- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- A-1124-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02825-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- I. D.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo I. D.), dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 944 Eur nuostolių, patirtų ant pareiškėjos automobilio užkritus medžiui, bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
2. Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. spalio 5 d., apie 11 val. 40 min., teritorijoje, esančioje šalia namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), užkritęs medis apgadino pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusį automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis).
3. Pareiškėja 2016 m. spalio 6 d. pateikė pretenziją atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Atsakovas 2016 m. spalio 19 d. raštu atsisakė kompensuoti nuostolius, susijusius su automobilio apgadinimais.
4. Pareiškėja pažymi, kad UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2016 m. gruodžio 20 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2161224 (toliau – ir Ataskaita) padarė išvadas dėl transporto priemonės apgadinimo, bei nustatė, kad dėl nuvirtusio medžio pareiškėjos automobilio vertė sumažėjo nuo 1 430 Eur iki 486 Eur. Pareiškėja patyrė 944 Eur nuostolius.
5. Pasak pareiškėjos, iš teisės aktų, reglamentuojančių medžių, augančių valstybinėje žemėje, priežiūrą, nuostatų atsakovui kyla pareiga rūpintis medžių, augančių valstybei priklausančioje teritorijoje, būkle. Skunde pareiškėja teigia, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Žemės sklype augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pareiškėja tvirtina, kad Administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tinkamai atlikta arba organizuota želdinių priežiūra (duomenys neskelbtini). Atsakovo neteisėtas neveikimas nulėmė tai, kad esant stipriam vėjui, supuvęs medis lūžo ir nuvirto ant pareiškėjos automobilio.
6. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2016 m. spalio 19 d. rašte neginčija, kad nulūžęs medis buvo supuvęs, bet mano, kad įvykis sietinas su nenugalima jėga. Atsakovo prašymas atleisti nuo civilinės atsakomybės, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas. Pareiškėja teismo prašo priteisti iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos 944 Eur nuostolių bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu. Nurodė, kad jis, kaip viešojo administravimo subjektas, nepažeidė teisės aktų nuostatų, ir pažymėjo, kad Administracijos kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste.
8. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas – sudėtingas procesas, todėl būtų nepagrįsta ir neproporcinga pareiga suabsoliutinti savivaldybės pareigą, susijusią su želdinių priežiūra, iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį ir įvertinti jų fiziologinę būklę savivaldybės teritorijoje. Pažymi, jog savo pareigą atsakovas, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai.
9. Atsakovas nurodo, kad yra atsakingas tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant atsakomybę už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Nurodo, jog byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2016 m. spalio 5 d. nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ir I. D. (toliau – ir trečiasis suinteresuotasis asmuo). Taigi, pastaroji, kaip viena iš Žemės sklypo, kuriame augo žalą sukėlęs medis, savininkių, turėjo pareigą prižiūrėti sklype augančius medžius ir juos tvarkyti taip, jog jie nekeltų pavojaus. Atsakovo manymu, tai yra pagrindas spręsti dėl trečiojo suinteresuotojo asmens civilinės atsakomybės už nulūžusio medžio padarytą žalą.
