Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-30-318/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-09
Bylos Nr.: 1A-30-318/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11383-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė, Regina Pocienė
Nuteistasis: D. M., R. B., G. D., R. T.
Kaltinamasis: A. K., A. V.
Advokatai: Linas Belevičius, Algis Kojala

Kategorijos

1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.6.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.7.2Veika padaryta organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-318/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11383-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.6.8.2; 1.1.8.7.2; 1.1.9.8; .1.110.1; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Gintarui Jasaičiui, Rolandui Stankevičiui,

nuteistiesiems D. M., R. B., G. D., R. T. (R. T.), jų gynėjams advokatams V. M., Stanislovui Nalivaikai, Mykolui Girdiušui, Algiui Kojalai,

išteisintiesiems A. K., A. V., jų gynėjams advokatams Linui Belevičiui, A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro (toliau – prokuroras), nuteistųjų G. D., R. B., D. M. ir nuteistojo R. T. gynėjo advokato Algio Kojalos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. M. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. B. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. D. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta šautuvą „BSA MERCURY“ Nr. (duomenys neskelbtini), su garso slopintuvu, paimtą kratos metu (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Ginklų fondui.

G. D. dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių.

R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo R. T. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. T. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 9 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš D. M., R. B., G. D. ir R. T. lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – iš kiekvieno po 17 288,87 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti 1 600 Eur, paimtų automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu.

A. K. dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

A. V. dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. D. M., G. D., R. B. ir R. T. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei padarė šių narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

1.1. 2019 m., ne vėliau kaip 2019 m. kovo 11 d., D. M., R. B. ir G. D., veikdami organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, susitikimų ir telefoninių pokalbių bei susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis bei elektroninio ryšio programomis metu susitarė daryti vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, t. y., neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai paslėpus laikyti ir išvengiant muitinės kontrolės kontrabandos būdu gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Pasidalinę vaidmenis ir susitarę, kad G. D., dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, atgabens narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, pastarasis į organizuotos grupės nusikalstamą veiką įtraukė kartu dirbantį tolimųjų reisų vairuotoją Latvijos Respublikos pilietį R. T.. Šiam sutikus su G. D. pasiūlymu už piniginį atlygį kontrabandos būdu gabenti narkotines medžiagas, pastarieji, vykdydami organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą, 2019 m. kovo 11 d., 20.03 val., Latvijos įmonei „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš Rygos, Latvijos Respublikoje, į Lietuvos Respubliką. G. D., vykdydamas susitarimą su D. M., 2019 m. kovo 11 d., 23. 59 val., atvyko į degalinę „Circle K (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur G. D., užėjęs į degalinės patalpą, iš pardavėjos paėmė D. M. iš anksto paliktą mobilaus ryšio telefono aparatą – Nokia TA-1020 su SIM kortele, skirtą G. D. šifruoto elektroninio ryšio palaikymui su D. M. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susijusiais su narkotinių medžiagų disponavimu Ispanijos Karalystėje.

1.2. Tęsdami nusikalstamo susitarimo vykdymą, G. D. ir R. T. 2019 m. kovo 16 d. krovininiu automobiliu „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykę į Ispanijos Karalystę, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 15. 49 val. iki 16. 39 val., neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 13 633,84 g – kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į 14 vnt. plastikinių paketų, laikė paslėpę kelioniniame languotame plastikiniame krepšyje krovininio automobilio „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone bei neteisėtai laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 19 d. kontrabandos būdu gabeno per Europos Sąjungos šalis į Lietuvos Respublikos teritoriją.

1.3. D. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, kontroliuodamas ir koordinuodamas narkotinių medžiagų gabenimą, paėmimą bei platinimą, 2019 m. kovo 19 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 20.27 val. telefoninio pokalbio metu užšifruotai pranešė kitam organizuotos grupės nariui R. B. apie atgabenamas narkotines medžiagas į degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją ir pasiūlė atvykti jų pasiimti. R. B. savo naudojamu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją narkotinėms medžiagoms paimti ir toliau gabenti, jam iš paskos automobiliu „BMW 747“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko ir D. M., kuris iš anksto degalinėje paliktame automobilyje „MAZDA 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padėjęs pinigus – 1 600 Eur, skirtus atsiskaityti su vairuotojais G. D. ir R. T..

1.4. Tuo metu pagal išankstinį susitarimą G. D. ir R. T., pravažiavę Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tokiu būdu neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, automobilio „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone neteisėtai kontrabandos būdu atgabenę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 13 633,84 g – kanapių (antžeminių dalių), įpakuotų į 14 vnt. paketų, prieš tai elektroninio ryšio priemonėmis aptarę su D. M. atvykimo laiką ir vietą, 2019 m. kovo 19 d., 21:50 val. atvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Po to, R. B. degalinės teritorijoje automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie minėtoje degalinėje sustojusio automobilio „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atgabentoms narkotinėms medžiagoms pakrauti, o G. D., D. M. nurodymu, iš automobilio „Scania S 450“ salono, dalį narkotinės medžiagos – 4 017,5 g –kanapių (ir antžeminių jų dalių), įpakuotų į 4 vnt. plastikinių paketų, sudėjęs juos į juodos spalvos plastikinį maišą, perkrovė R. B. į jo naudojamo automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę toliau gabenti.

1.5. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus R. B., disponuodamas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 4 017,5 g – kanapių (ir antžeminių jų dalių), esančių automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, minėtu automobiliu pradėjo važiuoti iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos, kai 22.00 val. policijos pareigūnų buvo sulaikytas, o atliekant kratą 2019 m. kovo 20 d., 00. 30 val., automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 4 017,5 g – kanapių (ir antžeminių jų dalių). Kita labai didelio kiekio narkotinės medžiagos dalis – 9 616,34 g – kanapių (ir antžeminių jų dalių), įpakuotų į 10 vnt. plastikinių paketų, buvo rasta ir paimta automobilio „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, stovėjusio degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kratos metu 2019 m. kovo 20 d. 1.40 val.

2. D. M. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. kovo 20 d. automobilyje „BMW 747“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savadarbę cigaretę su žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos mišiniu, kurios sudėtyje rasta 0,44 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2019 m. kovo 20 d., 00.10 val., atliekant kratą automobilyje „BMW 747“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. R. B. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. kovo 20 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė du plastikinius užspaudžiamus maišelius su žalsva augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje rasta 0,767 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2019 m. kovo 20 d., 6.45 val., atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. G. D. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad disponavo narkotine ir psichotropine medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2019 m. kovo 20 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stiklainyje su etikete „Kėdainių konservai“ neteisėtai laikė žalios spalvos sausą dalinai susmulkintą augalinės kilmės narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 37,484 g kanapių (antžeminių dalių) bei 2019 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šią narkotinę medžiagą naudojo metaliniu smulkintuvu smulkindamas ir pagamindamas dvi savadarbes suktines po 0,275 g. ir 0,181 g, o taip pat neteisėtai laikė plastikinį užspaudžiamą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis – 0,149 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kai 2019 m. kovo 20 d., 4.10 val., atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), šią narkotinę ir psichotropinę medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4.1. G. D. dar nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. kovo 19 d. laikė su savimi žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai 2014 m. rugsėjo 4 d. išduotą VĮ „Regitra“ G. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. kovo 19 d. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą gabeno su savimi iki tol, kol 2019 m. kovo 19 d., apie 22.00 val. degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo sulaikytas ir asmens kratos metu šį netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4.2. Be to, G. D. nuteistas ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2016 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2019 m. kovo 20 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo iš nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „BSA MERCURY“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą C kategorijos pneumatiniam nešaunamajam ginklui, kurio kinetinė energija viršija 7,5 J, kurį įgyti ir laikyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 5 straipsnio 5 punkto ir 2003 m. birelio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ 2 straipsniu, reikalingas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus, ir laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2019 m. kovo 20 d., 4.10 val., atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), ši nešaunamąjį ginklą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. A. K. ir A. V. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad jie kartu su D. M., G. D., R. B. ir R. T., visi veikdami organizuota grupe, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei padarė šių narkotinių medžiagų kontrabandą.

6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu A. K. ir A. V. išteisino, nenustatęs, kad jie dalyvavo jiems inkriminuotuose nusikaltimuose, numatytuose BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

7. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. ir A. V. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: 1) pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, ir jį nuteisti: - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose; 2) pripažinti A. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti: - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams; - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Prokuroras skundą grindžia šiais argumentais:

8. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino atsietai, todėl padarė neteisingas išvadas dėl surinktų duomenų patikimumo ir pakankamumo. Visi nusikalstamų veikų padarymu kaltinti asmenys (tiek nuteistieji, tiek išteisintieji) buvo kaltinami veikę organizuota grupe. Šioje byloje nuteisti asmenys pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje. Taigi, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis apie asmenų tarpusavio vaidmenis, atliktas užduotis, akivaizdu, kad A. K. ir A. V., siekiant įgyvendinti nusikalstamus ketinimus, net ir nebuvo būtina asmeniškai pažinoti konkrečių vairuotojų (G. D., R. T.) ar su D. M. veikusio asmens (R. B.), arba kokiu nors būdu palaikyti ryšį su jais.

9. Tai, kad A. K. ir A. V. buvo žinoma apie tarpusavio susitarimą dėl narkotinių medžiagų pargabenimo iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, patvirtina 2019 m. kovo 18 d. slapta įrašyto pokalbio turinys. A. K., A. V. suvokimą apie kartu veikiančius asmenis, atsakingus už narkotinių medžiagų gabenimą, patvirtina šiame pokalbyje minimi pseudonimai „latvis“ (R. T. yra Latvijos Respublikos pilietis), „senukas“ (G. D.). Abu išteisintieji teismo posėdžio metu iš esmės pripažino supratę, kad yra pervežamos narkotinės medžiagos, tik nurodė taręsi ne dėl šio konkretaus gabenimo (2019 m. kovo 19 d.), o dėl būsimų pervežimų. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad šio pokalbio metu A. K. ir A. V. tik domėjosi apie ketinimus bei galimybes ateityje disponuoti narkotinėmis medžiagomis ir šių medžiagų kontrabandą iš Ispanijos į Latviją, kalbėjo apie pelno skaičiavimus, galimus būsimo nusikaltimo schemų variantus. Tokia teismo išvada neatitinka pokalbio esmės ir jo turinio, prieštarauja tolesniais veiksmais nustatytiems įrodymams.

10. Slapta fiksuoto pokalbio dalyviai tiesiogiai, nesislėpdami ir jiems įprasta kalba išsakė savo ketinimus, aptarė veiksmus. Jiems nebuvo žinoma apie vykdomą pokalbio kontrolę, todėl jie neturėjo poreikio laikytis konspiracijos ar slėpti, nutylėti kokias nors aplinkybes vienas nuo kito. Teismas, vertindamas paminėto pokalbio turinį, iš esmės rėmėsi A. V. ir A. K. paaiškinimais bei konstatavo, kad pokalbio turinys nėra pakankamas inkriminuojamiems veiksmams pagrįsti. Pokalbis pripažintas neinformatyviu, „užterštu“ barbarizmais, trumpiniais ir „šokinėjančiomis“ mintimis. Tokia teismo išvada padaryta neįsigilinus į pokalbio turinį, suteikiant prioritetą kaltinamųjų paaiškinimams bei ignoruojant kitus byloje esančius duomenis. Slapto pokalbio pradžia ir jo eiga leidžia pagrįstai teigti, kad abu išteisintieji buvo gerai pažįstami su D. M., ne vieną kartą anksčiau bendravę, siejami įvairiais santykiais, turi tam tikrą tarpusavio pasitikėjimą. Priešingu atveju, vargu, ar A. K., kuris Lietuvoje yra neteistas, pasakotų apie savo praeities įvykius vagiant automobilius užsienyje. Fiksuotas pokalbis leidžia daryti kategorišką išvadą, kad asmenys yra siejami netrumpalaikių ir tvirtų ryšių.

11. Slapto pokalbio metu išsakytos frazės prieštarauja A. V. ir D. M. išsakytai versijai, kad vienas iš 2019 m. kovo 18 d. susitikimo tikslų buvo A. V. turimo automobilio „VW Golf“ pardavimas. Be to, jos patvirtina nuteistojo R. T. duotus parodymus, kad jau pirmojo narkotinių medžiagų gabenimo metu, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo sulaikytos, krovinys buvo paliktas degalinėje stovėjusiame automobilyje. Iš minėto pokalbio turinio taip pat galima spręsti, kad tiek A. K., tiek D. M. buvo žinoma, jog reikia atsiskaityti su narkotines medžiagas atgabenusiais vairuotojais, o ne duoti 30 000 Eur už būsimus narkotinių medžiagų įgijimus, kaip teigė A. K.. Pokalbio metu tarp bendrininkų iškilo ginčas, kas ir kokią sumą turi sumokėti už narkotinių medžiagų pristatymą.

