Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, neteista.

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2021 m. kovo 25 d., apie 23.30 val., ties (duomenys neskelbtini), Palangoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi ir policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmu pūtimu nustačius, kad jos išvėptame ore yra 2,38 promilės etilo alkoholio koncentracija, atsisakė antrą kartą tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė tolimesnio neblaivumo patikrinimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. K. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad buvo pas draugus bute, kuriame praleido keletą valandų, jame gražiai bendravo, gėrė arbatą, jokių konfliktų tarp bute buvusių asmenų nekilo. Pabuvusi svečiuose ji išvažiavo namo. Važiuodama ją stabdančių pareigūnų nematė, tik išgirdo garsą ir nusuko į kiemą. Maždaug po kelių minučių priėjo pareigūnas ir nusivedė į tarnybinį automobilį, kuriame buvo tikrinamas jos blaivumas. Ji į alkoholio matuoklį pūtė bent 10 kartų, tačiau galutinio rezultato taip ir nesužinojo. Mano, kad būnant bute, į jos arbatą kažko įpilti galėjo A. G., nes kaltinamajai staiga pasidarė bloga. Be to, minėta A. G. galėjo vietoje jos ir įpūsti į alkotesterį. Faktą, kad minėtame bute vartojo alkoholį neigia, nes nesupranta, jog tai darė. Kaltinamoji pripažįsta, kad jai buvo pasakytą apie antrąjį pūtimą į alkotesterį, tačiau ji to atsisakė. Be to, neneigia, kad jai buvo siūloma blaivumą tikrintis ligoninėje, tačiau ji to taip pat atsisakė, nes nenorėjo mokėti už tyrimą. Pažymi, jog sutikimą su neblaivumo aktu pasirašė, nes nieko nematė ir norėjo greičiau ištrūkti, o pirmą kartą apklausiama prisipažino, nes buvo įkalbėta taip padaryti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Nissan Note Visia 1.5 dCi“, dyzelinas, variklio darbinis tūris 1461 cm³, gamybos periodas 2006 – 2009 m., kaina su PVM yra 2 200 Eur.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 3 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. To paties nutarimo 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Pažymėtina, kad kaltinamajai A. K. atsisakius per nurodytą laiko tarpą antrąkart nusistatyti neblaivumą, ji neįvykdė Vyriausybės nutarime apibrėžtos blaivumo patikros tvarkos, todėl darytina išvada, kad A. K. tokiu būdu vengė atlikti antrą neblaivumo patikrinimą. Tokią poziciją palaiko ir aukštesnių instancijų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-500-988/2021, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-300/2020).

Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja atsisakė atlikti kitus blaivumo patikrinimus (eiti koja už kojos į priekį ar užsimerkus pirštu paliesti nosį). Kaltinamajai taip pat buvo siūloma blaivumą tikrintis ligoninėje, tačiau ji to atsisakė. Kaltinamosios gynėja teisiamojo posėdžio metu kėlė abejones dėl neblaivumo akto pasirašymo. Byloje pateiktas neblaivumo pasirašymo aktas, kuriame nurodyta A. K. vardas ir pavardė, nustatytas neblaivumas, data (2021 m. kovo 25 d.). Nustatytas neblaivumas sutampa su tuo, kurį nustatęs pareigūnas garsiai pasakė A. K. Šis neblaivumo pasirašymo aktas buvo pasirašytas jau nuvykus į policijos komisariatą. Tai patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas „2021_0326_013454_001“, iš kurio matyti, kad A. K. būdama sulaikymo kameroje, 01.37 val., savo rankomis pasirašo minėtą dokumentą, kuris visiškai sutampa su byloje esančiu (b. l. 6, 2 t.). Taigi abejonių, kad pati pareiškėja pasirašė minėtą dokumentą teismui nekyla.