10. Atsakovas aiškina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kuri lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą. Pareiškėja skunde nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Administracijos veikimo / neveikimo buvo apgadintas automobilis. Atsakovas mano, kad pareiškėja skunde neįrodė jo neteisėtų veiksmų. Atsakovas tvirtina, jog nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą, todėl nesutinka, jog žalos dydžio vertinimas yra objektyvus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Administracijos manymu, šiuo atveju civilinė atsakomybė turėtų būti netaikoma dėl to, kad žala pareiškėjai atsirado dėl nenugalimos jėgos. Teismui nepripažinus, kad įvykio dieną užfiksuotas vėjas negali būti laikomas pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, gali būti pripažintas sąlyga, kuriai esant atsakovas iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai situacijai bei remiantis teismų praktika analogiškose bylose, teismas gali žalos atlyginimą sumažinti vienu trečdaliu. Dėl to nagrinėjamoje byloje turėtų būti svarstoma ir tai, ar šiuo atveju medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos – nebūdingai stipraus vėjo. Todėl teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo prašymo, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažinti skunde nurodytą nuostolių dydį.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Žemės sklypas yra 1 500 kv. m., iš kurių jam nuosavybės teise nuo 2009 metų priklauso 132 kv. m, kita dalis – 1 368 kv. m. priklauso Lietuvos Respublikai. Jo sklypas daugiau nei 6 metai yra atskiras, atitvertas tvora. Tvirtina, kad 2016 m. spalio 5 d. įvykio niekaip negalėjo įtakoti, kadangi medis augo ne trečiajam suinteresuotajam asmeniui priklausančioje teritorijoje (kitoje namo bei Žemės sklypo dalyje) ir pareigos bei prievolės prižiūrėti ne jai priklausančią teritoriją, medžius bei kitus želdynus nekyla.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjos V. Z. skundą tenkino: priteisė pareiškėjai iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 944 Eur turtinei žalai atlyginti.
14. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašė priteisti 944 Eur nuostoliams atlyginti, kurie, jos nuomone, atsirado Vilniaus miesto savivaldybei netinkamai vykdant želdinių priežiūros funkcijas.
15. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad 1 500 kv. m. Žemės sklypas priklauso Lietuvos valstybei (1 368 kv. m) ir I. D. (132 kv. m), pareiškėjai priklausė automobilis.
Šalies argumentai
16. Pareiškėja 2016 m. spalio 6 d. pateikė pretenziją Administracijai, nurodydama, kad dėl netinkamos medžių, augusių daugiabučio gyvenamojo namo kieme (adresu: (duomenys neskelbtini)), priežiūros nebuvo nustatyta, kokie medžiai kelia pavojų aplinkiniams, dėl to 2016 m. spalio 5 d. apie 11.40 val. vienas iš medžių lūžo ir krisdamas sugadino pareiškėjai priklausantį automobilį. Prašė kompensuoti patirtą žalą. Administracija 2016 m. spalio 19 d. rašte „Dėl žalos atlyginimo“ atsisakė kompensuoti nuostolius. Nurodė, kad svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių medis lūžo, t. y. ar buvo neprižiūrimas, ar dėl nenugalimo jėgos. Pabrėžė, kad 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyrius informavo, kad 2016 m. spalio 5 d. didžiausias vėjo greitis siekė 18 m/s ir toks greitis atitinka nenugalimo jėgos sąlygas. Vertino, kad medis nulūžo dėl kilusios audros (vėtros) ir nėra pagrindo nustatyti Administracijos neteisėtus veiksmus. Teigė, kad, nesant nustatytų neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, pareiškėjos prašoma žala negali būti atlyginama. Administracija taip pat teigia, kad šiuo atveju jai nekyla atsakomybė atlyginti žalą, nes nėra jos neteisėtų veiksmų, medis lūžo dėl didelio vėjo greičio.
17. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2016 m. gruodžio 20 d. Ataskaitoje įvertino, kad pareiškėja patyrė 944 Eur nuostolius (b. l. 17–55).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.
19. Teismas, pasisakydamas dėl Administracijos neteisėtų veiksmų, nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis ir kt., kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas; želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
20. Teismas pažymėjo, kad Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta, kad šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos (43 p.), o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.
21. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti jos teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
22. Teismui nekilo abejonių, kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, nes byloje pateiktose fototnuotraukose matyti, kad medis augo savivaldybės teritorijoje (b. l. 8–12). Teismas nurodė, jog pati pareiškėja patikslino, kad jokių pretenzijų trečiajam asmeniui neturi. Teismas nustatė, jog trečiojo asmens teritorija yra aptverta tvora, o medis auga už šios teritorijos, o Administracija jokių duomenų, kad medis augo trečiojo suinteresuoto asmens teritorijoje, teismui nepateikė. Teismo nuomone, atsakovas, neigdamas pareiškėjos argumentus, nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, neginčijo pareiškėjos pateiktų duomenų, todėl šie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais.
23. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius, kad šiuo atveju egzistavo aplinkybė, šalinanti jo atsakomybę, – stiprus vėjas, kurias grindė pareikta pažyma apie hidometeoroligines sąlygas (b. l. 83), kurioje fiksuotas didžiausias vėjo greitis 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus mieste – 18 m/s., nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 punkte nustatyta, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai, kaip teigia atsakovas, nenugalima jėga (force majeure), o vėjo greitis negali būti pripažįstama šalinančia atsakovo atsakomybę aplinkybė. Teismo nuomone, pateikta pažyma tokių faktų nepatvirtina.
24. Teismas vertino, kad savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. atsakovas neįrodė, jog tinkamai vykdė jo teritorijoje esančių medžių apsaugą, tvarkymą, vykdė jų būklės stebėseną, tikrino, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, juos šalino. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjos paaiškinimai, į bylą pateikti įrodymai. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą, t. y. lūžęs medis apgadino pareiškėjos automobilį. Toks aplinkybių aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.
25. Teismas pažymėjo, kad nuostolius pareiškėja grindžia Ataskaita (b. l. 17–55). Jei pareiškėjos automobilis dėl lūžusio medžio nebūtų apgadintas, tai ji nebūtų patyrusi nuostolių Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčijo, kad pareiškėjai priklausantis automobilis buvo apgadintas dėl nulūžusio medžio, atsakovas jokių duomenų, paneigiančių ataskaitoje nustatytus nuotolius, teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad savivaldybė nepaneigė pareiškėjos pateiktų duomenų. Teismo vertinimu, tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistinas 944 Eur turtinės žalos atlyginimas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių gali būti mažinami priteistini nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
26. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šiam prašymui pagrįsti pareiškėja jokių duomenų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.
III.
27. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
28. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo tokius argumentus:
28.1. Atsakovas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo” 2.1.1 punktu, kuriame nurodoma, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s., bei akcentuoja, kad šie kriterijai taikomi nustatant ekstremalius įvykius, apibrėžiamus Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje kaip nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar ,socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai. Atsakovas pažymi, kad minėtas Vyriausybės nutarimas apibrėžia Civilinės saugos įstatyme numatytas situacijas, kuomet kyla ekstremali situacija, kelianti pavojų civilinei saugai valstybiniu, apskrities ar savivaldybės lygiu, esant tokiai situacijai pradeda veikti ekstremalių situacijų valdymo centrai, esant poreikiui sudaromos atitinkamos komisijos priklausomai nuo ekstremalios situacijos lygio, vyksta gelbėjimo, ekstremalios situacijos likvidavimo, gyventojų evakavimo darbai. Atsakovo nuomone, tokia susiklosčiusi situacija neabejotinai būtų laikoma visiškai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybę šalinančia aplinkybe, tačiau tam, kad remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalimi civilinė atsakomybė nebūtų taikoma, nebūtina konstatuoti buvus ekstremalią situaciją.
28.2. Atsakovas nurodo, kad CK 6.253 straipsnio 2 dalyje nenugalima jėga yra įvardijama kaip neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str.). Papildomai pažymi, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Pažymi, kad teismų praktikoje panašiose bylose yra nustatyta, kad vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2012).
