Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-146-531/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-30
Bylos Nr.
eAN2-146-531/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. eAN2-146-531/2025
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00042-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. Š. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, jam paskiriant 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. G. Š. nubaustas už tai, kad 2025 m. liepos 28 d., 07 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,67 prom. neblaivumas, antru – 0,60 prom. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.

Šalies argumentai

2. Dėl minėto nutarimo G. Š. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, kuriuo prašė jį pakeisti – pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta minimali.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutartį, kuria G. Š. skundą tenkino. Pakeitė Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. Š. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpino iki 3 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo (nuo 2025 m. liepos 28 d.). Likusioje dalyje minėtą nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Institucija pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.1. Skunde nurodo, kad G. Š. padarytas pažeidimas nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas alkoholio kiekis organizme santykinai nedaug viršijo leistiną ribą, teismų praktikoje pripažįstamas vienu pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Vairuotojas, sėsdamas vairuoti transporto priemonę prieš tai vartojęs alkoholio, privalo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, tinkamai įvertinti savo būklę, nes natūralu, jog alkoholis iš žmogaus organizmo pasišalina ne iš karto, o palaipsniui. Taigi, testavimo metu nustatytas santykinai nedidelis alkoholio kiekis iškvepiamame ore neturėtų būti pripažįstamas aplinkybe, ypač švelninančia administracinėn atsakomybėn traukiamo vairuotojo atsakomybę. Kita vertus, asmuo žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina dėl asmeninių ar kitų priežasčių, turėtų iš anksto pagalvoti apie galimas savo neteisėto veikimo vairuojant transporto priemones pasekmes, šia specialiąja teise naudotis atsakingai.

4.2. Nors pirmosios instancijos teismas, švelnindamas G. Š. paskirtą administracinio poveikio priemonę, pažymėjo, kad teisės vairuoti atėmimas neproporcingai neigiamai paveiktų jo, o taip pat ir jo šeimos narių interesus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo buvo ne kartą nurodyta (pvz., 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018), kad tiek asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, tiek ir jo šeimos nariams, tam tikrų nepatogumų sukėlimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės vykdymo savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Todėl skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės, jog G. Š. teisė vairuoti reikalinga tinkamam darbinių pareigų vykdymui, rūpinantis savo šeimos nariais, tenkinant kitus asmeninius poreikius, nėra pakankamos konstatuoti, kad jam nutarimu paskirtas teisės vairuoti atėmimas, taip pat draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kurių trukmė buvo parinkta minimali, yra neproporcingi G. Š. padarytam administraciniam nusižengimui. Tuo labiau, kad jis ir anksčiau nevengė pažeidinėti KET reikalavimų. G. Š. du kartus buvo nubaustas baudomis už mažiau pavojingų, nei nagrinėjamas, KET pažeidimų padarymą. Viena administracinė nuobauda buvo paskirta paskutinių vienerių metų laikotarpiu. Tai nepaveikė jo priešingo teisei elgesio, nes jis vėl padarė žymiai pavojingesnį nusižengimą. Taigi, G. Š. neteisėtas veikimas ignoruojant kelių eismo saugumą reglamentuojančias teisės normas nebuvo atsitiktinis.

4.3. Teismas, švelnindamas G. Š. paskirtą administracinę nuobaudą, reikšminga aplinkybe, įtakojančia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, laikė tai, jog jis sumokėjo jam paskirtą baudą. Manytina, kad ši aplinkybė nėra niekuo išskirtinė, nes baudos sumokėjimas yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga. Ši prievolė yra imperatyviai reglamentuota ANK, o jos savalaikis nevykdymas, jei būtų pradėtas priverstinis baudos išieškojimo procesas, galėtų reikšti dar didesnes išlaidas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

