Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. e2VP-473-729/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. e2VP-2414-729/2017Nutartis · 2017-06-26Klaipėdos apylinkės teismas
  3. e2VP-473-729/2018Nutartis · 2018-01-09Klaipėdos apylinkės teismas
  4. e2FB-2087-1071/2020Nutartis · 2020-01-23Klaipėdos apylinkės teismas
  5. e2FB-6724-1071/2021Nutartis · 2021-06-21Klaipėdos apylinkės teismas
  6. e2FB-10924-941/2021Nutartis · 2021-11-25Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
e2VP-473-729/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00492-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
L. G., M. G.
Ieškovas
L. G., M. G.
Trečiasis asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Julianus Inkaso“
Kategorijos
  • 3.4.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2VP-473-729/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00492-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 9 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant A. J.,dalyvaujant pareiškėjai L. G., pareiškėjo M. G. atstovui advokatui S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus P. V. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G. ir M. G. ieškinį dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Julianus Inkaso“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-19 teismas nutartimi iškėlė L. G. ir M. G. bankroto bylą.

2016-08-23 teismo nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai L. G. ir M. G. bankroto byloje, kurie 2016-09-12 nutartimi patikslinti.

2016-05-19 teismo nutartimi bankrutuojantiems asmenims buvo nustatytas 4 mėnesių terminas pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. 2016-09-22 nutartimi šis terminas pratęstas iki 2016-10-27.

2016-10-27 teisme gautas bankroto administratoriaus P. V. prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą nebuvo patenkintas, 2016-11- 03 teismo nutartimi bankrutuojantiems asmenims nustatytas 1 mėnesio terminas pašalinti nurodytus patikslinto mokumo atkūrimo plano trūkumus.

2017-01-20 teismo nutartimi buvo patvirtintas 2017-01-05 gautas L. G. ir M. G. patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-04 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-20 nutartį ir ieškovų L. G. ir M. G. prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtą.

2017-06-26 teismo nutartimi patikslintas ir patvirtintas bankrutuojančių L. G. ir M. G. kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2017-07-18 teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti L. G. ir M. G. patikslintą mokumo atkūrimo planą 2017-09-07 teismo nutartimi paliktas nenagrinėtu.