28.3. Atsakovas nurodo, kad byloje nustatyta, jog įvykio dieną Vilniuje buvo užfiksuotas pavojingas vėjo greitis – 18 m/s. Toks vėjo greitis vietovėje nėra dažnas reiškinys – Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis (per paskutinius 10 metų buvo užregistruoti tik 49 atvejai, kai vėjo greitis Vilniuje buvo 18 m/s ir didesnis (be to, atkreiptinas dėmesys, kad gūsiai tarp pastatų gali sudaryti daug stipresnį vėjo gūsį ir gerokai viršyti didžiausią vėjo greitį, pažymint, kad (duomenys neskelbtini) yra apsupta kitų pastatų). Apie vidutinį vėjo greitį Lietuvoje 1971-2010 metų laikotarpiu Lietuvos mokslų akademija yra publikavusi straipsnį, kuriame nurodoma, kad vidutiniškai stipriausias vėjas Lietuvoje pučia iš Vakarų ir Pietvakarių – atitinkamai 4,0 ir 3,9 m/s. Panašūs duomenys matyti ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje pateikiamoje informacijoje (http://www.meteo.lt/vejas). Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad 18 m/s ir stipresnis vėjas nėra būdingas Lietuvos klimatui, tad darytina išvada, kad Lietuvoje vyrauja gana ramus, iki 4 m/s vėjas (palyginus šiuo atveju užfiksuotas 18 m/s vėjo greitis).
28.4. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neanalizavo klausimo dėl žalos dydžio sumažinimo aplinkybių, bei nurodo, jog administracinių teismų praktikoje pasisakoma, jog vien 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Atsakovas pažymi, kad analogiškose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas skundus tenkindavo iš dalies ir mažindavo priteistinos žalos dydį, tačiau šioje byloje teismas ginčijamame sprendime dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos visiškai nevertino, kas lėmė nepakankamą byloje esančių įrodymų ištyrimą ir vertinimą ir lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
28.5. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas imperatyviai pasisakė, jog savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui neatsižvelgdamas į tai, kad Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos pareigos organizuoti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdyti jų būklės stebėseną, kurti ir tvarkyti jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Taisyklių 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus, t. y. minėtose Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Atsakovas pažymi, jog savo pareigą atsakovas, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai. Byloje nėra duomenų, jog iki įvykio Vilniaus miesto savivaldybė būtų buvusi informuota apie tai, jog medžio būklė yra netinkama ir pavojinga. Todėl, atsakovo manymu, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimą.
28.6. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamame sprendime nurodęs, jog „nuostolius pareiškėja grindžia Ataskaita. Jei pareiškėjos automobilis dėl lūžusio medžio nebūtų apgadintas, tai ji nebūtų patyrusi nuostolių“, nevertino žalos dydžio pagrįstumo, apie tai visiškai nepasisakė sprendime, tiesiog konstatavo, kad „Savivaldybė nepaneigė pareiškėjos pateiktų duomenų“, t. y. teismas nepakankamai analizavo į bylą pateiktus įrodymus ir visiškai nepasisakė dėl jų pagrįstumo.
28.7. Atsakovas nurodo, kad teismas šioje byloje neatskleidė bylos esmės, nepakankamai analizavo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, neišsprendė visų byloje keltų klausimų, t. y. nenagrinėjo prašymo ir nevertino galimybės sumažinti žalos dydį byloje, nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiškose bylose, o tai lėmė netinkamo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą šioje byloje.
28.8. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, bei prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
28.9. Nenugalimų aplinkybių sąvoka yra santykinė, t. y. ji taikoma nurodant atitinkamus poveikio objektus, nes, pvz., vienodo intensyvumo gamtos reiškinys skirtingai įtakoja skirtingus objektus, vienų objektų atžvilgiu jis gali atitikti nenugalimos jėgos aplinkybes, o kitų – ne. Iš bylos medžiagos (nuotraukų) matyti, kad sveiki medžiai nuo vėjo nelūžo, kas įrodo, jog buvęs vėjo intensyvumas nesudarė grėsmės sveikiems medžiams; kita vertus, vėjas nebuvo ir ta aplinkybė, kuri sudarė kliūtį tinkamai prižiūrėti medžius. Taigi, abstraktūs atsakovo samprotavimai apie nenugalimos jėgos aplinkybes nepaneigia atsakovo atsakomybės šiuo konkrečiu atveju.
28.10. Atsakovas klaidingai tapatina dvi skirtingas sąvokas – inventorizacijos (ši sąvoką skirta aprašyti medžių apskaitos veiksmus) ir priežiūros (ši sąvoką skirta aprašyti ne medžių apskaitos, o medžių būklės patikrinimo veiksmus). Pareiškėjos nuomone, atsakovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kada buvo tikrinama medžių būklė įvykio vietoje.
