Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1161-392/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Aliuminio konstrukcijos“ dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Daugelį sutarties pagrindu atliktinų darbų ieškovas atliko netinkamai, būtent priimdamas techniškai nepagrįstus jų atlikimo sprendimus, šiuos darbus apeliantas laiko atliktais ieškovo rizika, vienašališkais. Sutartimis nustatytos apimties bei jų kokybės kriterijams atitinkančių darbų ieškovas neatliko, to pasėkoje buvo pažeisti nustatyti pastato naudojimo pradžios terminai. Ieškovas atlikdamas sutartimis numatytus darbus, savo naudojamais įrenginiais sugadino bei deformavo kitų rangovų darbų rezultatus, sienines pastato plokštes.Ieškovas teigė, kad atsakovas nereagavo į žodinius bei rašytinius reikalavimus laiku atsiskaityti pagal prievoles. Tokie dokumentai atsakovui niekada nebuvo pateikti, pirmas ieškovo raštas atsakovui buvo pateiktas 2010 m. vasario 3 d. tik po to kai į jį ne vieną kartą buvo kreiptasi raštu bei žodžiu dėl jo vykdomų sutarčių sąlygų pažeidimų. Pačiam ieškovui laiku neatlikus sutartimi prisiimtų darbų bei sužlugdžius pastato eksploatavimo pradžią, jis pats atsisakė priimti jam antstolio pagalba įteikiamus trečiojo asmens pateiktus pretenzinius dokumentus.Ieškovas apie nesavalaikį vykdomų pastato statybos-montavimo darbų atlikimą bei neatitikimą projektinei pastato dokumentacijai žinojo nuo pat šių darbų pradžios, iš statybos žurnaluose užfiksuotų duomenų, bendravo tuo klausimu su bendrovės atsakingais darbuotojais bei jos vadovu, bet jokių sprendinių dėl netinkamai atliktų savo darbų neatliko.2009 m. gruodžio 24 d. atsakovas gavo pretenziją iš pastato savininko - trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pretenzijoje buvo nurodomos dėl pastate netinkamai atliktų statybos darbų patiriamos išlaidos bei nuostoliai, nurodant bendrą jų mėnesinę 350 000 Lt sumą. Kadangi ieškovas į atsakovo prašymus tinkamai atlikti sutartimi nustatytus darbus bei perduoti jų rezultatą nereagavo, trūkumų nepašalino, darbų nepridavė, pastato savininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. sausio 31 d. atsakovas yra sumokėjęs dalinę ieškovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ daliai tenkančių nuostolių atlyginimo sumą (189 000 Lt), pastato savininko patirtų nuostolių atlyginimui. Į šią sumą atsakovas dar nėra įskaičiavęs savo dėl neteisėtų UAB „Aliuminio konstrukcijos“ veiksmų patirtų nuostolių, nes jų tiksli suma šiai dienai nėra žinoma nes pirmas pastato nuomininkas patalpų eksploataciją galėjo pradėti tik 2010 m. vasario 10 d., t. y. tik praėjus 49 (keturiasdešimt devynioms) dienoms po numatytos pastato eksploatacijos pradžios turėjusios įvykti 2009 m. gruodžio 24 d.Teismas nepasisakė apie atsakovo priešieškinyje bei kitais byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, kad ieškovo ieškinys grindžiamas tik jo paties vienašališkai sudarytais dokumentai, 2010 m. vasario 8 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu kuriame yra techninę priežiūrą atlikusios A. Č. prierašas apie netinkamą darbų atlikimą. Tai patvirtina ir kiti vienašališkai ieškovo paties sau surašyti dokumentai kurių pagrindu sprendimą priėmęs teismas išimtinai ir vadovavosi. Pastato pridavimas tik patvirtina tą faktą kad pastatas yra pastatytas, šis priėmimas niekuo nesaistomas su tinkamu darbų atlikimu ir šių darbų kokybe. Teismas nepasisakė bei nevertino reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių, o būtent rangovo (ieškovo) įsipareigojimus. Sutarčių 2.1 punktuose yra nustatyta, kad rangovas įsipareigoja visus darbus atlikti laiku ir kokybiškai per 6 (šešias) savaites po raštiško darbų fronto pridavimo bei gamybinių brėžinių suderinimo. Šiuo atveju darbai pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. 