2017-12-15 teisme elektroninių ryšių priemonėmis gautas bankroto administratoriaus P. V. prašymas patvirtinti L. G. ir M. G. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Prašyme dėl mokumo plano patvirtinimo nurodyta, jog 2017-12-15 įvyko ketvirtasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kurio metu nebuvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nurodė, jog bankrutuojantys asmenys atsižvelgė į teismo išsakytas pastabas, atskleidė išsamias jų gaunamas pajamas, dėjo pastangas kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nepaisant atliktų plano patikslinimų į išsakytas teismo pastabas kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano projektui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo M. G. atstovas advokatas S. Č. prašė patvirtinti patikslintą bankrutuojančių asmenų L. G. ir M. G. mokumo atkūrimo planą. Papildomai paaiškino, kad sudarant patikslintą mokumo atkūrimo planą buvo atsižvelgta į visas teismo pastabas. Pagrindinė pastaba buvo dėl M. G. gaunamų dienpinigių paskirstymo. Anksčiau tvirtinant planą dienpinigiai nebuvo įtraukti į pajamas, iš jų buvo planuojama pragyventi, o prašoma patvirtinti būtiniesiems poreikiams 430,00 Eur suma buvo akivaizdžiai maža 5 asmenų šeimai. Šiuo planu bankrutuojantys asmenys prašo patvirtinti 910,00 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir jo manymu, tai yra protinga, netgi mažoka suma 5 asmenų šeimai. Kiekvienam vaikui tenka po 165,00 Eur, o likusi 410,00 Eur suma lieka 2 suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vienam asmeniui tenkančios puse minimalios algos įrodinėti ir nereikia. Mano, jog reikia atkreipti dėmesį į tai, kad bankrutuojančio asmens M. G. darbas yra susijęs su komandiruotėmis į užsienį, jie gyvena rajone, todėl tenka daugiau išlaidų transporto išlaidoms, gyvena name - reikalingos išlaidos kurui, todėl 210,00 Eur suaugusiam žmogui būtiniesiems poreikiams patenkinti suma yra netgi mažoka. Paaiškino, jog pagrindinė priežastis, kodėl kreditoriai atsisakė tvirtinti šį patikslintą planą yra ta, jog M. G. pajamos yra kintančios, nevienodos kiekvieną mėnesį. M. G. ne visada būna komandiruotėse, neišvykęs į komandiruotę jis pajamų negauna, todėl savaime suprantama, kad jeigu pajamos bus didesnės, kreditoriams teks daugiau. Jis nesutinka, kad pajamos būtų skaičiuojamos kas mėnesį, laikotarpiai turi būti ilgesni, apie 3 mėnesius, nes jeigu jis susirgtų ir neišvyktų į komandiruotes, šeima neturėtų iš ko pragyventi. Paaiškino, kad anksčiau buvo patvirtinta 430 Eur suma šeimos būtiniesiems poreikiams, nes tikėtasi likusią reikalingą tam lėšų dalį sukaupti iš dienpinigių, kurie mokami M. G. brangesniam pragyvenimui užsienyje komandiruočių metu kompensuoti; kadangi patikslintame plane dienpinigiai įtraukiami į gautas pajamas, būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma į planą turi būti įtraukta visa, tokia, kokia yra minimaliai reikalinga pareiškėjų šeimai. Nurodė, kad pareiškėjai savo lėšų neslepia ir nešvaisto, kreditorių nurodytas sąskaitos apmokėjimas kavinėje – bare atsirado, kai pareiškėjas, skubiai iškviestas į komandiruotę, kavinėje prie sienos sustojo pavalgyti ir užsipirkti maisto, o 45,00 Eur sąskaita už gėles į namus atsirado, kai pareiškėjas tokiu būdu paskolino pinigų bendradarbiui. Nurodė, kad kreditoriai nėra padavę pareiškimo dėl bankroto bylos nutraukimo, todėl mano, kad šio klausimo nėra pagrindo svarstyti. Nurodė, jog kreditoriams per mėnesį bus mokama mažiausiai 124,54 Eur suma, o bankroto administratoriui 45,00 Eur, nes pastaruoju metu M. G. pajamos yra sumažėjusios; jeigu jos padidės, kreditoriai atitinkamai gaus didesnę jų dalį. Bankrutuojanti L. G. nenumato galimybės pradėti dirbti, nes turi vaiką su raidos sutrikimu ir negali jo palikti, turi prižiūrėti visą dieną. Pareiškėjai turi tris vaikus, du iš jų – nepilnamečiai, trečias – profesinėje mokykloje 12 klasėje besimokantis pilnametis; visiems jiems išlaikyti bendrai reikalinga 500 Eur suma ir jos nėra pagrindo mažinti, nes ji ir taip nedidelė, nesiekia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nustatyto vaikui išlaikyti reikalingos sumos dydžio, o reikia atsižvelgti ir į raidos sutrikimą turinčio vaiko specialius poreikius, ir tėvų pareigą bent minimaliai remti besimokantį ir specialybę įgyti siekiantį pilnametį vaiką.

Šalies argumentai

Ieškovė L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji šiuo metu neplanuoja niekur dirbti, nes turi sūnų su raidos sutrikimais, šiuo metu yra daromi tyrimai jo ligos nustatymui. Ji su sūnumi važinėja į reabilitaciją viešuoju transportu, renka bilietėlius toms išlaidoms pagrįsti. Sūnus savarankiškai nevalgo, nekalba, nesiprašo į tualetą, todėl ji negali šiuo metu įsidarbinti, nei dirbti pagal verslo liudijimą. Paaiškino, jog išlaidos kavinėje-bare susidarė visai netikėtai, nes sutuoktinį vakare išsiuntė į komandiruotę užsienyje, todėl jis prie sienos pirkosi maisto į komandiruotę. Pinigus, t. y. gyventojų pajamų mokestį, kuriuos jiems grąžino Valstybinė mokesčių inspekcija, jie panaudojo savo išlaidoms, nes tuo metu labai trūko lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos FABĮ iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos FABĮ 8 str. 3 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos L. G. ir M. G. turi penkis kreditorius – UAB „Julianus Inkaso“, kurio finansinio reikalavimo suma 121,98 Eur, AB SEB bankas, kurio reikalavimas – 66729,59 Eur, UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio reikalavimas – 4908,55 Eur, UAB „SB Lizingas“, kurio reikalavimas – 186,03 Eur, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kurio reikalavimas – 489,03 Eur, visa kreditorinių reikalavimų suma yra 72435,18 Eur.