12. Teismas nuosprendyje konstatavo A. K. ir A. V. nekaltumą neva patvirtinančią aplinkybę, kad stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ pokalbio su D. M. metu jie nežinojo, nei iš Ispanijos atgabenamo kanapių kiekio, nei jų rūšies, nes šių detalių klausinėjo pas D. M.. Apygardos teismas padarė išvadą, kad pokalbio metu A. K. ir A. V. su D. M. kalbėjo apie 15 kg kanapių gabenimą, tuo tarpu jiems buvo pateiktas kaltinimas dėl mažesnio šių medžiagų kiekio (13 633,84 g) neteisėto disponavimo. Šį skirtumą teismas vertino kaip itin žymų. Aptariamas pokalbis paneigia tokias teismo išvadas. Pokalbio metu būtent D. M. klausė apie vežamą narkotinių medžiagų kiekį, t. y. pastarasis užtikrino savo, kaip organizuotos grupės nario, atskirą užduoti surasti vežėjus, kurie atgabentų kanapes į Lietuvą. Tuo tarpu, A. K. pokalbio metu D. M. pasiūlė šias medžiagas pirkti („duodi po pitaką“, t. y. 5 000 Eur), o A. V. konkretizavo pasiūlymą, kad vienas medžiagų kilogramas „bus kitoks, prastesnis“. D. M. paklausė, ar tai bus matyti, į ką A. K. atsakė, jog nesimatys, o A. V. patikslino, kad jie žino tą patį kaip ir D. M., tačiau kitoje frazėje nurodė, jog „amnezijos buvo vienuolika kilų... ir tris kilus“. Vėlesnio pokalbio metu diskutuojama apie prastesnės kokybės kanapių realizavimo galimybes, kainas, o tai patvirtina tikslą platinti narkotines medžiagas. Taigi, akivaizdu, kad A. V. ir A. K. buvo žinomas atgabenamų kanapių kiekis, rūšis bei kokybė. Būtent šie asmenys yra tikrieji neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų, jų kontrabandos organizatoriai, o D. M. buvo atsakingas tik už „transporto suradimą“.

13. Teismas padarė išvadą, kad slapta fiksuotu pokalbiu negalima grįsti kaltinimo A. V. ir A. K., nes šio pokalbio metu gautų duomenų nepatvirtina kiti duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais veiksmais. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas daliai įrodymų nepagrįstai suteikė prioritetinę įrodomąją reikšmę (A. V., A. K. parodymams), tuo tarpu, tokiai pačiai įrodymų rūšiai (pareigūnų paaiškinimams) buvo iškelti kitokie reikalavimai dėl įrodymų patvirtinimo kitais bylos duomenimis. Teismas vertimo, kad pareigūnų A. B. ir E. P. parodymuose nėra jokios reikšmingos informacijos, kuri patvirtintų, kad A. K. bei A. V., veikdami organizuota grupe, įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Priešingai, byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšis (narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną) leidžia pagrįstai teigti, kad tokios nusikalstamos veikos vykdymo aplinkybės yra pakankamai specifinės. Todėl pareigūnų, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su tokios rūšies nusikalstamų veikų atskleidimu, parodymai yra reikšmingi. Asmenys, betarpiškai vykdę tyrimo veiksmus, patvirtina ne tik patį neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktą (laiką, vietą, atliktų procesinių veiksmų rezultatus), bet ir kitas svarbias aplinkybes.

14. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi gavus informacijos, jog bus planuojamas, aptariamas narkotinių medžiagų perdavimas. Šio veiksmo metu buvo tikimasi gauti informacijos apie medžiagų atvežimo aplinkybes. Liudytojas E. P. parodė, kad pradedant kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo žinoma, su kokiais konkrečiai asmenimis D. M. ruošiasi susitikti. Buvo numatoma, kad tai gali būti A. V.. Apie A. K. atvykimą į stotelę nebuvo žinoma, pastarasis buvo identifikuotas jau po veiksmo atlikimo. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Parodymuose fiksuotos aplinkybės patvirtintos ir faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl pagrindo abejoti šiais parodymais nėra. Šių liudytojų parodymai yra reikšmingi, vertinant tiek minimo pokalbio, jo turinio aplinkybes, tiek A. K., A. V., D. M. nurodytas aplinkybes, jų parodymų patikimumą.

15. Teismas A. K., A. V., D. M. parodymus įvertino kaip nuoseklius ir patikimus bei iš esmės jais vadovavosi priimdamas sprendimą dėl A. K. ir A. V. kaltės. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo apklaustas keletą kartų, tačiau visais atvejais iš esmės atsisakė teikti paaiškinimus, nurodė, kad nepamena tokio pokalbio su A. V. ir D. M.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. V. iš viso atsisakė teikti paaiškinimus. Apklausti teisiamojo posėdžio metu A. V. ir A. K. iškėlė versiją, kad pokalbio metu buvo aptariamas tik ateityje galimas narkotinių medžiagų įgijimas. Šią versiją palaikė ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. M., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė visiškai skirtingas aplinkybes. Toks asmenų pasirinktos pozicijos skirtingumas leidžia pagrįstai teigti, kad ne noras būti nuoširdiems ir sąžiningiems, o susipažinimas su bylos medžiaga, surinktų duomenų įvertinimas lėmė pasikeitusias pozicijas. Asmenys teisiamojo posėdžio metu buvo gerai apgalvoję, kokias aplinkybes jie „turi“ pripažinti, nes jos neginčijamai nustatytos įvairiais duomenimis. Taip pat jie buvo apgalvoję, kokias aplinkybes neigti, ir taip siekti išvengti ar bent sumažinti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ribas.

16. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog vykdant ikiteisminį tyrimą nebuvo slapta fiksuoti A. K. ir A. V. pokalbiai su kitais bendrininkais, įrodo šių asmenų nekaltumą. Remiantis tiek baudžiamosios bylos duomenimis (atliktų procesinių veiksmų protokolais), tiek teisiamojo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno A. B. parodymais, iki 2019 m. kovo 18 d. fiksuoto susitikimo A. K. ir A. V. vaidmuo bei ryšys su D. M. iš esmės nebuvo žinomas. Tik užfiksavus 2019 m. kovo 18 d. pokalbį, įvertinus jo turinį bei pokalbio metu išsakytos informacijos atitikimą faktinėms aplinkybėms, nustatytoms 2019 m. kovo 19 d. D. M., G. D., R. B. sulaikymo metu, buvo įmanoma įvertinti surinktų duomenų pakankamumą prieš A. K. ir A. V.. Po įtariamųjų D. M., G. D., R. B. sulaikymo jie neturėjo galimybės bendrauti su A. K. ir A. V. elektroninio ryšio priemonėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad darant nusikalstamas veikas buvo naudojama tam tikra konspiracija: perduodami telefonai, skirti ryšiui palaikyti, bendraujama šifruotai arba tik trumposiomis žinutėmis. Todėl tikimybė gauti itin reikšmingos informacijos telefoninių pokalbių kontrolės metu buvo pakankamai menka.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp D. M. ir A. V. bei A. K. ir A. V. aptariamu laikotarpiu buvo užfiksuota daug telekomunikacinių kontaktų, naudojant įvairius abonentinius numerius. Vertindamas šiuos duomenis, teismas nurodė, kad nebuvo paneigtos išteisintųjų parodytos aplinkybės apie jų draugystę. D. M. ir A. V. parodymai patvirtina jų pažinties faktą, tačiau neįrodo, kad jie bendravo iš esmės tik dėl automobilio galimo pirkimo / pardavimo. Nei A. V., nei D. M. nenurodė vienas kito, kaip artimo draugo, su kuriuo dažnai ir įvairiomis temomis bendrautų. Byloje užfiksuotas telekomunikacinių įvykių laikotarpis (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. kovo), įvykių dažnis (41 kartą skambino D. M.. 39 kartus – A. V.) verčia abejoti tiek A. V., tiek D. M. parodymų nuoširdumu ir patikimumu. Akivaizdu, kad automobilio pardavimas nereikalauja 80 kontaktų tarp pardavėjo ir pirkėjo.

18. Teismo išvada, kad A. K. ir A. V. parodymų patikimumą liudija atlikto specialisto tyrimo išvados, jog ant paketų nerasta jų pėdsakų, neatitinka baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Šioje byloje nustatyta įvykių grandinė patvirtina, kad A. K., A. V. buvo narkotinių medžiagų „užsakovai“, t. y. jie laukė, kada bus pristatytos medžiagos, todėl niekaip negalėjo turėti kontakto su šiais paketais.

19. A. K., A. V. iškelta ir D. M. parodymais tariamai patvirtinta įvykių versija neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Fiksuotas slaptas pokalbis atskleidžia tarpusavio susitarimo detales, netiesiogiai konkretizuoja kiekvieno grupės nario vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, suvokimą apie bendrus veiksmus. Apklausti policijos pareigūnai patvirtina, kad šis 2019 m. kovo 18 d. susitikimas vyko dėl poreikio aptarti narkotinių medžiagų atgabenimą ir perdavimą. Vėlesnis 2019 m. kovo 19 d. vykęs D. M. ir kitų nuteistųjų sulaikymas, kratos, specialisto išvados ir kt. patvirtina, kad šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių), leidžiančių nustatyti šios organizuotos grupės sudėtį, vaidmenų ir užduočių pasidalinimą, tarpusavio susitarimą ir suvokimą apie bendrus veiksmus, t. y. tam tikrą logišką įvykių grandinę. Taigi, pripažinti, kad 2019 m. kovo 18 d. susitikimo metu A. K., A. V. su D. M. kalbėjo tik apie būsimą narkotinių medžiagų gabenimą, yra nelogiška ir neįtikinama. Tokia versija turi būti atmesta, nes ją paneigia paminėta įrodymų visuma. Byloje nustatytos liudytojų A. B. ir E. P. nurodytos aplinkybės kartu su objektyviaisiais veikos požymius patvirtinančiais įrodymais yra tarpusavyje susijusios, viena kitą papildančios ir sudaro nuoseklią bei logišką A. K. ir A. V. apkaltinančių įrodymų grandinę.

20. Kita vertus, teismas padaręs išvadą, kad A. K., A. V. 2019 m. kovo 18 d. susitikimo metu kalbėjo apie pelno skaičiavimus, galimus būsimo nusikaltimo schemų variantus, tačiau dėl to jokių veiksmų realiai nesiėmė, aiškaus ir konkretaus veikimo plano nesudarė, paliko neišspręstą klausimą. Iš teisme duotų A. K., A. V. parodymų matyti, kad jiems buvo žinoma, jog į Lietuvos Respubliką yra atgabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, t. y. daromas labai sunkus ir sunkus nusikaltimai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismui padarius išvadą, jog A. K. ir A. V. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos nėra įrodyta, turėjo būti vertinama, ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo kitos veikos požymiai (pvz., nepranešimas apie nusikaltimą).

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį: sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš D. M., R. B., G. D. ir R. T. lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – iš kiekvieno po 17 288,87 Eur. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

22. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kurią vertino iš esmės neigiamai dėl ankstesnio teistumo, kuris yra išnykęs, ir padarytų administracinių nusižengimų (KET pažeidimų), kurie apelianto, dirbančio tolimųjų reisų vairuotoju, negali charakterizuoti kaip piktybinio pažeidėjo. Apeliantas savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir nuo pat tyrimo pradžios sutiko duoti parodymus. Iki sulaikymo jis dirbo. Jo padarytais nusikaltimais nebuvo padaryta žala valstybei. Taigi, jam paskirtas 11 metų laisvės atėmimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra dviguba bausmė. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis neturės galimybių sumokėti tokią didelę pinigų sumą. Tuo tarpu, atlikęs bausmę, nuteistasis bus jau pensinio amžiaus. Todėl paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvati ir praktiškai neįgyvendinama priemonė.

23. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį –jį išteisinti; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš D. M., R. B., G. D. ir R. T. lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – iš kiekvieno po 17 288,87 Eur. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

24. Teismas vadovavosi neteisingai (melagingai) surašytu kaltinamuoju aktu. Apygardos teismui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, o dalis duomenų apskritai buvo nuslėpta. Teismui buvo pateikta tarp R. B. ir D. M. 2019 m. kovo 19 d. 18:31:23 val. vykusio telefoninio pokalbio stenograma. Remdamiesi šia stenograma ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė nepagrįstą išvadą, kad D. M. 2019 m. kovo 19 d., laikotarpyje nuo 18. 30 val. iki 20. 27 val., telefoninio pokalbio metu užšifruotai pranešė kitam organizuotos grupės nariui R. B. apie į degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritoriją atgabenamas narkotines medžiagas bei pasiūlė jam atvykti jų pasiimti savo naudojamu automobiliu „Ford Galaxy“. Iš šio pokalbio teksto analizės negalima spręsti, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas ar jų gabenimą. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad jie su D. M. susitarė vėliau susiskambinti ir susitarti dėl tolimesnių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 19 d. 18. 31 val. ir 19. 37 val. buvo užfiksuoti du sujungimai tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (R. B.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (D. M.), tačiau antrojo telefoninio pokalbio turinys byloje nėra išdėstytas. Tokiu būdu teismui buvo pateikta nepilna tarp R. B. ir D. M. vykusių telefoninių pokalbių seka, todėl negalima spręsti, apie ką pastarieji tarėsi vėlesnio telefoninio pokalbio metu. Taigi, teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūnų melagingai padarytomis prielaidomis ir spėjimais.

25. Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad G. D. padėjus narkotines medžiagas į R. B. vairuojamą automobilį, pastarasis pradėjo važiuoti iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos, tokiu būdu gabendamas šias medžiagas. Toks teiginys klaidingas. Apeliantas nuosekliai proceso metu parodė, kad aptariamu metu G. D. paprašė jo patraukti savo automobilį nuo krovininio automobilio „Scania“ priekio, jog šis netrukdytų išvažiuoti. Tai patvirtina liudytojo A. B. nubraižyti du planai-schemos, iš kurių matyti, kad sulaikymo metu R. B. automobilis buvo pastatytas šone nuo judėjimo krypties, t. y. aikštelėje šalia kitų automobilių stovėjimui skirtoje vietoje. Taigi, liudytojo A. B. versija, kad R. B. kažkur gabeno narkotines medžiagas, tėra tik spėjimas (prielaida).

26. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. T. gynėjas Algis Kojala prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį: 1) panaikinti R. T. inkriminuotas nusikalstamas veikas sunkinančią aplinkybę, kad veikos padarytos, veikiant organizuotoje grupėje, ir nustatyti, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe, bei sušvelninti už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes ir galutinę bausmę; 2) aprašomojoje dalyje iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo pašalinti aplinkybę dėl R. T. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių) įgijimo; 3) jeigu teismas kitiems nuteistiesiems panaikintų (pakeistų) nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, nuosprendis šioje dalyje turėtų būti naikinamas (keičiamas) ir R. T.. Nuteistojo gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:

27. Nuteistajam R. T. buvo paskirta per griežta bausmė. Teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, suprato jų neteisėtumą ir nuoširdžiai dėl tokio poelgio gailėjosi bei padarė viską, kas galėjo padėti išaiškinti nagrinėtus nusikaltimus ir visus juose dalyvavusius asmenis. Taigi, R. T. dėka buvo atskleisti visi šios nusikalstamos veikos požymiai ir sumažintos fizinės, protinės bei materialios pastangos, kurios būtų skirtos bylos tyrimui ir nagrinėjimui teisme. Apygardos teismas pripažino, kad šios aplinkybės mažina R. T. asmenybės pavojingumą ir kad šiuo atveju sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė R. T. švelnesnę negu minimali BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.

28. Tačiau teismas, vertindamas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, neatsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos žalingų padarinių niekam nesukėlė, pavojus visuomenei buvo nutrauktas, narkotinės medžiagos sulaikytos ir turtinės naudos negauta. Be to, nevisiškai įvertino R. T. asmens pavojingumo požymius: gyvenimo būdą iki nusikaltimo, požiūrį į šeimą, darbą, santykį su artimaisiais, galimus žalingus įpročius, elgseną baudžiamojo proceso metu, teisėsaugos pareigūnų požiūrį į nuteistojo pavojingumą ir jo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas. R. T. yra neteistas, darbingo amžiaus, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, išlaiko mažametį vaiką ir sugyventinę. Nuo 2010 m. iki 2017 m. nuteistasis buvo baustas už administracinius nusižengimus, kurie išimtinai susiję su KET pažeidimais, nes jis dirba krovininio automobilio vairuotoju. Po nusikaltimo padarymo praėjo beveik 2 metai, per kuriuos R. T. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, paleistas už užstatą įsidarbino vairuotoju savo šalyje, kur dirba iki šiol. Jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis.

29. Teismas pripažino R. T. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, tačiau byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad apeliantas įgijimo veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nepadarė. Nuosprendyje konstatuota, kad 2019 m. kovo 16 d. Ispanijos Karalystėje labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo G. D. ir R. T.. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. T. parodė, kad jis nedalyvavo įgyjant narkotines medžiagas ir nematė paties šių medžiagų perdavimo. Narkotines medžiagas įgijo ir krepšį į vilkiko kabiną atnešė G. D.. R. T. nežinojo narkotinių medžiagų kiekio, rūšies ar kainos. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. D. taip pat patvirtino, kad R. T. narkotinių medžiagų įgijimo metu nebuvo išlipęs iš vilkiko kabinos. Kitokių duomenų apie R. T. galimai įgytas narkotines medžiagas byloje nėra, todėl jo tiesioginis dalyvavimas narkotinių medžiagų įgijimo veikos padaryme, kaip bausmei individualizuoti reikšminga aplinkybė, yra neįrodyta ir šalintina.

Šalies argumentai

30. Teismas taip pat be pagrindo nuteistajam inkriminavo sunkinančią aplinkybę, kad jis veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Teismas nenustatė ir neatskleidė visų organizuotai grupei būdingų kvalifikacijos požymių: neįvardijo grupės organizatoriaus, išsamiai neatskleidė apelianto dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, galimą jo finansinį indėlį, poveikį visai bendros nusikalstamos veikos eigai, neįvertino asmens suvokimo dėl priklausymo tokiai grupei (kasacinės nutartys Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016). Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino iš anksto parengto nusikalstamos veikos plano buvimo, pagrindinių finansavimo šaltinių, tolesnių narkotinių medžiagų realizavimo būdų ir iš to uždirbtų pajamų (pelno) paskirstymo principų.

31. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. su kitais nuteistaisiais buvo susitaręs dėl organizuotos grupės sukūrimo, siekiant disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kad jis dalyvavo parengiant nusikalstamos veikos planą, mechanizmą, kad su kitais nuteistaisiais pasiskirstė vaidmenimis. Šiuo atveju nuteistasis G. D. įkalbėjo savo porininką R. T. už atlygį eilinio krovinių pervežimo reiso iš Ispanijos metu kontrabandos būdu atgabenti narkotines medžiagas į Lietuvą. Taigi, abu vairuotojai atliko vykdytojų vaidmenį (BK 24 straipsnio 3 dalis). R. T. nežinojo, nei kitų nuteistųjų R. B. ir D. M. bei jų vaidmens, nei nusikalstamos veikos schemos, ryšių, organizatoriaus, finansavimo šaltinių, pelno ir kt. aplinkybių. Tai pirmosios instancijos teisme patvirtino visi kaltinamieji. Todėl vien tai, kad R. T. pažinojo savo porininką G. D., neįrodo apelianto turėtų tvirtų ryšių ir bendrininkavimo su visais likusiais kaltinamaisiais (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-746/2017).

32. Teismas nuosprendyje neįvertino aplinkybės, kad R. T. yra užsienietis ir nemoka lietuvių kalbos, todėl negalėjo suprasti ir žinoti G. D. pokalbių telefonu turinio. Nuteistajam R. T. buvo skirtas tik antraeilis, epizodinis vaidmuo dalyvauti pargabenant narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą per nekontroliuojamas valstybių sienas. Apie dalyvavimą galimai organizuotos grupės veikloje nuteistasis sužinojo tik baudžiamojo proceso metu, tačiau su šia aplinkybe nesutiko. Taigi, šioje situacijoje nuteistojo R. T. bendrininkavimo forma atitinka paprastos bendrininkų grupės požymius. Todėl iš kaltinimo turi būti pašalinta R. T. inkriminuota nusikalstamas veikas sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos, veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

33. Nuteistojo R. T. asmenybė charakterizuojama tik teigiamai. Šiuo metu nuteistasis laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų. Todėl R. T. ilgas izoliavimas turės daugiau neigiamą poveikį jo asmenybei ir galimybėms integruotis į visuomenę, nes bus prarasti nuteistojo profesijai reikalingi profesionalaus vairuotojo įgūdžiai. Taigi, teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino sušvelninimas (sutrumpinimas) arba galimas jos vykdymo atidėjimas padėtų nenutraukti nuteistojo socialinių ryšių, taip pat sukurtų prielaidas apeliantui dirbti ir gauti pajamas. Tokiu būdu būtų užtikrintas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo realizavimas.

34. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už inkriminuotus nusikaltimus paskirti bausmes, mažesnes, negu jų sankcijoje nurodyta minimali laisvės atėmimo bausmė, bei paskirti švelnesnę galutinę bausmę. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

35. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir bausmės paskirties. Apygardos teismas taip pat nepakankamai įvertino nuteistąjį apibūdinančius duomenis ir kitas reikšmingas aplinkybes bei nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tokiu būdu teismas, netinkamai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nukrypo nuo aukštesniosios instancijos teismų praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir paskyrė D. M. neteisingą bei aiškią per griežtą bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumo bei įgyvendina vienintelį bausmės tikslą – nubaudimą, taip pat varžo nuteistojo teises labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti. Be to, apeliantui buvo paskirta griežtesnė bausmė nei kitiems nuteistiesiems.

36. Teismas, individualizuodamas bausmę, turėjo įvertinti inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą. Kitaip, negu konstatavo teismas, apelianto padarytos veikos nesukėlė žalos visuomenei. Buvo disponuojama augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis, kuri nebuvo realizuota ir buvo surasta bei paimta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. jos nepateko į rinką ir nesukėlė žalos BK 260 straipsnio saugomiems gėriams. Be to, nors nuteistųjų disponuotas psichotropinės medžiagos kiekis reikšmingai viršijo teisės aktais nustatytą labai didelio kiekio ribą, tačiau jis nebuvo išimtinai didelis, palyginus su paprastai tokio pobūdžio bylose disponuojamu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Šios reikšmingos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nėra analizuojamos ir liko tinkamai neįvertintos, tačiau jos leidžia daryti išvadą apie sąlyginai mažesnį D. M. įvykdytų veikų pavojingumą.

37. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė organizuota grupe. Tiek iš D. M., tiek R. B., G. D., R. T. teisme duotų parodymų matyti, kad jų veiksmuose nėra bendrininkavimo tyčios. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuteistieji suvokė, jog nusikalstamas veikas daro bendrai su kitais asmenimis, siekdami bendro tikslo. Priešingai, nuteistasis D. M. veikė R. B. nurodymu, G. D. – D. M. nurodymu, o R. B. apie vykdomus nusikalstamus veiksmus apskritai nieko nežinojo. Visa tai paneigia išvadą, kad inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe. Be to, teismas nepagrįstai apeliantą įvardino kaip inkriminuotų nusikaltimų vykdytoją, nurodydamas, kad jo vaidmuo buvo pats aktyviausias. Priešingai, D. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad jo vaidmuo darant inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo labiau antraeilis. Apeliantas veikė kaip tarpininkas tarp G. D. ir R. B., kuris ir buvo nusikaltimų iniciatorius bei tikrasis narkotinių medžiagų užsakovas.

38. Teismas nepagrįstai nenustatė ir D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo išvada, kad jis kaltu prisipažino tik iš dalies ir tinkamai neįvertino savo veiksmų, nepagrįsta. Teisme nuteistasis davė išsamius parodymus dėl inkriminuotų nusikaltimų ir nurodė kitus asmenis, dalyvavusius šiuose nusikaltimuose. Taigi, priešingai, negu nurodyta nuosprendyje, D. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kurią turi būti atsižvelgta skiriant bausmę.

39. Teismas, vertindamas D. M. asmenybę, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms apie ankstesnius teistumus ir padarytus administracinius nusižengimus. Ankstesni teistumai yra išnykę. Paskutinį kartą jis buvo nuteistas prieš beveik 7 metus. Anksčiau padaryti nusikaltimai ir administraciniai teisės pažeidimai nėra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, tokio pobūdžio nusikaltimą apeliantas padarė pirmą kartą. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jis turi polinkį nusikalsti. Be to, teismas tinkamai neįvertino D. M. turimų socialinių ryšių, susijusių su šeiminėmis aplinkybėmis. Apeliantas turi nepilnametį vaiką, prie kurio išlaikymo ir auklėjimo prisideda, taip pat senyvo amžiaus mamą, kuriai reikalinga jo pagalba. Teismas privalėjo itin kruopščiai įvertinti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimo tikslingumą, proporcingumą ir galimas neigiamas tokios bausmės pasekmes tiek nuteistajam, tiek ir jo šeimos nariams bei visuomenei, tačiau to nepadarė.

40. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias tiek D. M. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumą, tiek jo asmenybę, itin griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Švelnesnės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, taikant D. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtų pakankamas tam, kad užtikrintų visų bausmės tikslų įgyvendinimą, visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų ir kartu nesukurtų nuteistajam bei jo šeimai neproporcingai neigiamų padarinių. Tai atitiktų ir teismų formuojamą praktiką taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas baudžiamosiose bylose, susijusiose su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o ištiesintieji – jį atmesti. Nutiestieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro, nuteistųjų G. D., R. B., D. M. ir nuteistojo R. T. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

41. Apeliantai skunduose neginčija D. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, R. T. – pagal 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, R. B. – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, G. D. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijai D. M., R. T., R. B. ir G. D. veiksmų teisinė kvalifikacija pagal nurodytus BK straipsnius taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, susijusius su šiomis veikomis, ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė šių nusikaltimų padarymo aplinkybes bei D. M. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, R. T. – pagal 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, R. B. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, G. D. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį.

42. Prokuroras, nuteistieji G. D., R. B., D. M. ir nuteistojo R. T. gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija keliais aspektais: prokuroras – dėl nepagrįsto A. K. ir A. V. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį; nuteistasis G. D. – dėl jam paskirtos neteisingos bausmės ir nepagrįstai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo; nuteistasis R. B. – dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį; nuteistojo R. T. gynėjas – dėl nepagrįsto nuteistojo nuteisimo už narkotinių medžiagų –kanapių (antžeminių dalių) – įgijimą, nepagrįsto nustatymo, kad nuteistasis jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas organizuota grupe bei paskirtos neteisingos bausmės; nuteistasis D. M. – dėl nepagrįsto pripažinimo, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su organizuota grupe, dėl nepagrįsto nustatymo, kad jis kaltu prisipažino tik iš dalies bei jam paskirtos neteisingos bausmės. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų.