09/049 turėjo būti baigti 2009 m. spalio 27 d., ši sutarties sąlyga įvykdyta nebuvo. Pats ieškovas visiškai nepagrįstai vadovaujasi tik sutarties 7.5 punktu, numatančiu sąlygą sustabdyti darbų eigą jei užsakovas (atsakovas) vėluos atsiskaityti. Tokie motyvai nepagrįsti dėl to, kad darbų sustabdymas galimas tik esant rašytiniam perspėjimui ir kadangi apie darbų nutraukimą nieko sutartyje nerašoma, tuo atveju atsakovas turėtų teisę nutraukti sutartį pats, atsiskaityti už atliktus darbus pagal priimtą jų apimtį bei sudaryti dėl likusių, ieškovo neatliktų darbų atlikimo sutartį su visai kitais išuos darbus atliksiančiais subjektais. Tokia pati klaida priimant sprendimą padaryta ir atliekant 2009 m. lapkričio 18 d. sutarties Nr. R09/073 analizę. Sutarties aiškinimas galimas tik kaip tikrųjų ją sudariusių šalių valios aiškinimas, o ne vienos iš jos šalių kokio nors jai palankaus sutarties punkto aiškinimas atskirai. Teismas, gavęs priešieškinį, neįpareigojo ieškovo pateikti tinkamo įstatymais numatyto atsiliepimo, nesiėmė priemonių atlikti veiksmus numatytus CPK 228 straipsnyje siekiant tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Tai matyti iš pačios bylos medžiagos. Teismo sprendimas įstatymais nustatytais terminais tuo atveju kai jo paskelbime nedalyvauja suinteresuota šalis atsakovui nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.Sprendimas naikintinas, kadangi teismas visiškai nemotyvavo rezoliucinės dalies, nenurodė materialinės ir procesinės teisės normų, kuriomis vadovavosi spręsdamas bylą todėl neaiškiais motyvais, dėl kurių ieškinys atmetamas. Dėl šios priežasties pateikdami šį apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo negalima įvykdyti apeliantams privalomos nuostatos išdėstyti teisinius argumentus. Teismas sprendimą priėmė tinkamai neįvertinęs to, kad ieškovas nebuvo įpareigotas įrodyti ir net teismui leidus visiškai neįrodinėjo atsakovo priešieškinyje nurodomos savo skolos - neatlikus pilnos apimties darbų bei neatliginus dėl to atsakovo patirtų nuostolių atsakovui.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų ir skaičiavimų dėl atsiradusių nuostolių bei jų paskirstymo tarp atsakingų už nuostolius asmenų. Savo reikalavimus atsakovas grindžia 2010 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu. Pažymėtina, kad nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal sutartį“, o ne nuostolių atlyginimas. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Dėdeliškių km., Trakų raj. savivaldybėje bei kiti nekilnojamojo turto objektai, todėl šalis gali sieti kiti sutartiniai santykiai bei įsipareigojimai. Atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas neįrodo patirtų nuostolių ir jų dydžio. Atsakovas nurodo, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus nuo pat pradžių. Atsižvelgiant į tai neaišku, kodėl atsakovas su ieškovu sudarė 2009 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. R09/073, juo labiau 2010 m. sausio 13 d. sutartį Nr.R10/004, kuri sudaryta jau po UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pretenzijos atsakovui. Kartu su ieškiniu pateikti raštai atsakovui dėl priklausančių eilinių atsiskaitymų. Atsiskaitymo uždelsimo laikotarpiu pratęsiamas darbų atlikimo terminas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, atsakovas motyvuodamas terminų pažeidimu negalėtų reikšti pretenzijų ir reikalauti atlyginti nuostolius, kadangi pats praleido terminus. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nuostatas, pripažįstant statinį tinkamu naudoti, valstybinė komisija atlieka patikrinimą ir patvirtina, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai ir statinys atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius reikalavimus. Pagal reglamento 21 punkto nuostatas, statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Ieškovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir neatlikus darbų ar juos atlikus nukrypstant nuo projekto, pastatas negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Savo teiginiams dėl netinkamos darbų kokybės pagrįsti atsakovas pateikė statybos darbų žurnalo ištraukas su techninės priežiūros vadovo A. Č. pastabomis bei 2009 m. lapkričio 3 d. defektiniu aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktame žurnale yra taisymų - išbraukti žodžiai „Jovarėlis“ ir „L. Giros 15“, o vietoje jų įrašyti „Šeškinės 22“, žurnalą statytojas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perdavė, o rangovas UAB „Serneta“ priėmė 2009 m. lapkričio 2 d., tai yra vėliau, nei techninės priežiūros vadovo A. Č. žurnale suformuluotos pastabos, žurnalas nepasirašytas Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, statybos darbų žurnalo ištraukų turinys kelia abejonių ir negali būti vertinamas kaip objektyvus ir neginčijamas įrodymas. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas defektinis aktas datuotas 2009 m. lapkričio 3 d., darytina išvada, kad teikiamos pastabos dėl darbų atliktų pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr.R09/049. Kartu su ieškiniu yra pateiktas be pastabų pasirašytas atliktų darbų aktas pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. R09/049 326 689,11 Lt sumai. Kartu pažymėtina, kad praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos trys rangos sutartys (2009 m. rugsėjo 15 d. sutartis Nr. R09/049, 2009 m. lapkričio 18 d. sutartis Nr. R09/073 ir 2010 m. sausio 13 d. sutartis Nr. R10/004), kuriomis ieškovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis atlikti aliuminio – stiklo konstrukcijų gamybą ir montavimą prekybos paskirties pastate su priestatu, esančiame Šeškinės g. 22, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo laiku apmokėti atliktus darbus. Atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, PVM sąskaitos – faktūros bei atliktų darbų galutinis perdavimo – priėmimo aktas, kiti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atliko aliuminio – stiklo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus, tačiau atsakovas juos pilnai neatsiskaitė ir yra skolingas ieškovui 163 127,63 Lt. kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodomo skolos dydžio atsakovas neginčija, tačiau teigia, jog prievolė atsiskaityti nesuėjo, nes ieškovas darbų nebaigė ir atliko juos nekokybiškai. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovo veiksmai lėmė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negalėjo laiku pradėti eksploatuoti prekybos paskirties pastatą, todėl atsakovas privalėjo atlyginti šiai bendrovei atsiradusius 189 000 Lt dydžio nuostolius.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad daugelį sutarties pagrindu atliktinų darbų ieškovas atliko netinkamai, savo naudojamais įrenginiais sugadino bei deformavo kitų rangovų darbų rezultatus, sienines pastato plokštes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių savo teiginių atsakovas nepagrindė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pastatai, esantys Šeškinės g. 22, Vilniuje, pripažinti tinkamais naudoti 2009 m. gruodžio 23 d. (1 t., 46-49 b. l.). Taigi konstatuotina, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. sutartyse nurodytus darbus ieškovas atliko ne vėliau nei iki 2009 m. gruodžio 23 d., kadangi tą dieną pastatai pripažinti tinkamais naudoti. Kitu atveju dėl ieškovo atliktinų darbų (stiklo