- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-376-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00449-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimutės Sankauskaitės ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-03-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-758/2021 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės turtinę žalą - 2 635,34 Eur ir kompensaciją už padarytą neturtinę žalą - piniginę sumą teismo nuožiūra, visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bei 5 procentų dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), jo butas buvo daug kartų užtvindytas per namo stogą tekančiu vandeniu, dėl ko jo turtui padaryta žala. Dėl apliejimų buvo sugadinta sienų apdaila, atsiklijavo tapetai, nukrito lubų nubalinimas, ant grindų sušlapo linoleumas, atsirado pelėsis, dalyje buto sudegė elektros instaliacija.
3. Jis su kitų daugiabučio namo butų savininkais reguliariai atsakovei mokėjo administravimo išlaidas ir į namo sąskaitą kaupė lėšas, kurios būtų panaudotos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tačiau atsakovė, kaip ginčo namo administratorė, nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesiėmė būtinų priemonių stogui suremontuoti ir avarinei situacijai pašalinti, kaip numato teisinis reglamentavimas.
4. Pabrėžė, kad daug kartų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės veiksmų dėl stogo dangos remonto, tačiau atsakovė įpareigojimus ir prašymus ignoravo.
5. Nurodė, kad turtinę žalą įrodinėja į bylą pateikta lokaline sąmata, atsakovė atlyginti turtinę žalą vengia.
Šalies argumentai
6. Ieškovas mano, kad dėl patirto per šį laikotarpį diskomforto ir nepatogumų, jam padaryta neturtinė žalą, kurią jis vertina 1 000 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad toks vertinimas gali nesutapti su teismo padarytos žalos įvertinimu, prašė priteisti iš atsakovės neturtinę žalą savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021-03-09 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo 15,70 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės (duomenys neskelbtini) administratorė, paskirta (duomenys neskelbtini).
9. Teismas vertino, kad „Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo“ (duomenys neskelbtini) sutartyje tarp atsakovės ir ieškovo iš esmės yra perkeltos pagrindinės „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ normos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus bei savininko teises ir pareigas.
10. Teismas konstatavo, kad nors atsakovei pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos, tačiau atsakovės negalima laikyti turto valdytoja. Atsakovė, kaip namo techninę priežiūrą vykdantis subjektas, atliko kasmetinę namo techninę apžiūrą ir vykdė nuolatines apžiūras.
11. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) surašytuose ginčo gyvenamojo namo apžiūros aktuose konstatuota, kad namo stogo dangos būklė yra bloga. Ne kartą buvo atliekami stogo dangos pratekėjimų lokalizavimo darbai, o nuo (duomenys neskelbtini) m. butų savininkams siūloma kaupti lėšas stogo remontui. Be to, atsakovė iniciavo savininkų susirinkimą, tačiau namo gyventojai nepriėmė sprendimo dėl stogo remonto. Pats ieškovas pasisakė prieš (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą atlikti stogo remontą.
12. Teismas vertino, kad pastato būklė nebuvo kritinė ar galima avarijos grėsmė, kurios atveju atsakovė būtų galėjusi be namo bendrasavininkų sutikimo atlikti remonto darbus. Atsakovė ėmėsi veiksmų ir net šalino akivaizdžius stogo dangos trūkumus, tačiau teismo vertinimu, dėl galimai senos namo stogo dangos natūralaus susidėvėjimo įvyko vandens prasiskverbimas į vieną iš namo butų.
13. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina, sprendė, kad atsakovė nebūdama namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. O tik remdamasi techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai.
14. Pasisakęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, teismas sprendė, kad atsakovei negali kilti atsakomybė ne tik ieškovo nurodytu pagrindu, bet ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-03-09 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
16. Nurodo, kad ieškinį teismas išnagrinėjo neišsamiai ir neatidžiai, todėl teismo sprendimas yra neteisingas.
17. Mano, kad teismas ignoravo aplinkybę, kad pagal ieškovo prašymus dėl namo stogo dangos remonto, pateiktus atsakovei, (duomenys neskelbtini) rugsėjo – spalio mėnesiais ji du kartus remonto darbus atliko nekokybiškai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų, per namo stogą į atsakovo butą 12 mėnesių nepertraukiamai sunkėsi vanduo. Ieškovas daug kartų kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių ir atsakovę, tačiau ši minėtos institucijos raštą ir ieškovo prašymus ignoravo.
18. Atkreipia dėmesį, kad neįvertinta aplinkybė jog dar (duomenys neskelbtini) atsakovė statinio apžiūros akte nurodė, kad pastebėjo defektus – ventiliacijos konstrukcija neapklijuota dangomis. Mano, kad ir į kitus statinio apžiūros aktus nebuvo atsižvelgta.
19. Pabrėžia, kad atsakovė tik pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymą (duomenys neskelbtini) mėnesį suremontavo stogą kokybiškai.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas be pagrindo nustatė, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo (duomenys neskelbtini) mėnesį, mano kad teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas apie savo nepertraukiamai pažeidžiamas teises žinojo 12-os mėnesių laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Jis neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nes jis skaičiuotinas nuo paskutinio užliejimo, kuomet ir buvo padaryta didžiausia žala ir baigiasi (duomenys neskelbtini). Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovas niekada neprašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį pilna apimtimi.
21. Nurodo, kad pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia lokaline sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nenurodyta, kad ji sudaryta (duomenys neskelbtini), kaip vertino teismas. Teismas ignoravo ieškovo teismui pateiktą (duomenys neskelbtini) prašymą dėl žalos dydžio ir dokumentų prijungimo dėl jam padarytos 2 635,34 Eur žalos.
Atsiliepimas
22. Atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą nepakeistą.
23. Nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius atlieka gyvenamojo namo būklės stebėjimus vykdydamas sezonines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų apžiūras, fiksuoja pastebėtus defektus, vertina gyvenamojo namo gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, nustato jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybę, fiksuoja nustatytus defektus apžiūrų aktuose, informuoja apie tai savininkus, siūlo jiems priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo ir pagal priimtus savininkų sprendimus organizuoja jų įgyvendinimą.
24. Šiuo atveju, ieškovas, be patirtos žalos taip pat turėjo įrodyti ir kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji nevykdė savo funkcijų. Priešingai nei ieškovas, atsakovė pateikė į bylą statinio sezoninės apžiūros aktus, neeilinių apžiūrų aktus, kuriais fiksuoti stogo defektai, administratoriaus ataskaitos, kuriose nurodoma, kad būtina atlikti 2 laiptinės stogo dangos remonto darbus, nurodoma šių darbų apimtis, apytikslė kaina, taip pat nurodoma, kad tam būtinas lėšų kaupimas. Tose pačiose ataskaitose savininkams siūloma priimti sprendimus dėl nurodytų remonto darbų ir lėšų kaupimo, nurodyti vadybininko kontaktiniai duomenys.
25. Taip pat į bylą pateikti skelbimai, kuriais savininkai buvo papildomai informuojami apie blogą stogo dangos būklę ir raginami priimti sprendimą dėl kaupiamųjų lėšų kaupimo ir stogo remonto atlikimo.
26. Pabrėžia, kad atsakovė, matydama, kad savininkai nesiima iniciatyvos išsaugoti savo turtą, rengė namo antros laiptinės savininkų susirinkimą, kuris neįvyko dėl savininkų pasyvumo ir abejingumo. Taip pat į bylą pateikti atsakovės defektiniai žiniaraščiai, nurodantys į tai, kad atsakovė dėjo visas pastangas, kad atlikti stogo dangos pratekėjimo lokalizavimo darbus.
27. Atsakovė neturi teisės priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, tam yra būtinas savininkų susirinkimo sprendimas. Imtis būtinų priemonių ji galėtų, jei bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, bet šiuo atveju konstrukcija nebuvo pripažinta avarine teisės aktų nustatyta tvarka, o stogo dangos susidėvėjimas nekėlė jokios grėsmės objekto išlikimui, žmonėms bei aplinkai.
28. Apeliantas, siekdamas, kad būtų kuo greičiau išspręsta susidėvėjusio stogo problema, pats taip pat turėjo elgtis aktyviai. Jis neteikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų būtų ėmęsis bent kokių veiksmų, kad būtų priimtas sprendimas CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Nėra jokių duomenų, kad būtų buvęs priimtas savininkų sprendimas dėl stogo remonto ir lėšų kaupimo, tačiau administratorius neįgyvendino nustatyta tvarka priimto sprendimo. Kita vertus, 2 laiptinės gyventojų susirinkimo protokolas, kuriuo sprendžiamas stogo dangos remonto ir lėšų tuo tikslu kaupimo klausimas, patvirtina, kad ieškovas atsisakė dalyvauti susirinkime.