Dėl įrodymų vertinimo ir A. K. bei A. V. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį

43. A. K. ir A. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį buvo kaltinami tuo, kad jie veikdami organizuota grupe ir pasiskirstę vaidmenimis su D. M., G. D., R. B. ir R. T., 2019 m., tačiau ne vėliau kaip 2019 m. kovo 11 d., dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, susitikimų ir telefoninių pokalbių bei susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis bei elektroninio ryšio programomis metu, susitarė daryti vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, t. y. neteisėtai iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). A. K. ir A. V., žinodami, kad G. D. ir R. T. jau gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) į Lietuvos Respubliką, 2019 m. kovo 18 d., nuo 17.20 val. iki 18.12 val., viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prie (duomenys neskelbtini), susitiko su organizuotos grupės nariu D. M. ir joje aptarė gabenamų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pakuočių skaičių, atgabenimo laiką, pakuotėse esamų skirtingų narkotinių medžiagų rūšis, planavo šių narkotinių medžiagų paskirstymą toliau platinti, jų realizavimo kainas Lietuvos Respublikoje, atsiskaitymą grynaisiais pinigais su G. D. ir R. T. už pastarųjų atgabenimą.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (išteisintųjų A. K., A. V., liudytojų A. B., E. P. parodymus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenis ir kitą bylos rašytinę medžiagą), konstatavo, kad jie nėra pakankami A. K. ir A. V. kaltei pagrįsti, todėl juos dėl kaltinimų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį išteisino, nenustačius, jog jie dalyvavo inkriminuotuose nusikaltimuose.

45. Prokuroras skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir mano, kad apygardos teismas, vertindamas 2019 m. kovo 18 d. nuo 17.20 val. iki 18.12 val. viešo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), slapta užfiksuotą pokalbį tarp D. M., A. K. ir A. V., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė bylos faktiniams duomenims prieštaraujančias išvadas dėl A. K. ir A. V. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir šių narkotinių medžiagų kontrabandos, veikiant organizuotoje grupėje. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes dėl A. K. ir A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, reikalavimų, todėl padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl išteisintųjų kaltės. Su šiomis apygardos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

47. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Ji turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

48. Prokuroras skunde pateikia selektyvų įrodymų vertinimą, iš kitų įrodymų išskirdamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautus duomenis, kurie prokuroro manymu, neabejotinai patvirtina, kad D. M., A. K. dalyvavo organizuotos grupės, susidedančios iš D. M., G. D., R. B. ir R. T. nusikalstamoje veikloje, nes D. M., A. K. ir A. V. 2019 m. kovo 18 d. nuo 17.20 val. iki 18.12 val. buvo susitikę viešo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir šio susitikimo metu be kitų klausimų, aptarinėjo ir neteisėto narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių) dalių gabenimo kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės aplinkybes (t. 6, b. l. 181–194).

49. Apklausiami teisme išteisintieji A. K. ir A. V. neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo susitikę su D. M.. Jie nuosekliai tvirtino, kad su D. M. kalbėjo tik apie galimybes ateityje investuoti į neteisėto disponavimo kanapėmis verslą, todėl pokalbio metu aiškinosi narkotinių medžiagų gabenimo kiekius, kokybę, atsiskaitymo už jas bei jų realizavimo būdus, tačiau dėl per didelės rizikos, didelių galimų investicijų ir D. M. nesąžiningumo, tokių ketinimų išteisintieji atsisakė.

50. A. K. teisme parodė, kad 2019 m. kovo 18 d. jis atsitiktinai kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ susitiko draugą A. V.. Susitikimo metu A. V. jam sakė, kad buvo susitikęs su savo draugu D. M., kuris jam aiškino, jog turi vairuotojus, kurie važinėja po Europą ir iš Ispanijos gali atgabenti kanapių, ir tam reikia 25 000 Eur. Sakė, kad šiuo metu „važiuoja“ kažkieno 14 kg bei sakė, jog kitu reisu būtų 15 kg ir tam reikia 25 000 Eur. A. K. klausė A. V., ar šis žino detalesnį šio verslo planą. A. V. atsakė, kad už 25 000 Eur A. K. ir A. V. atitektų po 3 kg kanapių, jog iš viso būtų galima 9 kg nupirkti, o likusi dalis atitektų kažkam kitam. A. V. taip pat sakė, kad D. M. Lietuvoje 1 kg parduota po 5 000 Eur. Kanapės būtų vežamos į Latvija, nes ten 1 kg kaina 5 250 Eur. A. V. minėjo ir tai, kad vairuotojai gauna po 700 Eur. A. K. abejojo tokiu verslu, nes tuo metu nelabai turėjo pinigų, kuriuos buvo išleidęs buto remontui, todėl A. V. pasakė, kad dėl pasiūlymo pagalvos. A. V. ruošėsi susitikti su D. M. 2019 m. kovo 19 d., apie 17 val., „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, nes jam turėjo perduoti informaciją dėl galimybių D. M. pažįstamą įdarbinti Olandijoje bei automobilio „VW Golf“ pardavimo, todėl nurodytu laiku pasiūlė į šį susitikimą atvykti ir jam (A. K.) (t. 19, b. l. 126–132). Iš esmės analogiškus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su pokalbiu „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, teisme davė ir A. V. (t. 19, b. l. 126–132).

51. Skunde prokuroras abejoja dėl A. K. ir A. V. parodymų patikimumo, argumentuodamas tuo, kad jie ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir tik teisme duodami parodymus iškėlė versiją, jog slaptai fiksuoto pokalbio metu buvo aptariamas galimas narkotinių medžiagų įsigijimas ateityje. Tačiau tai, kad apklausiami įtariamaisiais A. K. ir A. V. nedavė parodymų, nemažina jų teisme duotų parodymų patikimumo. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia įtariamajam tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 22 straipsnio 4 dalis).

52. Išteisintųjų A. K. ir A. V. parodymai neprieštarauja nei tarpusavyje, nei kitiems bylos faktiniams duomenis, priešingai, jie papildo kitus byloje surinktus įrodymus, o juos paneigiančių įrodymų byloje nėra.

53. Nuteistasis D. M. teisme patvirtino, kad A. K. ir A. V. po pokalbio nedavė jam jokio atsakymo. Nuteistasis labiau norėjo, kad jie jam paskolintų 30 000 Eur, bet pasiūlė ir prisidėti, tačiau A. K. ir A. V. atsakymo nedavė, kalbėjo apie Norvegiją, nes ketino ten važiuoti (t. 20, b. l. 81–88). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių D. M. būtų suinteresuotas duoti A. K. ir A. V. teisinančius parodymus. D. M., net ir duodamas A. K. ir A. V. palankius parodymus, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijų ribose. Byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių tokius nuteistojo D. M. ir išteisintųjų A. K. bei A. V. parodymus ir leidžiančių formuoti teisines prielaidas apie A. K. ir A. V. dalyvavimą organizuotos grupės veikoje, Ispanijoje įgyjant labai didelį kiekį kanapių ir kontrabandos būdu gabenant narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką.

54. Fakto, kad A. K. ir A. V. būtų atlikę kokius nors jiems inkriminuotuose kaltinimuose nurodytus nusikalstamus veiksmus, nepatvirtina prokuroro skunde akcentuojamų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. B. ir E. P. parodymai, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauta informacijos, kad „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje D. M. galimai susitiks su A. V. aptarti narkotinių medžiagų perdavimo aplinkybių (t. 17, b. l. 46–60; t. 18, b. l. 18–31), bei slapta viešo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoto pokalbio pavienės frazės: „A. V. – amnezijos, amnezijos buvo vienuolika kilų, vienuolika kilų, o keturis kilus, ne, dvylika kilų amnezijos ir tris kilus (...). D. M. – ir trys kilai. A. V. – prastesni. D. M. – nu tai. A. V. – jie pasiima, jie pasiima o mum vienas (...). A. K. – reikės jų paklausti, gal mums pigiau tą atiduoda? D. M. – nu tai jeigu, jeigu jinai prastesnė – tai tikrai pigiau bus. A. K. – rašyk, sakyk, ta kur viena prastesnė, tai tikrai ne už du, ne tos kaina (keiksmažodis). D. M. – nes ta, kaip ten amnezijos, ta heizas, koks ten tas (keiksmažodis), tai čia vaikšto po keturis su puse, jau čia atvežta.(…) O po pitaką šitas tai gerai (...). A. V. – nu tai Latviui atmesi, tau svarbiausia, svarbiausia Latviui atsimest. Nes jam vis tiek (…). Du trys pem tai. (…). Kitą dieną permeti pas (...), dar jis ten ne daduoda tiem fūristam ten tų pinigų jisai (...). Beveik septynis šimtus pasiima. Pusantros, ant trijų. dalinasi“ (t. 6, b. l. 181–194).

Žemesnės instancijos teismas

55. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien tik šiame pokalbyje minimi skaičiai, kanapių rūšys, pseudonimai, nesuteikia pagrindo daryti neabejotiną išvadą kad A. K. ir A. V. veikė organizuotoje grupėje su D. M., R. B., G. D. ir R. T. jiems įgyjant labai didelį kiekį – 13 633,84 g – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), jas laikant ir šias medžiagas gabenant kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką.

56. Prokuroro vertinimas, kad slapta fiksuotas pokalbis atskleidžia bendrininkų tarpusavio susitarimo detales, netiesiogiai konkretizuoja kiekvieno grupės nario vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, suvokimą apie bendrus veiksmus ir patvirtina, jog A. V. ir A. K. buvo žinomas atgabenamų kanapių kiekis, rūšis bei kokybė, todėl, iš tiesų, jie yra tikrieji neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų, jų kontrabandos organizatoriai, o D. M. tik „transporto suradėjas“, yra tik pokalbio metu išsakytų frazių subjektyvus vertinimas, kurio nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, o nustatytos įvykio aplinkybės jį paneigia. Kaip matyti iš inkriminuoto nusikaltimo laikotarpio (2019 m. kovo 11 d.–2019 m. kovo 19 d.) ir nusikalstamų veiksmų sekos, prokuroro apeliaciniame skunde aptariamas pokalbis tarp A. K., A. V. ir D. M. vyko 2019 m. kovo 18 d., t. y. po to, kai Ispanijoje narkotines medžiagas organizuotos grupės nariai jau buvo įgiję ir jas gabeno į Lietuvą. Taigi, pinigai už jas jau buvo sumokėti. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. K. ar A. V. kokiais nors savo veiksmais dalyvavo tariantis dėl kanapių įsigijimo Ispanijoje, jų laikymo ir pargabenimo iš Ispanijos į Lietuvą, ar tai finansavę. Esant tokioms aplinkybėms, minėto pokalbio turinys apie pinigų sumas, kurios bus skiriamos už prekės įsigijimą, apie jos kiekius, pasvarstymai, kad prastesnės kokybės prekes gal bus galima įsigyti pigiau, sudaro pagrindą spręsti, kad išteisintieji A. K. ir A. V. ne dalyvavo jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, padaryme, o faktiškai galimai ketino abu kartu daryti kitą nusikaltimą kitomis aplinkybėmis, t. y. Lietuvoje iš minėtos organizuotos grupės narių įgyti narkotinių medžiagų ar vėliau galimai dalyvauti minėtos organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje Ispanijoje įgyjant narkotines medžiagas, kaip ir tvirtino išteisintieji A. K. ir A. V.. Nors iš A. K., A. V. ir D. M. pokalbio įrašo matyti, kad išteisintieji ketina įsigyti ,,žolės“, svarsto, kad blogesnės kokybės narkotinę medžiagą jiems turėtų atiduoti pigiau, tačiau byloje nesant jokių duomenų, jog A. K. ir A. V. su organizuotos grupės nariais iš anksto buvo sutarę ir pažadėję nupirkti jų Ispanijoje įsigytas narkotines medžiagas, apygardos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pastarieji veikė organizuota grupe kartu su nuteistaisiais D. M., G. D., R. B. ir R. T. įsigydami, laikydami ir kontrabandos būdu iš Ispanijos į Lietuvą gabendami 13 633,84 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėto disponavimo baudžiamojo įstatymo uždraustomis medžiagomis ir jų kontrabanda objektyvieji ir subjektyvieji požymiai negali būti nustatomi pagal kaltinimui palankią užfiksuoto pokalbio vienpusišką vertinimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į A. K. ir A. V. paaiškinimus ir tai, kad jie su D. M. dėl aptariamo nusikalstamo ketinimo konkrečiai nesusitarė ir jokių realių veiksmų bendrai nesiėmė. Byloje vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą nebuvo užfiksuotas nė vienas pokalbis, kurio metu A. V. ir A. K. būtų kalbėję apie jiems inkriminuotų, kaip pačių daromų, nusikaltimų detales. Byloje buvo paskirti bei atlikti specialūs tyrimai, taikytos procesinės prievartos priemonės, tačiau A. K. ir A. V. kaltinančių įrodymų taip pat nebuvo rasta.

Žemesnės instancijos teismas

58. Iš 2019 m. birželio 25 d. A. K. asmens kratos protokolo matyti, kad kratos metu rasta ir paimta: LR Pasas Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. vardu; LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)A. K. vardu; 3 vnt., lapelių su ranka darytais įrašais (t. 12, b. l. 81–85).

