Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-19 · Civilinė byla Nr. e2S-566-430/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
e2S-566-430/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03615-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
P. V.
Suinteresuotas asmuo
Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-566-430/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03615-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. V. pateikė teismui pareiškimą (skundą) dėl antstolės E. M. veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo pateikto pareiškimo (skundo) turinio matyti, kad jis nesutinka su antstolės E. M. veiksmais, kuriais jam buvo apribota galimybė laisvai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jo banko sąskaitoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas šį pareiškimą (skundą) pateikė tiesiogiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, o ne antstoliui, kurio veiksmai skundžiami, t. y. nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytos skundų padavimo tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės; išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą; panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5-6 str.) ir apsimestinę, sisteminę strategiją – nematyti akivaizdžių faktų/aplinkybių.

4.2. Teismas, sąmoningai/dirbtinai negeba, tiesiog – paprastai/įstatymiškai išspręsti, pareiškimo priėmimo, elementarų klausimą („imasi“ – ABTĮ 5 str. 3 d.).

4.3. Nutartyje padaryta išvada, kad skundas pateiktas tiesiogiai teismui yra eilinis, teismo/teisėjo nesąžiningumo faktas – melas, nelogiška ir prieštaringa sau išvada, nes nutartyje pripažįstama, kad antstoliui yra/buvo pateiktas prašymas. Ši išvada neargumentuota, padaryta be įrodymų, kurie yra vykdomojoje byloje, į kurią patingėta pažiūrėti taip pažeidžiant teisę į teisminę gynybą. Šia aplinkybę paneigia pareiškėjo pridedamas pašto kvitas.

4.4. Teismas, šiuo atveju sprendė tik pareiškimo priėmimo klausimą (ABTĮ 33 str. 1 d). Tačiau, iš nutarties turinio, nustatytų faktų/aplinkybių/motyvų ir, pateiktos išvados – be įrodymų (ABTĮ 56 str. 1-2, 5, 7 d.) išsprendė bylą (ABTĮ 78 str.). T.y., nustatė trūkumus, bet, nenustatęs termino jiems pašalinti, tiesiog tuo, suvaržė įstatyme nustatytas teises (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p, 6 str., 22 str. 8 d., 33 str. 1, 4-5 d., 52 str. 2 d.).

4.5. Apeliantas reikalauja, kad būtų panaikinti apribojimai disponuoti banko sąskaitoje esančiomis/turimomis, pragyvenimui lėšomis (kurioms negali būti taikomi išieškojimai – nedarbo draudimo ir kenksmingų darbo sąlygų išmoka); įpareigoti antstolę E. M. – skubiai atstatyti disponavimą neišieškotinomis lėšomis ir apie tai informuoti apeliantą; sustabdyti veiksmus, kuriais apeliantas beviltiškai („spraudžiamas į kampą“) stumiamas/provokuojamas tandemo sąveikos, pasekoje padaryta/daroma akivaizdi žala.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d., nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį pažymi, jog didžioji dalis jame nurodytų argumentų nesusiję su skundžiama nutartimi ir ja priimtais procesiniais sprendimais, nenurodoma kokias procesines normas netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas mini Administracinių bylos teisenos įstatymo nuostatas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos objektas yra pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo priėmimo klausimą sprendė vadovaudamasis civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

6. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

7. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, jog tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

8. Taigi, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami konkretūs antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnis 1 dalis), todėl pareiškėjas skunde turi aiškiai suformuluoti reikalavimą, t.y. nurodyti kokius konkrečiai antstolės veiksmus ( patvarkymą) ar atsisakymą juos atlikti skundžia. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuris atitiktų tokio pobūdžio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kurio antstolis neišnagrinėjo ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę dėl antstolio neveikimo kreiptis tiesiogiai į apylinkės teismą CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad būtų antstoliui teikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame būtų aiškiai suformuluoti reikalavimai ir įvardijama koks antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra skundžiamas, ir kurio antstolis būtų nepatenkinęs ar neišnagrinėjęs per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kas suteiktų teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolio neveikimo.

9. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teisingai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo kreiptis į konstitucinį teismą

10. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 57 punktas). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusius klausimus ir juos reglamentuojančias teisės normas, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą neįžvelgia.

12. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nesusiję su skundžiama nutartimi. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė