Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei ir Redai Tamošauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. P. 2014 m. kovo 19 d. arba 2014 m. kovo 20 d. vakare, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl L. M. išsakyto įžeidimo pavadinant jį „kaušu“, vieną kartą spyrė šiai į galvos kairę pusę, sumušė kairį skruostą-paakį ir padarė: poodinę kraujosruvą, odos nubrozdinimą bei nedidelės apimties kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, suformavusio neomembraną, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Pakartotinai smurtaudamas prieš L. M., 2014 m. kovo 25 d., apie 21 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl tos pačios priežasties, t. y. L. M. išsakyto įžeidimo pavadinant jį „kaušu“, J. P. vėl vieną kartą spyrė jai į tą pačią vietą – galvos kairę pusę – ir padarė kairio skruosto-paakio sumušimą su masyviu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, atsinaujinus kraujavimui iš neomembranos, buvo suspaustos galvos smegenys ir L. M. 2014 m. kovo 27 d., apie 6 val., J. P. namuose mirė.

Kaltinamasis J. P. parodė, kad visą savaitę prieš mirtį L. M. jį įžeidinėjo, išgėrusi pasakė, kad yra „kaušas“, todėl kovo 20 ar 21 dieną gulėdamas lovoje spyrė jai ir pataikė į akį. Sakė, kad ji „kaušu“ nevadins, neįžeidinės. Po jo smūgio ant L. veido atsirado mėlynė. Kovo 26 dieną girtaujant L. sumušė D. K.. Iš pradžių K. pradėjo stumdytis su L.. S. D. norėjo traukti, o kai pakėlė ji koja spyrė į skruostą, o kita koja į veidą. L. pargriuvo ant lovos. Prabudęs ryte 4–5 val. palietė L. ranką, ranka buvo šalta. Nuėjęs pas draugą, iškvietė greitąją. Tarp kovo 19 ir 22 dienų L. nemušė. Kovo 25 d. jai nespyrė.

Prokurorui pakeitus kaltinimą, J. P. parodė, jog kovo 25 d. pas jį buvo L., J., B., M.. L. atsivežė žolės ir visi žolės parūkė. Jis rūkė pirmą kartą, o apie 18 val. „nutrūko“. Kažkur apie 22–23 val. buvo atvažiavęs P. patėvis su draugu. Jie išėjo į lauką, ten vyko ginčas. Patėvis iškvietė policiją. Paskui jie išgėrė ir jis vėl „nutrūko“. Užmigo tarp dviejų moterų, iš vienos pusės miegojo L. M., iš kitos kita jaunesnioji L.. Kažkur apie 24 val. pajuto, kad kažkas žibintu švietinėja į langus. Atsikėlęs išėjo į koridorių ir pamatė du policininkus. Jie ieškojo L.. L. prašė pabusti, bet policininkai, pasišvietę su prožektoriumi, pasakė, kad nori ne tos L.. Jaunesniajai L. pasakė, kad buvo pranešta, jog ją užsidarę laiko per prievartą. Paklausė L., kiek jai metų, policininkai viską apžiūrėjo ir išėjo. Kitą dieną, kovo 26 d., atėjusi B. papasakojo jam, kaip „nutrūko“, kaip jie visi juokėsi iš jo, kai buvo parūkęs žolės, kad L. išėjo į tualetą ir kažkur griuvusi, ir į kambarį grįžo keturpėsčia. Pakartojo, kad kovo 25 d. jos nemušė. Anksčiau apie narkotikus neminėjo, nes to prašė nesakyti L. ir kiti draugai.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad jos sesuo L. M. gyveno tėvų nupirktame bendrabučio kambarėlyje, mėgdavo išgerti, nedirbti ir linksmai gyventi. Ji yra sakiusi, kad yra toks J.. Paskutinį kartą ją matė kovo 16 d., apie 12 val., kai ją parvežė į (duomenys neskelbtini), sumušimų ir nubrozdinimų ant jos veido nematė. Sumuštą matydavo anksčiau, sakydavo, kad sumušė J.. Ji taip keletą kartų sakė, kad muša J.. Mama jai sakė, kad J. sumušė L. kovo 22 d. Civilinį ieškinį sudaro laidojimo išlaidos, iš tos sumos savivaldybės skirti 1040 litų neišskaičiuoti.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad buvo mačiusi sumuštą dukrą L. M. du kartus – vieną kartą žiemą, o paskui prieš mirtį. L. sakė, kad sumušė J. dėl to, kad norėjo mylėtis.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. balandžio mėn. Įvykio aplinkybių nežino, bet kalbėdavo su mama telefonu. Kalbėjo ir prieš mirtį kovo 26 d., tada mama buvo pas J.. Buvo išgėrusi ir tai ėjo suprasti. Girdėjo triukšmą. Ji pasakė, kad yra pas J. ir viskas. Skambindavo beveik kiekvieną dieną, ji visomis dienomis gerdavo, pokalbio nebūdavo. Ji sakė, kad yra sumušta, bet tiesiogiai nesakydavo, kas mušė. Sakydavo, kad nugriuvo, paslydo. Prašo priteisti 100 00 litų neturtinės žalos atlyginimo, nes jis atėmė paties brangiausio žmogaus gyvybę.