4.4. Skundžiamoje teismo nutartyje, kaip G. Š. teisinę padėtį lengvinančios aplinkybės, buvo nurodytos ir tai, kad jo neteisėti veiksmai realiai nesukėlė neigiamų pasekmių (žala nebuvo padaryta), asmuo neįvykdė kitų KET pažeidimų. Mano, kad aptariamu atveju, tai nėra teisiniu požiūriu reikšmingos aplinkybės, nes jei dėl neblaivaus vairuotojo kaltės žala būtų padaryta, ar asmuo transporto priemonės vairavimo metu būtų padaręs kitų KET pažeidimų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytą veiką galimai reikėtų kvalifikuoti pagal atitinkamą ANK straipsnį (straipsnius), ar atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, numatančius dar griežtesnę teisinę atsakomybę. Kita vertus, G. Š. administracinį nusižengimą padarė gyvenvietės teritorijoje, darbo dieną, tuo metu, kai žmonės paprastai vyksta į darbovietę (7.55 val.). Tokiose vietose, ypač vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, neabejotinai eismo įvykių tikimybė yra didelė (panašios aplinkybės buvo aptartos Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-114-581/2024). Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka G. Š. nesukėlė neigiamų pasekmių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas ar jo kvalifikavimas, be to, su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Š.. Taip pat nėra ginčo ir dėl G. Š. paskirtos baudos bei administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti G. Š. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą iki 3 mėnesių. Todėl apeliacinės instancijos teismas priimamoje nutartyje pasisakys tik šiuo klausimu.

8. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-654/2025).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą pakeisti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti G. Š. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) terminą iki 3 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad aptariamos administracinės poveikio priemonės skyrimas G. Š. 6 mėnesiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir sukeltų ypač neproporcingai didelius padarinius.

12. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, G. Š. padarytą nusižengimą laikė mažiau pavojingu, t. y. nurodė, kad jis negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju – 0,60 promilės (atėmus paklaidą – 0,59 promilės), kuris, ne itin daug viršija įstatymo dar toleruojamą ribą (0,40 promilės). Įvertino neblaivumo nustatymo akto duomenis, kad G. Š. galėjo eiti tiesia linija, bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Tai, jog nėra duomenų, kad jo vairuota transporto priemonė buvo sustabdyta dėl netinkamų vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl neblaivumo. Be kita ko, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ankščiau G. Š. už kitus šiurkščius KET pažeidimus nebaustas (praeityje buvo baustas du kartus - vieną kartą už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, o kitą kartą už tai, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Abi jam skirtas baudas yra sumokėjęs), kas teismo vertinimu, rodo, kad aptariamas jo nusižengimas yra daugiau atsitiktinis, o ne padarytas sąmoningai ignoruojant KET. Pasak teismo, G. Š. padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę jis laikėsi visų KET reikalavimų. Nenustatyta, kad G. Š. piktnaudžiautu alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą, kas leido teismui teigti, kad jis nėra ypač nedrausmingas, piktybiškai ir sistemingai nusižengimus darantis vairuotojas. Taip pat buvo įvertinta tai, kad G. Š. nuo pat pradžių pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo, kritiškai įvertino savo elgesį, jam skirtą 800 Eur baudą sumokėjo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini) ir jo darbo funkcijų atlikimui būtina teisė vairuoti. Be to, jis ūkininkauja, turi ūkį, kuris nuo jo gyvenamosios vietos nutolęs 14 km, todėl atliekant ūkio darbus jam svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. G. Š. turi finansinių įsipareigojimų – yra sudaręs būsto paskolos sutartis, todėl netekus darbo būtų labai apribotos jo galimybės įvykdyti finansinius įsipareigojimus bankui. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir rūpinantis sveikatos problemų turinčia sutuoktine bei jos mama, kurioms reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, vykstant į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas medicinines įstaigas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 6 mėnesių laikotarpiui ir dar 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ne tik stipriai ribotų G. Š. galimybes vykdyti savo darbinius, šeiminius ir finansinius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams, būtent šio asmens atžvilgiu, pasiekti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog išvardintos aplinkybės galėtų ir turėtų būti vertinamos kaip išskirtinės, esmingai švelninančios G. Š. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį bei skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Apibendrinant visa tai, byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuobaudos tikslai negali būtų pasiekti G. Š. taikant tik 3 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