28.11. Pareiškėja nurodo, kad nuostolių dydžio mažinimo sąlygos yra nurodytos CK 6.282 straipsnyje, ir priteistinos žalos dydį mažinančių veiksnių byloje nenustatyta. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad vėjo intensyvumas neatitinka nuostolių dydžio mažinimo sąlygų, nurodytų CK 6.282 straipsnyje, bei mano, kad neatitinka tikrovės atsakovo teiginys, jog teismai analogiškose bylose tiesiog dėl vėjo intensyvumo nuolat mažina priteistinus nuostolius. Pareiškėja kaip pavyzdį nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3725-552/2017.?
28.12. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai analizavo nuostolių dydį, neparemti jokiais argumentais, t. y. skunde nenurodoma, kokių nuostolių skaičiavimo aspektų teismas neanalizavo ar analizavo netinkamai. Pažymi, kad įstatymas neįpareigoja teismo sprendime detaliai samprotauti apie tai, kaip teismas įsitikino, kad specialisto išvados skaičiavimai yra pagrįsti, bei apie tai, kodėl teismas sutinka su specialisto išvados skaičiavimais, o teismo teiginys, kad atsakovas nepaneigė specialisto išvadoje paneigtų duomenų, implikuoja išvadą, kad teismas su specialisto duomenimis susipažino ir su jais sutiko.
28.13. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, buvimą, o apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl konkrečiu atveju neegzistuojančių visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjos patirtos savivaldybės institucijai netinkamai vykdžius želdinių priežiūros funkciją, atlyginimo.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė funkcijas, susijusias su želdinių priežiūra, dėl ko nuvirtęs medis apgadino pareiškėjos automobilį, priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjai 944 Eur turtinei žalai atlyginti.
31. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus, nepasisakė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nesvarstė klausimo dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Pažymėtina, kad kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
34. Pasisakant dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti tokiomis, kaip nagrinėjamas ginčas aplinkybėmis, primintina, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.271 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą jo teritorijoje augusio medžio būklę, nors tokią pareigą turėjo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįsti konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo šioje byloje taikytu teisiniu reglamentavimu, yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), nepaisant to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020); 2) pareiškėja patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl ant pareiškėjo automobilio nuvirtusio medžio, už kurio netinkamą priežiūra atsakinga Savivaldybė, pareiškėja patyrė turtinę žalą – buvo apgadintas jos automobilis, kurio remontuoti nėra tikslinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-857-275/2021).
35. Aplinkybė, kad 2016 m. spalio 5 d., t. y. tą dieną, kuomet medis nuvirto ant pareiškėjo automobilio, didžiausias vėjo greitis Vilniuje buvo 18 m/s, savaime nesudaro pagrindo atsakovui netaikyti ar iš dalies jį atleisti nuo atsakomybės: CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais – dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nors toks vėjas, kaip ir nurodo atsakovas, nėra būdingas Lietuvos klimatui ir gali būti apibūdinamas kaip labai stiprus (pvz. pagal Bofordo skalę), byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokio stiprumo vėjui būdinti padariniai – medžių virtinas, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2016 m. spalio 5 d. dėl vėjo Vilniaus mieste buvo išversti ir kiti medžiai, o medis, kuris apgadino ir pareiškėjos automobilį, byloje pateiktasis duomenimis buvo pažeistas, t. y. išpuvęs iš vidaus (b. l. 14), kas, manytina, ir buvo pagrindine jo nuvirtino priežastimi esant tokioms, t. y. vėjo greičiui 18 m/s, meteorologinėms sąlygoms.
36. Nustatydamas žalos dydį, teismas vertino pareiškėjo pateiktą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atsakovas jokių argumentų, sudarančių pagrindą suabejoti turto vertintojo išvada apie padarytos žalos dydį, iš esmės nenurodė, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nėra pagrįsti.
37. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
38. Duomenų, kad pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.