Liudytoja R. Š. parodė, kad buvo pati geriausia L. draugė. Kovo 24 d. buvo pirmadienis, apie 13 val. užėjo pas L. K. gatvėje ten, kur ji gyveno. Ji pietavo ir kartu su ja buvo jaunas, 28–30 metų nedidelio ūgio vyriškis. L. visa kairioji akis buvo mėlyna. Ji pasakė, kad J. vakar vakare ją sumušė, nes norėjo su ja pasimylėti, o ji nesileido. Pas ją buvo ir vaikinas, kuris pasakė, kad J. ir jį sumušė. Ji pasakė, kad turi atvažiuoti J.. J. įėjo į virtuvę, jai buvo laikas išeiti ir jie kartu abudu suėjo į kambarį, ir po to jos daugiau nematė. Prieš tai beveik kiekvieną dieną su ja bendraudavo telefonu, ji sakydavo, kad pas ją yra J.. Yra parodžiusi dar prieš mėnesį iki mirties savo rankas. Buvo vien mėlynės, mėlynes matė ir ant kojų. Klausė, kas ją sudaužė, atsakė, kad J..

Liudytoja V. M. parodė, kad penktadienį, kokia diena tai buvo, nežino, nuėjo pas J. parsivesti savo vyro, ten pirmą kartą pamatė L.. Ten sėdėjo J., jos vyras ir L., daugiau nieko nebuvo. Jei kalbėjosi ir gėrė. Ji užsipuolė vyrą, kam išėjo iš namų. L. buvo girta, jos kairioji akis buvo pažaliavusi, mėlynė nešviežia, atrodė kaip gyjanti, užtinusi akis nebuvo. Girdėjo, kaip L. J. vadino „kaušu“. L. buvo girta ir žodžiai išsprūdo, tai pakartojo du kartus. Paskui L. nusvirduliavo į lovą. Kai ji su vyru išėjo, J. liko vienas.

Liudytojas A. M. parodė, kad prieš savaitę iki mirties buvo pas J. ir girtavo su juo ir L.. Ji sėdėjo ir gėrė. Paėmusi stikliuką laistė ant lovos, nepataikė net į burną stikliuko išgerti. Ką ji šnekėjo, nelabai pamena, tik sakė, kad jie visi yra „durneliai“, Jordanas „kaušas“, o jis kaimietis. L. buvo pasišiaušusi, nesusišukavusi, kairiame veido skruoste matė seną mėlynę. Išbuvo pas juos apie 20 minučių. Daugiau L. nematė.

Liudytojas G. J. parodė, kad kovo 25 d., apie 20 val., atėjo pas J. P. išgerti, atsinešė alaus, gėrė, pasiliko pas jį per naktį. Pas jį buvo L. M., jos kairioji akis buvo pageltusi. L. M. buvo girta. J. P. su ja elgėsi normaliai. Buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), bet paskui sugrįžo. Kitą rytą, kovo 26 d., atėjo jo draugė B., L., G. ir su L. M. gėrė vyną. Atėjo ir D. K. su savo vyru S. ir vaiku. Ji su L. M. susipyko dėl vyrų. Iš pradžių D. K. trenkė delnu L. M. per veidą. Paskui D. K. pašoko nuo kėdės ir tiesiai L. spyrė batais apauta koja 4–5 kartus į galvą. L. M. iš nosies bėgo kraujas. L. atsigulė į lovą, po 1–2 min. apsivėmė.

Liudytoja O. R. parodė, kad kovo 24 d. J. atvažiavo pas ją į namus išgerti kavos. Begeriant pradėjo skambinėti L., bet J. pasakė, kad niekur nevažiuos. L. skambino 4–5 kartus. J. pasakė, kad ji per tas dienas tiek sunervino, išvadino „kaušu“, neturi jau jėgų, negali atsikratyti. Pasakė, kad jai „užmetė“ ranka ar alkūne vieną kartą.

Liudytoja A. B. parodė, kad kovo 26 d., apie 11 val., nuėjo pas J. į namus. Buvo L., Ž., L., J., dar viena L.. L. (jaunesnioji) paprašė, kad ją parvežtų namo. Grįžo apie 14 val. ir ten sėdėjo G., miegojo J., L. (M.), buvo ir D. (K.). D. pradėjo lįsti prie J. ir prašė cigarečių. Jis davė jai cigarečių, o L. pasakė: „ko tu lendi prie J.“. Sakė: „turi savo vyrą ir prie jo lįsk“. D. užšoko ant lovos ir pradėjo L. mušti, daužyti veidą, dešine koja 3 kartus davė tiesiai į galvą. Jie nuvalė L. kraują ir klausė, ar nereikia greitosios. L. atsigulė į lovą. Po 5 minučių L. atsisėdo ant lovos ir pradėjo vemti, išsivėmė, atsigulė ir paskui užmigo. Prieš tai L. atrodė normaliai, jos kairė jo akis buvo gelsva, matė seną mėlynę. Mirusioji įžeidinėjo J., vadino jį „kaušu“.

Liudytojas S. K. parodė, kad atėjo pas J. P. apie 16.30 val. J. gulėjo lovoje su L.. L. veidas buvo patinęs. Sėdėjo A. G.. Paskui D. K. (jo sugyventinė) išėjo namo, o jis dar pasiliko. Kai išėjo, L. jau miegojo ir buvo gyva. Nematė, kad D. K. muštų Loretą. Jos tik susibarė dėl vyrų.

Liudytoja D. K. parodė, kad atėjo pas J. P. šiam paskambinus. Kambaryje gulėjo J. su L., L. buvo sumušta, akys, lūpa sutinusios. Veide matė didelę mėlynę, abi akys buvo mėlynos. Su L. susibarė. Ji švelniai uždaužė plaštaka 3 kartus L. per veidą. Nepripažįsta, jog spardė L..

Liudytojas R. K. parodė, kad buvo L. M. namuose ne vieną kartą, datos nepamena. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57–58, t. 1) jo parodymai yra teisingi. Jo parodymuose užfiksuota, kad 2014-03-22 buvo pas L. M. namuose. Pas ją tuo metu buvo J. ir L.. L. M. veide ties kaire akimi buvo mėlynė. Ji paaiškino, kad buvo nuvažiavusi pas savo draugą J., kur konflikto metu šis smogė jai alkūne į kairę akį. Apie šį įvykį L. M. buvo užsiminusi ir kitą dieną.

Liudytojas J. A. parodė, kad kovo 22 d. buvau nuėjęs pas L. M., matė, jog jos akis yra pamėlynavusi. Sakė, kad buvo barnis su J., kuris „įtaisė“ tą mėlynę.

Liudytojas A. G. parodė, kad kovo 26 dieną buvo pas L. M.. L. kairioji akis buvo užmušta, geltona. Mėlynė buvo senesnė. Kalbos apie mėlynę nebuvo. Niekas nesipyko ir kalbėjo normaliai. Vakare vėl atėjo pas ją. Jie gėrė degtinę. L. miegojo. Išgėrus, išėjo namo. Apie L. mirtį sužinojo ryte. J. aiškino, kad D. mušėsi su L. tą dieną. Sakė, kad spyrė.

Liudytoja G. J. parodė, kad su J. gyventi pradėjo nuo to įvykio. Su J. susipažino sausio 25 d. ir bendravo telefonu. J. atvažiuodavo pas ją į (duomenys neskelbtini). Kad yra tokia L., žinojo, J. su ja gyveno ir išsiskyrė. Kai šnekėjo su J. telefonu, tai girdėdavo, kad J. L. vadindavo „kaušu, durneliu“. J. jai pasakė, kad L. susimušė su D.. Kovo 26 d. skambino D. ir pasakė, kad yra pas J.. Ji pasakė, kad susimušė su L., dėjo jai koja į galvą.