vitrinų montavimas, išorinės stiklo ir aliuminio konstrukcijų įrengimas) specifikos pastatas negalėtų būti eksploatuojamas, t. y. negalėtų būti pripažintas tinkamu naudoti. Tokią išvadą patvirtina ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas ieškovo argumentas, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, nuostatas, pripažįstant statinį tinkamu naudoti, valstybinė komisija atlieka patikrinimą ir patvirtina, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą ir yra tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai ir statinys atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius reikalavimus; pagal šio reglamento 21 punkto nuostatas, statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti, jeigu nors vienas komisijos narys, nustatęs nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus, nesutinka pasirašyti komisijos akto. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2009 m. gruodžio 23 d. pastatai pripažinti tinkamais naudoti.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog ieškovo atlikti darbai nebuvo tinkamai priduoti, kaip to reikalauja sutartis. Pagal minėto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 3 priedą „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijoms teikiamų dokumentų bendras sąrašas“ 17 punktas numato, kad kai darbai atlikti rangos būdu, komisijai pateikiamas statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas buvo pasirašęs darbų perdavimo-priėmimo aktą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jau be paminėto reglamento nuostatų, aplinkybę, kad darbai buvo priduoti patvirtina ir kiti bylos duomenys - ieškovo atlikti darbai pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. sutartį 269 991 Lt be PVM vertei atsakovo priimti besąlygiškai 2009 m. lapkričio mėn. (1 t., 8 b. l.), be to, šalys 2010 m. vasario 8 d. pasirašė galutinį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą 378 798,02 Lt sumai (1 t., 25 b. l.).

Pasisakydama dėl atsakovo teisės užlaikyti mokėjimus už ieškovo atliktus darbus, o taip pat dėl ieškovo praleistų darbų atlikimo terminų, teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. sutarties ir 2009 m. lapkričio 18 d. sutarties 5 punkto sąlygos numatė atsiskaitymą už darbus etapais. 2009 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., 142 b. l.) patvirtina, kad vykdant 2009 m. rugsėjo 15 d. sutartį 2009 m. spalio 28 d. jau buvo sumontuoti aliuminio rėmai ir pradėtas stiklinimas, o tai reiškia, kad minėtai datai atsakovas turėjo būti sumokėjęs ne mažiau kaip 60 proc. visos sutartyje numatytos kainos (sutarties 5.1-5.4 punktai), tačiau buvo sumokėjęs tik 77 420 Lt (1 t., 36-37, 279 b. l.). Pagal sutarčių 7.5 punkto sąlygą, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, užsakovui pažeidus sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, rangovas turi teisę sustabdyti darbų vykdymą iki pilno atsiskaitymo; atsiskaitymo uždelsimo laikotarpiu pratęsiamas darbų atlikimo terminas. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas praleido darbų atlikimo terminus, kadangi ieškovo praleisti terminai buvo sąlygoti atsakovo nemokėjimo už atliktus darbus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neįvertinus ieškovo sutartinių įsipareigojimų, teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka - 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. lapkričio 18 d. sutarčių turinys numato, kad ieškovas savo jėgomis, medžiagomis, priemonėmis įsipareigoja atlikti aliuminio - stiklo konstrukcijų gamybą ir montavimą (sutarčių 1.1 p.). Tokie darbai ir buvo atlikti, ką patvirtina darbų perdavimo-priėmimo aktai bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai.

