Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. 22.06 val. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. 14.55 val., vertinant, kad jis sumokėjo 2 MGL (100 eurų) baudos.

A. P. įpareigotas likusią baudos dalį (3 900 Eur) sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., ir konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas). Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

6. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė nuteistojo versiją, kad alkoholį jis vartojo automobilyje po to, kai sustojo aikštelėje, esančioje Statybininkų g. Nors nuteistasis teigė, kad jis degtinę gėrė kartu su automobilyje buvusiomis liudytojomis (išgėręs butelį perdavė liudytojai), abi kartu su nuteistuoju automobilyje buvusios liudytojos J. V. ir A. Š. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad alkoholis automobilyje nebuvo vartojamas. Nors liudytojos J. V. ir A. Š. įvykio metu buvo neblaivios, todėl kai kurių to vakaro įvykio aplinkybių neprisimena, jos abi, būdamos įspėtos apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu bei duodamos parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad sustojus aikštelėje nei jos, nei nuteistasis alkoholio nevartojo. Degtinės butelį, kurį nuteistasis nupirko, kai vežė J. V. į barą, liudytoja J. V. įsidėjo į rankinę ir nusinešė į barą, bare degtinę išgėrė, o tuščią butelį išmetė. Aplinkybę, kad degtinė buvo išgerta dar bare, patvirtino ir kartu su J. V. bare buvusi A. Š. (1 t., b. l. 67–81, 76–79; 2 t., b. l. 20–23). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, netrukus po to, kai nuteistojo vairuojamas automobilis sustojo aikštelėje, ten atvyko policijos pareigūnai. BIR ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad K. J. 2019 m. rugsėjo 19 d. 21.56 val. pranešė apie galbūt neblaivų vairuotoją (1 t., b. l. 11–15), o 22.01 val. policijos pareigūnai R. N. ir L. P. pastebėjo prie Statybininkų g. 31C stovintį lengvąjį automobilį „Audi A6“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33–35). Neįtikėtina nuteistojo versija, kad per 5 min. jis būtų spėjęs išgerti 200 ml degtinės ir skardinę alaus (t. y. nuteistojo nurodomą suvartoto alkoholio kiekį). Be to, nei automobilyje, nei šalia jo, nebuvo rasta tuščių tarų. Nors automobilyje buvo rasta tuščia alaus skardinė, nuteistasis pripažino, kad įvykio dieną gėrė kitos rūšies alų, o automobilyje galėjo likti tuščia skardinė „iš anksčiau“. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būdamas neblaivus nuteistasis vairavo automobilį Šiauliuose, nuo (duomenys neskelbtini)namo iki „M.“ aikštelės.

7. Priešingai nei nurodoma skunde, nuteistasis bendraudamas su policijos pareigūnais, iš pradžių teigė išvis nevartojęs alkoholio. Tik po to, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas (1 t., b. l. 36), nuteistasis iškėlė versiją, kad atvažiavęs į aikštelę išgėrė degtinės su alumi. Praėjus 15–22 min. policijos pareigūnai pasiūlė antrąkart pasitikrinti girtumą, tačiau nuteistasis atsisakė tai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio kiekio matuokliu nuteistajam nustatytas 1,82 promilės girtumas, kad nuteistasis sąmoningai atsisakė antrąkart nusistatyti neblaivumą, jis pagristai nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes motorinės transporto priemonės vairavimas, kai vairuotojui nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, taip pat girtumo nustatymo vengimas yra alternatyvios veikos, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad pristačius nuteistąjį į policijos komisariatą, t. y. praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo pirmojo patikrinimo, nuteistajam buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas (1 t., b. l. 144), nepaneigia fakto, kad jis prieš tai atsisakė antrąkart pasitikrinti neblaivumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo turi būti atliktas pakartotinis neblaivumo tikrinimas, tai reiškia, kad vairuotojui atsisakius per nurodytą laiko tarpą antrąkart nusistatyti neblaivumą, daroma išvada, kad jis šio patikrinimo vengė.

8. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad negalima remtis liudytojų K. J. ir A. E. parodymais. Šių liudytojų parodymai apie taip, kaip jie pastebėjo, jų manymu, neadekvatų ir tik neblaiviam asmeniui būdingą elgesį prie (duomenys neskelbtini) baro, nuteistojo vairavimą, aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi (1 t., b. l. 52, 55–58; 2 t., 40–42, 48–52), juos patvirtina vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuos užfiksuota, kad eidamas iš baro link automobilio nuteistasis svirduliuoja (1 t., b. l. 29–32), bei K. J. mobiliuoju telefonu darytas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 25–27). Atsižvelgiant į tai, kad privačiai padarytas įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019, 14 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), pagrįstai pirmosios instancijos teismas analizavo ir kaltininko kaltę grindė byloje esančiais vaizdo įrašais. Vien tai, kad K. J. pateikė tris vaizdo įrašas, o ne vieną įrašą, kuriame būtų užfiksuotas momentas, kai nuteistasis įlipo į automobilį, vairavo automobilį, sustojo ir atvyko policijos pareigūnai, dėl to įrašų įrodomoji reikšmė nesumažėja. Vertinant vaizdo įrašus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (liudytojų J. V., A. Š., K. J., A. E., policijos pareigūnų R. N., L. P. parodymais), daroma išvada, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

9. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-976/2020, 19 punktas), todėl reikalavimas apklausti trečią asmenį, buvusį liudytojų K. J. ir A. E. automobilyje, laikytinas pertekliniu, tai nesuteiktų nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingos informacijos. Apeliacinio skundo argumentai, kad jis vairuodamas nepažeidė jokių kitų KET, nešalina baudžiamosios atsakomybės.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.