Iš pateikto 2017 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, kad du kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 71 946,15 Eur mokumo atkūrimo planui nepritarė.

Iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabų matyti, kad kreditorius nepritaria planui dėl žemiau nurodytų priežasčių: pirma, pareiškėjo M. G. vidutiniškai gaunamos pajamos (įskaitant dienpinigius) per mėnesį sudaro 1099,66 Eur. Jo gaunamos pajamos per mėnesį labai skiriasi, yra nestabilios, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodoma, jog kreditorių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį numatoma skirti tą pačią sumą - 124,54 Eur. Kreditoriaus vertinimu, nėra galimybių tiksliai iš anksto nustatyti kokią sumą bankrutuojantys asmenys galės skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl kreditorius siūlo nustatyti, jog bankrutuojantys asmenys kas mėnesį visas lėšas, viršijančias būtinųjų poreikių tenkinimo sumą, bet ne mažiau nei 169,54 Eur, pervestų į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą, o bankroto administratorius tas lėšas paskirstytų pagal mokėjimo grafiką; antra, teismui iškėlus fiziniams asmenims bankroto bylą ir patvirtinus 430,00 Eur sumą ieškovų būtinųjų poreikių tenkinimui bei 400,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą, visos ieškovų gautos sumos atskaičius patvirtintas sumas, turėjo būti sukauptos ir paskirstytos kreditoriams, tačiau pateiktame plane jokios informacijos apie sukauptas lėšas nėra nurodyta. Bankroto administratorius privalo užtikrinti, jog pareiškėjai neviršytu teismo patvirtintos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nes sąskaitos išraše matosi išlaidų, kurios neįeina į teismo patvirtintas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to, pareiškėjai 2017 m. balandžio – gegužės mėn., gavo 977,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Šios lėšos yra papildomos pareiškėjų gautos lėšos ir jos savavališkai negalėjo būti panaudotos būtinųjų poreikių tenkinimui. Ieškovams savavališkai viršijus teismo patvirtintą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą ir nesutaupius jokių lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui, tai turėtų būti traktuojama kaip bankrutuojančių asmenų nesąžiningumas.

Kreditorius AB SEB bankas nesutikdamas su pateiktu planu savo pastabose nurodė analogiškas pastabas kaip ir kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nurodė, jog jeigu pareiškėjams neužteko teismo patvirtintos sumos būtinųjų poreikių tenkinimui, jie galėjo kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti kitą sumą būtinųjų poreikių tenkinimui, tačiau tai padaryta nebuvo. Pareiškėjams savavališkai viršijus teismo patvirtintą būtinųjų poreikių tenkinimo sumą ir nesutaupius jokių lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui, tai turėtų būti traktuojama kaip bankrutuojančių asmenų nesąžiningumas (pagal FABI nuostatas bankrutuoti gali tik sąžiningi fiziniai asmenys).

Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 3-5 straipsniais, pateikė mokumo atkūrimo planą kartu su administratoriaus išvada tvirtinti teismui. Taigi šiuo atveju, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, teismas, spręsdamas mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo klausimą, be kita ko, turi atsižvelgti ir įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjų mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia ne tik pareiškėjų, bet ir kreditorių teisių, ir teisėtų interesų.

