Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. gynėjos (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytas A. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 25 d. 23.24 val. iki 2021 m. kovo 26 d. 2.39 val., t. y. viena para, šį laiką prilyginant 2 MGL (100 Eur), ir galutinė bausmė paskirta –78 MGL (3 900 Eur) bauda.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir uždraudimas naudotis specialia teise – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. nuspręsta konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

A. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteista už tai, kad 2021 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, ir policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmu pūtimu nustačius, kad jos išvėptame ore yra 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrą kartą tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė tolimesnio neblaivumo patikrinimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios A. K. gynėjos (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, A. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistosios kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas A. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad A. K. buvo paskirta per griežta baudos bausmė ir ji turėtų būti švelninama. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar A. K. buvo paskirta pagrįsta bausmė ir ar ji neturėtų būti švelninama. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsakys į klausimą, ar turi būti keičiama nuosprendžio dalis dėl konfiskuojamo turto vertės.

7. Nors nuteistoji A. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

8. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog A. K. nėra teista (t. 1, b. l. 200), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ji turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 1). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas ir šis nusikaltimas buvo greičiau atsitiktinis, o ne A. K. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Nuteistajai nėra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistosios pataisos procesas be laisvės suvaržymo bus itin efektyvus ir kad ji gali savarankiškai dėti maksimalias pastangas tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir daugiau nevairuotų transporto priemonės, būdama neblaivi. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistosios asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kuri visiškai nesusijusi su asmens laisvės apribojimu.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. K. gyvena (duomenys neskelbtini) lygyje ir yra nepajėgi susimokėti jai paskirtos baudos bausmės. Tai, visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pačią švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. minimoje normoje yra numatyta galimybė kaltininkui paskirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Nuteistajai A. K., net jai pačiai sutinkant, negali būti paskirti viešieji darbai, nes tokios bausmės paskyrimo galimybė nėra numatyta įstatyme. BK 47 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, vadovaujantis BPK 352 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 362 straipsnio 2 dalimi, gali būti taikomos nuosprendžio vykdymo metu, kai yra objektyviai nustatyta, kad asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą. Antra, nuteistoji prieštarauja pati sau, nes, jeigu jai būtų paskirta kita įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, tai ji būtų griežtesnė už baudą, kadangi, kaip jau ir minėta, baudos bausmė yra pati švelniausia. Atkreiptinas dėmesys, jog vien sunki nuteistojo materialinė padėtis, t. y. nuteistoji neturi darbo (t. 2, b. l. 3), registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 2) ir gauna (duomenys neskelbtini) išmoką (t. 2, b. l. 119-126), savaime nesudaro pagrindo keisti jai paskirtos bausmės. Sunki asmens finansinė padėtis nepanaikina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, taip pat nerodo mažesnio asmenybės pavojingumo ar teigiamo jo elgesio charakterizavimo / pasikeitimo po nusikalstamos veikos padarymo.

10. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ne tik paskyrė pačią švelniausią bausmės rūšį, bet ir jos dydį nustatė ne tik mažesnį negu vidurkis (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą – už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 MGL iki 2 000 MGL, todėl vidurkis yra 1 025 MGL), bet ir labai artimą minimaliam, t. y. viršijantį minimalų dydį tik 30 MGL ir mažesnį už vidurkį 945 MGL. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudos bausmę keisti į kitą bausmės rūšį nėra įstatymo normos sankcijoje numatytos galimybės, o sušvelninti baudos dydį nėra teisinio pagrindo. Nors A. K. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatidėjo baudos bausmės įvykdymo, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams A. K. nebuvo pateikusi prašymo atidėti ar išdėstyti baudos bausmės. Apie tokią galimybę yra tik užsiminta apeliaciniame skunde, tačiau, jeigu nuteistoji A. K. mano, kad dėl savo sunkios finansinės padėties negalės sumokėti jai paskirtos baudos, ji turi galimybę bausmės vykdymo metu kreiptis į teismą su prašymu išdėstyti jai paskirtą baudos bausmę.

10.1. Vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra / turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis.

