Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemone: uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 m.; terminas baudai sumokėti – 2021 m. gegužės 27 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

- 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamojo įsakymo (baudžiamoji byla Nr. el-1641-617/2020, Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13304-2020-8) išrašu, iš kurio matyti, kad T. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, terminas baudai sumokėti – 2021 m. gegužės 27 d., tačiau nenurodyta sąskaita, į kurią asmuo privalo sumokėti baudą. Taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 4 d. (b. l. 20-27);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o pagal BK 243 straipsnį tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant ir į asmens tyčios turinį, t. y. ar jo veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo, liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, administracinių nusižengimų išrašas, LPT pateikti dokumentai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė medžiaga, kurie sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau praėjus trumpam 3 mėnesių laiko tarpui po to, kai buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, ją pažeidė, už ką buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Visgi ši jam pritaikyta švelnesnė priemonė buvo neveiksminga, nes praėjus 2 mėnesiams po patraukimo administracinėn atsakomybėn kaltinamasis vėl pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Dar daugiau, antrą kartą jis vairavo transporto priemonę ne tik neturėdamas tam teisės, tačiau ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas (3,53 prom.) daugiau nei dvigubai viršijo ribą, nuo kurios baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju nebuvo (pastebėtina, kad jų nebuvo ir 2021 m. kovo 6 d. administracinio nusižengimo darymo metu). Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, aiškų nepagarbos teismo sprendimui demonstravimą bei teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama T. Z. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad T. Z. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – piktybiškai vengdamas atlikti 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (3,53 prom.). Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įtarimuose ar kaltinamajame akte (pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo) nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pvz., kad asmuo nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54– 64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367/2013). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad T. Z. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinime nenurodyta ir prokuroras teisme neprašė jos pripažinti kaltinamojo atsakomybe sunkinančia, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Taip pat nors prokurorė prašė teisme pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Visgi ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, prašymas pakeisti kaltinimą nepateiktas, ji nurodyta tik baigiamųjų kalbų metu, taigi neužtikrinus kaltinamojo galimybės gintis, dėl to, vadovaujantis aptarta teismų praktika, ji nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 109-112); baustas administracine tvarka (tame tarpe ir už KET pažeidimus), daugelį baudų sumokėjęs (b. l. 113-117); dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 118), nevedęs, bet turintis sugyventinę ir mažametį vaiką, aukštojo išsilavinimo. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – areštą, nustatant maksimalius jų terminus, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu bendrintinos apėmimo būdu bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad prokurorė prašė kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės atėmimo bausmę, visgi šiuo konkrečiu atveju prokurorės prašoma skirti bausmė, atsižvelgiant į aptartus kaltinamąjį ir jo veiką apibūdinančius duomenis, laikytina per griežta, neproporcinga kaltinamojo padarytam nusikaltimui ir pažeistų teisingumo principą, todėl neskirtina.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, dėl to 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu T. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė paliktina galioti ir vykdytina minėtame baudžiamajame įsakyme nustatytomis sąlygomis.

Kaltinamasis prašė leisti sumokėti 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą dalimis. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į skirtinos bausmės dydį, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą. Taip pat baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014; 2K-231-495/2019).

Kaltinamasis nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo; jis yra sukūręs teigiamus socialinius ryšius: turi sugyventinę ir mažametę dukterį, dirba, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realaus arešto bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai T. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 11 d., 15:30 val., iki 2021 m. liepos 12 d., 13:32 val. (b. l. 80-82, 93), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam T. Z. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė faktiškai naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 3,53 prom. girtumas. Tokie T. Z. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 5 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. liepos 12 d. (b. l. 94-95).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. T. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam (b. l. 38). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-95) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 15 d. nutarimu automobiliui „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 41-42) paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 30,00 Eur išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 11 d. iki 2021 m. liepos 20 d. (b. l. 53-60), o nuo 2021 m. liepos 20 d. patiria 18,22 Eur per mėnesį išlaidas dėl minėto automobilio saugojimo Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje (b. l. 51), taigi nuosprendžio paskelbimo dienai viso 48,22 Eur, kurios, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš T. Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę skirti 60 parų areštą ir 50 MGL (2 500 – dviejų tūkstančių penkių šimtų - Eur) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT05 7044 0600 0788 7175 (AB „SEB bankas“); LT32 7180 0000 0014 1038 (AB „Šiaulių bankas“); LT74 4010 0510 0132 4763 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“); LT42 7230 0000 0012 0025 72300 (UAB „Medicinos bankas“), mokėjimo paskirtyje nurodant: „už baudžiamojoje byloje Nr. 1-2223-927/2021 paskirtą baudą“; baudos įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams priėmimo skyriuje (Vilnius, Ukmergės g. 322) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.regiono@teismas.lt. Įspėti, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai T. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 11 d., 15:30 val., iki 2021 m. liepos 12 d., 13:32 val., vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu T. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis T. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 –ojo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 15 d. nutarimu automobiliui „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 48,22 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų, 22 cnt.) išlaidas už automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš T. Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodytinas automobilio valstybinis numeris, vardas ir pavardė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.