Bankroto administratorius savo išvadoje dėl parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių konstatavo, kad L. G. ir M. G. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas parengtas pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, jame buvo atsižvelgta į teismo pastabas ir planas pakoreguotas atsižvelgiant į kreditorių siūlymus. Nurodė, jog plane yra aiškiai nurodytos bankrutuojančių asmenų nemokumo priežastys, jų realiai gaunamos pajamos. Bankrutuojanti L. G. šiuo metu negali įsidarbinti, nes jos sūnus yra su raidos sutrikimais - įtariamas autizmas ir ji turi nuolat jį prižiūrėti bei vežioti pas specialistus. Bankrutuojantys asmenys sumažino savo būtinųjų poreikių sumą kreditorių naudai, išlaikymas nepilnamečiams vaikams numatomas net mažesnis nei teismų praktikoje priimtas minimalus išlaikymas vaikui, jie atsisakė lėšų laisvalaikio prekėms ir pramogoms. Būtinieji poreikiai numatyti minimalūs, tik patys būtiniausi. Kreditorių interesams tenkinti ateityje numatyta skirti ir atgaunamas gyventojų pajamų mokesčių sumas. Bankrutuojančių asmenų parengtas grafikas yra išsamus ir iš jo galima puikiai matyti, kokios įmokos tenka kreditoriams, kokia turės būti bendra mėnesinė įmoka, iš kurios 45 Eur bus skirta administratoriaus atlyginimui ir administravimo išlaidoms.

Patikrinęs mokumo atkūrimo plane pateiktus duomenis, teismas nenustatė, kad L. G. ir M. G. butų pateikę neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir dėl to plane numatytos priemonės galėtų būti neįvykdytos. Bankrutuojantys asmenys plane nurodė, kad kreditoriams per 36 mėn. išmokės ne mažiau kaip 4483,44 Eur, o per visą bankroto laikotarpį – ne mažiau kaip 6103,44 Eur. Mokėjimai bus atliekami kas mėnesį, nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. bus mokama po 124,54 Eur, be to, praėjus 6 mėn. po plano patvirtinimo bus parduotas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, adresu Nemuno g.11, Lingių k., Klaipėdos r. Nustatyta, kad M. G. dirba UAB „Volvega“ tolimųjų reisų vairuotoju, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 1099,65 Eur (su dienpinigiais), kitų pajamų šaltinių šiuo metu jis gauti nenumato, todėl su kreditoriumi gali atsiskaityti tik iš savo darbo užmokesčio. Nustatyta, kad bankrutuojanti L. G. šiuo metu nedirba, ji pateikė teismui duomenis apie tai, kad nepilnamečiui jų sūnui Tomui, gim. 2014-09-21, yra nustatytas mišrus specifinis raidos sutrikimas, jis turi būti pastoviai prižiūrimas, nes pats negali savimi pasirūpinti, nekalba. Šioms aplinkybėms pagrįsti ji pateikė VŠĮ Klaipėdos vaikų ligoninės medicinos dokumentų išrašą ir Vaiko raidos tarnybos individualų reabilitacijos planą. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, nemato pagrindo reikalauti iš vidutinio amžiaus bankrutuojančių asmenų įsipareigojimų persikvalifikuoti ar, nežiūrint savo vaiko interesų, įsidarbinti.