10.2. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

10.3. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali atidėti baudos bausmės vykdymo ar išdėstyti šios bausmės įvykdymą, kadangi toks prašymas nebuvo išreikštas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamas nuosprendis būtų keičiamas, nors bylą išnagrinėjęs teisėjas neturėjo pagrindo priimti kitokį sprendimą negu priėmė, be to, taip pat būtų peržengiamos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos, nes, kaip jau ir minėta, analogiškas prašymas nebuvo išdėstytas ir šiame skunde. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išdėstyti baudos bausmės ar atidėti jos vykdymą, vadovaujantis vien tuo, kad, atsižvelgiant į A. K. sunkią finansinę padėtį, galima preziumuoti, jog nuteistoji tokio bausmės vykdymo palengvinimo ateityje gali norėti ar tai gali jai padėti bausmę įvykdyti savanoriškai, antstoliui neinicijuojant priverstinio baudos išieškojimo.

11. Galiausiai atkreiptinas dėmesys, jog visiškai nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės ir niekas nenukentėjo. Nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra formalus. Nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal šią normą pakanka paties vairavimo fakto, esant neblaiviam, o sukeltos pasekmės būtų kito, jau sunkesnio nusikaltimo, kuris būtų kvalifikuojamas pagal kitą BK straipsnį, požymis. Taigi ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekilo neigiamos pasekmės, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės, tuo labiau, kad akivaizdu, jog šios pasekmės nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka. Nors apeliaciniame skunde nėra išdėstytas prašymas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paskirti ir švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo sankcijoje. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi nėra nė vienos A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, ji net neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai nesigaili (4 dalis tuo labiau negali būti taikoma, nes A. K. nuteista ne už nužudymą, bendrininkaujant organizuota grupe ar esant nusikalstamam susivienijimui). A. K. paskirta bausmė, kurios dydis parinktas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, negali būti laikoma neteisinga BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytų jokių išimtinių aplinkybių, kurios išskirtinai apibūdintų nuteistąją ar jos padarytą nusikaltimą.

12. Kartu su apeliaciniu skundu teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys A. K. sveikatos būklę. Atkreiptinas dėmesys, jog visos nuteistajai diagnozuotos ligos nepaneigia jos galimybės aiškiai suvokti ir valdyti savo veiksmus nusikaltimo padarymo metu, kai ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad A. K. dėl savo sunkios sveikatos būklės ne visiškai gerai girdėjo ir suprato policijos pareigūnų reikalavimus, pažymėtina, kad ji buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviai, o ne jai taikyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir nagrinėjamu atveju neaktualus.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, A. K. paskirta bauda atitiks bausmės tikslus, nuteistosios asmenybę, jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir įgyvendins teisingumo principą.

14. Aptariant nuosprendžiu paskirtą nuteistosios A. K. automobilio „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, būtina pažymėti, jog apeliaciniame skunde yra painiojami du institutai – transporto priemonės konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, buvo nuspręsta konfiskuoti A. K. priklausančią transporto priemonę, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šios transporto priemonės vertė neturėjo būti nurodoma. Transporto priemonės vertė nuosprendyje turi būti nurodoma tais atvejais, kai transporto priemonė priklauso ne kaltininkui ir iš jo yra konfiskuojama ne pati transporto priemonė, o tik išieškoma jos vertė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Kai transporto priemonė, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso pačiam kaltininkui, jos vertė gali būti išieškoma tik išimtiniais atvejais, kai teismas, nagrinėjantis bylą, nusprendžia, jog transporto priemonės vertė neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir yra pagrindas išieškoti tik vertės dalį, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodyta automobilio „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 200 Eur, yra lygiai tokia pati, kokia nurodyta (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui pateikto pažymoje iš VšĮ „E.“ (t. 1, b. l. 81), o tai rodo, kad pačios transporto priemonės vertės A. K. neginčijo.

15. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. BK 72 straipsnyje numatytas konfiskavimo institutas A. K. automobiliui „Nissan (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pritaikytas teisėtais ir pagrįstai. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. K. gynėjos (duomenys neskelbtini) S. B. apeliacinį skundą atmesti.