29. Nurodo, kad ieškovo pozicija dėl žalos atsiradimo laikotarpio ir aplinkybių, viso proceso metu buvo prieštaringa ir nenuosekli.
Šalies argumentai
30. Į bylą pateikta lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta (duomenys neskelbtini) kainomis, kuria apeliantas grindžia savo reikalavimus. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad ši sąmata sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. po paskutinio užliejimo. Atsakovės vertinimu, šie ieškovo duomenys yra melagingi, nes rengėjo (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), vienareikšmiškai nurodoma, kad lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš lokalinės sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendrų vertinimo taisyklių visumos akivaizdu, kad turtas sugadintas iki (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas turto vertintojui buvo nurodęs turto sugadinimo datą - (duomenys neskelbtini) mėnesį.
31. Taip pat ieškovas į bylą vėliau pateikė sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą pagal (duomenys neskelbtini) mėn. Šioje sąmatoje žala padidinta nuo 2 584,15 iki 2 635,34 Eur. Atkreipia dėmesį, kad sulyginus abiejų sąmatų darbų apimtis ir kiekius, matyti, kad jie identiški.
32. Nurodo, kad liudytojo I. Š. parodymai ir Stogo remonto sutartis, darbų priėmimo aktas patvirtina, kad stogo remonto darbai virš 2 laiptinės buvo atliekami nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas tvirtina, kad jo butas buvo tvindomas iki (duomenys neskelbtini) ir, kad būtent pagal (duomenys neskelbtini) buto apžiūros aktą buvo nustatyta maksimali/didžiausia žala. Tokiu būdu, atsakomybė už (duomenys neskelbtini) įvykusį užliejimą turėtų kilti rangos darbus pagal rangos sutartį atlikusiam asmeniui, o ne atsakovei.
33. Mano, kad apelianto reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui yra niekuo nepagrįstas ir juo siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą. Ieškovo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo laiko pertekliniu ir neargumentuotu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
35. Apeliaciniu skundu prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau jokie argumentai dėl šio prašymo nėra pateikiami. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti šio prašymo. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir apeliantui buvo suteikta teisė pasisakyti ir teikti įrodymus. Visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, jis galėjo išdėstyti ir savo apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ir, nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka), bylą nagrinėja iš esmės, t.y. taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis).
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) įsakymo „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ pagrindu paskirta ir daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Pripažinus šį įsakymą negaliojančiu, (duomenys neskelbtini) įsakymu „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“, atsakovė 5 metų laikotarpiui (nuo 2017-07-01 iki 2022-07-01) paskirta ginčo daugiabučio bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovas su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, o (duomenys neskelbtini) - Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartį.
37. Ieškovo nuomone, būtent atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas – savalaikiai nesuremontuodama daugiabučio namo stogo yra atsakinga už jo butui padarytą žalą.
38. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Ir kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai reiškia, kad daugiabučio namo stogas yra daugiabučio namo konstrukcija, priklausanti visiems daugiabučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
39. CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, kaip ir yra šiuo atveju. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
40. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtino „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus“ (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
41. Vykdydamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (4.2 punktas); organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (4.5 punktas). Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus (11 punktas). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (12 punktas). 13 punktas numato, kad jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus.
42. Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.
43. Spręsti, kad atsakovė neįgyvendino jai pavestų funkcijų ir būtent tai lėmė ieškovo nurodomos žalos kilimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atsakovės atsakinga darbuotoja dar (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros akte vertindama ginčo daugiabučio namo atitiktį privalomiems reikalavimams konstatavo, kad yra būtinas dalinis stogo dangos remontas virš 2 laiptinės, nes šios laiptinės buto savininko atlikti stogo remonto darbai yra nekokybiški bei rekomendavo apie tai informuoti butų savininkus. Analogiškos išvados apžiūrint statinio stogą padarytos (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros akte, o stogo defektai nurodomi ir (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros ar stogo apžiūros aktuose, kiekvieną kartą nurodoma informuoti apie tai butų savininkus.
44. Tai, kad butų savininkai buvo informuoti apie siūlymą kaupti lėšas stogo remontui patvirtina dar (duomenys neskelbtini) Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu ataskaita. (duomenys neskelbtini) statinio apžiūros ar stogo apžiūros aktuose, t.y. laikotarpiu kuomet ieškovas nurodo vanduo per stogą skverbėsi į jo butą, vėl gi nurodoma, kad stogas ne tik neatitinka privalomųjų reikalavimų, bet ir butų savininkai informuoti apie būtiną lėšų kaupimą viso namo stogo dangos remontui. Atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytoje ataskaitoje nurodoma, kad stogo remonto darbų apimtis yra 240 m³ ir jų apytikslė kaina 2 800 Eur bei pabrėžiama būtinybė kaupti lėšas. Daugiabučio namo priežiūros ūkinio ir finansinio (duomenys neskelbtini) plano duomenys patvirtina, kad planuojamos išlaidos stogo dangos remontui pagal atsakovės skaičiavimus sudarytų 3 250 Eur ir, kad tam būtinas butų savininkų sutikimas pagal CK 4.82 straipsnį.
45. Pirmiau aptarti duomenys neleidžia spręsti, kad daugiabučio namo administratorė – atsakovė savo pareigas vykdė aplaidžiai. Priešingai, atsakovė sistemingai informuodavo, daugiabučio namo butų savininkus apie būtinybę kaupti lėšas stogo remonto darbams, inicijuodavo butų savininkų susirinkimus, akcentuodama stogo pratekėjimo problemos kuo skubesnį išsprendimą.
46. Pažymėtina, kad dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (LAT 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013).
47. Pagal nutarties 41 punkte paminėtų Nuostatų 6.1 punktą, administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai atsispindi ir ieškovo pateiktos pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo (duomenys neskelbtini) sutarties 6 punkte.
48. Ginčui aktualiu laikotarpiu privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-03-25 įsakymo Nr. D1-219 redakcija) patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir jį keitusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Reglamento nuostatos, galiojusios iki 2017-01-01 numatė, kad privalomieji darbai – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus (4.1 punktas). Prie bendrojo pobūdžio organizacinių ir tvarkomųjų darbų priskiriami stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas) (Reglamento priedo Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 1.1.8 punktas), kurio nuostatos jį keitusiame Reglamente iš esmės nepakitusios. Pagal iki 2017-01-01 galiojusio Reglamento nuostatas gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai [3.1]. Jų įgyvendinimą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir (ar) jo pavedimu namo techninis prižiūrėtojas (22 punktas). Reglamentas, įsigaliojęs nuo 2017-01-01 taip pat numatė, kad gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai [9.2]. Jų įgyvendinimą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir (ar) jo pavedimu gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (101 punktas).
49. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, kaip administratorė, tinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo priežiūrą, veikė kaip rūpestinga ir atidi namo administratorė. Atsakovė periodiškai atlikdavo statinio būklės stebėjimą ir tikrinimą, teikdavo atitinkamas rekomendacijas organizuoti stogo remontą, kuriam, kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų, priešingai ieškovo pozicijai daugiabučio namo gyventojai lėšų nebuvo sukaupę, o į rekomendacijas jas imti kaupti reagavo tik (duomenys neskelbtini), kai į susirinkimą, teatvyko du butų savininkai, kurie visgi nepritarė lėšų kaupimui. Būtinybei remontuoti stogą ir tam kaupti lėšas (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės butų savininkai pritarė tik (duomenys neskelbtini), ką patvirtina susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kuomet jie nusprendė, kad savo lėšomis nepajėgs susiremontuoti stogo ir (duomenys neskelbtini) su prašymu kreipėsi į atsakovę nurodydami, kad stogo danga yra avarinė. Prašydami atsakovės apmokėti už stogo dangos remontą 1 600 Eur ir įsipareigojo remonto sumą padengti proporcingai turimos nuosavybės dalies per keturis mėnesius, pagal pateikus mėnesinius mokėjimų pranešimus.
50. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog dėl stogo būklės būtų kilusi grėsmė žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis veiksmų, nesant butų savininkų pritarimo, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad lėšų viso stogo atnaujinimui buto savininkai nebuvo sukaupę ir sprendimo jas kaupti bei atitinkamai atlikti tokius darbus nebuvo priėmę, daroma išvada, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, vykdydama savo įgaliojimus savo iniciatyva ir lėšomis atlikti viso namo stogo atnaujinimo negalėjo. Šio vertinimo nekeičia apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į namo administratorę dėl stogo būklės ir, kad jo butas buvo aplietas ne kartą. Bylos duomenys patvirtina, kad į jo pranešimus buvo reaguota, tačiau taikomų stogo pralaidumo problemos sprendinių dėl prastos stogo būklės, akivaizdžiai nepakako, ką ir patvirtino jį vėliau suremontavęs I. Š., pažymėjęs, kad buvo būtina atlikti viso stogo atnaujinimo darbus. O tokį sprendimą, kaip minėta, turėjo priimti patys butų savininkai, o ne administruojanti įmonė.
51. Bylos duomenimis, atsakovė vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, atsakovės neteisėti veiksmai dėl ieškovo patirtos žalos, kuomet buvo užliejamas per stogą butas nėra nustatyti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovei deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų.
52. Pažymėtina, kad V. Č., kaip ginčo laiptinės atstovė (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą atsakovei apmokėti už stogo dangos remontą 1 600 Eur ir nurodė, kad remonto darbams prašo sutartį sudaryti su I. Š., kuris dirba pagal patentą. Remonto sumą, butų savininkai įsipareigojo padengti proporcingai turimo nuosavybės dalies, per keturis mėnesius. Šį prašymą pasirašė 9-ių butų savininkai, ieškovas jame nėra pasirašęs. Butų savininkų atstovė V. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė su I. Š. stogo remonto sutartį, kurie apėmė 200 m² stogo ploto, darbams vykdytojas suteikė 5 metų garantiją. Atlikti stogo remonto darbai (duomenys neskelbtini) perduoti trims namo gyventojams (V. K., V. L. ir V. Č.) ir jų priimti nurodant, kad įvykdytam stogo remontui komisija pretenzijų neturi. Tai, kad ir šis remontas netenkino ieškovo, nėra susiję su atsakovės vykdomomis funkcijomis, nes ji nėra šių sutartinių santykių šalis (ką pabrėžia atsiliepime ir atsakovė) ir jokios netinkamos sutarties vykdymo pasekmės jai kilti negali.
53. Plačiau pasisakyti dėl lokalinių sąmatų kaip įrodymų vertinimo, sprendžiant, kad pats reikalavimas į atsakovę pripažintas nepagrįstu nėra prasminga. Nors atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis teikė sąmatas žalai įrodyti, kai sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), parengta (duomenys neskelbtini) kainomis, kurios sudarymas apmokėtas PVM sąskaita faktūra UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra, kai ieškovas įrodinėjo, kad tokio dydžio žala padaryta buto užpylimais, kurie tęsėsi iki (duomenys neskelbtini), o antroji sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad ji sudaryta (duomenys neskelbtini) m. kovo kainomis, kas vėlgi neatitinka ieškovo nurodomos žalos kilimo terminų.
54. Atmestini apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo vertinimų, susijusių su ieškinio senaties pradžios momento nustatymu. Pažymėtina, kad teismas iš esmės šio instituto taikymo klausimo byloje nesprendė, o tik sprendimo aprašomojoje dalyje pacitavo atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį argumentus. Nors ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas ir pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovės prašymo turėjo procesinę pareigą pasisakyti, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo šį iš esmės teisingą procesinį sprendimą keisti, tik papildomai pasisako, kad pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), tai ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tačiau atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovo nurodomas asmuo - atsakovė savo neveikimu ar netinkamu veikimu padarė žalą, su ieškinio senaties instituto taikymu susiję argumentai, turintys įtakos tik pažeistos teisės gynimui teisme (ją ribojantys), tampa teisiškai neaktualūs. Todėl išsamiau dėl to nepasisakytina, pažymint, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas neriboja galimybės ginti pažeistas teises esant trunkamam (tęstiniam) teisės pažeidimui, kadangi senatis kas kartą atsinaujina.
55. Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
56. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs faktinius bylos duomenis bei tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-03-09 sprendimą palikti nepakeistą.