Liudytojas L. M. parodė, kad kovo 25 d. J. prašymu taksi automobiliu vežė L. M. į (duomenys neskelbtini). L. buvo neblaivi. Ji pasakė, kad važiuoja pas J. jį paauklėti, jog mestų gerti. Matė senyvą mėlynę paakyje. Sakė, kad gavo „strėlių“, bet iš ko, nesakė.

Liudytojas A. D. parodė, kad kovo 25 d. J. jį ir I. L. pasikvietė pas save. Dar ten buvo J.. J. gulėjo ant dvigulės lovos, o L. M. sėdėjo. L. pradėjo J. dergti, sakydama J.: „kaušas, skystalas“ ir kitus bjaurius žodžius. J. neapsikentė ir basa koja jai spyrė į veidą. Prie kairės akies išryškėjo gan didelė mėlynė. Po to ji apsiramino ir toliau vartojo alkoholį. Iki šio smūgio matė ant jos veido baigiančią gyti mėlynę. Ir kitą dieną pas J. buvo užėjęs. J. ir L. miegojo. S. sėdėjo ant taburetės, o D. K. pasakė: „žiūrėk A., kaip sudaužiau L.“ ir juokėsi. S. sakė, kad D. laikė, o ji kojomis spardė.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad kovo 25 d. atvažiavus pas J., I. L. jam pasakojo, kad J. P. spyrė L. M. į veidą. Kitą dieną vėl buvo pas J. P. ir ten D. K. konflitavo su L. M.. D. rankomis trenkė L. per veidą. S. puolė D. atitraukti. Kai traukė, D. keturis–penkis smūgius spyrė L. į veidą. Po smūgių L. apie penkias minutes vėmė, sąmonės nebuvo praradusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. L. parodė, kad 2014-03-25 vakare buvo pas J. P. ir matė, kaip šis spyrė L. M. į galvą dėl ko jai išryškėjo mėlynė po kaire akimi. Matė, kad po kaire akimi mėlynė jau buvo ir anksčiau, bebaigianti gyti. 2014-03-26 vakare J. P. namuose matė, kaip L. M. susibarė su D. K., kuri koja 3–4 kartus spyrė L. M. į veidą. L. M. pradėjo kraujuoti iš nosies (t. 1, b. l. 65–67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. paaiškino, kad 2014-03-22 buvo pas L. M., kur buvo ir R. bei J. ir matė mėlynę apie L. M. kairę akį. L. M. sakė, kad J. buvo pas J., kur šis jai spyrė ir įtaisė mėlynę po akimi. Iš J. į savo namus (duomenys neskelbtini) ji grįžo 2014-03-21. 2014-03-25 apie 15-16 val. nuvažiavo pas J. P., kur buvo L. M., I., „A.“. Visi gėrė degtinę. Tarp 19-22 val. ji buvo išvykusi, o grįžusi pamatė, kad L. M. veidas yra sumuštas, matėsi ryški mėlynė kairėje akyje. L. M. jai paaiškino, kad J. P. pašokęs spyrė į akį, mat pavadino jį „kaušu“. 2014-03-27 sužinojo apie L. M. mirtį ir J. P. jai pasakojo, kad 2014-03-26 vakare ji susimušė su drauge D.. (t. 1, b.l. 59-60, 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. R. parodė, kad 2014-03-25, apie 15 val., su L. M. taksi automobiliu nuvažiavo pas J. P.. L. M. veide, po kairiąja akimi, matė seną mėlynę (t. 1, b. l. 70–71).

Įvykio vietos apžiūros metu 2014-03-27, nuo 8.30 val., apžiūrėjus patalpas (duomenys neskelbtini), be kita ko, užfiksuota, kad gyvenamojoje zonoje, nebaigtame įrengti kambaryje ant sofos-lovos iki pusės užklotas antklode aukštielninkas guli moteriškos lyties lavonas. Lavono apranga: viršutiniai ir laukiniai drabužiai, avi sportinius batelius, ant kaklo dirželis, ant kurio telefonas ir raktas. Ant kelnių yra dėmės, panašios į kraują. Kairės akies apatiniame voke yra 4x3 cm pilkšvai mėlyna poodinė kraujosruva, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste melsvos kraujosruvos, nosies dešinėje landoje apdžiūvę kraujo pėdsakai, nubrozdinimai juosmens dešinėje. Mirtis įvyko tarp 4–5 val. (t. 1, b .l. 6–18).

