- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- 2-74-758/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00449-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šalims posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui UAB „Visagino būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2020-06-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2584,51 euro žalos atlyginimo, kompensaciją už jam padarytą neturtinę žalą teismo nuožiūra, bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas tarp jų žyminį mokestį - 77,54 euro, už lokalinės sąmatos sudarymą - 100,00 euro, už vertimą iš rusų k. į lietuvių k. - 9,85 euro, už mokėjimo dokumento patvirtinimą banke - 1,00 euro, už dokumentų kopijas - 7,04 euro ir už teisinę pagalbą bei 5 proc. dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylos nagrinėjimo metu 2020-10-28 ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašo: priteisti jo naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ atlyginimą už jam padarytą turtinę žalą - 2635,34 eurų ir kompensaciją už man padarytą neturtinę žalą - piniginę sumą teismo nuožiūra bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų žyminį mokestį- 79,07 eurų, už lokalinės sąmatos sudarymą – 100 eurų, už vertimą iš rusų k. į lietuvių k. - 19,15 eurų (9,85 eurų + 9,30 eurų), už mokėjimo dokumento patvirtinimą banke - 1,00 euro, dokumentų kopijas - 9,02 eurų (7,04 eurų + 1,98 eurų), už automobilio nuomą - 20,00 eurų, kelionės išlaidas 18,27 eurų ir už teisinę pagalbą bei 5 procentų dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, o teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo mėn. lietaus metu per namo (duomenys neskelbtini) stogą vanduo tekėjo į jam priklausantį butą Nr. 29. Butas yra 5-me aukšte. Jis paprašė atsakovės UAB „Visagino būstas", kuris administravo šį namą įvertinti šio namo stogą ir nustatyti vandens nutekėjimo į butą priežastį. 2016-09-13 atsakovės namų techninės priežiūros vadybininkas apžiūrėjo šio namo stogą. Stoge virš 29 buto buvo skylė stogo dangoje. Jis parodė jam skylę ir pasakė, kad per šią angą, lyjant lietui, vanduo teka į jo butą.
Teigia, kad skylę stogo dangoje padarė atsakovės darbuotojai 2016 m. rugpjūčio mėn., vykdydami remonto darbus, nes šio namo stogo buvo prieinama tik atsakovės darbuotojams. 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovas dar kartą atliko dalinį stogo dangos remontą, tačiau lietaus metu, dėl UAB „Visagino būstas“ nekokybiško remonto per namo stogą vanduo dar tekėjo į jo butą. Jis paprašė UAB „Visagino būstas“, t.y. namo administratoriaus sušaukti sudaryti komisiją, kuri įvertintų namo (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbus ir nustatytų priežastį dėl kurios prateka vanduo įmano butą. 2016-10-10 sudarytos komisijos nariai kartu su juo apžiūrėjo šio namo stogą. Jis parodė, kad stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai - stogo dangos lapai netinkamai priklijuoti prie stogo.
Taip dėl atsakovės – namo administratoriaus, nekokybiško stogo remonto, namo (duomenys neskelbtini) stogas tekėjo nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 metų rugpjūčio 24 dienos. Jo butas Nr. 29 buvo aplietas daug kartų, tarp jų 2016-09-01, 2016-10-08, 2016-10-10, 2016-10-25, 2017-01-20, 2017-01-21, 2017-03-10, 2017-07-02, 2017-07-12 ir 2017-08-24, jis buvo užtvindytas per namo stogą tekančiu vandeniu.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad jo butui buvo padaryta žala, kurio remontas pagal lokalinę sąmatą Nr. S008, kainuoja 2584,51 euro. Jis kreipėsi į namo administratorių dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė vengė atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje padidinęs ieškinio reikalavimus ieškovas nurodė, kad jam buvo padaryta 2635,34 euro dydžio žala, nes jis anksčiau buvo paskaičiavęs pagal 2016 m. spalio mėnesio kainas, o pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas žalos dydis yra didesnis
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Visagino būstas“ atsiliepimuose su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad „Visagino būstas“ yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, paskirtas 2004-09-14 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. JV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ ir 2017-06-23 Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. JV-E-605 “Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“.
UAB „Visagino būstas“ savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatomis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (toliau - Nuostatai), statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1 -971 (toliau - STR 1.07.03:2017), kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, savivaldybės ir bendrovės lokaliniais aktais.
Nuostatų 3 p. nustato, kad administratorius administruoja namo bendrojo naudojimo objektus užtikrindamas jų techninę priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendina namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 4.4. ir 4.5. papunkčiais, administratoriaus funkcijoms priskiriamas ilgalaikio (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir einamųjų metų ūkinio finansinio plano parengimas.
STR 1.07.03:2017 88 p. reglamentuoja, kad gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (88.1. p. p.), periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui) (88.2. p. p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (92 p.). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (93 p.). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (94 p.). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų duomenis, nustatomi privalomieji pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo, gyvenamojo namo atnaujinimo (remonto) darbai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojo nustatyta tvarka planuojamas ir organizuojamas jų įgyvendinimas (97 p.). Gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (101 p.).
2010-06-09 UAB „Visagino būstas“ gavo (duomenys neskelbtini), II laiptinės buto savininko V. L. prašymą išduoti raktus nuo išėjimo į stogą stogo dangos remontui virš laiptinės. Raktų prašoma iki 2010-06-20. Taigi, laikotarpiu nuo 2010-06-09 iki 2010-06-20 namo (duomenys neskelbtini), II laiptinės savininkai atliko stogo remonto darbus savo jėgomis ir rizika.
2010-10-06 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai nustatė, kad savininkų atlikti II laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai. Apie tai savininkai buvo informuoti, II laiptinės stogo remonto darbai įtraukti į 2011 metų planuojamų darbų sąrašą, Taip patvirtina 2011 -03- 28 administratoriaus ataskaita, butų savininkams siūloma kaupti remontui lėšas. 2011 metais (duomenys neskelbtini), savininkai jokio sprendimo dėl stogo remonto nepriėmė.
2011-05-10 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai pakartotinai nustatė, kad savininkų atlikti II laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai. 2011-07-20 atliekant neeilinę namo (duomenys neskelbtini), stogo dangos apžiūrą nustatyta, kad stogas virš II laiptinės ties ventiliacijos konstrukcija neapklijuotas danga, aplink kanalizacijos vamzdį neįrengta hidroizoliacija.
2011-09-12 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai eilinį kartą konstatavo, kad būtinas dalinis stogo dangos remontas virš II laiptinės, nes savininkams atliekant savarankiškai stogo remonto darbus, darbai atlikti nekokybiškai. Apie tai informuoti gyventojai, stogo remonto darbai įtraukti į 2012 metų planuojamų darbų sąrašą, nurodyti 2012- 03-13 administratoriaus ataskaitoje, gyventojai informuoti apie būtinumą kaupti lėšas stogo remontui.
2012 metais (duomenys neskelbtini), savininkai jokio sprendimo dėl stogo remonto nepriėmė.
2012-05-23 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai eilinį kartą nustatė, kad savininkų atlikti II laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai, būtinas dalinis stogo remontas. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2012-09-13 statinio apžiūros aktu. Ši informacija pateikta gyventojams, stogo remonto darbai įtraukti į 2013 metų planuojamų darbų sąrašą, nurodyti 2013-03-20 administratoriaus ataskaitoje.
Gyventojai informuoti apie būtinumą kaupti lėšas stogo remontui. 2013 metais (duomenys neskelbtini), savininkai jokio sprendimo dėl stogo remonto nepriėmė.
2013-05-16 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai eilinį kartą nustatė, kad savininkų atlikti II laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai, būtinas dalinis stogo remontas. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2013-09-12 statinio apžiūros aktu. Ši informacija pateikta gyventojams, stogo remonto darbai įtraukti į 2014 metų planuojamų darbų sąrašą, nurodyta 2014-01-13 administratoriaus ataskaitoje.
Gyventojai informuoti apie būtinumą kaupti lėšas stogo remontui. 2014 metais (duomenys neskelbtini), savininkai jokio sprendimo dėl stogo remonto nepriėmė.
2014-05-23 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai eilinį kartą nustatė, kad savininkų atlikti II laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai, būtinas dalinis stogo remontas. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2014-09-06 statinio apžiūros aktu. Ši informacija pateikta gyventojams, stogo remonto darbai įtraukti į 2015 metų planuojamų darbų sąrašą, nurodyta 2015-01-26 administratoriaus ataskaitoje, gyventojai informuoti apie būtinumą kaupti lėšas stogo remontui.
2015 metais (duomenys neskelbtini), savininkai jokio sprendimo dėl stogo remonto nepriėmė.
2015-06-16 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai eilinį kartą fiksavo, kad savininkų atlikti II laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai, būtinas dalinis stogo remontas. Aplinkybės, kad stogo danga reikalauja remonto, užfiksuotos ir 2015-10-14 statinio apžiūros aktu. Ši informacija pateikta gyventojams, stogo remonto darbai įtraukti į 2016 metų planuojamų darbų sąrašą, nurodyta 2016-01 -01 daugiabučio namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane, gyventojai informuoti apie būtinumą kaupti lėšas stogo remontui.
2016 metais (duomenys neskelbtini), savininkai jokio sprendimo dėl stogo remonto nepriėmė.
2016-05-05 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai eilinį kartą fiksavo, kad savininkų atlikti II laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai, būtinas dalinis stogo remontas. Reaguojant į (duomenys neskelbtini), buto savininko V. D. prašymą, 2016-09-05 sudarytą UAB „Visagino būstas“ specialistų komisija, kuri apžiūrėjusi stogo dangą aptiko skylę virš 29 buto, surašė Stogo apžiūros aktą, pagal kurį atlikti stogo dangos pratekėjimo lokalizavimo darbai, kaip tai numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų manų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedo „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (nebegalioja nuo 2017-01-01) 1.1.8. punkte. 2016-10-10 (duomenys neskelbtini), stogo apžiūros metu V. D. savo tyčiniais veiksmais pažeidus stogo dangą, UAB „Visagino būstas“ darbuotojai buvo priversti pakartotinai atlikti stogo dangos pratekėjimo lokalizavimo darbus. Aplinkybės, kad stogo danga reikalauja remonto, užfiksuotos ir 2016-10-05 statinio apžiūros akte. Ši informacija pateikta gyventojams, stogo remonto darbai įtraukti į 2017metų planuojamų darbų sąrašą, nurodyta 2017-01-01 daugiabučio namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane, gyventojai informuoti apie būtinumą kaupti lėšas stogo remontui.
2017-01-12 UAB „Visagino būstas“ iniciatyva buvo bandoma surengti (duomenys neskelbtini), II laiptinės savininkų susirinkimą darbotvarkės klausimu - dėl lėšų kaupimo 11 laiptinės stogo remontui, tačiau sprendimas priimtas nebuvo, savininkams nesusirinkus - nesant kvorumo.
2017-05-23 atliekant periodinę (sezoninę) pastato apžiūrą UAB „Visagino būstas“ specialistai vėl fiksavo, kad savininkų atlikti 11 laiptinės stogo darbai atlikti nekokybiškai, būtinas stogo remontas. Tik 2017-07-10 (duomenys neskelbtini), II laiptinės savininkai CK 4.85 straipsnyje nustatyta priėmė sprendimą kaupti lėšas stogo remontui ir 2017-07-13 kreipėsi į UAB „Visagino būstas“ su prašymu organizuoti stogo remonto darbų apmokėjimą, o 2017-07-17 butų savininkų įgaliota atstovė pasirašė su rangovu stogo remonto sutartį. UAB „Visagino būstas“ 2017-07-18 įsakymu Nr. 2-130 organizavo lėšų kaupimą, apie tai skelbimu buvo informuoti (duomenys neskelbtini), II laiptinės savininkai.
Pažymi, kad iš (duomenys neskelbtini), II laiptinės butų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad būtent ieškovas V. D. atsisakė dalyvauti susirinkime ir nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl stogo remonto.
Nurodo, kad Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.82 straipsnio 1 dalis) nustatytos CK 4.83 straipsnyje. Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis) ir reikalauti tokio elgesio iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Asmuo, ginčydamas kitų bendraturčių veiksmus kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar savo veiksmais įgyvendindamas turimą teisę į turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).
Nagrinėjamu atveju UAB „Visagino būstas“, veikdamas kaip namo administratorius, neturėjo įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo ir pastato stogo remonto atlikimo. Tokį sprendimą privalėjo priimti butų savininkai, kurie nuo 2010 m. spalio mėn. buvo informuojami apie tai, kad būtina tinkamai atlikti stogo remonto darbus. (duomenys neskelbtini), butų savininkai nors ir žinojo tikrąją padėtį, tačiau nesielgė pakankamai atidžiai, apdairiai ir protingai, kad būtų išvengta žalos ir tik šiai žalai kilus, buvo priimtas reikiamas sprendimas, kurį UAB „Visagino būstas“ įgyvendino.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia Nuostatų 7.7. punkto prievole, pagal kurią administratorius privalo imtis būtinų priemonių jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
Atkreipia dėmesį, kad formuluotė „objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai"' yra vartojama teisės aktuose apibūdinant pastatų avarinės būklės situaciją. Taip Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) 41 str. 6 d. nustato, kad paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 25 str. 2 dalyje nurodytų priemonių. Statybos įstatymo 25 str. 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurių privalo imtis statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas įvykus avarijai. Analogiškos sąvokos vartojamos ir statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ (negalioja nuo 2017-01-01) nuostatuose. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), konstrukcija nebuvo pripažinta avarine teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovas nesikreipė nei į namo administratorių su prašymu atlikti namo pripažinimo avariniu procedūrą, nei į statybų ekspertus su prašymu atlikti namo konstrukcijų ekspertizę.
UAB „Visagino būstas“ teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtys nėra tapačios pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. UAB „Visagino būstas“ neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negali be savininkų (valdytojų) sutikimo ar tiesioginio jų nurodymo jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio; visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, gali priimti tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (valdytojai) (CK 4.30 straipsnis). Toks pastato administratorius atsakytu už padarytą žalą tik tuo atveju, jei žala būtu padaryta dėl jo tiesioginiu veiksmų. Nagrinėjamu atveju žala buto savininkui kilo ne dėl tiesioginių administratoriaus veiksmų, o dėl pastato butų savininkų ilgalaikio visiško nerūpestingumo ir neveikimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Teigia, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2689-577/2013, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2246-656/2016).
Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas be patirtos žalos taip pat turėjo įrodyti ir kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y.: atsakovės, kaip pastato administratorės, neteisėtus veiksmus, dėl kurių įvyko buto adresu (duomenys neskelbtini), užliejimas, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, ir pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus.
Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad žala ieškovui padaryta dėl statinio bendrojo naudojimo daikto trūkumų. Bendroji CK 6.266 straipsnyje nustatyta taisyklė, jog už statinio ar jo inžinerinių tinklų defektus atsako šio statinio savininkas arba valdytojas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems butų savininkams proporcingai jų nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Taigi patalpų savininkai kartu su teisėmis įgyja ir pareigas.
Neteisėtais, deliktinės atsakomybės aspektu, gali būti pripažinti veiksmai (neveikimas) pažeidžiantys bendrąją rūpestingumo pareigą ( CK 6.246 str. 1 d.). Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.).
Be to akcentuoja, kad V. D. 2020 m. birželio 4 d. pateikė Utenos apylinkės teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Visagino būstas“ 2584,51 Eur jam padarytos žalos, neturtinę žalą piniginę sumą teismo nuožiūra ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia 2016-10-10, 2017-03-23 apžiūros aktais, 2017-01-20 pažyma, 2017-02-03 lokaline sąmata Nr. S008 (žr. PVM sąskaitą faktūrą Serija EVI Nr. 000370).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.131 str. 1 d. reglamentuoja, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.135 str. reglamentuoja, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų byloje dokumentų matyti, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo 2016 m. spalio mėnesyje, t. y. kreipimosi į teismų dėl žalos atlyginimo senaties terminas pasibaigė 2019 m. spalio mėnesį. Ieškovas praleisto termino atnaujinti neprašo. Ieškovė teismo prašo taikyti ieškinio padavimo senaties terminą ir ieškinį atmesti pilna apimtimi.
Liudytojas I. Š. teismo posėdyje parodė, kad jis veikdamas pagal leidimą verstis individualia veikla 2017 metais sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) namo, II laiptinės atstove V. Č. dėl šios laiptinės stogo remonto. Viso namo stogo danga buvo susidėvėjusi: suaižėjusi sutrūkinėjusi. Jis nauja danga uždengė šios laiptinės stogą, tačiau, kadangi buvo dengiamas ne visas stogo plotas vandens pratekėjimas galimas ir per kitas jo nedengtas vietas. Toks stogo dengimas neužtikrina ir II laiptinės butų savininkų, kad pas juos nepratekės vanduo iš nedengto ploto.
Liudytojas V. L. teismo posėdyje parodė, kad jo butas yra penktame aukšte, šalia ieškovo buto: (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Atsimena, kad 2010 m., 2017 metais V. D. jam rodė, kad užlietas jo butas, nežino ar buvo užlietas 2016 m., dabar datose dali klysti – buvo senai. 2017 metais rodė jau po stogo remonto. Jo asmeninis butas nebuvo užlietas, jam pasisekė.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovo V. D. argumentai ir paaiškinimai, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ procesiniuose dokumentuose ir jos atstovo J. T. teismo posėdyje pateikti atsikirtimai, liudytojų paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, kad 2016 m. rugsėjo mėnesyje, galimai apie 13 dieną, dienos ieškovas tiksliai nenurodo, buvo aplietas ir apgadintas ieškovui V. D. priklausantis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo padaryta 2584,51 žala. kurią tvarka jis prašo priteisti iš atsakovės.
Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu nes mano, kad žala nustatyta neįvertinus turto nusidėvėjimo, tačiau įrodymų dėl žalos dydžio nepateikė. Žalos kilimo priežasties, t. y. jog žala kilo pratekėjus stogo dangai dėl lietaus, atsakovė neginčija. Tačiau atsakovė nesutinka, kad dėl žalos atsiradimo kaltė yra jos. Mano, kad ji netinkamas atsakovas, bei nurodo, kad už namų stogų defektus atsakingi namo savininkai, o ne atsakovė, kuri yra tik namo bendrijos administratorius.
UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, paskirtas 2004-09-14 Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. JV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ ir 2017-06-23 Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. JV-E-605 “Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“.
Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo 2017-03-17 sutartyje Nr. 24-387 tarp atsakovės UAB „Visagino būstas“ ir ieškovo V. D. iš esmės yra perkelti pagrindinės Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų normos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teises ir pareigas, bei savininko teises ir pareigas.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu daugiabučio namo stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.
Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Kaip jau minėta, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. JV-506, administravimas buvo paskirtas vykdyti UAB „Visagino būstas“. Ieškovas patirtus nuostolius įrodinėja vadovaudamasis CK 6.245 str. 3 d., kuriame įtvirtinta „Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“, tačiau ši normos taikyti nagrinėjamam teisniu ginčui nėra pagrindo.
Kaip jau minėta aukščiau daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831, statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1 -971 (toliau - STR 1.07.03:2017), kiti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai, savivaldybės ir bendrovės lokaliniai aktai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Vadinasi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo.
Kaip matyti, atsakovui UAB „Visagino būstas“ pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos, tačiau atsakovo negalima laikyti turto valdytoju. Remiantis Statybos Techniniu reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9.1 – 9.3. punktais atsakovas kaip namo techninę priežiūrą vykdantis subjektas atliko kasmetinę namo techninę apžiūrą ir vykdė nuolatines apžiūras. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2011 m. iki 2017 buvo surašyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai, kuriuose konstatuota, kad daugiabu2io gyvenamojo namo stogo dangos būklė yra bloga: ne kartą buvo atliekami stogo dangos pratekėjimų lokalizavimo darbai. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad dar nuo 2010 m. buvo savininkams siūloma kaupti lėšas stogo remontui, atsakovė iniciavo savininkų susirinkimą, tačiau namo gyventojai nepriėmė sprendimo dėl stogo remonto. Pats ieškovas pasisakė prie 2017 m. priimtą sprendimą atlikti stogo remontą. Taigi, atsakovas atlikęs statinio pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūrą su tikslu nustatyti atitikimą privalomiems reikalavimams, rekomendavo namo gyventojams atlikti remonto darbus ir neprivalėjo jų nedelsiant atlikti pats, nes pastato būklė nebuvo kritinė ar galima avarijos grėsmė, kurios atveju atsakovas būtų galėjęs be namo bendrasavininkių atlikti remonto darbus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ėmėsi veiksmų ir net šalino akivaizdžius stogo dangos trūkimus, tačiau galimai dėl senos namo stogo dangos natūralaus susidėvėjimo įvyko vandens prasiskverbimas į vieną iš namo butų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Vadinasi, atsakovas pagal nurodytas pareigas, nėra namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Analogiško praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. žr. 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
Remiantis aukščiau išdėstytu teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovą laikyti namo valdytoju, dėl to jam negali kilti atsakomybė ne tik ieškovo V. D. nurodytu pagrindu, bet ir pagal CK 6.266 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Paminėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovui sudaryta sudėtinga situacija ginti savo interesus, nes ieškovas nurodo kelis žalos kilimo įvykus, nors atsakovas buvo informuotas tik apie vieną įvykį, dėl kurio atliko žalos kilimo priežasties lokalizavimo darbus ir praėjus daugiau nei trims metams po buto apliejimo, po 2016 m. rugsėjo mėnesio, atsakovas nurodo naujus užliejimo atvejus, dėl kurių tinkamai neinformavo atsakovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 15,70 euro, priteisiamos valstybei iš ieškovo V. D..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. D. 15,70 eurų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.