59. LKPB SONT 3-čios valdybos pareigūno 2019 m. liepos 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 3 vnt. lapelių su ranka darytais įrašais, kurie rasti ir paimti 2019 m. birželio 25 d. A. K. asmens kratos metu: 1) popieriaus lapelis iš kalendoriaus, kuriame gamykliniai užrašai Kovas March 20 Pirmadienis Monday 79/286 Diena Day Savaitė Week 12 17:58 6:21-18:33 Žemės diena, kuriame ranka mėlynu ir juodu rašikliu stulpeliu daryti įrašai : A. man skoloj 2600 L. daviau 10000 musu K. 4500 musu (užrašas nubrauktas) K. 7000 mano M. 12000 mano; S. S. 6100 apie musu (žodis neįskaitomas) 13300 mano atsimti (užrašas nubrauktas); 20750 mano atsim (žodis neįskaitomas) 1500 išlaidoms isp M. 1400 antruomes pasimti 30000 turiu K. 5000 iispqanij pradžioj daviau 2) antras popieriaus lapelis baltos spalvos 8,5*8,5, kuriame mėlynu rašikliu ranka stulpeliu daryti įrašai: 28605 –7600eu –1300 A. –1300 As –300 furisti –2400 S. –1000 į laza 1600 J. 13125 –3100 F. 10025 3) trečias popieriaus lapelis baltos spalvos 8,5*8,5, kuriame juodu rašikliu ranka stulpeliu daryti įrašai: J. –7400 14000 auto –30000 pasieneji –4500 išlaides smulsi 500 nuvešimo –12000 (žodis neįskaitomas) (t. 12 b. l. 85–93).

60. Iš A. V. 2019 m. birželio 25 d. asmens kratos protokolo matyti, kad rasta ir paimta: LR Pasas Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. vardu; LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. vardu; 8 vnt. lapelių su ranka darytais įrašais (t. 10, b. l. 155–160).

61. LKPB SONT 3-čios valdybos pareigūno 2019 m. liepos 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 8 vnt. lapelių su ranka darytais įrašais, rasti ir paimti 2019 m. birželio 25 d. A. V. asmens kratos metu: pirmame lapelyje, stulpeliu žemyn mėlynu ir juodu rašikliu ranka daryti įrašai: „15000 10000 opticta ( įrašas nubrauktas) opticlimate pro 4 2*-10000 e +- fore 10 lamps 2 computers 500*2=1000 E 22lamps 325 Euro =7150 E ibox 2 filter 1000E folie swart wik +delectie 1000E 2*teachel, co2 vcebrande 200 plants 200 pots cocos 25 K-/30K- IIK 44000 Žaliuzės Kameras“; antrame lapelyje, mėlynu ir juodu rašikliu ranka daryti įrašai: „I. 78 k I. 150 (60 P.) P. skola 35“; trečiame lapelyje mėlynu rašikliu ranka daryti įrašai: (duomenys neskelbtini) Password (duomenys neskelbtini); šeštame lapelyje, vienoje lapelio pusėje mėlynu ir juodu rašikliu ranka daryti įrašai stulpeliu: „ R 13000 J 20000 M 150K-30K-120K (30K F.)=90000 mūsų (įrašas nubrauktas) =120K-20M.=po 50 (įrašas nubrauktas) M 150-30 padavęs -120 (įrašas nubrauktas) M 150-30-10=110 liko”; kitoje lapelio pusėje mėlynu rašikliu ranka daryti įrašai stulpeliu: (dalis lapelio su užrašu nuplėšta)*200 20=4000+400=4400 3400 mūsų F. 1000 10K=300 Filipo 1000 D 700, Viso 7400 mašina Mūsų 1300 D 4500 išlaidos D 700 300 kelionė D 1000 1000 I. ( garažas) Paduota 6200 M. (600 alga) Liko jam 600“; septintame lapelyje, vienoje lapelio pusėje juodu rašikliu ranka daryti įrašai: „+4747204236 M. S. (duomenys neskelbtini) miestas M. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“; kitoje lapelio pusėje mėlynu rašikliu ranka daryti įrašai:“ (duomenys neskelbtini)“; aštuntame lapelyje, vienoje lapelio pusėje juodu rašikliu ranka daryti įrašai stulpeliu : „5-atsiskaitė 3- liko po 3,5 10,500/2 5,500 (įrašas nubrauktas) 3*4=12000 (6 Ju +12000 1050 -22,500 4 18,500 Kitoje lapelio pusėje mėlynu rašikliu ranka daryti įrašai stulpeliu: M. 100 I. 75 P. 70 35 60 H-4000 110 130 240 12000 (galinis 0 nubrauktas) kambariokas 14000 (galinis 0 nubrauktas) mašina 30000 (galinis 0 nubrauktas) alga 4500 (galinis 0 nubrauktas) išlaidos 500 (galinis 0 nubrauktas) už nuvežimą 3000 (galinis 0 nubrauktas) pirminė kelionė 1000 I. 1000 M. 4500 angaras 12900 išlaidos /3=4300 F. 5000-4300=700 e+400 H =1100 t P. 2400 (įrašas nubrauktas) 12000-4300=7700E Mūsų 19200 283 viso 100 75 60 35 74 (įrašas nubrauktas) 13“ (t. 10, b. l. 161–171).

62. Iš A. V. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos kratos protokolo matyti, kad joje rasta ir paimta: 8 vnt. popieriaus lapelių su ranka darytais įrašais (t. 5, b. l. 4–11). Apžiūrint šiuos objektus, nustatyta:- popieriaus lapelis oranžinės spalvos ant kurio ranka juodu rašikliu daryti įrašai: „39 nusukimas 37 namas 1977 k“;- popieriaus lapelis baltos spalvos ant kurio vienos pusės ranka juodu rašikliu daryti įrašai: „ <200 paėmėm daugiau (užrašas nubrauktas) 7600 skolon (užrašas nubrauktas) 13400 (užrašas nubrauktas) 12000 skolos“, ant kitos lapelio pusės ranka mėlynu rašikliu daryti įrašai: „Nuo (duomenys neskelbtini)“.;- popieriaus lapelis baltos spalvos (išblukęs neįskaitomas kasos kvitas) ant kurio ranka mėlynu rašikliu daryti įrašai: „(duomenys neskelbtini)“;- popieriaus lapelis geltonos spalvos ant kurio ranka mėlynu rašikliu daryti įrašai:“ P. 300 I. 317“; - popieriaus lapelis baltos spalvos ant kurio atspausdintas įrašas- „(duomenys neskelbtini)”; - popieriaus lapelis su gamyklinio kalendoriaus dalimi ant kurio ranka mėlynu rašikliu daryti įrašai: „Vanduo Pnvz 76B5 (įrašas nubrauktas) 76B57A Žyd C9FC7F Billy new A5018E Lucky 5F6F54“; -popieriaus lapelio dalis (liniuotas su atspausdintomis valandomis nuo 10.00 iki 19.00 val.), ant kurio ranka mėlynu rašikliu stulpeliu daryti įrašai: „ HMG 1A (įrašas nubrauktas) 1 A( įrašo dalis nuplėšta), F. 5D732D K. 37A13C K. 247300 (duomenys neskelbtini) AD6C83 (duomenys neskelbtini) 55A5F4 P. A6BF39 R. 4252E1 (įrašas nubrauktas) B36081 Rugštis 9564E4 Spyrga BC 49B1 Užleidžiai 65E839“; - popieriaus lapelis su gamyklinio kalendoriaus dalimi (spausdintinis įrašas - „ Kovas Marts Mart March 24 Penktadienis /Piektdiena Friday“), perplėštas į du gabalėlius, kuriuos sudėjus matomi vientisi ranka mėlynu rašikliu daryti įrašai: „AK 79B544 (įrašas nubrauktas) 7212DG Alg nv 5D3597“ (t. 5, b. l. 26–29).

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi pas A. K. ir A. V. rastuose popieriaus lapeliuose esančią informaciją, sutinka su apygardos teismo išvada, kad ši informacija nėra tiek informatyvi, jog ją loginiais ryšiais būtų galima susieti su išteisintiesiems šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybėmis.

64. Be to, byloje buvo slapta kontroliuojami D. M., A. V., G. D. ir R. B. pokalbiai, tačiau neužfiksuota jokių šiai bylai reikšmingų išteisintųjų pokalbių nei su D. M., nei su R. B., G. D. ar R. T..

65. Iš D. M. telefoninių abonentų išklotinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. buvo fiksuotas 41 sujungimas su A. V.. Iš gautos A. V. abonento išklotinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo fiksuoti 39 sujungimai su D. M. ir 21 sujungimas su A. K.. Iš gautos A. K. abonentų išklotinių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo fiskuoti 29 sujungimai su A. V. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 sujungimai su A. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6 t., b. l. 119-125). Tačiau, priešingai, negu nurodo skunde prokuroras, toks D. M. ir A. V. bendravimo su A. K. intensyvumas nepatvirtina bendro disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir jų kontrabandos. D. M. su A. V., o A. V. su A. K. buvo draugai, todėl jų tarpusavio bendravimas yra savaime suprantamas ir neprieštarauja tam, kad visi kontaktai buvo nustatyti ne tik inkriminuoto nusikaltimo darymo metu, bet pusės metų laikotarpiu iki ir po nusikaltimo padarymo.

66. Taigi, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi visuotinai pripažintu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Todėl tenkinti prokuroro prašymą ir naikinti apskųstojo teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. ir A. V. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – juos nuteisti nurodytų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijų ribose, nėra pagrindo, nes byloje esantys duomenys yra nepakankami pagrįsti, kad A. K. ir A. V. dalyvavo šių nusikaltimų padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

67. Be to, atkreiptinas prokuroro dėmesys į BPK 2 straipsnio nuostatas, kad prokuroras, bet kada, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šiuo atveju prokuroras nėra saistomas teismo priimto sprendimo, todėl, jo manymu, paaiškėjus naujo nusikaltimo požymiams, nevaržomai gali realizuoti įstatyme numatytas savo procesines teises.

Dėl R. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį

68. BK 260 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai <...> įgijo, laikė, gabeno <...> labai didelį kiekį narkotinių <...> medžiagų, o BK 199 straipsnio 4 dalyje – tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno <...> narkotines <...> medžiagas.

69. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po to, kai R. B., veikdamas organizuota grupe su D. M., G. D. ir R. T., ne vėliau kaip 2019 m. kovo 11 d. dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, susitikimų ir telefoninių pokalbių bei susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis bei elektroninio ryšio programomis metu susitarė neteisėtai Ispanijos Karalystėje įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti ir išvengiant muitinės kontrolės kontrabandos būdu atgabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, G. D. su R. T. nurodytas narkotines medžiagas įgijo Ispanijos Karalystėje iš nenustatytų asmenų, jas laikė Latvijos įmonei „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ priklausančiame krovininiame automobilyje „Scania S 450“, valst. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. kovo 19 d. atgabeno į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę „(duomenys neskelbtini)“, D. M. 2019 m. kovo 19 d. nuo 18.30 val. iki 20.27 val. telefoninio pokalbio metu užšifruotai pranešė R. B. apie atgabenamas narkotines medžiagas ir pasiūlė atvykti jų pasiimti, R. B. D. M. nurodymu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į degalinę, privažiavo prie degalinėje sustojusio automobilio „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o G. D. D. M. nurodymu iš automobilio „Scania S 450“ salono dalį narkotinių medžiagų – 4 017,5 g – kanapių (antžeminių dalių), įpakuotų į 4 vnt. plastikinių paketų, sudėtų į juodos spalvos plastikinį maišą, perkrovė R. B. į automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę toliau gabenti, tačiau šiuo automobiliu jam pradėjus važiuoti, jis 22 val. policijos pareigūnų buvo sulaikytas. Taip R. B., veikdamas organizuota grupe, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei padarė šių medžiagų kontrabandą.

70. Skunde R. B. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei padarius šių medžiagų kontrabandą, pagrįsta ne bylos įrodymu visuma, o prielaidomis, todėl jis pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo jam inkriminuotose veikose. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

71. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinusi kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. įgyvendino jam inkriminuotas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

72. Pirmosios instancijos teismas faktą, kad R. B. veikė tyčia, suprasdamas, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas daro veikdamas bendrai su organizuotos grupės nariais, ir norėdamas taip veikti, konstatavo remdamasis ne prielaidomis, o įrodymais – tiek teisinančiais, tiek kaltinančiais, jų įvertinimą grįsdamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių, parodančių R. B. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, nustatymo atitinka bylos įrodymų turinį.

73. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes, kad R. B. dalyvavo organizuotos grupės veikloje įgyjant, laikant ir gabenant labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, t. y. jog jis žinojo apie narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kontrabandą iš Ispanijos Karalystės ir į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ atvyko, turėdamas tikslą už atlygį dalį narkotinės medžiagos išgabenti iš degalinės teritorijos, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: liudytojo policijos pareigūno A. B. parodymais, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašų apžiūros, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

74. Liudytoju apklaustas A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jis, būdamas pasaloje (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, matė, kaip G. D., išlipęs iš vilkiko, kalbėjo su automobilio „Ford Galaxy“ vairuotoju R. B., po to, grįžęs į vilkiką, iš vilkiko kabinos keleivio pusės atnešė juodos spalvos polietileninį maišą ir įdėjo į automobilio „Ford Galaxy“ bagažinę. Šio veiksmo metu R. B. stovėjo 1–2 metų atstumu nuo automobilio, po to sėdo į jį ir pradėjo išvažinėti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 5, b. l. 112–115; t. 17, b. l. 46–55). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių A. B. būtų suinteresuotas duoti R. B. kaltinančius sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu parodymus. Liudytojo A. B. parodymus papildo 2019 m. rugpjūčio 19 d. LKPB SONT 3-čios valdybos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas su priedu (t. 1, b. l. 85, 86), 2019 m. balandžio 29 d. LKPB SONT 3-čios valdybos pareigūno apžiūros protokole esantys duomenys, kad R. B. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. 20.00.00 iki 2019 m. kovo 19 d. 22.30.00. buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, į kurią jis atvyko automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 t., b. l. 60–84), kratos, atliktos 2019 m. kovo 20 d. automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, kad šioje transporto priemonėje rasta ir paimta juodas plastikinis maišas su 4 vnt. permatomų maišų su augalinės kilmės medžiaga (t. 2, b. l. 180–191), pateikta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(1322)-IS1-1582, kad žalsva augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketo, rasto ir paimto 2019 m. kovo 20 d. automobilio „Ford Galaxy“, kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 1 005,34 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,5 %); žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketo, 2019 m. kovo 20 d. rasta ir paimta automobilio „Ford Galaxy“ kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 997,50 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,9 %); žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketo, 2019 m. kovo 20 d. rasta ir paimta automobilio „Ford Galaxy“ kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 1000,84 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %); žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketo, 2019 m. kovo 20 d. rasta ir paimta automobilio „Ford Galaxy“ kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 1 013,82 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,0 %) (t. 2, b. l. 195–199), taip pat Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(3725)-IS1-5051, kad ant maišo tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2019 m. kovo 20 d. atliekant automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratą, rastų, asmenų tapatybei nustatyti tinkamo vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. D. genotipu (t. 3, b. l. 24–26).

75. R. B. neneigia, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. 20.00.00 iki 2019 m. kovo 19 d. 22.30.00. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su D. M., tačiau tvirtina, jog šio susitikimo tikslas buvo ne susitarimas už atlygį dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) perimti toliau gabenti, o susitarti dėl D. M. gyvenimo draugės įsigyto kotedžo stogo pakeitimo darbų bei susitikti su seniai matytu G. D.. Tačiau šią gynybos versiją paneigia teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, atskleidžiantys R. B., G. D. ir D. M. nusikalstamus ryšius bei patvirtinantys bendrą dalyvavimą neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu –13 633,84 g – narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

76. Iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2019 m. birželio 11 d. protokolo matyti, kad vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą D. M. mobilaus ryšio telefonu, nustatyta, jog 2019 m. kovo 16 d. 13:36:40, IID Nr. 4442 pokalbio metu G. D. D. M. patvirtino, kad jis žino ir darys kaip ir praeitą kartą, o D. M. jam atsakė, kad „paguldys R. vyras (bylos duomenimis R. B.) ir jis pats“. 2019 m. kovo 18 d. 18:29:18, IID Nr. 4577, D. M. skambino R. B. ir susitarė susitikti. 2019 m. kovo 19 d. 09:51:46, IID Nr. 4611, R. B. skambino D. M. ir sakė, kad reikia sugalvoti atsarginį variantą, nes vakare automobilis gali būti servise, todėl jie gali likti be automobilio. 2019 m. kovo 19 d. 18:31:23, IID Nr. 4639 D. M. skambino R. B. ir pasakė, kad reikia susitikti, jeigu jis nori užsidirbti. Iš šio pokalbio stenogramos matyti, kad D. M. R. B. sako: „aš dabar va pagalvojau, pagalvojau, tai galvoju blemba, gal susitikti su tavim keliais žodeliais, jeigu žinai, kelis euriukus norėsi?“ (t. 7, b. l. 1–38). 2019 m. kovo 19 d. 21:48:26, IID Nr. 4662, J. R. (R. B. draugė) skambino D. M.. Jiems kalbant, fone girdėjosi R. B. kalba, o pokalbio pabaigoje D. M. pasakė J. R., kad jis turi eiti ir liepia R. B. eiti kartu (t. 7, b. l. 1–38). Iš 2019 m. balandžio 29 d. LKPB SONT 3-čios valdybos pareigūno apžiūros protokolo matyti, kad praėjus keletui minučių po šio pokalbio, 2019 m. kovo 19 d. 21.51.34 val., į degalinės teritoriją įvažiavo krovininis automobilis „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60–84).

77. Aptartus faktinius bylos duomenis įvertinus visų bylos įrodymų kontekste, darytina neabejotina išvada, kad D. M. kartu su R. B. 2019 m. kovo 19 d. vakarą neketino vykti į D. M. tėvo garažą, esantį Kalvarijoje, pasiimti statybinių įrankių. Jie šį vakarą iš anksto ruošėsi priimti narkotines medžiagas iš G. D. ir R. T., kurias jie kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės gabeno į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija nuteistųjų aiškinimus dėl susitikimo tikslo pripažįsta neįtikinamais ir nelogiškais. Susitikimui statybos darbams atlikti nėra būtinas realus susitikimas, vėlus paros metas, išskirtinė vieta – degalinė, ir, kaip kalbėjo R. B., atsarginis variantas tuo atveju, jeigu jo turimas automobilis bus servise. Konkrečiu atveju byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad R. B. automobilis buvo reikalingas dalies narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pervežimui, o ne, kaip siekia įtinkinti apeliacinės instancijos teismą nuteistasis, susitikti dėl D. M. faktinės draugės kotedžo stogo pakeitimo darbų aptarimo. R. B. su D. M. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ susitiko turėdamas savanaudiškų tikslų, t. y. norėdamas užsidirbti pinigų ir tokiu būdu pagerinti savo finansinę padėtį. R. B. parodymų, kad jis su D. M. susitiko susitarti dėl statybos darbų bei pasimatyti su seniai matytu G. D., nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Liudytoja apklausta N. M. nepatvirtino R. B. ir D. M. parodymų dėl statybos darbų ir teigė nieko negirdėjusi apie kokius nors D. M. ketinamus atlikti statybos darbus (t. 5, b. l. 75–76), o tai, kad R. B. turėjo finansinių sunkumų, patvirtino liudytoju apklaustas R. K. (R. B. darbdavys). Liudytojas nurodė, kad R. B. nuolat trūko pinigų (t. 5, b. l. 97–98). Be to, tai, kad R. B. žinojo, jog jo vairuojamu automobiliu „Ford Galaxy“ bus gabenama dalis narkotinių medžiagų, įrodo ir paties R. B., taip pat R. T. parodymai, kuriuos papildo degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašai, kad vilkikui įvažiavus į degalinės teritoriją, D. M. iki vilkiko atėjo, o R. B. prie vilkiko privažiavo automobiliu „Ford Galaxy“, į kurio bagažinę, kaip vėliau nustatyta byloje, iš vilkiko kabinos keleivio pusės paėmęs juodos spalvos polietileninį maišą su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), jį įdėjo G. D. (t. 17, b. l. 46–55). Dalį kontrabandos būdu atgabentų narkotinių medžiagų perkrovus į automobilį, su kuriuo R. B. atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis sėdo į jį ir pradėjo išvažinėti iš degalinės, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tam neprieštarauja nuteistojo skunde minimas prie liudytojo A. B. tarnybinio pranešimo pridėtas planas-schema, iš kurio matyti, kad sulaikymo metu R. B. automobilis buvo pastatytas šone nuo judėjimo krypties, t. y. aikštelėje šalia kitų automobilių stovėjimui skirtų vietų (t. 1, b. l. 86).

78. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. B. buvo žinoma apie narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) labai didelio kiekio kontrabandą, priešingai, negu baudžiamojo proceso metu aiškino G. D. ir D. M., pagrindžia ir gausus jų tarpusavio bendravimas telekomunikaciniais tinklais. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. D. M. 396 kartus skambino G. D. ir 137 kartus R. B., G. D. 319 kartų skambino D. M. ir 121 kartą R. B., R. B. iš mobilaus ryšio kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), skambino 166 kartus G. D. ir 46 kartus R. B., o iš mobilaus ryšio kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. skambino 147 kartus D. M. ir 84 kartus G. D. (t. 6, b. l. 119–125). Šios išvados nepaneigia faktiniai bylos duomenys, kad nuteistuosius siejo draugiški ryšiai, bei faktas, jog kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu dėl informacijos, gautos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus panaudojimo baudžiamajame procese, 2019 m. kovo 19 d. 19:37 val. pokalbio turinys, nesant jame duomenų, galinčių turėti reikšmės atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme, buvo sunaikintas (t. 22, b. l. 195–199). Anot R. B., būtent šis pokalbis būtų įrodęs jo nekaltumą ir patvirtinęs, kad jie su D. M. tarėsi dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su statybos darbais. Tokie nuteistojo argumentai nepatvirtina jo nekaltumo ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kaltės disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) nepagrįstumo. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apskųstame teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų žemesnės instancijos teismui pakako teisingai išspręsti klausimą dėl R. B. kaltumo. Apygardos teismas rėmėsi abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismo išvados dėl apelianto kaltumo pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

79. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, juos įvertinus kaip visumą ir sujungus į vieningą loginę seką, apygardos teismui leido daryti išvadą dėl R. B. kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas, R. B. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

80. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieštaravimų dėl R. B. paskirtų bausmių – laisvės atėmimo – dydžio ar jų pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas R. B. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingas, aiškiai ne per griežtas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes, taip pat vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1punktu ir 2 punktu, teisingai subendrino bausmes apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

81. Skunde R. B. taip pat prašo panaikinti apskųstojo teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš jo kartu su G. D., D. M. ir R. T. lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokį prašymą apeliantas sieja su prašymu panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo. Konstatavus, kad R. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį nuteistas pagrįstai, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako, nes nėra tam teisinio pagrindo.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo D. M.

82. Skunde nuteistasis D. M. tvirtina, kad jis teisme davė išsamius parodymus dėl jam inkriminuotų veikų, nurodė asmenis, dalyvavusius darant nusikalstamas veikas, pripažino kaltę dėl inkriminuotų veikų ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas turėjo pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokie apelianto argumentai prieštarauja bylos faktiniams duomenims.

83. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

84. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai jis ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015 ir kt.). Prisipažininims padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio, vėliau ir pan.).

85. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) nepripažino ir aiškino, kad jo su G. D. ir R. B. nesieja jokie piniginiai reikalai, o R. T. jis iš viso nepažįsta. Apklausiamas įtariamuoju nuteistasis negalėjo paaiškinti, kaip pas jį atsirado rakteliai automobilio „Mazda 6“, kuriame kratos metu rasti jam priklausantys 1 600 Eur. Nuteistasis neneigė, kad G. D. degalinėje paliko telefoną, tačiau tvirtino, jog tai nebuvo susiję su jam inkriminuotomis veikomis. G. D., išvažiuodamas į Latviją, tiesiog jį pamiršo pasiimti, todėl jis jį nuvežė į degalinę ir ten jį paliko (t. 9, b. l. 40–41). Bylą nagrinėjant teisme D. M. davė parodymus apie jam inkriminuotas veikas ir nors teigė pripažįstąs kaltę, tačiau neigė dalyvavęs organizuotos grupės veikloje ir nurodė, kad jis buvo tik tarpininkas tarp mirusio R. B. ir G. D., tokiu būdu stengdamasis sumenkinti savo vaidmenį jam inkriminuotose veikose (t. 20, b. l. 81–88). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo baigiamųjų kalbų metu išreikštą kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi laikė pastangomis sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, o ne nuoširdžia atgaila už padarytas neteisėtas veikas. Taigi, nors verčiamas byloje esančių įrodymų D. M. iš dalies ir pripažino tam tikras jam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybes, tačiau tokia jo pozicija neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo kriterijų, suformuluotų, pirmiau aptartoje, kasacinio teismo praktikoje.

86. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra sąlygų, būtinų konstatuoti buvimą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo R. T. ir D. M.

87. Apeliaciniuose skunduose nuteistojo R. T. gynėjas ir nuteistasis D. M. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių. Skunduose apeliantai reiškia nesutikimą tik su teismo nuteistiesiems nustatyta jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jie veiką padarė organizuota grupe. R. T. gynėjas teigia, kad nuteistasis nesuvokė, jog jis veiką daro organizuota grupe, o D. M. tvirtina, kad jis jokios organizuotos grupės veikloje nedalyvavo, buvo tik tarpininku.

88. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

89. BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jeigu veiką padarė organizuota grupė.

90. Organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, turinys atskleistas BK 25 straipsnio 3 dalyje.

91. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

92. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad byloje sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama ne tik į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, tačiau ir į narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K- 5/2013, Nr. 2K-301-924/2015). Kasacinio teismo praktikoje be kita ko yra pažymėta, kad organizuotą grupę be susitarimo ir tyčios požymių išskiria būtent vaidmenų ir / ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015).

93. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog nuteistųjų R. T. ir D. M. baudžiamąją atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

94. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma (nuteistųjų G. D., R. T., iš dalies nuteistojo D. M., liudytojų A. B., S. J., R. J., I. G. ir kitų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenimis, specialistų išvadomis ir kita bylos rašytine medžiaga), pagrįstai nustatė, kad nuteistieji D. M., R. B., G. D. ir R. T., pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis, susitarė iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), t. y. susitarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

95. Vykdydami šį nusikalstamą susitarimą, kiekvienas iš nuteistųjų asmeniškai ir kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. kovo 19 d. atliko tam tikrus bendram tikslui pasiekti būtinus veiksmus. D. M. nurodė G. D., o šis – R. T., vykti į Ispaniją konkrečiu adresu ir iš nenustatytų asmenų, atvykusių automobiliu „VW Polo“, priimti krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Vėliau D. M. G. D. nurodė, kur uždraustas medžiagas pristatyti ir kokią dalį šių medžiagų perduoti R. B., kuris kartu su D. M. pasitiko iš Ispanijos Karalystės krovininiu automobiliu „Skania S 450“ su puspriekabe „Schmitiz SKO24“ grįžtančius – tolimųjų reisų vairuotojus – G. D. ir R. T. – degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ D. M. nurodymu G. D. dalį narkotinių medžiagų (4 paketus) perkrovė į R. B. naudojamą automobilį „Ford Galaxy“. R. B. dalį jam perkrautų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – priėmė ir ketino išgabenti iš minėtos degalinės. Tolimesnius veiksmus G. D. ir R. T. turėjo nurodyti D. M., o pastarajam – nenustatyti asmenys, tačiau nuteistieji buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

96. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – įgijimo, laikymo ir jų gabenimo kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dalyvavo daugiau, negu du asmenys, t. y. ne tik nuteistieji G. D., R. T., D. M. ir R. B., tačiau ir byloje nenustatyti asmenys, iš kurių G. D. Ispanijos Karalystėje įsigijo uždraustas narkotines medžiagas, o taip pat ir asmenys, kurių nurodymus vykdė D. M..

97. Nuteistieji G. D., R. T., D. M. ir R. B. neabejotinai bendrai dalyvavo nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, padaryme ir bendrai įgyvendino šių veikų objektyviuosius požymius, kurių, kaip minėta, skunduose apeliantai neginčija.

98. G. D., R. T. ir R. B. vykdė nusikalstamų veikų bendrininko – koordinatoriaus – D. M., kuriam nurodymus davė byloje nenustatyti asmenys, nurodymus. G. D. su R. T. atliko labai didelio kiekio – 13 633,84 g – baudžiamojo įstatymo uždraustų medžiagų įgijėjų, laikytojų ir gabentojų vaidmenį, G. D. dar ir dalies narkotinių medžiagų pakrovėjo į R. B. automobilį vaidmenį, o R. B. – dalies – 4 017,6 g – kanapių (antžeminių dalių) – išvežimo iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos vaidmenį.

99. Tai, kad nuteistųjų R. T., G. D., R. B. ir D. M. pasirengimas daryti nusikalstamas veikas ir jų padarymo organizuotumas buvo aukštesnio lygio, negu paprastos bendrininkų grupės, patvirtina ir bylos duomenys apie jų ankstesnius nusikalstamus ryšius bei naudotas konspiracijos priemones nusikalstamiems ryšiams palaikyti.

100. R. T. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jie su G. D., vykdydami D. M. nurodymus, jau yra realizavę vieną nusikalstamą sumanymą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys liudija, kad D. M. turėjo ketinimų ir ateityje realizuoti panašų nusikalstamą sumanymą ir ieškojo bendrininkų bei finansinių šaltinių šiam sumanymui įgyvendinti (t. 6, b. l. 181-194; t. 7, b. l 106–109, 112–113, 117–119, 145–148; t. 17, b. l. 46–55). Tokios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistuosius siejo ne trumpalaikiai, o gana pastovūs nusikalstami ryšiai, kurie yra pakankami asmenis priskirti vienai organizuotai grupei. Be to, nuteistieji G. D. su D. M. su nenustatytais byloje asmenimis, iš kurių G. D. su R. T. įgijo narkotines medžiagas Ispanijos Karalystėje, bendravo tik tarpusavio bendravimui skirtais mobilaus ryšio telefonais, kurie buvo perdaryti techniškai ir juose buvo instaliuota šifruoto bendravimo programa „Sky ecc“. Taip perdaryti mobilaus ryšio telefonai buvo naudojami narkotinių medžiagų kontrabandos metu palaikyti saugiam ryšiui su kitais galimais bendrininkais.

101. Taigi, priešingai, negu laikomasi pozicijos apeliantų skunduose, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje yra bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, pagrindžia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

102. Nors nuteistieji R. T. ir D. M. tvirtina savęs su jokia organizuotos grupės veikla netapatinę, tačiau iš bylos duomenų visumos akivaizdu, kad nė vienas iš jų neveikė savarankiškai. Priešingai, kaip nustatyta pirmiau, visi jie veikė bendrai ir atliko kiekvienam atskirai paskirtą tam tikrą užduotį, t. y. kiekvienas iš jų turėjo skirtingą vaidmenį nustatytų nusikaltimų padaryme.

103. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl organizuotos grupės požymio buvimo nuteistojo R. T. veiksmuose, įvertino, kad jis buvo G. D. porininkas-vairuotojas; jog jie jau kartą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką pagal panašų jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo mechanizmą gabeno narkotines medžiagas – kanapes; R. T. žinojo, kad jis kartu su G. D. vilkiku iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabena narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis); jis matė krepšį su narkotinėmis medžiagomis, taip pat matė, kad antrojo reiso metu G. D. naudojosi išmaniuoju telefonu, kaip ir pirmojo reiso metu, kurio metu jis naudojosi išmaniuoju telefonu, kurį jam prieš išvykstant į pirmąjį reisą davė D. M. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir su šiuo aparatu pirmojo reiso metu jis palaikė ryšį SMS žinutėmis su D. M.; R. T. suprato, kad maišas su narkotinėmis medžiagomis buvo skirtas D. M., kuris jų su G. D. turėjo laukti degalinėje, kurioje jie ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų; jis degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ matė automobilį „Ford Galaxy“, už kurio vairo sėdėjo R. B., o šalia automobilio stovėjo D. M..

104. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl organizuotos grupės požymio buvimo nuteistojo D. M. veiksmuose, atsižvelgė į tai, kad D. M. davė nurodymus G. D. kontroliuoti labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) pakrovimą Ispanijoje, prižiūrėti jo gabenimą per Europos Sąjungos valstybes, būtinai dėvėti pirštines, jog neliktų rankų pėdsakų; kad jis nuolat su G. D. palaikė ryšį telefonu, kurį jis jam paliko Circle K degalinėje ir kuriuo jie bendravo su šifruota programa „Sky ecc“; D. M. Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje pasitiko vilkiku iš Ispanijos su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos grįžtančius G. D. ir R. T.; D. M. davė nurodymus R. B. atvykti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ su jo naudojamu automobiliu, o G. D. – dalį narkotinės medžiagos perkrauti į R. B. automobilį „Ford Galaxy“; D. M. degalinės teritorijoje paruoštame automobilyje „Mazda 6“ buvo palikęs 1 600 Eur, skirtų atsiskaityti su G. D. ir R. T. už labai didelio kiekio kanapių (antžeminių dalių) pervežimą per Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją.

105. Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad R. T. ir D. M. puikiai suvokė, jog nusikalstamas veikas daro organizuota grupe ir savo vaidmenis joje, t. y. kad priklauso aukštesnio lygio, negu paprasta bendrininkų grupė, nusikalstamai grupei, skirtai daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Šios pirmosios instancijos išvados nepaneigia nuteistojo D. M. tvirtinimai, kad jis buvo tik tarpininkas tarp G. D. ir mirusio R. B., bei nuteistojo R. T. gynėjo teiginiai, kad R. T. su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis nesitarė dėl organizuotos grupės sukūrimo, nežinojo R. B. ir D. M. konkrečių vaidmenų, nepalaikė su jais jokių ryšių, nedalyvavo parengiant nusikalstamos veikos planą, aptariant vaidmenis ir pan. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmenis priskiriant vienai organizuotai grupei, nebūtina nustatyti, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys vieni kitus pažinojo, palaikė tarpusavio ryšius ir pan. Tokiu atveju pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, nes grupės narių pažinojimas, glaudus bendravimas, veiklos planavimas ir sistemingumas yra būdingi aukštesnio lygio bendrininkavimo formai – nusikalstamam susivienijimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-429/2014, Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-78-648/2020 ir kt.).

106. Nors nagrinėjamu atveju R. T. vaidmuo jam inkriminuotose veikose buvo mažiausiai aktyvus, jis savarankiškai jokių sprendimų nepriėmė, tačiau tai nepaneigia jo suvokimo dėl dalyvavimo bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme ir bendro tikslo siekio. R. T. vykdė organizuotos grupės nario G. D. nurodymus. R. T. parodymai neginčijamai patvirtina, kad jis suprato, jog G. D. jam siūlo neteisėtai per Europos Sąjungos valstybes iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu gabenti narkotines medžiagas ir su tokiu jo pasiūlymu sutiko, nes norėjo papildomai užsidirbti pinigų pragyventi. Iš tiesų, konkrečiu atveju bylos faktinių duomenų nepakanka patvirtinti, kad D. M. ir R. T. vienas kitą asmeniškai pažinojo, tačiau iš R. T. ir D. M. parodymų matyti, kad jiems buvo žinoma apie vienas kito dalyvavimą siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą – kontrabandos būtu į Lietuvos Respubliką iš Ispanijos Karalystės atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių. Kaip minėta, R. T. kartu su G. D., kuris vykdė D. M. nurodymus, o pastarasis – byloje nenustatytų asmenų nurodymus, eilinio reiso metu, tarpininkaujant D. M., Ispanijoje iš nenustatytų asmenų, atvykusių automobiliu „VW Polo“, priėmė krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), jas laikė vilkiko kabinoje ir gabeno iki (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, kurioje jų laukė D. M. kartu su R. B.. Todėl tai, kad R. T. nepažinojo visų organizuotos grupės narių, nuteistų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šioje byloje, taip pat šioje byloje nenustatytų asmenų, nėra sąlyga nepripažinti jį veikus organizuota grupe.??? Tam neprieštarauja ir nuteistojo D. M. bei R. T. gynėjo skundo teiginiai, kad šioje byloje nenustatytas nusikalstamų veikų organizatorius, D. M. buvo tik tarpininkas, o R. T. su G. D. – tik vykdytojai, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais. Remdamasis aptartų faktinių duomenų visetu pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad nuteistieji R. T. ir D. M. suvokė, kad jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme dalyvauja grupė asmenų, kurių tarpusavio nusikalstami veiksmai suderinti ir, kiekvienam vykdant nustatytą užduotį, nukreipti į vieno nusikalstamo tikslo – disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, realizavimą. Tai suprasdami ir atlikdami pirmosios instancijos teismo nustatytus nusikalstamus veiksmus R. T. ir D. M. dalyvavo organizuotos grupės daromuose nusikaltimuose, numatytuose BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

107. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nuteistųjų R. T. ir D. M. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jie veiką padarė organizuota grupe, bei pagrįstai į ją atsižvelgė skiriant jiems bausmes. Apygardos teismas, pripažinęs, kad nuteistųjų veika padaryta organizuota grupe, nuosprendžio rezoliucinėje dalyse taip pat teisingai R. T. ir D. M. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmių paskyrimo R. T., D. M. ir G. D.

108. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

109. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadiją; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

110. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę.

111. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. T., D. M. ir G. D. bausmes, aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų nepadarė ir, vadovaudamasis BK 63 straipsniu, teisingai subendrinęs jiems už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, paskyrė galutines subendrintas bausmes.

112. Už BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.

Dėl R. T. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

113. Pirmosios instancijos teismas R. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės atėmimą 5 metams, o pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 3 metams.

114. Apygardos teismas, nustatydamas R. T. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė, kad jis padarė du baigtus savanaudiško pobūdžio tyčinius: vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis ir keliančius dideles neigiamas pasekmės visuomenėje. Byloje R. T. baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, padėjo išaiškinti šią veiką bei atskleidė bendrininko G. D. vaidmenį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuotą veiką padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad R. T. nusikalto dėl prastos finansinės padėties bei siekio išlaikyti šeimą. Jis anksčiau neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus.

115. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo R. T. asmenybę jos pavojingumo aspektu, bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, sprendė, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neužtikrins bausmės paskirties, tokia bausmė prieštarautų teisingumo principui, todėl taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą nustatė švelnesnį, negu sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dydį. Tuo tarpu, už 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatė bausmės dydį, lygų sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad R. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo 5 metams, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimo 3 metams, bausmės atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumą, jo asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo dydį nėra per griežtos. Todėl nuteistajam dar labiau sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia skunde gynėjo akcentuojamos aplinkybės, kad R. T. vaidmuo jam inkriminuotose veikose buvo mažiausiai aktyvus, jo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė žalingų padarinių, pavojus visuomenės sveikatai buvo nutrauktos, narkotinės medžiagos sulaikytos, turtinės naudos negauta, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, dirba vairuotoju, turi šeimą, išlaikytinių, psichiatrijos ir priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašytas, po nusikaltimo praėjo dveji metai, nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina R. T. asmenybę, tačiau nesuteikia pagrindo dar labiau sušvelninti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismo R. T. paskirtą bausmę, kurios dydį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apygardos teismas nustatė per pusę mažesnį, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas, kuris sudaro 10 metų laisvės atėmimo.