Iš biologinės mirties konstatavimo akto matyti, kad L. M. mirtis konstatuota 2014-03-27 7.40 val. (t. 1, b. l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta teismo medicinos specialisto G. P. išvada, kurioje nurodyta, kad L. M. mirė dėl nuo stipraus galvos sumušimo padaryto galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, suspaudusio galvos smegenis, tai sukėlė galvos smegenų pabrinkimą, galvos smegenų kamieno įstrigimą ir smegenų komą. Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste bei intrakranijiniai sužalojimai padaryti prieš nepilną savaitę iki mirties (galėjo būti iki 2014-03-22) ir yra susiję priežastiniu ryšiu su mirtimi ir atsirado nuo ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto į kairį skruostą (t. 1, b. l. 117–125).

Teismas išklausė specialisto G. P. paaiškinimus. Jis patvirtino savo išvadą ir teigė, jog L. M. mirtį lėmė seniausias sužalojimas. Apklausęs didesnę dalį liudytojų, teismas vis dėlto nutarė skirti teismo komisijos medicinos ekspertizę. Tokį sprendimą lėmė tai, jog, anot liudytojų, L. M. patyrė sužalojimų ir vėliau, pavyzdžiui, 2014 m. kovo 25 d. ir kovo 26 d. Mat teismui kilo abejonių, ar L. M. mirtį kartais nenulėmė 2014 m. kovo 26 d. sužalojimai, kuriuos jai padarė D. K. ir būtent po to, kaip jau buvo minėta, L. M. 2014 m. kovo 27 d. ryte mirė (beje, ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktas įtarimas dėl L. M. nužudymo).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai J. R. ir R. S. savo išvadoje (b. l. 136–141, t. 2) konstatavo, jog L. M. mirtį lėmė ne pirminis kairio skruosto-paakio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu bei nedidelės apimties kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, o pakartotinis kairio skruosto-paakio sumušimas, pasireiškęs masyviu, galvos smegenų suspaudimą ir mirtį sukėlusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio. Ši kraujo išlaja, kaip toliau teigiama ekspertizės akte, remiantis morfologiniais požymiais, susidarė prieš maždaug 1,5 paros iki mirties, tikėtina, kad tai buvo padaryta 2014 m. kovo 25 d. vakare L. M. patyrus smūgį koja į kairę veido pusę. Toliau ekspertai akcentavo, jog pakartotinis kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, tikėtina, įvyko atsinaujinus kraujavimui iš neomembranos, todėl galima teigti, kad trauminis poveikis į galvą, sukėlęs šį kraujavimą, galėjo būti palyginti nestiprus, nepalikęs naujų išorinių sužalojimų požymių, kurie būtų užfiksuoti autopsijos metu. Kaip nustatė ekspertai, šis sužalojimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą ir, kaip jau buvo minėta, lėmė L. M. mirtį. Tuo tarpu ekspertų komisija, kaip ir specialistas G. P., atmetė variantą, jog L. M. mirtį lėmė 2014 m. kovo 26 d. D. K. padaryti sužalojimai, pabrėždami, jog šie sužalojimai su mirtį sukėlusiu sužalojimu yra nesusiję.

Taigi paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prokuroras pakeitė kaltinimą, paminėdamas, jog L. M. mirtį sukėlė 2014 m. kovo 25 d. patirtas sužalojimas.

Kaltinamasis neigia, jog minėtą dieną būtent jis pakartotinai, spirdamas į veidą, sužalojo L. M., tačiau teismas mano, kad būtent jis, o ne kas kitas ją vėl sužalojo.

Būtent liudytojas A. D. teismui parodė, jog po to, kai L. M. iš kaltinamojo pasityčiojo, šis jai spyrė basa koja į veidą, po to L. M. paakyje išryškėjo didelė mėlynė. Liudytojo I. L. teismui nepavyko išklausyti, bet jis ikiteisminio tyrimo metu taip kaip ir kartu su juo buvęs A. D. patvirtino, jog matė, kaip J. P. spyrė L. M. į veidą. Liudytojas R. Ž. paaiškino, jog jam I. L. pasakojo apie tai, kaip J. P. spyrė L. M.. Liudytoja L. P. patvirtino, jog minėtą dieną matė L. M. paakyje matė ryškią mėlynę.

