Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos bei suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta teismo pranešimais, pareikšti jų prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – butas) iki 2018 m. balandžio 16 d. buvo įregistruota N. K. vardu (e.b.l. 11-13). N. K. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties priėmė Lietuvos Respublika (e. b.l.15). N. K. už tiektą šilumos energiją laiku su pareiškėja neatsiskaitė, todėl nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d. susidarė 1991,94 Eur įsiskolinimas, paskaičiuoti 73,30 Eur delspinigiai (e. b. l. 17-19). Pareiškėjai 2013 m. liepos 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-11009-944/2013, kurioje iš N. K. buvo priteista skola už ankstesnį laikotarpį (e. b. l. 16).

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

Byloje nustatyta, kad N. K. mirė (duomenys neskelbtini), taigi vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja turėjo pareikšti jos įpėdiniams kreditorinį reikalavimą iki 2016 m. rugsėjo 23 d. Pareiškėja nenurodė, kada sužinojo apie skolininkės mirtį, tačiau pagal jos pateikto Gyventojų registro išrašo datą teismas nustato, kad pareiškėja apie skolininkės mirtį sužinojo 2019 m. sausio 17 d., t.y. po dviejų su puse metų nuo jos mirties. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepakankamas skaičius darbuotojų, administruojančių vartotojų skolas, nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimti nuostolių riziką dėl šio neveikimo (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018). Todėl, teismo vertinimu, pareiškėja turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti, nepaisant to, ar perdavė priteistos skolos išieškojimą vykdyti antstoliui.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nurodytą teismų praktiką bei praleisto termino trukmę, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomos termino pareikšti kreditorinį reikalavimą praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir objektyviomis, todėl pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 straipsniais, 290-292 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.