Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-768/2022 D. B. išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 226 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2017 metų veika), 225 straipsnio 2 dalį (2018 m. veika), 226 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, D. B. atimta teisė dirbti vadovaujantį darbą valstybiniame, viešajame ar privačiajame sektoriuje 4 metams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2024 panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byla Nr. 1A-62-1020/2025, D. B. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse, 5 dalies 1 punktu, D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 681 straipsniu 3 ir 4 dalimis (2023 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-2187 redakcija) D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas ir jam atimta teisė 4 metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje.

LAT 2026 m. sausio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 22K-52-387/2026 pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendis ir D. B., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 681 straipsnio 3 ir 4 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje atėmimo – terminas sumažintas iki 3 metų. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

Teisme 2026 m. kovo 13 d. gautas nuteistojo D. B. gynėjo advokato Gintauto Danišausko prašymas: 1) pripažinti nuteistajam D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą, atimant teisę dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje, termino pabaigą 2026 m. gegužės 11 d.; 2) teismui manant, kad D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, atimant jam teisę 3 metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje, nesibaigia 2026 m. gegužės 11 d., ir ši priemonė turi dar kurį laiką tęstis, pakeisti teismo pripažintą neatbūtos šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą į įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba į baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 paskyręs nuteistajam D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą, atimant jam teisę 4 metus dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje, pripažinęs jos 4 metų terminą būtiną šios priemonės paskirties realizavimui, tą pakartojo ir 2025 m. gegužės 8 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-1020/2025 pripažindamas, kad už padarytas šio asmens nusikalstamas veikas, šios priemonės paskirties realizavimui, būtinas yra 4 metų terminas. Iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, nuteistasis D. B. turėjęs teisę dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje, po teismo nuosprendžio tokios teisės neteko ir prasidėjo šios baudžiamojo poveikio priemonės realizavimo terminas, turėjęs pasibaigti 2027 m. gegužės 11 d. 2011 metais BPK 350 straipsniui netekus galios ir iš esmės jokiai institucijai nefiksuojant D. B., šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ir šios baudžiamojo poveikio priemonės realizavimo termino sustabdymo bei vėlesnio jos pratęsimo kitu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kasacinės instancijos teismui baudžiamojoje byloje Nr. 1A-90-478/2023 panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 90-478/2023, po beveik 1 metų D. B. šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, buvo sustabdytas šios poveikio priemonės tolesnio realizavimo terminas. Pabrėžė, kad remiantis teisingumo vykdymo principais, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi bei jų tikslais, realiai ši baudžiamojo poveikio priemonė D. B. nebuvo sustabdyta toliau įgyvendindama savo paskirtį, kadangi praktiniu aspektu, ši priemonė tęsėsi ir jos sustabdymas teismo aktu, buvo tik formalus teorinėje plotmėje. Laiko tarpe nuo kasacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties iki 2025 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio, D. B. realiai tęsė jam nustatytos šios poveikio priemonės vykdymą, pačiai priemonei realizuojant savo paskirtį, kadangi D. B. objektyviai neturėjo jokios socialinės galimybės tuo laikotarpiu, eiti jam, pirmuoju teismo nuosprendžių uždraustų vadovaujamų pareigų. Dėl to, priešingai nei draudžia BPK 6 straipsnio 3 dalies įstatymo imperatyvas - teikti kam nors privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties, besikartojant teismų sprendimų kaitai, jei D. B. nepripažinti laiko tarpo nuo 2024 m. gegužės 14 d. kasacinės instancijos teismo nutarties iki 2025 m. gegužės 8 d. apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio ir šio termino neįskaityti į D. B. nustatytos poveikio priemonės realizavimo laikotarpį, būtų pažeistas šis baudžiamojo proceso įstatymas, kadangi D. B., beveik metus laiko, laukdamas naujo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, negalėjo naudotis tomis teisėmis, kurias turi kiti kaltinamieji, laukiantys teismų nuosprendžių bei baudžiamojo poveikio priemonių, turėdami teisinę galimybę iki pat teismų nuosprendžių paskelbimo užimti pareigas, kurias teismo nuosprendžiu, vėliau, ta teisė yra atimama, kai tuo tarpu, D. B. ši teisė buvo atimta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu bei realiai tęsiasi iki