dėl to teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškinio senatis dėl 500 Eur priešieškinio reikalavimo nėra praleista.

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad 2021-05-14 d. atsakovas prašo ieškinio senaties terminą dėl 500 Eur priteisimo atnaujinti (b.l. 36, dok-92671). Prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą atsakovas motyvuoja tuo, kad ieškovas nagrinėjo atsakovo atstovės A. B. J. 2019-08-09 d., 2019-08-11 d. pateiktus skundus ir prašymus dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo šildymo sistemai padarytos žalos įvertinimo ir nepagrįstai priskaičiuoto mokesčio už nekokybišką šildymą anuliavimo, ką patvirtina 2019-08-08 d. AB Vilniaus šilumos tinklai vadybininkės darbui su skundais elektroninis laiškas, kuriame ji prašo papildomo laiko aplinkybių išaiškinimui. Galutinis atsisakymas patenkinti skundą gautas tik 2020 metų pradžioje. Skundo nagrinėjimas turi būti pripažintas ginčo sprendimo eiga, kuriai nepasibaigus nebuvo pagrindo kreiptis į teismą, kadangi galutinis rezultatas buvo neaiškus. Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, ieškinio senaties eiga turi būti skaičiuojama nuo ieškovo atsisakymo patenkinti atsakovo atstovės skundą dienos ir nuo 2020 metų pradžios 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praėjęs. Kadangi ieškovas iki 2020 m pabaigos neteikė ieškinio dėl atsakovo tariamos skolos už nekokybišką šilumą, tai atsakovas nereiškė priešieškinio dėl jo padarytų investicijų į jo turtą atlyginimo, nes dar 2018-01-09 pakartotinai kreipėsi į ieškovo direktorių prašydamas užskaityti priskaičiuotą 300 Eur skolą už patirtas išlaidas šiltinant ieškovui priklausančios patalpos – rūsio lubas.

Be to, priešieškinis yra susijęs su rūsio patalpos esančios po atsakovo buto grindimis remontu, rūsio lubų apšiltinimas laikytinas ieškovo patalpų pagerinimu kito asmens sąskaita, todėl atsakovo reikalavimui turi būti taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad terminas yra praleistas, atsakovas prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių-nepasibaigusio, tebesitęsiančio ginčo sprendimo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011-11-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-34/2011.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (LAT 2015-07-24 d. nutartis civv.byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2007-10-(duomenys neskelbtini) d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nutarimų įteikimo momentu, bet sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aptariamus nutarimus momentu (CK 2.82 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-94-910/2018).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (LAT 2008-08-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 317/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad atsakovas A. J. yra vartotojas, silpnoji sutarties šalis, buvo aktyvus, kreipėsi laiku (2015/2016 bei vėlesniais metais) į tiek į UAB „Vilniaus energija“, tiek į AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Autokonas“, prašydamas įskaityti patirtą 2016-10-28 d. 500 Eur žalą į susidariusią 300 Eur skolą už šildymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad galutinai ieškovas atsisakė patenkinti atsakovo prašymą tik 2020 metais.

Šios aplinkybės yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui dėl 500 Eur žalos atlyginimo pateikti (CK 1.131 str. 2 d.).

Teismas nesutinka su atsakovo argumentu dėl bendro 10 metų ieškinio senaties termino taikymo, nes nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl 500 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, o ne dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Faktines bylos aplinkybes atsakovas nurodo teisingai, o jų teisinis įvertinimas yra teismo kompetencija.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (16,71 Eur) nepriteistinos.

Atsakovas patyrė 17 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį patenkintus iš dalies, iš ieškovo priteistina 16 Eur žyminio mokesčio atsakovo naudai (531, 65 Eur x 3 proc.) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,35 Eur. Atmetus ieškinį bei patenkinus priešieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Atnaujinti atsakovui A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio senaties terminą dėl 500 Eur žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo AB Vilniaus šilumos tinklai į. k. 124135580, 31,65 Eur (trisdešimt vieną Eur 65 ct) nuostolių, 500 Eur (penkis šimtus Eur) nuostolių (žalos) atlyginimo, 16 Eur (šešiolika Eur) žyminio mokesčio atsakovo A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo AB Vilniaus šilumos tinklai į. k. 124135580, 10,35 Eur (dešimt Eur 34ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.