- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- T-238-840/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00775-2007-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 2016-01-27 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-02 sprendimų, kuriais atsisakyta nuteistąjį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010-05-25 nuosprendį – pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2011-05-16. Bausmės pradžia – 2011-06-09, pabaiga – 2019-06-08.
Nuteistasis V. K. skundžia Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 2016-01-27 sprendimą Nr. 7-207 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-02 sprendimą Nr. 2S-1108, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, prašo juos panaikinti ir įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (b.l. 2-9).
Nuteistasis nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2011 m., todėl jam netaikytinos nuo 2013-01-01 galiojančios Lietuvos Respublikos BVK 158 str. 1 d. 2 p. nuostatos, jog asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami, kurios iš esmės blogina jo padėtį – atima galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, nors tokia galimybė iki 2013-01-01 buvo. Nuteistasis teigia, kad jo atveju privalu vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 str., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 str. ir Lietuvos Respublikos BK 3 str. nuostatomis, jog: asmeniui negali būti taikoma griežtesnė bausmė, negu ta, kuri buvo nusikaltimo padarymo metu; nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį griežtinantis ar kitaip sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios, t.y. jo atveju negali būti taikytinos šiuo metu galiojančio ir jo padėtį griežtinančio Lietuvos Respublikos BVK 158 str. 1 d. 2 p. nuostatos, o turi būti taikytinos iki 2012-12-31 galiojusios ir jo padėtį švelninančios lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Šią poziciją nuteistasis grindžia Lietuvos teismų praktika (Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis Nr. TS-118-818/2014, Kauno apygardos teismo nutartys Nr.: 1S-1533-238/2011 ir 1S-342-290/2011) ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto praktika bei Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d., reglamentuojančia bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atvejus.
Atsiliepimas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimuose (b.l. 16-18, 29-30), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BVK 3 str., visiškai nesutiko su nuteistojo V. K. skundu ir prašė jį atmesti.
Prokuroras per įstatyme nustatytą laiką atsiliepimo į nuteistojo V. K. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 164 str. pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaromos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (1 d.). Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisija, svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatomis.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. nurodyta, jog teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 1 mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja ir nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikimo tvarka. Šių taisyklių 325¹ p. nurodyta, jog nuteistų prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai, kuri per 10 darbo dienų nuo prašymo priėmimo pateikia jį kartu su socialinio tyrimo išvada Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (325³ p.).
Tačiau Lietuvos Respublikos BVK – 158 str. – reglamentuoja ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą.
Iš tiesų pagal nuo 2013-01-01 įsigaliojusią Lietuvos Respublikos BVK 158 str. redakciją asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami (158 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Respublikos BVK 3 str. nurodyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
V. K. Kauno apygardos teismo 2010-05-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. (mažamečio asmens išžaginimas), todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BVK 157-158 str. ir 164 str. bei Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, o ne atskirai, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija neturėjo ir neturi teisinės pareigos parengti nuteistojo V. K. dokumentų dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir perduoti juos kartu su nuteistojo prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai.
Nors nagrinėjamu atveju galiojantys teisės aktai iš esmės nedraudžia nuteistajam V. K. paduoti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tokios nuteistojo teisės kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formalus realizavimas faktiškai prieštarautų teisinio prasmingumo principui, nes prašymo svarstymas nesukeltų nuteistajam V. K. jokių kitų teisinių pasekmių, išskyrus Lietuvos Respublikos BVK 158 str. numatytas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijai svarstyti nuteistojo V. K., nuteisto už mažamečio asmens išžaginimą, prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nebuvo ir nėra jokios teisinės prasmės, nes komisija negalėjo ir negali priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes yra Lietuvos Respublikos BVK 158 str. numatyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo pagrindai.
Nors bausmės vykdymo pradžioje nuteisto V. K. atžvilgiu galiojo švelnesnes, palankesnės Lietuvos Respublikos BVK 157-158 str. nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą, o šiuo metu šios palankesnės nuostatos nebegalioja.
Iš tiesų Lietuvos Respublikos BK 3 str. reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Šiame straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą vieką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Vis tik šios nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui – Lietuvos Respublikos BK, – o ne Lietuvos Respublikos BVK, nes ne Lietuvos Respublikos BK, o Lietuvos Respublikos BVK reglamentuoja bausmių vykdymą.
Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Kadangi Lietuvos Respublikos BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (1 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos BVK iš esmės nelaikytinas baudžiamuoju įstatymu.
Nors Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau įstatymų kolizija – kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai – galima tik tarp galiojančių įstatymų, o nagrinėjamu atveju spręstina, kokį įstatymą taikyti: šiuo metu galiojantį ar jau nebegaliojantį. Kadangi kolizija tarp galiojančio ir negaliojančio įstatymo negalima, Lietuvos Respublikos BVK 3 str. 3 d. nuostatos netaikytinos (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr.: 1S-261-92/2014, 1S-101-365/2015, Kauno apygardos teismo nutartys Nr.:1S-1628-348/2013, 1S-318-383/2014, 1S-452-594/2014, 1S-532-485/2014, 1S-661-539/2014, 1S-748-508/2014, 1S-524-290/2015 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis V. K. skunde nurodo išimtinai tik tuos ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankūs išaiškinimai, kai tuo tarpu šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi. Be to, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Teismų įstatymą Lietuvos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog nebuvo identiškos aplinkybės, ar ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog nuteistojo V. K. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 2016-01-27 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-02 sprendimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. ir 362 str., teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. K. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos 2016-01-27 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-02 sprendimų, kuriais atsisakyta jį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.