116. Nepritartina ir gynėjo tvirtinimams, kad nagrinėjamu atveju R. T. nepagrįstai yra inkriminuotas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas, todėl ši aplinkybė šalintina iš nuosprendžio ir sumažinus nuteistajam inkriminuotų veikų apimtį, švelnintina jam paskirta bausmė. Tokie gynėjo argumentai nepagrįsti. Visų pirma, kaip minėta anksčiau, skunde gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. T. inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos ir šie klausimai teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių. Antra, nors R. T. pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes tiesiogiai ir nedalyvavo Ispanijos Karalystėje įgyjant labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. jis su šioje byloje nenustatytais asmenimis, kurie vėliau G. D. Ispanijoje perdavė krepšį su narkotinėmis medžiagomis, nederino aplinkybių dėl šių medžiagų gavimo, tačiau, kaip žinia, bendrininkavimo atveju nebūtina, kad grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje visus numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Nuteistasis, dirbdamas vilkiko vairuotoju kartu su G. D. puikiai žinojo, kad šioje byloje nenustatyti asmenys turi atvežti baudžiamojo įstatymo uždraustas medžiagas ir jas jiems perduoti. Jis, sėdėdamas už vilkiko vairo, matė, kaip nenustatyti asmenys privažiavo prie vilkiko su automobiliu „VW Polo“ ir G. D. perdavė didelį „turginį“ krepšį su kanapėmis, kurias jie kartu ir gabeno vilkiko kabinoje. Taigi, R. T. priimdamas G. D. pasiūlymą narkotines medžiagas kontrabandos būdu gabenti iš Ispanijos per Europos Sąjungos valstybes į Lietuvą, kartu išreiškė ir susitarimą dėl šių draudžiamų medžiagų įgijimo. Todėl nėra pagrindo iš nuosprendžio šalinti narkotinių medžiagų įgijimą, kaip neva R. T. bausmei individualizuoti reikšmingą aplinkybę. Tam neprieštarauja ir gynėjo argumentai, kad R. T. nežinojo narkotinių medžiagų kiekio, rūšies ir kainos, nes pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-51-677/2016). Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai medžiagos, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-604/2014). Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-107/2013). R. T. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis žinojo, jog vilkiku bus gabenamos narkotinės medžiagos. Jis matė, kad pastarosios G. D. buvo perduotos dideliame maiše, todėl neabejotinai bendrais bruožai suvokė, jog jo su G. D. žinioje esantis narkotinių medžiagų kiekis yra labai didelis.

117. Nepagrįstais pripažintini ir gynėjo argumentai, kad konkrečiu atveju, įvertinus teigiamą R. T. asmenybę ir siekiant išsaugoti jo turimus tvirtus socialinius ryšius, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

118. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. R. T. padaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). R. T. nusikalstamų veiksmų padarymo metu (2019 m. kovą) galiojo BK 75 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija Nr. XIII-653, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.), kuri nenumatė galimybės asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija taip pat nenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems labai sunkius nusikaltimus. Todėl R. T. taikyti BK 75 straipsnį nėra įstatymo pagrindo.

Dėl D. M. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

119. Pirmosios instancijos teismas D. M. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą 12 metų, o pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 6 metams.

120. Apygardos teismas, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, nustatydamas D. M. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė, kad šios tyčinės savanaudiško pobūdžio veikos buvo baigtos. Dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų padarymo D. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šias veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. M. praeityje yra ne kartą teistas (5 kartus Lietuvoje, 2 kartus – užsienyje (teistumai išnykę)), baustas administracine tvarka. Nors teistumai išnykę, o administracine tvarka nuteistasis daugiausiai baustas už KET pažeidimus, tačiau visa tai neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir neabejotinai patvirtina, kad jis linkęs veikti priešingai teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad D. M. jam inkriminuotose veikose buvo aktyviausias vykdytojas: vykdė byloje nenustatytų asmenų nurodymus, davė nurodymus bendrininkui G. D., aprūpino G. D. nusikalstamoms veikoms daryti reikalingomis priemonėmis, skirtomis konspiraciniams nusikalstamiems ryšiams su bendrininkais palaikyti ir pan. Jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių kiekis žymiai viršija minimalią labai didelio kiekio normą (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių labai didelis kiekis pripažįstamas nuo 2 500 g (disponavo beveik 14 000 g)).

121. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų padarymą paskyrė bausmes, artimas sankcijose numatytam vidurkiui (BK 260 straipsnio 3 dalies vidurkis sudaro 12,5 metų, o BK 199 straipsnio 4 dalies – 6,5 metų).

122. Skunde D. M. teigia, kad jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 12 metų dydžio laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad jis tokiam ilgam laikui būtų izoliuotas nuo visuomenės, labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų jis disponavo pirmą kartą, turi išlaikytinių, padeda senyvo amžiaus motinai, kuriai reikalinga pagalba, todėl mano, kad jam bausmė turi būti paskirta švelnesnė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

123. Visų pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kaip minėta pirmiau, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bei neteisingą bausmę. Antra, paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Trečia, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis, net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas (kasacinės nutartys Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K-54-648/2016, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.).

124. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas, D. M. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Iš tiesų, apygardos teismas klaidingai nurodė, kad nuteistojo veikos sukėlė žalą visuomenei, nes narkotinės medžiagos nepateko į rinką, jos buvo surastos policijos pareigūnų, tačiau ši aplinkybė nėra ta aplinkybė, kuri leidžia vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Šioje byloje taip pat nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. D. M. paskirta bausmė atitinka jo atliktų veiksmų pavojingumą, asmenybę, bausmei keliamą paskirtį, yra teisinga ir nevaržo nuteistojo teisių labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti. Tam neprieštarauja faktiniai bylos duomenys, kad D. M., kaip bendrininkui, yra paskirta griežčiausia bausmė, nes teismas, skirdamas bausmę, vertina konkrečiai su tam tikru asmeniu susijusias konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmei individualizuoti.

125. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šių baudžiamojo įstatymo numatytų sąlygų konkrečiu atveju nėra. D. M. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie disponuojamas narkotines medžiagas. Nuteistasis iš dalies kaltę pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų visumos ir nuoširdžiai nesigailėjo. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Aptariamoje byloje nėra nė vienos ir iš paminėtų sąlygų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, D. M. netaikydamas BK 62 straipsnio nuostatų, šio baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

126. Skunde D. M. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeiminiais ryšiais, nėra išskirtinės ir nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui, nei vadovaujantis BK 62 straipsniu, nei – BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas į jas atsižvelgė D. M. paskirdamas bausmę. Todėl dar kartą, iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo. Antra vertus, pastebėtina, kad nepilnamečio vaiko turėjimas ir rūpestis senyvo amžiaus motina netrukdė D. M. daryti teisės pažeidimus.

127. Taigi, aptartų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nesuponuoja išvados, kad D. M. padaryti nusikaltimai neatitinka tokio pobūdžio nusikaltimų rūšinio pavojingumo, o jo asmenybė nekelia pavojaus visuomenei, ir būtų teisinga jam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. D. M. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka jo atliktų veiksmų pavojingumą, asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir pagal savo dydį nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurių apygardos teismas nebūtų įvertinęs ir kurios sudarytų pagrindą keisti bausmės dydį, nuteistasis skunde nenurodė, o bylos duomenys, įskaitant ir faktą, kad nuteistasis disponavo augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis, tokių aplinkybių nepagrindžia.

Dėl G. D. paskirtos bausmės

128. Skunde nuteistasis deklaratyviai teigia, kad jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skunde naujų aplinkybių, kurios būtų pirmosios instancijos teismo neįvertintos ir reikšmingos individualizuojant bausmę, G. D. nenurodo, o tas, kurias nurodo, kaip susijusias su jo padarytos veikos ir asmenybės pavojingumu, teismas, individualizuodamas jam skirtiną bausmę, tinkamai įvertino.

129. Pirmosios instancijos teismo už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą G. D. paskirta bausmė yra teisinga, aiškiai ne per griežta ir atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus.

130. Iš apskųstojo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį nustatydamas G. D. skirtinų bausmių dydžius, atsižvelgė, kad šios tyčinės savanaudiško pobūdžio veikos buvo baigtos. Dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų padarymo D. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (jis pripažino tik dalį jam inkriminuotų veikų aplinkybių; neigė D. M. aktyvų vaidmenį ir R. B. dalyvavimą nusikaltimuose; kritiškai nevertino savo elgesio). Dėl šių veikų jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis inkriminuotas veikas padarė veikdamas organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad G. D. praeityje yra teistas (1 kartą Lietuvoje ir 1 kartą – užsienyje (teistumai išnykę)), baustas administracine tvarka ir nors teistumai išnykę, o administracine tvarka nuteistasis daugiausiai baustas už KET pažeidimus, tačiau tokios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir rodo, kad jis linkęs veikti priešingai teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad G. D. padarytos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu ir jų kontrabanda yra pavojingos visuomenei. G. D., darydamas šias veikas, buvo aktyvus vykdytojas: vykdė bendrininko D. M. nurodymus ir pats davė nurodymus kitam bendrininkui – R. T.. Jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių kiekis žymiai viršija minimalią labai didelio kiekio normą (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių labai didelis kiekis pripažįstamas nuo 2 500 g (disponavo beveik 14 000 g)).

131. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. D. bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų padarymą paskyrė bausmes, mažesnes už sankcijose numatytą vidurkį: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskyrė laisvės atėmimą 11 metų (BK 260 straipsnio 3 dalies vidurkis sudaro 12,5 metų), o pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 5 metams (BK 199 straipsnio 4 dalies vidurkis sudaro 6,5 metų).

132. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. D. paskirta bausmė neatitinka jo padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnio, asmenybės ir yra aiškiai per griežta. Todėl G. D. prašymas sušvelninti jam apskųstuoju teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo G. D.

133. Skunde G. D. nepagrįstai tvirtina, kad teismas, be paskirtos 11 laisvės atėmimo bausmės nuspręsdamas iš jo kartu su bendrininkais išieškoti ir konfiskuotino turto – vilkiko bei automobilio „Ford Galaxy“ vertę atitinkančią pinigų sumą, jį nubaudė du kartus.

134. BK 42 straipsnio 6 dalyje ir 67 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme.

135. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

136. Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti ir jeigu nustatoma, kad tokio turto, pavyzdžiui, transporto priemonės, panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas, tokiu atveju nusikaltimo padarymo priemonė pripažįstama konfiskuotinu turtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, Nr. 2K-463/2011).

137. BK bendrojoje dalyje imperatyviai, nenurodant jokių išimčių, taip pat nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

138. Šioje baudžiamojoje byloje iš nuteistųjų buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę, nes konfiskuotinu turtu pripažintinas turtas nusikaltimų padarymo metu priklausė tretiesiems asmenims.

139. Bylos duomenimis, nuteistieji D. M., R. B., G. D. ir R. T. bendrą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo ir šių medžiagų kontrabandos iš Ispanijos Karalystės nusikaltimus padarė panaudodami Latvijos įmonei „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ lizingo pagrindais priklausantį krovininį automobilį „Scania S 450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sujungtas su puspriekabe „Schmitz SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo perkrauta dalis narkotinių medžiagų. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y. gabentų narkotinių medžiagų – kiekį ir būdą, teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių, kad be vilkiko, nuteistieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nebūtų padarę, o į automobilį „Ford Galaxy“ perkrovus dalį gabentų baudžiamojo įstatymo uždraustų medžiagų, tokiu būdu buvo pasiruošta šias medžiagas toliau gabenti, todėl pirmosios instancijos teismas vilkiką ir lengvąjį automobilį pagrįstai pripažino nusikaltimų priemonėmis – konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, o nustatęs, kad Latvijos įmonė „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir automobilio „Ford Galaxy“ savininkė R. K. nežinojo apie nuteistųjų neteisėtus veiksmus, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, lygiomis dalimis iš nuteistųjų, taip pat ir G. D., nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę, dėl kurios dydžio ginčo šioje byloje nėra, atitinkančią sumą, iš viso 69 155,50 Eur (66 975,50 Eur sudaro vilkiko vertė; 2 180 Eur – lengvojo automobilio vertė), t. y. po 17 288,87 Eur iš kiekvieno nuteistojo. Toks teismo sprendimas neprieštarauja aptartam galiojančiam teisiniam reguliavimui ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Dėl proceso išlaidų

140. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

141. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

142. Lietuvos apeliacinis teismas nuteistiesiems R. B., G. D. ir D. M., paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktus gynėjus.

143. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 14 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 432 Eur išlaidų, už nuteistajam G. D. – 246,06 Eur išlaidų, o už nuteistajam D. M. – 540 Eur išlaidų.

144. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistiesiems suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistųjų turtinei padėčiai. Nuteistieji yra darbingo amžiaus ir gali dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

145. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus apskųstojo teismo nuosprendžio nėra jokio pagrindo panaikinti ar pakeisti, todėl skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų G. D., R. B., D. M. ir nuteistojo R. T. gynėjo advokato Algio Kojalos apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 432 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš G. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) 246,06 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 6 cnt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš D. M., a.k. 38102131132540, 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Evaldas GražysVirginija LiudvinavičienėRegina Pocienė