Pasisakydama dėl nuostolių atlyginimo bei ieškovo pareigos įrodyti atsakovo patirtus nuostolius, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip minėta, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tai reiškia, kad atsakovas, o ne ieškovas turėjo įrodyti, jog jis dėl ieškovo veiksmų patyrė nuostolius. Tačiau, kaip vėlgi pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, be kitų ieškovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų atsakovas neįrodė, ar jis iš viso yra patyręs nuostolių (CPK 185 str.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2009 m. gruodžio 24 d. Atsakovas iš trečiojo asmens gavo pretenziją, joje reikalaujama pašalinti statybos montavimo darbų trūkumus, kad būtų sudarytos galimybės tinkamai eksploatuoti turimą pastatą pagal jo tiesioginę paskirti, prekybos centro veiklai vykdyti. Pretenzijoje buvo nurodomos dėl pastate netinkamai atliktų statybos darbų patiriamos išlaidos bei nuostoliai, nurodant bendrą jų mėnesinę 350 000 litų sumą. Kadangi ieškovas į atsakovo prašymus tinkamai atlikti sutartimi nustatytus darbus bei perduoti jų rezultatą nereagavo, trūkumų nepašalino, darbų nepridavė, trečiajam asmeniui atsakovas už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 24 d. iki 2010 m. sausio 31 d. sumokėjo dalinę ieškovo daliai tenkančių nuostolių atlyginimo sumą - 189 000 Lt. Atsakovas pažymi, kad mokėjimas tenkinant 2009 m. gruodžio 24 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pretenziją buvo atliktas 2010 m. sausio 18 d. bankiniu pavedimu. Taip pat pažymi, kad šio mokėjimo išvengti nebuvo galimybės nes atsisakydami tenkinti trečiojo asmens pretenzijas dėl žalos atlyginimo atsakovas patyrė dar didesnius nuostolius. Tokiems savo teiginiams pagrįsti atsakovas pateikia tris įrodymus – 2009 m. gruodžio 23 d. trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ raštą dėl nuostolių atlyginimo (1 t., 86 b. l.), atsakovo 2009 m. gruodžio 29 d. raštą trečiajam asmeniui, kuriame nurodyta, jog pagrindinę dalį trūkumus turinčių statybos – montavimo darbų atliko ieškovas (1 t., 87 b. l.), ir mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovas trečiajam asmeniui pervedė 189 000 Lt (1 t., 88 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi nurodyme mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal sutartį“, o ne „nuostolių atlyginimas“, darytina išvada, jog faktas, kad atsakovas atlyginio 189 000 Lt dydžio nuostolius trečiajam asmeniui yra neįrodytas, be to, nors atsakovas nurodo, kad dėl atsiradusių nuostolių ieškovas kaltas tik iš dalies, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, įrodymų ir skaičiavimų dėl atsiradusių nuostolių bei jų paskirstymo tarp atsakingų už nuostolius asmenų. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas neįrodė nei atsiradusių nuostolių dydžio, nei to, kad už juos atsakingas būtent ieškovas (CPK 178, 185 str.).

Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas, gavęs priešieškinį, neįpareigojo ieškovo pateikti atsiliepimo, nesiėmė priemonių atlikti veiksmus, numatytus CPK 228 straipsnyje, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą ir trečiąjį asmenį pateikti atsiliepimą į priešieškinį. Be to, CPK 228 straipsnyje numatyta teismo teisė, o ne pareiga skirti parengiamąjį teismo posėdį. Ta aplinkybė, jog teismas sutiko su ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais teiginiais, pati savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas įteiktas atsakovui, priešingai nei tvirtinama skunde, patvirtina byloje esančios pažymos (1 t., 291, 295 b. l.).

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė prašymą priteisti 2 194 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba pateikiant atsiliepimus į apeliacinį bei atskirąjį skundus bei 2 500 Lt už UAB ,,Inreal“ atliktą turto vertinimą, pateiktą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sutinka, kad turi būti priteisiamos išlaidos, susijusios su atstovavimu ir, atsižvelgdama į protingą šių išlaidų sumą, priteisia ją iš atsakovo ieškovo naudai. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti su turto vertinimu susijusias ieškovo turėtas išlaidas, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netenkino ieškovo prašymų, pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurie buvo grindžiami UAB ,,Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (3 t., 52-99, 107-203, 206-208 b. l.).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra esminiai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir netenkindamas priešieškinio, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Serneta“ (į. k. 125327217) ieškovui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (į. k. 123354322) 2 194 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.