Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio Pakruojo rajone, D. kaime, dirbančio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-736-744/2015 m. Ž. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir jis nubaustas administracine nuobauda – 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

2017 m. gegužės 31 d. teisme gautas Ž. S. prašymas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodė, kad teisės atėmimo laikotarpiu teisės pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baudą sumokėjo, yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, apmąstė savo poelgį, suprato pasekmes, todėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti.

2017 m. birželio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atsiliepimas, kuriame prašoma pareiškėjo Ž. S. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkinti, nes jis nuo 2006 metų 13 kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus: 5 kartus už tai, kad vairavo be teisių, 2 kartus už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Už šiuos pažeidimus jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos.

P. Ž. S. ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. Šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Kadangi tai sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjant Ž. S. prašymą taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir tvarka, kur numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas esant šioms sąlygoms: 1) jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo; 2) praėjo ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko; 3) kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, ar kitų svaigiųjų medžiagų – esant Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog iš Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, būtina įvertinti įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, o taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (pvz. LVAT 2006 m. gruodžio 21 d. nutartyje Nr. N444-2128/2006, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje Nr. N444-1587/2007 ir kt.). Be to, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, turi būti tiriama ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 straipsnyje paminėtos formalios sąlygos, bet vertintina visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Tokiu būdu būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu ir pan. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, akivaizdu, jog konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje nustatytoms būtent privalomoms sąlygoms negali būti tik formalus, o ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1886/2006 ir kt.).

Iš Ž. S. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, o taip pat paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nuo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones priėmimo dienos praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, paskirtoji bauda sumokėta, Ž. S. naujų teisės pažeidimų nepadarė (2 b. l.), Všį Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centre 2017-03-09 atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir jam išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. 0000037 (4 b. l.), pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemones be apribojimų (5 b. l.). Pastarieji duomenys patvirtina, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos privalomosios sąlygos dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo Ž. S. atžvilgiu formaliai yra išpildytos. Iš darbdavio pateiktos charakteristikos matyti, kad Ž. S. charakterizuojamas teigiamai, dėl darbo pobūdžio ir siekiant prisiimti papildomas funkcijas yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas (3 b. l.).

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog tik aukščiau paminėtų imperatyvių įstatyminių sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, egzistavimas, kaip minėta, savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtąjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Būtina vertinti visumą aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog ir sutrumpintus nuobaudos terminą, bus pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai, nes specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, įtvirtintas ATPK 329 straipsnyje, iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Kartu pažymėtina, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo pobūdžio, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007 ir kt.), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant nei administracinės atsakomybės švelninimo, nei atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimą (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. ATP-133-382/2014, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. ATP-344-135/2013 ir kt.). Beje, ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1378/2007 ir kt.). Todėl šiuo atveju aplinkybė dėl teisės vairuoti būtinumo atliekant ar prisiimant papildomas darbines funkcijas nelaikytina išskirtine aplinkybe, suponuojančia pagrindą sutrumpinti skirtosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Ta aplinkybė, jog Ž. S. sumokėjo paskirtąjį baudą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes jį tai įpareigoja padaryti įstatymas – skirtąją nuobaudą įvykdyti. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, o įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N444-685/2009, N63-681/2010, Nr. N63-940/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. ATP-84-116/2013, Nr. ATP-344-135/2013, Nr. ATP-460-309/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas ypač reikšminga aplinkybe laiko tai, kad Ž. S. 2015 m. spalio 26 d. nutarimu nubaustas būtent už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam – jam buvo nustatytas net 1,97 promilių girtumas, ir tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą, t.y. iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-736-744/2015 esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro (11-19 b. l.) matyti, kad Ž. S. sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles nuo 2006 metų, o būtent: jau 2007 m. buvo net du kartus baustas už analogiškus pažeidimus, t.y. vairavimą transporto priemonių esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. net 4 kartus baustas ir už vairavimą transporto priemonių neturint teisės jų vairuoti, nuo 2010 m. iki 2015 metų net 6 kartus baustas už kitokius įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus: vairavimą transporto priemonių, kurios neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikus privalomosios valstybinės techninės apžiūros, viršydamas leistiną greitį ir t.t. Būtent pastarieji duomenys liudija, jog jis neabejotinai žinojo ne tik apie galiojančius įstatymo reikalavimus, neleistinumą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apie kylančias pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau šiuo atveju jis prisiėmė riziką itin šiukščiai dar kartą, t.y. trečią kartą, pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet kitų eismo dalyvių saugumui, o kartu ir ignoruodamas visos visuomenės interesą į saugias eismo sąlygas ir visuotinį teisės normų laikymąsi. Be to, šie duomenys vienareikšmiai patvirtina, jog jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, jokių išvadų dėl neteisėtų savo veiksmų nepadarė, kritiškai savo elgesio neįvertina. Todėl, teismo vertinimu, Ž. S. teiginiai apie būtent šiuo atveju pasiektus paskirtų nuobaudų tikslus, pasekmių suvokimą ir pan., yra deklaratyvūs ir šiame kontekste vertintini tik kaip asmeninis interesas išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių. Todėl teismas sprendžia, jog visas griežtas teisines pasekmes ir atsiradusius nepatogumus lėmė tik paties Ž. S. neatsakingas ir neteisėtas elgesys, ignoruojant teisės aktų reikalavimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Ž. S. prašymas netenkintinas ir jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 329-330 straipsniais, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. Ž. S. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.