Tiek kaltinamoji, tiek jos gynėja teigia, jog A. G. prieš kaltinamąją yra nusiteikusi priešiškai. Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad tarp jos ir A. G. jokių konfliktų nebuvo. Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio nurodė, jog su A. K. nebuvo draugės, tačiau retkarčiais išeidavo kartu. Apie jokius kilusius konfliktus tarp jos ir A. K. neužsiminė, be to, nurodė, kad kaip tik ragino A. K. išgėrusią nevairuoti ir atsisakė važiuoti su neblaivia vairuotoja. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos patikimumu, nes byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl galimo A. G. suinteresuotumo. Taip pat kaltinamoji ir jos gynėja mano, kad alkotesterio rodmenys buvo užfiksuoti ne kaltinamosios, o A. G. Kelia versiją, jog liudytoja A. G. atvyko kartu su pareigūnais tarnybiniu automobiliu. Šiuos teiginius paneigia pareigūnų Manto Elzbergo ir Tautvydo Puplesio duoti parodymai, kuriais jie kategoriškai neigia, jog liudytoja A. G. atvyko su jais tarnybiniu automobiliu ir 2,38 promilių neblaivumas buvo užfiksuotas A. G. Pareigūnų parodymais nustatyta, kad A. G. sustabdė juos gatvėje ir apibūdino galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, pastebėję jį, pareigūnai nedelsiant pradėjo sekti ir vėliau stabdyti automobilį, o pranešėja A. G. liko stovėti lauke ir su tarnybiniu automobiliu nevažiavo. Liudytoja A. G. taip pat neigia pūtusi į alkotesterį ir važiavusi tarnybiniu policijos automobiliu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (vaizdo įrašai) patvirtina visą įvykių chronologiją. Vaizdo įrašuose nematyti kaip A. G. sustabdo policijos pareigūnus, nes vaizdo įrašai prasideda nuo policijos pareigūnų reakcijos pastebėjus automobilį ir skirtinguose failuose vaizdas tęsiasi nepertraukiamai. Vaizdo įraše „2021_0325_230917_002“, matyti, kad įvykis pradedamas filmuoti 23 val. 09 min. 16 s. (pareigūnai pradeda sekti apibūdintą automobilį ir jį stabdyti). Vaizdo įraše „2021_0325_231458_006“, maždaug 23 val. 19 min., pirmą kartą pasirodo pašalinis asmuo (moteris), teigianti, jog ji su A. K. šventė. Minėtas asmuo iš visų byloje nurodytų faktinių aplinkybių yra A. G. Pastebėtina ir tai, kad visuose pateiktuose vaizdo įrašuose laikotarpiu nuo 23 val. 09 min. 16 s., iki maždaug 23 val. 19 min., nesigirdi jokio pašalinio asmens balso, o pradėjus girdėti pašalinį balsą, jis girdimas intensyviai. Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog iš vyriškių buto namo ėjo pėsčiomis (b. l. 25, 2 t.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiami pareigūnai nurodė, jog automobilį sekė apie 2 kilometrus. Atsižvelgiant į tai, kad kelias einant pėsčiomis dažniausiai gali sutrumpėti nei važiuojant automobiliu, į faktus surinktus iš vaizdo įrašų, pareigūnų ir pačios liudytojos parodymų, darytina išvada, kad per 10 minučių, liudytoja A. G. pėsčiomis parėjo namo (kur ir sutiko A. K. sustabdytą pareigūnų). Visa šių faktinių aplinkybių visuma paneigia faktą, kad A. G. kartu atvažiavo policijos tarnybiniu automobiliu. Kaltinamosios ir jos gynėjos argumentus, jog į alkotesterį pūtė ne A. K., o A. G. paneigia pareigūnų parodymai, liudytojos parodymai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, vaizdinė medžiaga, kurioje akivaizdžiai matyti, jog į alkotesterį visuomet pučia tas pats asmuo, kuris ir buvo sustabdytas. Po daugybės nesėkmingų bandymų nusistatyti neblaivumą ir galiausiai tai padaryti pavykus, policijos pareigūnas garsiai informuoja vairuotoją apie nustatytą neblaivumą, minėtas rezultatas atsispindi pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, su nustatytu neblaivumu kaltinamoji sutiko pasirašydama. Taigi kaltinamosios ir jos gynėjos argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamosios A. K. padaryta nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir aptartais rašytiniais bei vaizdiniais įrodymais, konstatuoja, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo ypatumais. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. praeityje neteista, administracine tvarka bausta ir nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą, išsiskyrusi, nedirbanti, bet registruota Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo. Duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centruose byloje nėra. Teismas įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. A. K. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdama Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo motorinę transporto priemonę (automobilį) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokiais veiksmais ji kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – 3 (trims) metams. A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 29.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Byloje nustatyta, kad A. K., vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, vairavo automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 28¹1 straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajai A. K. (b. l. 80, 1 t,), todėl konfiskuotinas.

Teismo vertinimu, kaltinamajai A. K. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcingos (adekvačios) jos padarytam nusikaltimui, paskirtos atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose.

Kaltinamajai A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir uždraudimas naudotis specialia teise, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytas nuosavybės teisės automobiliui „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas paliekamas galioti iki turto konfiskavimo pradžios, o pradėjus nuosprendžio dalies dėl turto konfiskacijos vykdymą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į šį automobilį panaikinti.

Daiktiniai įrodymai – DVD-R laikmenos (2 vnt.) su vaizdo įrašais paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Kaltinamąją A. K. pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 80 MGL (4 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 – 2 dalimis, į bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2021 m. kovo 25 d. 23.24 val. iki 2021 m. kovo 26 d. 02.39 val., viena parą, šį laiką prilyginant 2 MGL (100 Eur) ir galutinę baudos bausmę paskirti 78 MGL (3 900 eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajai A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir uždraudimą naudotis specialia teise.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant A. K. priklausantį automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

A. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi taikytą nuosavybės teisės automobiliui „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendžio dalies dėl turto konfiskacijos vykdymą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į šį automobilį panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, tai yra DVD-R diskus (2 vnt.) su juose esančiais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.