Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei V. S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui R. G., dėl tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. ieškinio reikalavimus palaikė nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. su ieškinio reikalavimais sutiko, prašo juos tenkinti. Jo tėvystę patvirtino byloje atlikta DNR ekspertizė, todėl atsakovas tėvystę pripažino. Sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutiko teikti vaikams išlaikymą, ir neprieštaravo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės V. S. išvadomis ieškovės reikalavimai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, byloje pateiktais įrodymais yra pagrindas jį tenkinti. Įstatymu numatyta tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą iki pilnametystės, šalys sutinka su 260 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui per mėnesį, tokia išlaikymo suma, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra protinga ir pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos taip pat nėra - vaikai nuo gimimo gyvena su motina, ieškovė tinkamai jais rūpinasi, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka geriausius vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė A. V., o (duomenys neskelbtini) gimė D. V.. Vaikų gimimo įrašuose vaiko motina įrašyta ieškovė D. V., o duomenys apie vaikų tėvą nenurodyti. Nepilnamečių vaikų motina ieškovė D. V. kreipėsi į teismą dėl tėvystės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susipažino 2017 m. rudenį ir palaikė artimus santykius. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. V., o (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus D. V.. Byloje atliktos genetinės biologinės tėvystės DNR teismo Ekspertizės akto Nr. SL 0003/22 išvadomis atsakovas R. G. yra nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su tikimybe 99,993338%, ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su tikimybe 99,995972%.

Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Atsakovas, gavus DNR teismo ekspertizės išvadą, teismo posėdyje pripažino, kad yra nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. tėvas.

Įvertinus byloje tirtus įrodymus, taip pat atliktos genetinės biologinės tėvystės DNR teismo ekspertizės išvadas bei įvertinus ir tai, kad atsakovas pripažįsta, jog yra nepilnamečių vaikų tėvas, ieškinio reikalavimas dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas R. G. pripažintinas biologiniu nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o nepilnamečiai vaikai A. V. ir D. V. pripažintini atsakovo sūnumis (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis, 389 straipsnis).

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaikų pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, todėl vaikų pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo šalių nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno su ieškove, ji jais tinkamai rūpinasi, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl tai atitiktų vaikų interesus. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis bei įrodymus, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai vaikų atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, įvertinus taip pat ir institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, ieškovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, augti ir vystytis, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dalyje nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Įstatymas numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą po 260 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės prašoma 260 Eur suma nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Nors ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, tačiau, kita vertus, akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad priteisiant vaikui vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris pripažįstama, kad paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, nustatant vaiko poreikius išlaikymo priteisimo prašantis tėvas (motina) net neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, sieks apie 518 Eur. Vadinasi, kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turėtų prisidėti bent po 259 Eur.

Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Ieškovė nurodo, kad viena išlaiko šalių nepilnamečius vaikus, atsakovas nuo pat vaikų gimimo išlaikymui piniginių lėšų neskiria. Iš viso ieškovė augina 5 vaikus: A. V., gimusią (duomenys neskelbtini), A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Pateiktais byloje duomenimis šiuo metu ieškovė nedirba, jos gaunamos pajamos – išmoka už vaikus 583,80 Eur (kiekvienam vaikui po 116,76 Eur), socialinė pašalpa - 199,28 Eur, pašalpa socialinei atskirčiai mažinti – 50 Eur, bei kitų trijų vaikų tėvo A. P. teikiamas 360 Eur išlaikymas trims vaikams. Viso ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 193,08 Eur. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena išsinuomotame socialiniame būste. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto nėra. Ieškovė turi įsiskolinimų už būsto nuomą ir komunalines paslaugas, be to dengia buvusio sugyventinio R. P. paskolą automobiliui, kuri buvo paimta ieškovės vardu.

Pateiktais byloje duomenimis atsakovas nuo 2019 m. gruodžio 6 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, pastovių pajamų neturi. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sezono laikotarpiu dirba vairuotoju Danijoje, o kai būna Lietuvoje dirba jo mamai priklausančioje žvejybos įmonėje. Atsakovo teigimu, jis uždirba apie 700 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas nurodė, kad turi kitų išlaikytinių – šiuo metu išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui skiria apie 300 Eur.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamas išmokas, į tai, kad abi šalys turi ir kitų išlaikytinių, darytina išvada, kad atsakovas visgi yra pajėgus mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą šalių vaikams. Bylos duomenimis atsakovas neturi sveikatos problemų, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei išlaikyti savo vaikus. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsakovui sutinkant šioje dalyje su reikalavimu, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas, ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 260 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2020 m. liepos 8 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaikų poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 3 075 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. liepos 8 d., taip pat priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 975 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t.y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo vaikų gimimo išlaikymo vaikams neteikė; atsakovas šių aplinkybių neginčijo, jas pripažino, prieštaravimų ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti ieškovės pateiktais duomenimis, todėl pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, abu tėvai privalo užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo, vystymosi ir kitas sąlygas, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, byloje nesant duomenų ir/ar įrodymų, jog vaikų poreikiams tenkinti reikalingos mažesnės lėšos, pripažintina, jog ieškovė teisingai ir pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį (CK 3.3 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nesant prieštaravimų ir ginčo tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydžio ir jo susidarymo laikotarpio, iš atsakovo R. G. nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 3075 Eur sumai, o D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 975 Eur sumai už nurodytus laikotarpius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-189-5377 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Iš byloje pateiktos 2022 m. kovo 8 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr) PT-1956 matyti, jog byloje patirtos 1 089,10 Eur išlaidos, kurias sudaro atstovavimo išlaidos ir išlaidos už ekspertizę. Šios išlaidos ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 319 Eur žyminio mokesčio (88 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo + 88 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 70 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 91 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 - 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametis A. V. yra atsakovo R. G. sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametis D. V. yra atsakovo R. G. sūnus.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina, ieškove D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2022 m. liepos 8 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečio vaiko A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 3 075 Eur (trijų tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

Priteisti iš atsakovo R. G. nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 975 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. liepos 8 d.

Paskirti ieškovę D. V. nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. G. 1 089,10 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų 10 centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo R. G. 319 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų) žyminį mokestį valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaikų gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.