13. Visų pirma, pažymėtina, kad G. Š. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Priešingai nei nurodo apylinkės teismas, G. Š. nustatytas neblaivumo laipsnis ganėtinai daug viršijo leistiną ribą (antru pūtimu nustatytas 0,6 promilės neblaivumas (po Institucijos skunde nurodomos paklaidos – 0,58 promilės)). Transporto priemonę būdamas neblaivus G. Š. vairavo darbo dieną (pirmadienį), ryte, kuomet eismas keliuose yra akivaizdžiai intensyvesnis. Be to, bylos nagrinėjimo Institucijoje metu jis nurodė, kad automobilyje buvo ne vienas, vežė žmoną į darbą ir dukrą į (duomenys neskelbtini). Tad yra visiškai pagrįsta teigti, kad G. Š. elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, jog ryte jam teks vairuoti, kaip pats teigė, iš vakaro vartojo alkoholį, o ryte nesusimąstydamas dėl savo elgesio, sėdo už automobilio vairo ir juo važiavo, savo veiksmais keldamas pavojų ne tik savo, bet ir artimųjų bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui. Nors neblaivumo nustatymo akte, be iš burnos sklindančio alkoholio kvapo (reido metu naudotas bekontaktis detektorius), G. Š. nebuvo nustatyta jokių kitų girtumo požymių, t. y. jis galėjo eiti tiesia linija pėda už pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, o jo vairavimas įtarimų nesukėlė, tačiau tai nemažina G. Š. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ar jo kaltės. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad G. Š. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, dar ir įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia.

14. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. Š. dar be paminėto, yra 2 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir nors, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, šie pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, tačiau vėlgi rodo, kad G. Š. nėra jau toks pavyzdingas vairuotojas, turi polinkį pažeisti taisykles.

15. Taip pat G. Š. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir jo kaltės nemažina ir tai, kad jis tokiais savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarinių nesukėlimas nesudaro pagrindo švelninti G. Š. atsakomybės, trumpinant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino. Kaip jau minėta, G. Š. automobilyje buvo ne vienas, nusižengimą padarė darbo dieną, ryte, kai kelyje kitų eismo dalyvių yra gausiau nei įprasta, tad tokiais atvejais, ypač vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, neabejotinai eismo įvykių tikimybė ženkliai padidėja. Taigi, nors administracinio nusižengimo metu nenukentėjo nė vienas asmuo ir nebuvo padaryta žala asmenų turtui, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

16. Tai, kad G. Š. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtą 800 Eur baudą sumokėjo, ūkininkauja, dirba, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta, jog turėtų priklausomybę alkoholiui, rūpinasi šeimos nariais, turi finansinių įsipareigojimų yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos skirti švelnesnės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi.

17. Sutiktina, kad dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo G. Š. patirs nepatogumų, jam bus sudėtingiau rūpintis turimu ūkiu, vykdyti darbinius įsipareigojimus, rūpintis šeimos nariais, bet kadangi jis turima teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, privalo dėl to prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes, nes būdamas sukaupęs tam tikrą gyvenimišką patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, kad alkoholio vartojimas iš vakaro, sukels būseną, dėl kurios jis ryte negalės vairuoti transporto priemonės. Todėl aptariamas atvejis negali būti laikomas atsitiktiniu, o G. Š. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti G. Š. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti priešingo teisei veikimo pasekmes.

18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė G. Š. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeitė Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą, sutrumpindamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) terminą iki 3 mėnesių. Priešingai nei sprendė apylinkės teismas, tam, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, G. Š. privalu kartu su bauda taikyti tiek specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesių terminui, tiek draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, nes tai yra proporcingos priemonės jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę. Pastebėtina ir tai, jog šiuo atveju G. Š. Institucijos buvo skirtas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas.

19. Taigi, esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas