Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja V. Z. skunde (b. l. 1–4) teismo prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 944 Eur nuostolių bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Ji nurodo, jog 2016 m. spalio 5 d. apie 11 val. 40 min. teritorijoje, esančioje šalia namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), užkritęs medis apgadino pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis).

Pareiškėja 2016 m. spalio 6 d. pateikė pretenziją atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – Administracija). Atsakovė 2016 m. spalio 19 d. raštu atsisakė kompensuoti nuostolius, susijusius su automobilio apgadinimais.

Pažymi, kad UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2016 m. gruodžio 20 d. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2161224 (toliau – Ataskaita) padarė išvadas dėl transporto priemonės apgadinimo. Dėl nuvirtusio medžio pareiškėjos automobilio vertė sumažėjo nuo 1 430 Eur iki 486 Eur. Ji patyrė 944 Eur nuostolius.

Pasak pareiškėjos, iš teisės aktų, reglamentuojančių medžių, augančių valstybinėje žemėje, priežiūrą, atsakovei kyla pareiga rūpintis medžių, augančių valstybei priklausančioje teritorijoje, būkle.

Skunde aiškina, kad atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Žemės sklype, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Pareiškėja tvirtina, kad Administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tinkamai atlikta arba organizuota želdinių priežiūrą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsakovės neteisėtas neveikimas nulėmė tai, kad esant stipriam vėjui, supuvęs medis lūžo ir nuvirto ant pareiškėjos automobilio.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovė 2016 m. spalio 19 d. rašte neginčija, kad nulūžęs medis buvo supuvęs, laiko, kad įvykis sietinas su nenugalima jėga. Atsakovės prašymas atleisti nuo civilinės atsakomybės, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas.

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos 944 Eur nuostolių bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 70–76) nesutiko su pareiškėjos skundu. Nurodo, kad ji, kaip viešojo administravimo subjektas, nepažeidė teisės aktų nuostatų. Pažymi, kad Administracijos kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste.

Atsiliepime atkreipia dėmesį, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas – sudėtingas procesas, todėl būtų nepagrįsta ir neproporcinga pareiga suabsoliutinti savivaldybės pareigą, susijusią su želdinių priežiūra, iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį ir įvertinti jų fiziologinę būklę savivaldybės teritorijoje. Pažymi, jog savo pareigą atsakovė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai.

Pažymi, kad atsakovė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant atsakomybę už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą. Nurodo, jog byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2016 m. spalio 5 d. nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ir I. D. (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo). Taigi, pastaroji, kaip viena iš Žemės sklypo, kuriame augo žalą sukėlęs medis, savininkių, turėjo pareigą prižiūrėti sklype augančius medžius ir juos tvarkyti taip, jog jie nekeltų pavojaus. Atsakovės manymu, tai yra pagrindas spręsti dėl trečiojo suinteresuotojo asmens civilinės atsakomybės už nulūžusio medžio padarytą žalą.

Atsakovė aiškina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimą. Pareiškėja skunde nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Administracijos veikimo/neveikimo buvo apgadintas automobilis.

Atsakovė mano, kad pareiškėja skunde neįrodė jos neteisėtų veiksmų. Atsakovė tvirtina, jog nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą. Dėl šios priežasties nesutinka, jog žalos dydžio vertinimas yra objektyvus.

Administracijos manymu, šiuo atveju civilinė atsakomybė turėtų būti netaikoma dėl to, kad žala pareiškėjai atsirado dėl nenugalimos jėgos. Teismui nepripažinus, kad įvykio dieną užfiksuotas vėjas negali būti laikomas pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, gali būti pripažintas sąlyga, kuriai esant atsakovas iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje. Esant tokiai situacijai bei remiantis teismų praktika analogiškose bylose, teismas gali žalos atlyginimą sumažinti vienu trečdaliu. Dėl to nagrinėjamoje byloje turėtų būti svarstoma ir tai, ar šiuo atveju medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos – nebūdingai stipraus vėjo.

Teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo prašymo, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus, sumažinti skunde nurodytą nuostolių dydį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Žemės sklypas yra 1 500 kv. m., iš kurių jai nuosavybės teise nuo 2009 metų priklauso 132 kv. m, kita dalis – 1 368 kv. m. priklauso Lietuvos Respublikai. Jos sklypas daugiau nei 6 metai yra atskiras, atitvertas tvora. Tvirtina, kad 2016 m. spalio 5 d. įvykio niekaip negalėjo įtakoti, kadangi medis augo ne trečiajam suinteresuotajam asmeniui priklausančioje teritorijoje (kitoje namo bei sklypo dalyje) ir pareigos bei prievolės prižiūrėti ne jai priklausančią teritoriją, medžius bei kitus želdynus nekyla.

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovė neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja prašo priteisti 944 Eur nuostoliams atlyginti, kurie, jos nuomone, atsirado dėl savivaldybei netinkamai vykdomos želdinių priežiūros funkcijos.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 1 500 kv. m. Žemės sklypas priklauso Lietuvos valstybei (1 368 kv. m) ir I. D. (132 kv. m) (b. l. 78–81).

Pareiškėjai priklausė automobilis (b. l. 42, 59).

Pareiškėja 2016 m. spalio 6 d. pateikė pretenziją Administracijai, nurodydama, kad dėl netinkamos medžių, augusių daugiabučio gyvenamojo namo kieme (adresu: (duomenys neskelbtini), priežiūros nebuvo nustatyta, kokie medžiai kelia pavojų aplinkiniams, dėl ko 2016 m. spalio 5 d. apie 11.40 val. vienas iš medžių lūžo ir krisdamas, sugadino pareiškėjai priklausantį automobilį. Prašė kompensuoti patirtą žalą (b. l. 7).

Administracija 2016 m. spalio 19 d. rašte „Dėl žalos atlyginimo“ atsisakė kompensuoti nuostolius. Nurodė, kad svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių medis lūžo, t. y. ar buvo neprižiūrimas, ar dėl nenugalimo jėgos. Pabrėžė, kad 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyrius informavo, kad 2016 m. spalio 5 d. didžiausias vėjo greitis siekė 18 m/s ir toks greitis atitinka nenugalimo jėgos sąlygas. Vertino, kad medis nulūžo dėl kilusios audros (vėtros) ir nėra pagrindo nustatyti Administracijos neteisėtus veiksmus. Teigia, kad, nesant nustatytų neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, pareiškėjos prašoma žala negali būti atlyginama (b. l. 15–16).

UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2016 m. gruodžio 20 d. Ataskaitoje įvertino, kad pareiškėja patyrė 944 Eur nuostolius (b. l. 17–55).

Administracija teigia, kad šiuo atveju jai nekyla atsakomybė atlyginti žalą, nes nėra jos neteisėtų veiksmų, medis lūžo dėl didelio vėjo greičio.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.

Administracija neigia neteisėtų veiksmų buvimą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas); Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės (3 punktas). Remiantis Taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinta (žr. pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015), kad savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti jos teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Teismui nekyla abejonių, kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje. Byloje pateiktose fototnuotraukose matyti, kad medis augo savivaldybės teritorijoje (b. l. 8–12). Pati pareiškėja patikslino, kad jokių pretenzijų trečiajam asmeniui ji neturi (b. l. 93, 94, 95). Kaip nustatyta, trečiojo asmens teritorija yra aptverta tvora, o medis auga už šios teritorijos. Jokių duomenų Administracija, kad medis augo trečiojo suinteresuoto asmens teritorijoje, teismui nepateikė. Šiuo atveju atsakovė, neigdama pareiškėjos argumentus, nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė neginčijo pareiškėjos pateiktų duomenų. Taigi, šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais.

Atsakovė teigia, kad šiuo atveju egzistavo aplinkybė, šalinanti jos atsakomybę, – stiprus vėjas. Šioms aplinkybėms pagrįsti ji pateikė pažymą apie hidometeoroligines sąlygas (b. l. 83), kurioje fiksuotas didžiausias vėjo greitis 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus mieste – 18 m/s.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 punkte nustatyta, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s.

Taigi, byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai, kaip teigia atsakovė, nenugalima jėga (force majeure). Vėjo greitis negali būti pripažįstama šalinančia atsakovės atsakomybę aplinkybė. Taigi, pateikta pažyma tokių faktų nepatvirtina.

Atsakovė neginčijo, kad pareiškėjai priklausantis automobilis buvo apgadintas dėl nulūžusio medžio. Byloje pateikta Ataskaita, kuria remdamasi pareiškėja grindžia patirtus nuostolius. Atsakovė jokių duomenų, paneigiančių ataskaitoje nustatytus nuotolius, teismui nepateikė.

Teismo vertinimu, savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė jos teritorijoje esančių medžių apsaugą, tvarkymą, vykdė jų būklės stebėseną, tikrino, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, juos šalino. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjos paaiškinimai, į bylą pateikti įrodymai. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą, t. y. lūžęs medis apgadino pareiškėjos automobilį. Toks aplinkybių aiškinimas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką (2018 m. vasario 21 d. nutartis Nr. A-1049-624/2018).

Nuostolius pareiškėja grindžia Ataskaita (b. l. 17–55). Jei pareiškėjos automobilis dėl lūžusio medžio nebūtų apgadintas, tai ji nebūtų patyrusi nuostolių. Šiuo atveju savivaldybė nepaneigė pareiškėjos pateiktų duomenų.

Teismo vertinimu, tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 944 Eur turtinės žalos atlyginimas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių gali būti mažinami priteistini nuostoliai.

Pareiškėja prašymui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįsti jokių duomenų nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis prašymas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Z. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai V. Z. iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 944 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.