Pažymėtina, jog po to, kai buvo pakeistas kaltinimas, J. P. teismui pateikė visiškai naują versiją, nurodydamas, jog tą dieną jis vartojo narkotikus ir apsvaigo (kaip jis teigia, „nutrūko“), taigi L. M. nemušė. Tačiau tokie teiginiai yra aiškiai pavėluoti ir, teismo įsitikinimu, sugalvoti, siekiant, sužinojus apie ekspertų išvadą, išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis (b. l. 173–175, t. 1) J. P., dalyvaujant advokatui, nurodė, kad po to, kai L. M. išvadino jį „kaušu“, jis jai spyrė į kairį skruostą. Tuo metu namuose buvo I. (L.), R. (Ž.) ir A. (D.). Vadinasi, kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu sutapo su liudytojų A. D., I. L. ir R. Ž. parodymais. Taigi teismas aptartų duomenų pagrindu daro išvadą, jog kaltinamasis J. P., 2014 m. kovo 25 d. spirdamas L. M. į veidą, sunkai ją sužalojo.

Kaip matyti iš teismo komisijos ekspertizės išvados, abu sužalojimai – tiek pirmesnis, tiek vėlesnis – lėmė L. M. mirtį. Aukščiausiojo Teismo praktikoje įsivyravo pozicija, jog veika kaip nužudymas gali būti kvalifikuojama net tada, kai nukentėjusiajam smogiama tik vieną kartą, o dėl tokio smūgio patirti sužalojimai nulemia nukentėjusiojo mirtį (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-247/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. P. spyrė L. M. į veidą jau 2014 m. kovo 19 d. arba 20 d. Po tokio smūgio L. M. veide išryškėjo mėlynė. Nepaisant to, J. P. vėl spyrė L. M. į tą patį kairį skruostą. Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. J. P., numatydamas, kad gali padaryti nukentėjusiajai sunkų gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajai bus atimta gyvybė. Spirdamas nukentėjusiajai į galvą J. P. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamasis turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tyčinį L. M. nužudymą.

Nukentėjusioji V. G. (L. M. sesuo) prašo priteisti 5139 Lt laidojimo išlaidų (b. l. 43, t. 1). Laidojimo išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais (b. l. 22–31, t. 1.), todėl jos turi būti priteisiamos iš kaltinamojo (Civilinio kodekso 6.291 straipsnis). Tačiau V. G. gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą iš savivaldybės, todėl priteistinos sumos dydis šia suma mažinamas iki 1187,15 EUR.

Nukentėjusysis R. K. prašo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis J. P.. Tačiau teismas mažina atlygintinos neturtinės žalos dydį, kadangi ir pati L. M. elgėsi ne visai tinkamai, nuolat girtavo, įžeidinėjo kaltinamąjį, jos ir sūnaus nesiejo tamprūs ryšiai (nukentėjusysis atlieka laisvės atėmimo bausmę). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mažina priteistino civilinio ieškinio dydį ir iš J. P. priteisia 5000 Eur.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimui įtakos turėjo rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiosios L. M. elgesys: ji nuolat girtavo su kaltinamuoju, kitų žmonių akivaizdoje įžeidinėjo kaltinamąjį (vadino jį „kaušu“).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį numatoma tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nustatyta faktiškai nusikaltimo padarymą lėmusi lengvinanti aplinkybė – nukentėjusiosios rizikingas ir provokuojantis elgesys, todėl teismas skiria kaltinamajam mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014-03-31 iki 2014-04-01.

Kardomąją priemonę iki nuosprendis įsiteisės palikti dokumento paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš J. P. priteisti nukentėjusiajai V. G. 1187,15 Eur turtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš J. P. priteisti R. K. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

2014-07-24 Klaipėdos apygardos prokuroro nutarimu paskirtą nuosavybės teisių apribojimą J. P. sąskaitoms banke ir automobiliui palikti galioti toliau, iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Daiktinius įrodymus – nuorūkas iš įvykio vietos, saugomas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK, sunaikinti. Kompiuterio laikmeną su telefonų išklotinėmis saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.