šio laiko ir jos 3 metų realizavimo terminas turėtų baigtis 2026 m. gegužės 11 d. D. B. vykdant nuo 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą minėtą poveikio priemonę, kasacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, įvertinus D. B. įvykdytas veikas, jų pirminį Lietuvos apeliacinio teismo veikos kvalifikavimą bei būtinybę peržiūrėti ir naujai įvertinti D. B. veikas, gražinus bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2025 m. gegužės 8 d., t. y. beveik metus laiko formaliai buvo sustabdytas ir D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tęsimo terminas, nors realiai, D. B. šios priemonės realizavime, niekas nepasikeitė. Jis, skirtingai, nei kiti asmenys, kuriems pareikšti kaltinimai ir laukiantys teismų sprendimų, iki naujo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio negalėjo dirbti savo įprasto darbo ir, suprantama negalėjo per minėtą 2024 m. gegužės 14 d. iki 2025 m. gegužės 8 d. laikotarpį įsidarbinti į vadovaujantį darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje. Taip pat pabrėžė ir tai, kad 2023 m. gegužės 11 d. ir 2025 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose buvo nagrinėjami D. B. veikos kvalifikacijos bei atsakomybės klausimai susiję su juo bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tuo tarpu, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu D. B. paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė nesikeitė, teismai jos nekeitė ir nebuvo pagrindo jos keisti, kadangi vadovaujantis BK 73 straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai nuo paskiriamų bausmių. Dėl to, nors kasacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi naikinant Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendį ir perdavus iš naujo nagrinėti bylą dėl D. B. veikų ir atsakomybės peržiūrėjimo, virš metų laiko, formaliai sustabdžius ir D. B. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą, realiai, praktinėje plotmėje, ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo realizuojama įgyvendinant baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir tikslus, todėl tampa teisinga bei logiška tai, jog šis terminas būtų įskaitomas į šios baudžiamojo poveikio priemonės realizavimo minėtą laikotarpį ir šis laikotarpis nebūtų naujai interpretuojamas peržengiant teismų nustatytą, šiai priemonei realizuoti 3 metų terminą. Taip pat pabrėžė, kad vadovaujantis BPK 386 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant iš naujo bylą, yra kreipiamas pagrindinis procesinis dėmesys į veikos kvalifikavimą, bausmės griežtumą, nebūtinai koncentruojantis į baudžiamojo poveikio priemonių peržiūrėjimą, kurios, kaip minėta, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, nėra subendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Tai reiškia, kad griežtinant ar švelninant bausmę, ar perkvalifikuojant asmens veiką, nebūtinai turi būti peržiūrimos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra tik Lietuvos apeliaciniam teismui palikus D. B. galioti tą pačią baudžiamojo poveikio priemonę, atimant 4 metamas teisę dirbti vadovaujamą darbą valstybiniame ar viešajame sektoriuje. Lietuvos apeliaciniam teismui paskyrus D. B. šią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri tęsiasi iki šio laiko, t. y. teismų nustatytas šios baudžiamojo poveikio 3 metų terminas, per kurį D. B. buvo atimta galimybė į ateitį padaryti nusikalstamas veikas, yra beveik realizuota ir šios poveikio priemonės terminas baigiasi 2026 m. gegužės 11 d. Teismai, skirdami D. B. šią baudžiamojo poveikio priemonę 3 metų laikotarpiui, tuo pačiu pripažino, kad jos pakaks tam, kad ateityje D. B. nedarytų panašių nusikalstamų veikų. Būtent 3 metus nuteistajam nedirbant teismų uždrausto dirbti darbo ir užimti pareigų, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, jo požiūris į inkriminuotų nusikaltimų darymą turi pasikeisti ir daugiau nekartoti nusikaltimų. Dėl to, metus laiko būdamas padėtyje, kai formaliai panaikintajam minėta baudžiamojo poveikio priemonė, jos laikymasis, atitiko šios priemonės paskirtį, kadangi D. B., per tą laikotarpį, neturėjo galimybės eiti minėtų pareigų ir realiai ši priemonė tęsė savo realizuojamą paskirtį. Taip pat pabrėžė, kad D. B. teismų nustatytas konkretus 3 metų baudžiamojo poveikio priemonių realizavimo terminas, remiantis teismų praktika reiškia ta, jog nustatyta BK 681 straipsnyje baudžiamojo poveikio priemonė skiriama siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ateityje, tai yra 3 metų laikotarpyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39- 628/20260). Jau pirmame Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendyje D. B. pagal jo įvykdytas nusikalstamas veikas buvo pripažintas 4 metų būtinas terminas baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti realizuojant jos paskirtį, o 2026 m. sausio 15 d. kasacinės instancijos teismui pripažinus, jog šis terminas turi būti sutrumpintas iki 3 metų, konstatuotina, kad D. B., šios baudžiamojo poveikio įvykdymo terminas pasibaigia 2026 m. gegužės 11 d. ir tą D. B. prašo teismo pripažinti, remiantis ne tiek teisėtumo, bet ir teisingumo, protingumo, objektyvaus pagrįstumo bei logikos principais.