Nors iš kreditorių pareikštų pastabų matyti, kad jie nepritarė mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimui dėl to, kad iš bankrutuojančio asmens M. G. pajamų kas mėnesį numatyta pervesti jų nuomone per maža suma, ji turėtų būti didesnė ir pervedama kas mėnesį, teismas, susipažinęs su kreditorių pateiktomis pastabomis ir bankroto administratoriaus išvada bei mokumo atkūrimo plano projektu, nustatė, jog kreditorių pretenzijos šiuo klausimu nepagrįstos. Bankrutuojantys asmenys jų penkių asmenų šeimai pragyventi prašo patvirtinti 910 Eur sumą (nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30), o nuo 2018-07-01, kai turėtų būti realizuotas jų nekilnojamasis turtas, iki mokumo plano įgyvendinimo pabaigos - 1100,00 Eur mėn. Kaip nurodė atstovas, visos likusios jų pajamos, įskaitant M. G. atlyginimą ir grąžinamą mokesčių dalį, paklius į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą ir bus paskirtos atsiskaitymui už administravimo paslaugas bei kreditoriams. Dėl šios priežasties nėra pagrindo reikalauti, kad būtų nustatyta didesnė fiksuota kreditoriams atitenkanti suma. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstu plane nurodytą įplaukų skirstymo laikotarpį, nes jis pagrįstas pagrindinės įplaukų dalies ( M. G. darbo užmokesčio ir su juo susijusių dienpinigių) nepastovumu. Reikia sutikti, kad net bankrutuodami pareiškėjai turi kažkaip išgyventi patys ir išlaikyti savo vaikus. Dėl pilnamečio sūnaus įtraukimo į jų išlaikomų asmenų tarpą pasakytina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką vieno vaiko išlaikymui nuo 2018-01-01 objektyviai būtina pripažįstama 400 Eur suma, todėl pareiškėjų prašoma visiems vaikams išlaikyti suma – 500 Eur/mėn neatitinka net dviems vaikams pripažįstamo reikalingu išlaikymo dydžio, tad jei pareiškėjai iš tos pačios sumos ketina sugebėti dar kažkiek paremti ir išties dar nesavarankišką, specialybės ir vidurinio išsilavinimo siekiantį pilnametį sūnų, būtų nepagrįsta ir nehumaniška jiems tai drausti. Pažymėtina, kad ir kreditoriai nėra nurodę prieštaravimų dėl bankrutuojančių asmenų pragyvenimui reikalingos sumos dydžio.

Kreditoriai taip pat savo pastebėjo, jog dalis lėšų iš bankrutuojančio asmens M. G. sąskaitos buvo panaudota nebūtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, nors tai neįėjo į teismo patvirtintas išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti : tai 2017 m. sausio mėn. 10 d. sumokėta 150 Eur suma už advokato paslaugas, 2016-12-20 patirta 59,65 Eur išlaidų kavinėje – bare, 45,00 Eur už gėles į namus bei iš VMI grąžinta 977,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma. Iš bankrutuojančio asmens L. G. ir bankrutuojančio asmens M. G. atstovo paaiškinimų matyti, kad iš dalies šie pinigai buvo panaudoti, esant objektyviai būtinybei (atsiskaitymas su advokatu už jo paslaugas ar maisto įsigijimas kavinėje). Kita vertus, šios sumos, išleistos pažeidžiant lėšų paskirstymo tvarką, yra pakankamai nedidelės, iš esmės neįtakojusios kreditorių teisių pažeidimų ir todėl nesudarančios pakankamo pagrindo pripažinti bankrutuojančius asmenis nesąžiningais; be to, ir pastebėję šias išlaidas kreditoriai nepateikė prašymo, jog tuo pagrindu būtų nutraukta bankroto byla. Todėl teismas apsiriboja bankrutuojančių asmenų įspėjimu, kad ateityje jie vengtų tokių dviprasmiškų situacijų, sąžiningai vykdytų mokumo atkūrimo plane numatytas sąlygas ir skirtų atsiskaitymui su kreditoriais išties visas bet kokios prigimties savo finansines įplaukas; priešingu atveju kreditoriai bet kurių mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu turi teisę pareikalauti nutraukti bankroto bylą dėl bankrutuojančių asmenų nesąžiningumo ir teismas turės tai svarstyti.

Tokiu būdu teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokių fizinių asmenų bei jų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nenustatęs, kad bankrutuojantys asmenys būtų padarę FABĮ 8 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pažeidimų, sudarę esminių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar tapę nemokūs dėl žalingų įpročių, nuslėpę bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį, pripažįsta, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančių L. G. ir M. G. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, todėl tvirtinamas (CPK 178 str., 185 str., FABĮ 8 str. 8 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 - 291straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti 2017-11-03 bankrutuojančių asmenų L. G. ir M. G. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą.

Patvirtintą mokumo atkūrimo planą laikyti šios nutarties sudėtine dalimi.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė