Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš J. P. nukentėjusiajai V. G. priteista 1 187,15 Eur turtinei žalai atlyginti, R. K. priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. sausio 22 d. J. P., vykdant nuosprendį, sulaikytas 2016 m. vasario 15 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. vasario 15 d. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data 2020 m. vasario 15 d. (2020 m. vasario 17 d. likusi bausmės dalis 3 metai 11 mėnesių 28 dienos).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime padaryta išvada, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis J. P. laisvėje savo tikslų sieks teisėtasi būdais ir nenusikals.

Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi nepatvirtino Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 18 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P.. Teismas konstatavo, kad nuteistasis J. P. dar neatitinka vienos iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 18 d. nutarimą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad teismas, priimdamas šią nutartį, neatkreipė dėmesio į tai, jog Komisija be kita ko konstatavo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika tendencingai žemėja, ir tai rodo, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė teisingas išvadas ir siekia tik vieno – laisvėje tinkamai integruotis į normalų visuomenės gyvenimą ir ateityje nedaryti jokių nusikalstamų veikų. Kartu akcentuoja, kad būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos jis dar ne vienus metus bus prižiūrimas Probacijos tarnybos darbuotojų, jam bus taikomos intensyvios profilaktinės, auklėjamosios ir kitokio pobūdžio poveikio priemonės, kurios padės tinkamai adaptuotis ir integruotis į normalią visuomenę – pradėti dirbti ir gyventi normalų šeiminį gyvenimą.

Pasak J. P., teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai sprendė, kad jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimas įvykdytas būnant neblaiviam). Pažymi, kad minėtus kriminogeninius veiksnius teismas jau įvertino daugiau kaip prieš 4 metus priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį ir už tai jis atlieka bausmę, o bausmės atlikimo metu nuoširdžiai darė viską, kas nuo jo ir pataisos įstaigos administracijos priklauso, kad šiuos kriminogeninius veiksnius panaikintų. Mano, kad tai padaryti jam pavyko.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme dieną jam likusi neatliktos bausmės dalis bus sumažėjusi dar keliais mėnesiais, jis teistas tik Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, jam šiuo metu yra 51 metai, o tai yra brandus amžius, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl gali daryti nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį, kad jis sukūrė šeimą, pakeitė gyvenamąją vietą, todėl nebeliko draugų, galinčių daryti jam neigiamą įtaką, t. y. jo gyvenimas kardinaliai pasikeitė. Žmona, kuri jį pastoviai lanko įkalinimo įstaigoje ir su kuria jis labai gerai sutaria, šiuo metu kaimo sodyboje gyvena viena, (duomenys neskelbtini) dirba siuvėja, todėl jai, dirbančiai moteriai, sudėtinga vienai rūpintis kaimo sodyba, prižiūrėti bites, apsirūpinti kuru žiemos sezonui, atlikti įvairius ūkio darbus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, J. P. nuomone, teismo išvada, kad jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, yra formali, nes akivaizdu, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra aiškiai žemėjanti, be to, jis turi paskatinimų už gerą darbą ir elgesį, nuobaudų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmestinas.

Pirmiausia pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio 6 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu skundas paduotas ne nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, gali (bet neprivalo) būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali (tačiau neprivalo) dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas, nuteistojo J. P. skundas nagrinėjamas jam nedalyvaujant.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatas teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taigi teismas gali priimti nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, jeigu yra formalieji pagrindai – nuteistasis yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas šis klausimas, ir, jeigu yra materialieji pagrindai – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sudaro žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga šią riziką mažinant. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.

Teismui pateiktais duomenimis nuteistasis J. P. bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, pateikė prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad spręsdamas nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į visus 2020 m. vasario 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus ir J. P. asmens byloje esančius jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, kuriuos pastarasis nurodė ir savo skunde, ir pagrįstai akcentavo, kad asmenį vien teigiamai charakterizuojančios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, būtina įvertinti lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių visumą, kuri sudarytų pagrindą išvadai, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl to teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kitus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, t. y. į tai, kad nuteistasis save linkęs vertinti vienpusiškai, nuolat atsiliepia apie save teigiamai, negeba įvardinti neigiamų savo savybių, mano, kad tokių neturi. Nuteistajam būdinga aukšta savivertė, kategoriškumas, atvirai diskriminacinių nuostatų nereiškia, tačiau pokalbio metu ryškėja diskriminacinės prielaidos moterų atžvilgiu. Ne kartą yra smurtavęs prieš moterį grįsdamas smurtą tuo, kad moteris skųsdavosi dėl netinkamų jam dalykų ar išsakydavo jo netenkinančią nuomonę, teigia buvęs žeminamas. Į priežiūrą ir pareigūnus žiūri palankiai, dirba noriai, tačiau jaučiasi per mažai įvertinamas už padarytus darbus bei pastangas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ir tai, kad šiuo metu J. P. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 31 balas pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 5 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. P. pripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų, supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos smurtiniam elgesiui. Teismas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis deda pastangas anksčiau laiko išeiti į laisvę, tačiau jo mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje be kita ko nurodyta ir tai, jog nuteistasis nuo 2019 m. spalio 21 d. lankėsi psichologinėse konsultacijose, kurių metu dalinosi padaryto nusikaltimo detalėmis, analizavo nusikalstamo elgesio priežastis, ieškojo būdų, kurie padėtų sumažinti tokio elgesio pasikartojimą ateityje. Susitikimų metu pastebėtas aukštas savęs vertinimas, kuris gali trukdyti iki galo suprasti savo elgesio pasekmes bei galimai prisiimti atsakomybę už padarytus veiksmus. Nuteistasis yra kategoriškas, dažnai vengia priimti aplinkinių nuomonę. Negebėjimas priimti konstruktyvios kritikos gali trukdyti suprasti savo klaidas ir keisti su tuo susijusį elgesį. J. P. pakartotino nusikalstamo elgesio riziką didina problemų atpažinimo ir sprendimo bei galimų elgesio pasekmių suvokimo įgūdžiai bei alkoholio vartojimas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai vertindamas nuteistojo asmenybę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad J. P. atlieka bausmę už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą – kito žmogaus nužudymą, likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – Komisijos nutarimo priėmimo dieną ji buvo 3 metai 11 mėnesių, taip pat atsižvelgė į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas 46 metų, kaip subrendusi asmenybė.

Dėl to, kas paminėta, sprendžiama, kad net ir atsižvelgus į tai, jog nuteistasis J. P. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo, nuobaudų neturėjo, drausmės komisijoje svarstomas nebuvo, turi paskatinimų už gerą darbą ir elgesį, paskutinį kartą skatintas 2020 m. sausio 14 d., tardymo izoliatoriaus darbuotojų charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių, jo nusikalstamo elgesio rizika žemėja, sukūrė šeimą, žmona gyvena viena ir jai reikia pagalbos rūpinantis ūkiu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo ir naikinti skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, J. P. turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai jį paveiktų ir įtakotų jo elgesį taip, kad ateityje jis tikrai nebenusikalstų. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad įvertinęs nagrinėjamo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistąjį J. P. pataisyti neizoliavus nuo visuomenės nėra galimybės, pritaikius jam lygtinį paleidimą nebūtų įgyvendinti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti J. P. skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. P. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.